Rusijos valstybinė televizija parodė vaizdo reportažą, kuriame V. Putinas priklaupia prie gėlėmis padengto 27 metus šaliai vadovavusio I. Karimovo kapo istoriniame Samarkando mieste, į kurį Rusijos lyderis užsuko grįždamas iš Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimo Kinijoje.

V. Putinas taip pat susitiko su Uzbekistano premjeru Šavkatu Mirzijojevu, – tai galima laikyti dar vienu ženklu, kad būtent jis pakeis aiškaus įpėdinio neturėjusį I. Karimovą, apie kurio mirtį po insulto buvo pranešta praėjusį penktadienį.

Daugelį metų žmogaus teisių gynėjų kritikuotas už žiaurų susidorojimą su disidentas I. Karimovas save vaizdavo esantį stabilumo garantu bei gynėju nuo radikalaus Afganistane paplitusio islamo ir triuškinantį fundamentalistų grupes savo valstybėje, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai.

Tačiau Rusijos lyderis gyrė I. Karimovą už „stabilumo“ išsaugojimą ir pažadėjo, kad Rusija „darys viską, kad palaikytų uzbekų tautą ir Uzbekistano vadovybę“.

„Galite visiškai mumis pasikliauti, kaip galite (pasikliauti) savo ištikimiausiais draugais“, – sakė V. Putinas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“.

Š. Mirzijojevas, buvęs ištikimas I. Karimovo bendražygis, V. Putinui atsakė, kad Uzbekistano ryšiai su Rusija yra „visai strateginiai“ ir Taškentas sieks „toliau juos plėtoti“, nurodė „Interfax“.

„Jūsų šiandieninis apsilankymas daug pasako, ir mes esame jums labai dėkingi“, – sakė Š. Mirzijojevas, palygindamas Rusijos vadovo vizitą su „tikro draugo pečiu“ tokiu „sunkiu metu“.

Vaizdo reportaže taip pat parodyta, kaip V. Putinas sveikinasi su I. Karimovo juodai apsirengusia našle Tatjana ir jaunesniąja dukra Lola marmuru išklotoje salėje priešais didžiulį velionio šalies prezidento portretą.

Džihadistų baimė

I. Karimovas buvo vienas iš kelių sovietinių lyderių, išsilaikiusių valdžioje ir po jų respublikų paskelbimo nepriklausomomis nuo Maskvos 1991 metais. Valdydamas jis savo geležiniu kumščiu traiškė islamistines grupuotes šalyje.

Būdamas valdžioje jis sugebėjo laviruoti tarp Maskvos ir Vakarų, vienu metu šioje, 32 milijonus gyventojų turinčioje šalyje, buvo įsikūrusi JAV bazė, iš kurios buvo vykdomos operacijos gretimame Afganistane.

Pasak apžvalgininkų, Maskva yra suinteresuota tvarkingu valdžios pasikeitimu šioje nuskurdusioje šalyje, baimindamasi dėl džihadistų grėsmės pietiniuose savo pakraščiuose ir, galbūt, tikėdamasi įgyti daugiau įtakos Uzbekistane.

„Stabilumas prie pietinių sienų Rusijai visada buvo vienas iš prioritetų, ypač šiomis dienomis, baiminantis, kad („Islamo valstybės“ grupuotė) gali pasinaudoti valdžios vakuumu“, – sakė naujienų agentūrai AFP Vašingtono universiteto regiono politikos ekspertas Scottas Radnitzas (Skotas Radnicas).

Kremlius gali bandyti labiau palenkti Uzbekistaną į savo pusę, pasiūlydamas Taškentui geresnį sandorį dėl beveik 2 mln. Rusijoje dirbančių uzbekų migrantų, arba dosnią paskolą, sakė S. Radnitzas. Tačiau naujoji šalies vadovybė greičiausiai ir toliau laikysis savo senojo kurso, pridūrė jis.

„Kaip ir anksčiau, ji nesudės visų kiaušinių į Rusijos krepšį“, – sakė ekspertas.

Maldoms vadovavo vyriausiasis Uzbekistano muftijus Usmonchonas Alimovas.

„Islamas Karimovas tarnavo savo liaudžiai“, – prieš pradėdamas džamazo namazą (gedulingą maldą).

