Laikinai, vasaros laikotarpiui, uždrausti minėtų ekologiškų transporto priemonių eismą pėsčiųjų labiausiai pamėgtoje J. Basanavičius gatvėje buvo apsispręsta praėjusiais metais. „Iki šio sprendimo Palanga anksčiau kiekvieną vasarą susidurdavo su ta pačia problema – elektrinių paspirtukų, dviračių bei keturračių velomobilių keliama grėsme pėstiesiems. Sulaukdavome pėsčiųjų, ypač – mažus vaikus auginančių šeimų nusiskundimų, kad J. Basanavičiaus gatvėje dėl nedrausmingų ekologiškų transporto priemonių vairuotojų jie jaučiasi nesaugūs. Todėl, pasitarę su policijos pareigūnais, praėjusiais metais nusprendėme imtis priemonių, kad pėsčiųjų saugumas kurorte būtų užtikrintas – tose rekreacinėse kurorto vietose, kur koncentruojasi didžiausi pėsčiųjų srautai, uždrausti elektrinių paspirtukų, dviračių bei velomobilių eismą“, – sakė Palangos miesto mero pavaduotojas, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Rimantas Antanas Mikalkėnas.

Akivaizdu, kad šis sprendimas pasiteisino – praėjusią vasarą pavyko išvengti skaudžių nelaimių, palangiškiai ir kurorto svečiai jautėsi saugesni.

Minėtas draudimas J. Basanavičiaus gatvėje galios ne visus metus, o tik tris mėnesius – nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Šiuo laikotarpiu ekologiškų transporto priemonių vairuotojai raginami aktyviai naudotis dviračių takais, o dviračių eismo ribojimo zonoje esančias rekreacines kurorto vietas, lankytinus objektus pasiekti naudojantis šalutinėmis gatvėmis arba nulipus nuo savo transporto priemonės be vedantis ją šalia.

Margučių alėja – 2021 m.

Daugelė metų įspūdingo dydžio – 2 metrų aukščio ir 1,4 metro skersmens – margučiai buvo puošiami įvairiais raštais, spalvomis, fotografijomis. Šių metų margučiai dekoruoti Palangos ir Šventosios mokinių piešiniais.

Deja, dėl susiklosčiusios situacijos visame pasaulyje, pasigrožėti įspūdinga alėja šiemet negalėsime. Kaskart pritraukianti gausybę miesto gyventojų bei Lietuvos ir užsienio turistų, Margučių alėja originalumu stebins ateinančiais, 2021 metais.

Mokinių dovana Palangai

Šiemet margučių alėją planuota padabinti mokinių dovana Palangai – dešimt gražiausių kurorto moksleivių piešinių nutarta perkelti ant įspūdingo dydžio margučių. „Siekdami įgyvendinti šią idėją, dar praėjusių metų gruodžio mėnesį organizavome vaikų piešinių konkursą „Mano gražiausios pasakos ir legendos apie Palangą ir jūrą“. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp kultūros, švietimo ir verslo sektorių. Tokia kūrybinė partnerystė paskatino įvairių amžiaus grupių mokinių saviraišką, kuri prisidėjo prie Palangos miesto įvaizdžio kūrimo, Palangos miesto erdvių puoselėjimo ir kalendorinių švenčių paminėjimo“, – sakė Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė.

Piešinių konkurse dalyvavo Palangos ir Šventosios mokyklų mokiniai, iš viso konkursui buvo pateikti 35 darbai. Piešinių vertinimo komisijai vadovavo Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ vadovė Loreta Laurinavičienė. Komisija atrinko 10 piešinių, kuriuos ant įspūdingo dydžio margučių perpiešė palangiškis dizaineris Martynas Lapas.

Kadangi šiemet margučiai nebus eksponuojami, jie bus tinkamai paruošti saugojimui iki kitų metų Šv. Velykų.

Šv. Velykų proga – laureatų pristatymas

Artėjant Šv. Velykų šventei, Palangos kultūros ir jaunimo centro komanda, kasmet organizuojanti Margučių alėjos pristatymą, nusprendė surengti virtualią konkurso laimėtojų parodą, pristatyti piešinius ir jų autorius: Nikolę Jonauskaitę, Kasparą Jasą iš Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos, Emilį Sebeckį iš Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos, Viltę Rakauskaitę, Domantą Barkauską iš Stasio Vainiūno meno mokyklos, Šventosios pagrindinės mokyklos auklėtinę Ameliją Burvytę, Palangos pradinės mokyklos mokinį Vėją Kiuberį ir Marių Diemintą iš Palangos moksleivių klubo.

