Baltieji rūmai po Joe Bideno (Džo Baideno) ir Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) derybų pareiškime nurodė, kad A. Blinkenas vyks į Kiniją „tęsti jų diskusijų“.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas sakė, kad abi šalys stengiasi „suplanuoti vizitą, kuris preliminariai numatomas kitų metų pradžioje“.

Tai būtų pirmasis JAV valstybės sekretoriaus apsilankymas Kinijoje po to, kai 2018 metais ten trumpam buvo nuvykęs tuometinio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadencijos metu dirbęs Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas).

M. Pompeo ir D. Trumpas vėliau pasižymėjo aršiais pareiškimais Pekino atžvilgiu, įskaitant COVID-19 pandemijos temą.

JAV klimato pasiuntinys Johnas Kerry (Džonas Keris) yra vienintelis aukšto rango pareigūnas, J. Bideno valdymo metu lankęsis Kinijoje. Iš dalies tai nulėmė griežti su COVID-19 susiję įvažiavimo apribojimai.

Buvęs valstybės sekretorius trečiadienį prasidėsiančios kelionės metu Kinijoje aplankys Šanchajų. Be to, jis nuvyks į Pietų Korėjos sostinę Seulą, informavo JAV valstybės departamentas.

Šis vizitas vyks rengiantis J. Bideno virtualiam viršūnių susitikimui klimato klausimais, planuojamam kitą savaitę.

„Po kelių savaičių vyksiančiame mūsų viršūnių susitikime prezidentas paskelbs mūsų NDC, kurie bus ryžtingi“, – per Tarptautinės energetikos agentūros (TATENA) organizuotą susitikimą Paryžiuje sakė J. Kerry.

Nacionaliniu lygiu nustatyti įpareigojantys veiksmai (angl. Nationally Determined Contributions, NDC) yra priemonės, kuriomis šalys planuoja įgyvendinti 2015 metų Paryžiaus susitarime užbrėžtą tikslą apriboti pasaulinės temperatūros augimą iki maždaug 1,5 Celsijaus laipsnio.

Pasak J. Kerry, Jungtinės Valstijos, užuot dalinusios pažadus, imsis konkrečių veiksmų, kad paspartintų savo išmetalų mažinimo procesą.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) „paskelbs apie kelių trilijonų dolerių investicijas; sukursime savo tinklą, sumažinsime išmetamą teršalų kiekį, labai smarkiai pasitempsime – taigi, tai nėra vien Jungtinių Valstijų kalbos“, pažadėjo buvęs amerikiečių valstybės sekretorius.

J. Bidenas paskelbė planus balandžio 22-ąją, minint Žemės dieną, surengti viršūnių susitikimą klimato klausimais.

Jo pirmtakas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) išvedė Vašingtoną iš Paryžiaus klimato susitarimo, tačiau J. Bidenas vėl prie sugrįžo prie šio pakto, vos davęs valstybės vadovo priesaiką.

JAV – pasaulio didžiausia ekonomika – pagal išmetamų visuotinį atšilimą sukeliančių teršalų kiekį yra antra.

„Jungtinės Valstijos tikrai nekantrauja tai padaryti ir bendradarbiauti, siekdamos užtikrinti finansavimą, taip pat padėti įgyvendinti technologišką perėjimą ir plėtoti partnerystes visame pasaulyje“, – pareiškė J. Kerry.

Paryžiaus susitarimas leidžia šalims pačioms spręsti dėl savo įsipareigojimų, taip pat kaip bus vertinamas jų išmetamų teršalų kiekis, bet įpareigoja reguliariai peržiūrėti savo NDC, siekiant įgyvendinti tikslą apriboti pasaulinės temperatūros prieaugį 1,5 laipsnio iki šio šimtmečio pabaigos.

J. Kerry paragino šalis prisiimti griežtesnius įsipareigojimus, nes įgyvendinus iki šiol pareikštus užmojus pagal Paryžiaus susitarimą pasaulio temperatūra veikiausiai padidės keturiais laipsniais.

Kitas svarbus JT viršūnių susitikimas klimato klausimais COP26 vyks lapkričio mėnesį Glazge.