Pagal musulmonų papročius šiuo atveju meldžiasi tik vyrai, kurių aikštėje buvo keli tūkstančiai.

I.Karimovas palaidotas Samarkando kapinėse, kuriose ilsisi ir jo tėvai. Musulmoniškų papročių pageidavo ir pats prezidentas.

Uzbekistane rugsėjo 2 dieną buvo oficialiai paskelbta, kad I.Karimovas mirė eidamas 79-uosius po insulto, patirto rugpjūčio 27 dieną.

Šalį jis valdė 27-erius metus: sovietiniu laikotarpiu (1989-1991) kaip Komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius; vėliau (1990-1991) – Uzbekistano SSR prezidentas, o nuo 1991-ųjų – kaip nepriklausomo Uzbekistano prezidentas.

Šalyje paskelbtas trijų dienų gedulas.

„Šiuo sudėtingu Uzbekistanui metu noriu palinkėti susiklausymo ir stabilumo. Tik vienybė, pagarba žmogaus teisėms ir taika valstybėje gali užtikrinti Uzbekistano žmonių gerovę ir saugumą“, – pranešime teigia D.Grybauskaitė.

Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas mirė penktadienį po insulto praėjusį šeštadienį, sakoma oficialiame vyriausybės ir parlamento pranešime.

I.Karimovas mirė eidamas 79-uosius; šalį jis valdė ilgiau nei 26 metus.

„2016 metų rugsėjo 2 dieną po sunkios ligos iš gyvenimo pasitraukė iškilus valstybės ir politikos veikėjas, Uzbekistano prezidentas Islamas Abduganijevičius Karimovas“, – sakoma pranešime.

Laidotuvės vyks šeštadienį Smarkande.

I.Karimovas mirė eidamas 79-uosius; šalį jis valdė ilgai nei 26 metus.

Uzbekistano vyriausybė anksčiau penktadienį oficialiai buvo paskelbusi, kad sergančio prezidento Islamo Karimovo būklė yra kritinė, – po savaitę sklandžiusių gandų, kad prezidentas gali būti arti mirties.

„Brangūs tėvynainiai! Su dideliu sunkumu širdyje pranešame, kad praėjusią parą mūsų prezidento sveikatos būklė smarkiai pablogėjo. Gydytojų nuomone, ji šiuo metu yra kritinė“, – parašyta ankstesniame vyriausybės pareiškime.

Iki penktadienio kelias dienas rodėsi neoficialūs pranešimai, kad I.Karimovas merdėja arba net yra miręs.

Jo duktė Lola anksčiau šią savaitę sakė, kad tėvas dėl kraujo išsiliejimo į smegenis gydomas ligoninės reanimacijos skyriuje.

„Brangūs tėvynainiai! Su dideliu sunkumu širdyje pranešame, kad praėjusią parą mūsų prezidento sveikatos būklė smarkiai pablogėjo. Gydytojų nuomone, ji šiuo metu yra kritinė“, – rašoma vyriausybės pareiškime.

Iki penktadienio kelias dienas rodėsi neoficialūs pranešimai, kad I.Karimovas merdėja arba net yra miręs.

Šaltiniai Uzbekistano vyriausybėje atsisakė komentuoti kai kurių užsienio žiniasklaidos priemonių pranešimus, kad I.Karimovas jau yra miręs. Jo duktė Lola anksčiau šią savaitę sakė, kad jos 78 metų tėvas dėl kraujo išsiliejimo į smegenis gydomas ligoninėje.

I.Karimovo autoritariškas režimas, slopindamas opoziciją, Uzbekistaną valdo nuo 1989 metų ir nėra iškėlęs jokio numanomo politinio įpėdinio. Viešumoje I.Karimovas nesirodė nuo rugpjūčio vidurio, o praėjusį savaitgalį jo vyriausybė pripažino, kad jis serga.

Ketvirtadienį Uzbekistanas šventė Nepriklausomybės dieną ir daug kas manė, kad jeigu vyriausybė ir paskelbs pranešimą apie jo būklę, tai bus padaryta tik po švenčių.