Visiems linkime gražių ir prasmingų šv. Velykų! Tegul šv. Velykų dvasia atgaivina, padrąsina, apdovanoja naujomis jėgomis ir idėjomis, kurios padės mums gyventi ir kurti. Šiltos ir jaukios Prisikėlimo šventės Jums ir Jūsų artimiesiems.

Likime namie ir saugokime vieni kitus. O kai viskas nurims, susitiksime ir pasveikinsime vieni kitus.

Virtualioje erdvėje palangiškė pasidalijo išgyvenimu, kuris, atrodo, privertė bent keliolikai sekundžių sustoti plakti jos širdį. Jos mergytei vos per plauką pavyko išvengti nelaimės.

„Labai baisu ir nesaugu vaikščioti J. Basanavičiaus gatvėje. Nežinia kada ir iš kurios pusės elektra varomi paspirtukai atlėks. Per plauką nuo nelaimės, – vienoje feisbuko grupėje rašė jauna moteris. – O čia juk vaikšto ne tik vaikai, bet ir šuniukai. Negalima net iki tilto normaliai nueiti.“

Moters įrašas susilaukė nemažai palaikymo. „Mums ir nutiko panašus atvejis. Užsižioplinusi moteris vos sesės su dviračiu nepartrenkė. Sesei vos metukai – vos spėjom nuo tako ją patraukti. Tai moteris atsirėmė į medį ir dar atsiprašymo bandė sulaukti. Už ką?“, – savo istoriją aprašė internautė Agnė.

Į problemą netruko sureaguoti ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. 

„Miestas viską padarė, ką galėjo. Informavome visas Lietuvos institucijas apie šią problemą ir siūlėme kuo skubiau keisti įstatymus. Bet pagalbos vis dar nesulaukiame. Galime J. Basanavičiaus gatve apriboti dviračių eismą, nes paspirtukai yra prilyginami dviračiams. Tada joks dviratis negalės važiuoti šia gatve. Bet ar tai yra išeitis? Šį klausimą dabar svarsto Saugaus eismo komisija, sprendimai bus kitą savaitę. Tačiau situacija tik aštrės, kol nebus pakeisti teisės aktai ir kol policija teisiškai negalės kontroliuoti. Ši problema yra ne vien Palangoje, bet ir visoje Europoje. Tarkim, Prancūzijos Susisiekimo ministerija neseniai priėmė teisės aktą, kuriuo numatė baudas, jeigu paspirtukai važiuoja šaligatviu“, – aiškino miesto vadovas. 

Š. Vaitkus patikslino, kad jau netrukus mieste laukia pokyčiai.

„Savivaldybės Saugaus eismo komisija priėmė sprendimą, kad nuo birželio 1 dienos nei J. Basanavičiaus gatvėje, nei Birutės parke žmonės važinėti dviračiais, paspirtukais ir velomobiliais negalės“, – rašė Palangos meras.

Draudimas galiotų piko metu, vasaros sezono laikotarpiu: nuo birželio pradžios arba vidurio iki rugpjūčio 25 dienos.

„Buvo pasiūlymų drausti eismą tik tam tikromis valandomis, tačiau lengviau viską reguliuoti, kai draudžiama apskritai“ – dienraščiui sakė Palangos vicemeras, Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Antanas Mikalkėnas. 

Tuo metu, kai pajūrį siaubė uraganas Feliksas, jauna Vilniaus rajono gyventoja tėčio automobiliu važinėjo Palangos tiltu. Už norą parūkyti stebint audros vaizdus 19-metei gresia daugiau nei 1000 eurų bauda.

Incidentas Palangoje nutiko naktį į sekmadienį, apie 3 val. J.Basanavičiaus gatvės pabaigoje 19-metė "Peugeot 206" automobilio vairuotoja pasuko tiesiai Palangos tilto link.

Mergina sugebėjo nuvairuoti beveik iki tilto pabaigos. Tačiau ją sustabdė smūgis į tilto kairės pusės turėklus.

Šios vairuotojos kelionė galėjo baigtis kur kas liūdniau, bet jos automobilį sulaikė storoka medinė turėklų sija. Mašinos kairysis priekinis ratas pakibo virš šėlstančių bangų.

Kol jaunoji atvykėlė tupinėjo apie tėvo mašiną, jai į pagalbą atskubėjo dešimt vyrukų, kurie tuo metu žvejojo ant Palangos tilto.

Vyrai sugebėjo rankomis pakelti nedidelį automobilį ir jį pastatė visais keturiais ratais ant tilto.

Tik vienam incidento liudininkui, palangiškiui Mindaugui, kilo mintis iškviesti policiją. Tačiau merginą puolė ginti žvejoję vyrai.