Nors kelios šalys paskelbė apie planus iki šio šimtmečio vidurio tapti neutraliomis klimato atžvilgiu, COP 26 vadovaujantis britas Alokas Sharma (Alokas Šarma) pareiškė: „Dabar turime padaryti daug daugiau, kad tolimi tikslai virstų neatidėliotinais veiksmais.“

„Tiesiog negalime sau leisti dar dešimtmetį svarstyti“, – pridūrė jis.

A. Sharma taip pat kalbėjo apie būtinybę atsisakyti anglių kaip elektros energijos šaltinio, kurti teršalų neišmetančius automobilius ir kovoti su miškų naikinimu.

„Kviečiame visas šalis įsipareigoti siekti kurti klimatui neutralų pasaulį“, – pažymėjo COP 26 vadovas.

Atvykęs į Briuselį savo pirmųjų po administracijos Vašingtone pasikeitimo derybų su Europos Sąjungos pareigūnais, buvęs valstybės sekretorius įspėjo: „Susiduriame su ypatinga krize.“

Dirbdamas buvusio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) valstybės sekretoriumi, J. Kerry drauge su ES sostinėmis rengė 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą, bet kitas JAV lyderis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vėliau iš šio susitarimo pasitraukė.

Baltuosiuose rūmuose D. Trumpą pakeitus Joe Bidenui (Džo Baidenui), J. Kerry sugrįžo į vyriausybę kaip klimato pasiuntinys, Jungtinei Karalystei tuo metu rengiant naują Jungtinių Tautų klimato konferenciją pasaulio pastangoms atnaujinti, įvyksiančią lapkričio mėnesį Glazge.

„Man atvykstant čia atnaujinti pokalbių su draugais Europoje dėl mūsų bendradarbiavimo klimato klausimais, kuris prieš Paryžiaus [susitarimą] buvo neeilinis, [reikia pasakyti, kad] bendradarbiavimas turės būti dar stipresnis“, – pabrėžė J. Kerry.

Jį sutiko Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas), vadovaujantis Briuselio „žaliosios sutarties“ planui, siekiant iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos ir užtikrinti anglies dvideginio pusiausvyrą.

F. Timmermansas sakė, jog J. Kerry vizitas įrodo, kad amerikiečiai „sugrįžo į Paryžiaus“ susitarimą.

JAV pasiuntinys turėjo susitikti su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir jos komanda.

„Tai lemiama akimirka, – įspėjo J. Kerry. – Glazgas yra paskutinė mūsų turima gera proga. Labai tikimės, kad pasaulis suvienys jėgas ir pasiremdamas Paryžiaus [susitarimu] žengs į priekį.“

Pasak jo, vien Paryžiaus susitarimo neužteks, nes net jei šalys įvykdys savo įsipareigojimus, pasaulio temperatūra vis tiek gali pavojingai didėti.

„Be to, nedarome visko, ką numatėme daryti Paryžiuje. Taigi, tai lemiama akimirka šalims, sveiko proto vyriausybių žmonėms susirinkti ir pasiekti, kad darbas būtų atliktas. Galime tai padaryti“, – sakė J. Kerry.

F. Timmermansas pažadėjo: „Dirbsime petys į petį, kad Glazgo [konferencija] būtų sėkminga. Esu absoliučiai įsitikinęs, kad Jungtinėms Valstijoms ir Europai dirbant kartu galime kalnus nuversti.“

Pirmadienį jis pranešė, kad būsimosios JAV administracijos pastangoms kovoti su klimato kaita vadovaus buvęs valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris).

Krašto saugumo sekretoriumi bus paskirtas 2013–2016 metais krašto saugumo sekretoriaus pavaduotoju dirbęs Alejandro Mayorkasas (Alechandras Majorkasas).

Išrinktasis prezidentas taip pat planuoja valstybės sekretoriumi paskirti patyrusį diplomatą ir ilgametį padėjėją Antony Blinkeną (Entonį Blinkeną).

Nacionalinės žvalgybos direktore taps buvusi Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovo pavaduotoja Avril Haines (Avril Heins).

Visi jie yra buvusios Baracko Obamos (Barako Obamos) ir J. Bideno administracijos veteranai, itin patyrę savo sričių specialistai.

„Mes neturime gaišti laiko, kai kalbama apie mūsų nacionalinį saugumą ir užsienio politiką“, – pareiškė J. Bidenas.

„Šie asmenys yra ir patyrę bei išbandyti krizių, ir inovatyvūs bei pasižymi gera vaizduote“, – sakė jis.