Gerbiama centrinės Azijos naujienų svetainė Fergana.ru penktadienį paskelbė nuotraukas iš I.Karimovo gimtojo Samarkando miesto, kuriose, regis, matyti, kaip laidojimo biuro žmonės dirba sklypelyje istorinėse miesto kapinėse, kur yra palaidoti I.Karimovo šeimos nariai.

Nežinomybė dėl I.Karimovo būklės kėlė susirūpinimą, kad Uzbekistane gali prasidėti ilgos klanų kovos dėl valdžios ir kad tuo galėtų pasinaudoti radikalūs islamistai.

I.Karimovas po Sovietų Sąjungos žlugimo sugebėjo apsaugoti šią strateginę reikšmę turinčią centrinės Azijos valstybę nuo visiškos izoliacijos, pasitelkęs Rusijos, Kinijos ir Vakarų kiršinimo taktiką.

Apie šio lyderio sveikatos būklę jau seniai sklandė prieštaringi gandai, bet jis neturi aiškaus politinio įpėdinio. Šalyje niekada nėra buvę rinkimų, kuriuos tarptautiniai stebėtojai būtų pripažinę laisvais ir sąžiningais.

I.Karimovas 1991 metais laimėjo pirmuosius Uzbekistano rinkimus po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, o pernai gegužę daugiau kaip 90 proc. balsų buvo perrinktas penktai kadencijai.

Šioje centrinės Azijos valstybėje sklandant prieštaringiems gandams dėl 78 metų I.Karimovo būklės, viena yra aišku: strateginę reikšmę turinti šalis susidūrė su tokia nežinomybe, kokios nebuvo per visą jos posovietinę istoriją.

„Plėtotės neturi precedento, – sakė Steve'as Swerdlowas (Stivas Sverdlovas) iš „Human Right Watch“. – Visa valstybė buvo Islamas Karimovas, Islamas Karimovas buvo valstybė daugiau kaip ketvirtį amžiaus, valdydamas geležiniu kumščiu.“

Buvęs sovietų aparato narys I.Karimovas, kurio brutalias priemones prieš disidentus griežtai kritikavo teisių gynimo grupės, sieną su Afganistanu turinčiam Uzbekistanui vadovavo dar prieš tai, kai jis 1991 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Maskvos.

I.Karimovo jaunesnioji dukra Lola Karimova-Tiliajeva pirmadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė, kad jo būklė „stabili“ ir kad jis gydomas ligoninėje dėl savaitgalį patirto kraujo išsiliejimo į smegenis.

Nuo to laiko griežtai kontroliuojamo Uzbekistano valdžia nepaskelbė jokio tolesnio oficialaus pareiškimo apie jo sveikatą.

Uzbekistano lyderio dukra trečiadienį pareiškė, kad vieša parama padeda jos tėvui sveikti, nors ir sklando įvairių gandų apie ilgamečio prezidento sveikatos būklę.

L. Karimova-Tiliajeva socialiniame tinkle paskelbė žinutę, kurioje dėkoja „visiems už gerus žodžius ir paramą bei linkėjimus mūsų prezidentui kuo greičiau išgyti“.

„Mums tai labai svarbu, ir aš įsitikinusi, kad jūsų nuoširdūs linkėjimai padeda jam pasveikti“, – rašė L.Karimova-Tiliajeva, Uzbekistano ambasadorė UNESCO.

„Niekas nežino“

Kadangi nėra naujų žinių apie I.Karimovo būklę, jo ligos rimtumas daugelį šalies gyventojų verčia pagalvoti apie ateities perspektyvą be vienintelio jiems pažįstamo lyderio.

„Uzbekai seniai žinojo, kad tas momentas ateis, tad niekas nenustebtų, bet niekas nežino, kas bus toliau“, – sakė Scottas Radnitzas (Skotas Radnicas) iš Vašingtono universiteto.

Nors gandai apie jo sveikatą sklandė nuolat, I.Karimovas, kuris penktai kadencijai daugiau kaip 90-čia proc. balsų buvo perrinktas 2015 metais, neturi aiškaus politinio įpėdinio. Šalyje niekada nėra buvę rinkimų, kuriuos tarptautiniai stebėtojai laikytų laisvais ir teisingais.

„Dabar yra du klausimai: pirma, ar esama plano perėmimui, apie kurį nežinome? Antra, net jei (jis) yra, ar vykdytojai jo laikysis?“, – sakė S.Radnitzas.