Vyras pamėgino sulaikyti vairuotoją ir net pačiupo jos mašinos raktelius, bet išgirdo žvejų pagrasinimą numesti jį nuo tilto.

Po kilusių muštynių palangiškiui teko atiduoti mašinos raktelius. Įvykio liudininkas nespėjo iškviesti pareigūnų, nes išsikrovė jo mobiliojo ryšio telefono baterija.

Atvykėlės mašiną iš pėsčiųjų zonos išvairavo vienas žvejų. Tačiau kurorto policija incidentą išsiaiškino. Pagal užfiksuotus valstybinius mašinos numerius paaiškėjo jos savininkas. Netrukus į komisariatą buvo iškviesta ir jo dukra, kuri savaitgalį buvo Palangoje.

Mergina policijos pareigūnams mėgino teisintis, kad panoro pažiūrėti į audrą ir parūkyti ant pėsčiųjų tilto.

"Kad ir kokia laki vaizduotė būtų, bet ką jau čia paaiškinsi. Nedažnai, bet pasitaiko tokių atvejų, kai mėginama važiuoti pėsčiųjų tiltu", – pasakojo Palangos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintautas Pocevičius.

Pasak pareigūno, vairuotojai už sukeltą eismo įvykį ir pasišalinimą iš įvykio vietos gresia bauda nuo 868  iki 1 583 eurų. Jai taip pat gresia vairuotojo pažymėjimo praradimas nuo 3 iki 5 metų. Vietoje baudos gali būti skirtas net areštas nuo 15 iki 30 parų.

Palangos komunalininkai išplovė visas J.Basanavičiaus gatvėje pastatytas šiukšliadėžes, nes nuo jų sklido nemalonus kvapas. Talpos nebuvo plautos nuo jų pastatymo. Tokių darbų gali tekti imtis ir Klaipėdai.

Šiukšliadėžės J.Basanavičiaus gatvėje buvo pastatytos prieš daugiau nei devynerius metus. Kurorto bulvare jų yra 80. Šiukšliadėžių vidus nebuvo plautas nuo pat jų atsiradimo pradžios.

„Iš išorės jas valydavome, plaudavome, bet į vidų nelįsdavome. Iš pirmo žvilgsnio šiukšliadėžės buvo švarios. Nuolat jas tuštiname, todėl atliekų per daug neprisikaupia. Lyg ir viskas buvo gerai“, – pasakojo Palangos komunalinio ūkio bendrovės direktorius Konstantinas Skierus.

Tačiau, pasak vadovo, šią vasarą, besilaikant karščiams, pastebėta, kad J.Basanavičiaus gatvėje tvyro nemalonus kvapas.

„Paprastas praeivis gal nieko ir nesuprastų. Tačiau mes – profesionalai. Pradėjome aiškintis, kad čia vyksta. Pažiūrėjome į šiukšliadėžių vidų“, – sakė vadovas.

Pasak K.Skieraus, šiukšliadėžių apačioje yra savotiška niša, kurioje buvo pastebėta priaugusių nešvarumų, kurie ir skleidė nemalonų kvapą.

„Net nepagalvojome, kad taip gali būti. Pamatę, kas viduje, iš karto puolėme plauti šiukšliadėžių. Ryte jos jau buvo švarios. Oras J.Basanavičiaus gatvėje pasikeitė. Nebebuvo nemalonaus kvapo“, – pasakojo vadovas.

Šiukšliadėžės buvo plaunamos aukšto spaudimo įrenginiu, naudojant specialias priemones. Į jas buvo įdėta ir kvapų. K.Skieraus teigimu, iškuopus talpas, šalia jų nebeliko musių ir vapsvų.

Tokios pat šiukšliadėžės yra pastatytos ir M.Mažvydo alėjoje. Anot K.Skieraus, miestuose jos labai populiarios.

„Manau, kad čia bus susiduriama su ta pačia problema. Ateityje šiukšliadėžes reikės plauti ir M.Mažvydo alėjoje. Jos labai pritunka. Žmonės juk į jas meta maistą, nebaigtus gerti gėrimus“, – tvirtino vadovas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pasakojo, kad Klaipėdoje pagal grafiką yra plaunami didieji buitinių atliekų konteineriai.

„Plauti gatvėse pastatytas šiukšliadėžes nėra būtinybės. Į jas dedami plastikiniai maišai ar įdėklai, su kuriais ir iškeliamos šiukšlės. Jei kuri nors šiukšliadėžė pradeda smirdėti, tai rangovai ją išplauna tyliai. Gal Palangos šiukšliadėžių kita konstrukcija“, – svarstė direktorius.