Už kandžią žinučių socialiniame tinkle „Twitter“ virtinę D. Trumpą kritikavo buvęs JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris). Jis paragino prezidentą liautis priekaištavus Prancūzijai ir pasistengti išlaikyti draugiškus santykius nors su keliomis valstybėmis.

„Donaldas Trumpas „myli“ (Šiaurės Korėjos lyderį) Kim Jong Uną (Kim Čen Uną), bet įžeidinėja mūsų seną sąjungininką“, – tviteryje parašė J. Kerry.

Jis pažymėjo, kad Prancūzija ne kartą palaikė Jungtines Valstijas. „Po 9/11 (2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV) Prancūzija prarado savo 88 narsius karius, žuvusius Afganistane“, – rašė buvęs JAV valstybės sekretorius.

„Liaukitės rašęs tviterio žinutes. Amerikai reikia bent kelių draugų“, – pridūrė jis.

Tuo metu Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) lyderis ir buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas) pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nė neegzistuotų, jei Prancūzija Amerikos revoliucijos metu nebūtų suteikusi finansinės paramos.

„Trumpas, regis, nesupranta, kad be prancūzų pinigų JAV nė neegzistuotų, nes Prancūzija finansavo Amerikos revoliuciją. Jie net padovanojo jums Laisvės statulą...“ – parašė jis tviteryje.

Anksčiau antradienį D. Trumpas tviteryje pliekė E. Macroną už jo idėją sukurti Europos armiją ir pakartojo dažnai sakomą kaltinimą, kad Amerikos NATO sąjungininkės Europoje gynybai skiria per mažai lėšų.

„Emmanuelis Macronas siūlo kurti savąją armiją, kad gintų Europą nuo JAV, Kinijos ir Rusijos. Bet per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą (agresorė) buvo Vokietija. Kokioje gi padėtyje atsidūrė Prancūzija?“ – klausė Baltųjų rūmų vadovas.

„Paryžiuje pradėta mokytis vokiečių kalbos, kol atėjo JAV. Mokėkit už NATO arba ne!“ – pridūrė jis.

Šis įnirtingas tradicinio JAV sąjungininko, kuriam D. Trumpas anksčiau šiais metais Vašingtone buvo patiesęs raudoną kilimą, užpuolimas buvo surengtas vos dvi dienos po to, kai JAV prezidentas drauge su dešimtimis kitų pasaulio lyderių Paryžiuje dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo renginiuose.

Sukritikavęs E. Macroną dėl gynybos, D. Trumpas užsipuolė jo, kaip prezidento pozicijas: „Problema ta, kad Emmanuelio labai mažas pritarimo reitingas Prancūzijoje, 26 proc., o nedarbo lygis siekia beveik 10 procentų.“

„Jis tik bandė pereiti prie kitos temos, – tęsė D. Trumpas, užsimindamas apie E. Macrono pasiūlymą sukurti Europos kariuomenę. – Beje, nėra šalies, labiau nacionalistinės už Prancūziją; labai išdidūs žmonės, ir teisingai!“

„PADARYK PRANCŪZIJĄ VĖL DIDŽIĄ!“ – toliau rašė D. Trumpas, perfrazuodamas savo paties rinkimų kampanijos šūkį, ir perėjo prie esą protekcionistinių muitų vynui.

„Problema ta, kad Prancūzija labai apsunkina prekybą amerikietišku vynu Prancūzijos rinkoje ir taiko didelius muitus, tuo tarpu Jungtinės Valstijos prancūziškiems vynams viską supaprastina ir taiko labai mažus muitus. Tai nesąžininga, turi pasikeisti“, – parašė JAV valstybės vadovas.

Prancūzijos prezidentūra atsisakė komentuoti D. Trumpo užsipuolimą.

Tuo metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau antradienį Europos Parlamente pareiškė, kad pritaria idėjai sukurti Europos kariuomenę.

„Jei pažvelgsime į praėjusių metų įvykius, iš tiesų svarbu tai, kad mes turime dirbti dėl vizijos vieną dieną sukurti realią, tikrą Europos armiją“, – per Europos Parlamento sesiją pasakė A. Merkel. Jos žodžiai buvo palydėti plojimais.