Teoriškai Senato vadovas turėtų perimti prezidento įgaliojimus, jeigu I.Karimovas mirtų arba nebegalėtų valdyti, bet Prancūzijoje gyvenantis nepriklausomas Uzbekistano politikos analitikas Kamolidinas Rabimovas didesnius šansus skiria premjerui Šavkatui Mirzijojevui ir vicepremjerui Rustamui Azimovui.

„Galvoju, kad valdžios koridoriuose jie pradėjo kovoti“, – sakė K.Rabbimovas, kuris prognozavo, kad elitas labai norės užtikrinti „daugmaž stabilią“ pereigą.

„Viena vertus, politinis elitas kovoja tarpusavyje ir persigrupuoja, bet kita vertus, jie supranta, kad jiems reikia išlaikyti šalies kontrolę. Valdant Karimovui jie sukaupė didžiulį turtą“, – sakė analitikas.

Kritikai kaltina I.Karimovą negailestingai susidorojus su bet kokia opozicija šioje daug medvilnės auginančioje šalyje. Tarp garsiausių incidentų yra įtariamas šimtų protestuotojų išžudymas Andižano mieste 2005 metais.

Tačiau šis veteranas sugebėjo kiršindamas Rusiją, Vakarus ir Kiniją apsaugoti savo režimą nuo visiškos izoliacijos.

S.Swerdlowas iš „Human Rights Watch“ sakė, kad nors „tikrai galėtume gauti daugmaž tą patį ar net blogesnį“ dalyką kalbant apie žmogaus teises valdant naujam lyderiui, tai yra „didžiausio poveikio“ iš Vakarų akimirka, siekiant, kad Uzbekistanas pradėtų elgtis geriau.

„Baiminamasi, jog norint išvengti bet kokio būsimo Uzbekistano lyderio puolimo į Kremliaus glėbį, jiems reikės pasilaikyti savo kritiką“, – sakė S.Swerdlowas.

„Tiesa yra ta, kad jeigu Vakarų diplomatai pažiūrėtų į tai objektyviai, (pamatytų), kad Uzbekistanas visuomet nustatydavo kursą tolyn ar nepriklausomai nuo Maskvos ir tikriausiai taip darys toliau“, – pažymėjo jis.

Pasak šaltinių, jis mirė apie 13:30 Lietuvos laiku.

Oficialių pareiškimų iš Uzbekistano valdžios kol kas nėra.

„Mano tėvas buvo paguldytas į ligoninę po šeštadienį ryte įvykusio kraujo išsiliejimo į smegenis ir dabar yra gydomas intensyviosios slaugos palatoje“, – „Instagram“ parašė Lola Karimova-Tiliajeva, kuri yra Uzbekistano ambasadorė UNESCO ir kuri pridūrė, kad jos tėvo būklė vadinama „stabilia“.

Uzbekistano ministrų kabinetas sekmadienį pranešė, kad ilgametis šalies lyderis buvo „paguldytas į ligoninę“, tačiau jokių detalių apie I. Karimovo būklę nepateikė.

Dėl autoritariško I. Karimovo prastos sveikatos jau seniai sklido gandai, bet juos labai sunku patikrinti, nes informacija šioje 30 mln. gyventojų turinčioje centrinės Azijos valstybėje yra labai griežtai kontroliuojama.

Uzbekistaną jis valdė dar prieš 1991 metus, kai šalis paskelbė nepriklausomybę nuo Maskvos.

I. Karimovas neturi akivaizdaus politinio įpėdinio, o šalyje niekada nėra buvę rinkimų, kuriuos tarptautiniai stebėtojai būtų pripažinę laisvais ir teisingais.

Prieš 2015 metais kovo mėnesį įvykusius prezidento rinkimus regioninės ir rusiškos naujienų svetainės buvo pranešusios, kad I. Karimovą ištiko koma, bet vėliau prieš balsavimą jis pasirodė viešumoje.

Pareiškime, kurį paskelbė valstybinė naujienų agentūra ir kurį citavo vietos bei Rusijos žiniasklaida, jokių detalių apie I.Karimovo būklę nepateikiama.