A. Merkel pridūrė, kad šis pasiūlymas gali būti įgyvendinamas lygiagrečiai su transatlantiniu bendradarbiavimu NATO aljanse, tačiau „Europą apgins tik stipresnė Europa“.

„Europa turi perimti mūsų likimą į savo rankas, jeigu mes norime ginti savo bendruomenę“, – pridūrė ji.

„Aš siūlysiu įkurti Europos Saugumo Tarybą, kuriai būtų pirmininkaujama rotacijos tvarka“, – pažadėjo kanclerė.

M. Pompeo pareiškė, kad J. Kerry'is, ėjęs valstybės sekretoriaus pareigas prezidentaujant Barackui Obamai, buvo susitikęs su Irano pareigūnais, o tokie veiksmai, pasak M. Pompeo, „daugiau nei nepriimtini“.

Valstybės departamente vykusioje spaudos konferencijoje M. Pompeo teigė, kad J. Kerry'is pats pripažino pataręs Irano pareigūnams tiesiog „išlaukti“, kol dabartinė JAV administracija baigs kadenciją.

„JAV istorijoje tam nerastume precedento, - piktinosi M. Pompeo. - Sekretorius Kerry'is neturėtų taip elgtis. Tai nesuderinama su dabartinio prezidento vykdoma JAV užsienio politika.„

M. Pompeo pasakojo prisimenąs, kad anksčiau šiemet vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje matė J. Kerry'į ir dar kelis buvusius B. Obamos administracijos diplomatus, kurie, M. Pompeo įsitikinimu, susitiko su Irano pareigūnais.

„Tai - buvęs valstybės sekretorius, palaikantis ryšius su didžiausia terorizmą remiančia valstybe“, - teigė dabartinis JAV diplomatijos vadovas, griežtai pasisakantis prieš Irano branduolinį susitarimą.

Pagal šią 2015-aisiais sudarytą sutartį, Iranui buvo panaikintos sankcijos, mainais į jo branduolinės programos įšaldymą.

J. Kerry'is aktyviai dalyvavo derantis dėl šio susitarimo, laikomo vienu iš didžiausių B. Obamos administracijos diplomatinių pasiekimų.

Gegužę, netrukus po to, kai M. Pompeo pradėjo eiti valstybės sekretoriaus pareigas, JAV iš susitarimo pasitraukė ir neseniai pradėjo atnaujinti Teheranui taikytas sankcijas.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) rengiamame Vienos planetos viršūnių susitikime (One Planet Summit) dalyvauja maždaug 60 pasaulio lyderių ir šimtai ministrų, kompanijų vadovų bei aplinkosaugininkų.

Jį surengti buvo nuspręsta, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trumpui) birželį paskelbus apie savo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato sutarties, dėl kurios beveik 200 šalių derėjosi ilgiau nei du dešimtmečius.

Praėjus dvejiems metams po sutarties pasirašymo, prie kurio daug prisidėjo J. Kerry ir tuometinis prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), D. Trumpas į renginį nebuvo pakviestas. JAV federalinei vyriausybei jame atstovavo antras pagal rangą Amerikos ambasados diplomatas Brentas Hardtas (Brentas Hartas).

„Labai liūdna, net ne liūdna, o iš tiesų gėda, kai pagalvoji apie tuos faktus, mokslą, sveiką protą, visą jau padarytą darbą“, – J. Kerry sakė naujienų agentūrai AFP viršūnių susitikimo užkulisuose.

Paryžiaus susitarimui prireikė „26 metų darbo, kurį paniekino žmonės, net nesuprantantys mokslo“, pridūrė jis.

Tarp Paryžiaus susitikime dalyvaujančių amerikiečių yra Kalifornijos gubernatorius Jerry Brownas (Džeris Braunas) ir buvęs Niujorko meras Michaelas Bloombergas (Maiklas Blumbergas). Pastarasis yra subūręs miestų, kompanijų ir aktyvistų koaliciją „Amerikos pažadas“ (America's Pledge), kovojančią už šiltnamio efektą sudarančių dujų mažinimą JAV.

D. Trumpo pranešimas apie JAV pasitraukimą iš pasaulinės sutarties privertė suabejoti, ar tikrai pavyks įgyvendinti šį pasaulio valstybių susitarimą. Paryžiaus sutartimi siekiama, kad temperatūros žemėje augimas nuo priešindustrinių laikų iki šio šimtmečio pabaigos būtų „gerokai žemiau“ 2 laipsnių Celsijaus, o toliau mažinti šią ribą iki 1,5 laipsnio.