„Pasak ekspertų, nuodugnus medicininis ištyrimas ir paskesnis gydymas užtruks kažkiek laiko“, – priduriama pareiškime.

Dėl autoritariško I.Karimovo prastos sveikatos jau seniai sklido gandai, bet juos labai sunku patikrinti, nes informacija šioje 30 mln. gyventojų turinčioje centrinės Azijos valstybėje yra labai griežtai kontroliuojama.

Uzbekistaną jis valdė dar prieš 1991 metus, kai šalis paskelbė nepriklausomybę nuo Maskvos.

I.Karimovas neturi akivaizdaus politinio įpėdinio, o šalyje niekada nėra buvę rinkimų, kuriuos tarptautiniai stebėtojai būtų pripažinę laisvais ir teisingais.

Prieš 2015 metais kovo mėnesį įvykusius prezidento rinkimus regioninės ir rusiškos naujienų svetainės buvo pranešusios, kad I.Karimovą ištiko koma, bet vėliau prieš balsavimą jis pasirodė viešumoje.

Uzbekistano valdžia baugina visuomenę pasakojimu apie vadinamosios "Islamo valstybės" (IS) keliamą pavojų. Ar IS iš tiesų kelia grėsmę – atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis. Vis dėlto priešas, menamas ar realus, kartais reikalingas, nes leidžia režimui įtvirtinti savo galią.

Kalifatas – priešas

Nuo SSRS laikų Uzbekistaną valdo nuožmus režimas. Štai "Freedom House" – organizacija, matuojanti demokratijos lygį įvairiose pasaulio šalyse, net tapatina Uzbekistaną su Šiaurės Korėja.

Taigi demokratijos situacija šioje Centrinės Azijos valstybėje – labai labai prasta.

Tiesa, Uzbekistano diktatorius Islamas Karimovas daug nekalba apie tai, kad jo valdomoje valstybėje trūksta demokratijos. Užuot kalbėjęs apie tai, jis skelbia, kad Uzbekistanas – pavojuje. Ir tą pavojų šaliai kelia ne kas kitas, o IS.

Kuo jis remiasi taip kalbėdamas? Ogi tuo, kad apie 500 Uzbekistano piliečių, kurių šalyje gyvena beveik 30 mln., priklauso IS. Ir jie kovoja Sirijoje bei Irake.

Pavojus realus?

IS, žinoma, gali surengti atakų Uzbekistane, kaip ir kiekvienoje kitoje pasaulio valstybėje.

Vis dėlto vargu ar kam nors šioje Centrinės Azijos valstybėje būtų nors kiek priimtina tai, ką sako džihadistai iš Sirijos ar Irako. Nors būtent dėl IS plėtros į Uzbekistaną įspėja I.Karimovas.

Pagrindinė priežastis, kodėl kalifatas negalėtų būti populiarus Uzbekistane, nors jame dauguma – musulmonai, yra ta, kad dar nuo SSRS laikų daugelis uzbekų – gana sekuliarūs.

Be kita ko, Uzbekistane neegzistuoja fundamentalūs skirtumai tarp musulmonų, tarkime, kaip Irake tarp šiitų ir sunitų ar Sirijoje tarp sunitų ir alavitų – šie dominuoja tarp valdančiojo elito, o sunitai sudaro didžiąją dalį Sirijos gyventojų.

Nukreipia dėmesį

Nepaisant šių ir kitų priežasčių, režimo Uzbekistane pozicija yra  aiški. IS pavojus – kaip niekuomet realus.

Tad visoje šalyje šiuo metu vykdoma kampanija prieš kalifatą. Ir, žinoma, ji nebūtų vykdoma be prezidentūros palaiminimo, nes niekas Uzbekistane nevyksta be I.Karimovo žinios.

Nuolat vyksta įvairios diskusijos apie IS keliamą pavojų šaliai. Jose pasisako tiek politikai, tiek musulmonų dvasininkai.

Tuos pokalbius transliuoja televizija bei radijas. Pasitelktos net kino juostos. Bendruomenių lyderiai ragina jaunimą nestoti į teroristų gretas, saugotis verbuotojų ir t.t. Kur čia šuo pakastas?

Atrodytų, kad kitų problemų Uzbekistane tarsi nėra. Apie skurdą, įsigalėjusią korupciją valdžios sluoksniuose, ekonominę ir socialinę situaciją niekas nekalba. Juk Uzbekistanas – "šalis, turinti šviesią ateitį".

Grėsmingi – kiti

Viskas gana paprasta – Uzbekistano režimas kuria visuomenėje savo alternatyvą. Ir ši alternatyva – baisi, necivilizuota, grėsminga. Režimas – galintis apginti, civilizuotas.

Štai vienas uzbekas prasitarė: "Jeigu mūsų prezidentas pasitrauks, mus užpuls išprotėję islamistai. Jie užgrobs valdžią Uzbekistane."

Be kita ko, nuo IS reikia apsisaugoti. Taigi atsiranda teisė nuolatos sekti gyventojus, atlikti nesankcionuotas kratas, be pagrindo sulaikyti žmones, galbūt net kankinti sulaikytuosius. Žinoma, ir nuslopinti bet kokias opozicijos apraiškas visuomenėje. Juk, kaip sakoma, tikslas pateisina priemones.

Pastaruoju metu Uzbekistano policija tui daug darbo. Reidai nuolat vyksta.

Anot kai kurių žmogaus teisių aktyvistų, nuo praėjusio mėnesio pradžios pareigūnai surengė tuziną patikrinimų įvairiose šalies vietose. Per juos buvo sulaikyta 200 asmenų, esą palaikančių ryšius su IS, nors realiai daugelis jų buvo nuosaikūs musulmonai.

"Mes turime gana tikslių duomenų, kad daugelis tų žmonių buvo sulaikyti už nieką. Maža to, nepateikus jokių įrodymų, jie buvo nuteisti, o tada nusiųsti į kalėjimus", – tvirtino Steve'as Swerdlowas iš organizacijos "Human Rights Watch".

Bauginti ir valdyti

Tiesa, kaip pridūrė S.Swerdlowas, ši praktika – nuo seno gaji Uzbekistane. Nauja tik tai, kad dabar režimas visus kaltina bendradarbiavimu su IS.

Kita vertus, frazė "Islamo ekstremizmas" gana seniai vartojama režimui skleidžiant propagandą. Kita vertus, iki šiol tai nebuvo siejama su konkrečia organizacija. O kuo žmonių akys yra pilnesnės baimės, tuo lengviau juos valdyti.

Tiesa, IS įtakos sklaida Uzbekistane negali būti laikoma tik fantazija.

Praėjusį mėnesį Uzbekistane buvo sulaikyti kelių grupelių nariai, kurie, kaip teigė pareigūnai, palaikė ryšius su IS. Tačiau niekas negali nešališkai to patvirtinti – Uzbekistanas yra labai uždara šalis, tad čia neveikia jokios nepriklausomos žmogaus teisių organizacijos ir nėra jokios nepriklausomos žiniasklaidos.

O kodėl tiek daug areštų? Juk sulaikoma šimtai žmonių. Ir vargu ar tiek daug asmenų gali kelti grėsmę.

Visų tų areštų tikslas – įbauginti. Sukurti baimės atmosferą. Režimas siekia parodyti, kad džihadistai – jau Uzbekistane. Ir neva jie jau infiltravosi į visuomenę.

Tad žmonės gal ir skųsis vargingu gyvenimu, bus nepatenkinti represyviu valstybės aparatu, tačiau, kas svarbiausia, jie tikės, kad režimas – geriau nei IS, tad nesipiktins egzistuojančia tvarka. Juolab neprotestuos prieš ją, nors ir kęs nepriteklius.

Būtent to tokie režimai, koks egzistuoja Uzbekistane, ir siekia.

Lyderio kultas

Rusiją, žinoma, būtų netikslu lyginti su Uzbekistanu, tačiau Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas taip pat gali didžiuotis savo populiarumu tėvynėje.

Daugiau kaip už 100 km nuo sostinės Maskvos esančiame Volokolamsko mieste gyvenantis Viktoras Krestininas pažymėjo: "Remiu Putiną. Ir palaikau tai, ką jis daro Sirijoje. Jis smūgiuoja teroristams. Rusija ir Putinas – tai kaip aš ir mano ferma. Žinote, iki manęs ji buvo visiškai apleista. Taip buvo ir su Rusija iki Putino."