Paklaustas, ar Jungtinėms Valstijoms gali pavykti įgyvendinti Paryžiaus susitarime numatytus įsipareigojimus iki 2025 metų sumažinti išmetamų dujų kiekį 26 procentais, J. Kerry atsakė teigiamai.

„Manau, kad tai yra įmanoma, taip“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

J. Brownas ir M. Bloombergas taip pat kritikavo D. Trumpo poziciją klimato kaitos klausimu.

„Mes turime vieną klimato (kaitos) neigėją Baltuosiuose rūmuose, kuris sako, kad klimato kaita yra prasimanymas, – sakė J. Brownas diskusijose. – Negalime laukti, kol Baltieji rūmai atsibus. Amerikoje mes vėl pradedame nuo nulio..., mūsų darbas yra nepaprastai sunkus“.

„Tam tikra prasme mes mobilizavomės, bet dar neiname šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo keliu“, – pridūrė jis.

Pasak M. Bloombergo, regioninių vyriausybių, miestų, kompanijų ir pilietinės visuomenės grupių koalicija „Amerikos pažadas“ turi maždaug 1 700 narių ir atstovauja didesnei daliai JAV ekonomikos.

„Jeigu tai būtų valstybė, tai būtų trečia pagal dydį ekonomika pasaulyje ir ji vis dar augtų, – sakė jis. – Visi kartu mes ruošiamės pasiekti tikslą, kurį ši šalis yra užsibrėžusi pasiekti Paryžiuje – mažiausiai 26 proc. sumažinti dujų emisijas. Ir Vašingtonas negali niekaip to sustabdyti“.

„Priešingai, prezidentas D. Trumpas padėjo suburti žmones, kurie supranta šią problemą, sujungti jėgas ir iš tiesų ką nors daryti, o ne laukti federalinės vyriausybės... Ta prasme turime būti dėkingi prezidentui D. Trumpui už tai, kad padeda mums sieki savo tikslų“, – kalbėjo jis.

Trečiadienį kalbėjęs MSNBC televizijos laidoje „Morning Joe“ J.Kerry kritikavo D.Trumpą dėl jo griežtų pasisakymų prieš Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną (Kim Čen Uną).

„Reikia savęs paklausti, ar Amerika dabar yra saugesnė dėl pasakymo „raketų žmogus“ (angl. rocket man)?“, – sakė J.Kerry, turėdamas omeny žodžius, kuriais D.Trumpas apibūdino Kim Jong Uną.

J.Kerry sakė, kad tokie griežti pasisakymai apsunkins JAV diplomatijos pastangas Šiaurės Korėjos ir kitais tarptautiniais klausimais.

J.Kerry taip pat pabrėžė, kad D.Trumpas savo šūkį „pirmiausia Amerika“ kartojo daugiausiai norėdamas pamaloninti rinkėjus namie, o ne tarptautinę bendruomenę.

„Jungtinėse Tautose kalbos sakomos, siekiant sukviesti visus prie bendro derybų stalo“, – pridūrė jis.

Galimybes imtis verslo ir tapti investuotoju svarstantis J.Kerry pabrėžė, jog Baltijos šalių regionas Europoje išsiskiria augimo tempais.

Buvęs JAV valstybės sekretorius išvardijo tai, kuo, jo manymu, Latvija išsiskiria. Tai – stipri švietimo sistema, kvalifikuota darbo jėga, aiškias taisykles ir standartus užtikrinanti narystė Europos Sąjungoje.

J.Kerry žodžiais, pasaulis turi daugiau sužinoti apie Latviją, Lietuvą ir Estiją.

„Pasaulyje „guli“ daug nenaudojamų pinigų, ir jų savininkai ima suprasti, jog išgyvenimas – nėra teisingiausias kelias“, – sakė jis.

Anot J.Kerry, JAV investuotojų dėmesys Baltijos valstybėms didėja, ir tai susiję su saugumo garantijomis, kurias suteikia JAV ir NATO.

Jis nepasakė, ar ketina investuoti Latvijoje, tačiau pareiškė, kad jo vizito į Rygą tikslas – daugiau sužinoti.