Tiesa, Viktoras pripažino, kad nenorėtų, jog Sirijoje kautųsi Rusijos sausumos pajėgos. O jeigu V.Putinas pasakys, kad tai  būtina?

Viktoras atsakė: "Jeigu tėvynė sako, kad tai būtina, negaliu ginčytis. Negalima ginčyti vado sprendimų. Reikia juos vykdyti."

1-ojoje Volokolamsko pagrindinėje mokykloje dirbanti mokytoja Liudmila Verbickaja atsakė lygiai taip pat: "Klausydama, ką V.Putinas kalba per televiziją, neabejoju, kad jis rūpinasi visais mumis. Jis geras prezidentas."

Liudmila šioje mokykloje moko anglų kalbą. Ji dirba jau 35 metus. Ar ji pasitiki V.Putinu be jokių išlygų? "Be abejo, – atsakė moteris. – Pasitikiu juo 100 proc." Ir pridūrė: "Žinoma, kad pritariu tam, ką jis daro Sirijoje. Ir pritarsiu viskam, ko jis imsis."

Paklausta, ar V.Putinas kada nors klysta, Liudmila susimąstė.

"Neturėtume bijoti klaidų. Juk kiekvienas gali klysti. Jeigu tikime Dievu, Dievas viską ištaisys", – sakė mokytoja.

Tiesa, vienoje iš Volokolamsko gatvių sutikta Marina sakė, kad ji nuogąstauja dėl V.Putino sprendimo veltis į karą Sirijoje. Būtent tai, pasak Marinos, ir lėmė, kad virš Sinajaus buvo susprogdintas rusų lėktuvas. Kita vertus, paklausta, ar tai buvo prezidento klaida, Marina sudvejojo: "Na, jeigu tai ir buvo klaida, nieko negaliu padaryti. Vis dėlto mano požiūris į V.Putiną nepakito. Mes visi jį mylime. Jis – žmonių prezidentas."

Kai kurie kiti rusai sakė, kad prezidentas visuomet pats sprendžia, ką daryti. Juk tokia, pasak jų, yra tradicija – Rusijoje žmonės privalo gerbti tuos, kurie valdo ar vadovauja. Ar tai būtų caras, ar generalinis sektorius, ar prezidentas.

Keli kadetai, sutikti vienoje iš miesto kavinių sakė, kad tarnauti Rusijai – likimo dovana. O V.Putinas – didis žmogus. "Jis didis. Ne tik Rusijoje taip galvojama. Visame pasaulyje taip galvojama", – pareiškė vienas iš jų.

Rusijoje taip pat gali pajusti terorizmo baimės kvapą – atrodo, kad jis tvyro ant kiekvieno kampo. Štai Volokolamsko kultūros centre tvarką prižiūrintis pareigūnas sakė, kad niekas negali būti niekuo tikras, kai kalbama apie terorizmą.

Uzbekistanas – svarbiausi faktai

– Sostinė: Taškentas.

– Gyventojų skaičius: 28,1 mln.

– Plotas: 447 400 kv. km.

– Pagrindinės kalbos: uzbekų, rusų, tadžikų.

– Pagrindinė religija: islamas.

– Vidutinė gyvenimo trukmė: 66 metai (vyrai); 72 (moterys).

– Per Uzbekistaną kadaise driekėsi Šilko kelias. Jis jungė Kiniją, Vidurio Rytus ir Europą.

– Uzbekistanas buvo Rusijos imperijos, o vėliau – SSRS sudėtinė dalis. Nepriklausomybę nuo SSRS Uzbekistanas paskelbė 1991 m.

– I.Karimovas Uzbekistanui vadovauja nuo 1989 m. Šalis eksportuoja šilką, dujas ir auksą, tad jos ekonominė situacija – gana stabili.

– Uzbekistano politinė sistema – autoritarinė. Žmogaus teisių indeksas – vienas iš žemiausių pasaulyje. Šalyje nėra jokios legalios opozicijos, griežtai kontroliuojama žiniasklaida.

– Jungtinės Tautos yra paskelbusios ataskaitą, kurioje sakoma, kad Uzbekistane prieš režimo oponentus yra sistemingai naudojamas smurtas.