Rugpjūčio 23-ąją, šeštadienį, Juodkrantėje vyks VII-oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ šiais metais kviesianti palyginti Mažosios (Prūsų) Lietuvos ir Aukštaitijos regionų dainuojamąją tautosaką.

Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) tautosakos rinkėjų vardams įprasminti skirta šventė visų pirma siejama su Kuršių nerijoje gimusio Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos vardu. Šventės metu galima išgirsti žymaus mokslo ir kultūros veikėjo užrašytas dainas.

Marių krantinėje šalia Raganų kalno vyksianti šventė šiais metais skirta Johano Gotfrydo Herderio 270-osioms gimimo metinėms paminėti.

Išskirtinė ši šventė bus ir tuo, kad vyksiančių koncertų, kolektyvų pasirodymu metu kurorto gyventojams ir svečiams bus sudaryta galimybė išgirsti, išvysti ir sulyginti Mažosios (Prūsų) Lietuvos ir Aukštaitijos regiono meno kolektyvų dainuojamosios tautosakos, etnokultūros specifiškumą, tarmiškumą. Šventėje  koncertuos Neringos, Palangos, Šilutės, Neveronių, Ramučių, Trakų, Pagėgių folkloro ansambliai.

Skverelyje prie M. L. Rėzos paminklo šeštadienio vidurdienį prasidėsianti šventė kvies smagiai viešnagę Juodkrantėje leisti  teminių-praktinių užsiėmimų metu, savo galimybes išmėginti žaidžiant žvejiškus žaidimus, skrandžius pamaloninant gardžia žuviene. Šventės metu bus pristatomos ir rudeninės žuvies kepimo tradicijos. Reginio svečiams bus pristatomas ir  I-IV amžiaus žiemgalių genties archeologinis kostiumas.

Siekiantiems praplėsti savo žinias bus skirtos Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos 54c-9) vyksiančios paskaitos. Čia paskaitą tema „Juodkrantės istorijos ir pseudoistorijos“ skaitys doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (nuo 14. 00 val.). Kiek vėliau, Mažosios (Prūsų) Lietuvos ir Aukštaitijos krašto dainuojamosios tautosakos panašumus ir skirtumus pristatys prof. R. Sliužinskas (nuo 15. 00 val.).

Šventės organizatorius - Liudviko Rėzos kultūros centras

Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje nuo šio penktadienio eksponuojama visą mėnesį veiksianti Vidos Janinos Jovaišienės (Vilnius) grafikos darbų paroda „Jūra, padavimai, Neringa“.

Jos autorė gimė 1943 m. Kaune, užaugo Klaipėdoje. 1968 m. baigė tuometį Vilniaus dailės institutą, kur grafiką studijavo pas lietuvių dailės grandus Vytautą Valių, Leoną Lagauską, Rimtautą Gibavičių ir kitus.

Dar studijuodama pradėjo dirbti Vilniaus J.Vienožinskio dailės mokykloje, kurioje (su pertraukomis) iki šiol dėsto grafiką ir kompoziciją.

Grafikė nuo 1969 m. nuolat dalyvauja respublikinėse estampo parodose, Talino, Krokuvos, grafikos bienalėse, kartu su kitais lietuvių grafikais savo kūrinius eksponavo parodose Bulgarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Ispanijoje.
Šios dailininkės kūrinių yra įsigiję privatūs Lietuvos, Vokietijos, JAV, Kanados meno kolekcininkai, Lietuvos, Rusijos dailės fondai, šiuolaikinio meno muziejus Kelne (Vokietija).

V.J.Jovaišienė kuria estampus, mažąją grafiką, knygų iliustracijas. Nuo 1975 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Jos kūryboje vyrauja Klaipėdos krašto, Neringos, Mažosios Lietuvos gamtos, istoriniai, etnografiniai motyvai.

Juodkrantėje penktadienį atidaroma Jūratės Buožienės (Vilnius) dailiosios tekstilės darbų paroda „Dingę prūsai“.

Jos autorė jau yra surengusi devynias personalines parodas, jos darbai sulaukė pasisekimo Skandinavijoje, Šveicarijoje, Austrijoje ir Anglijoje.

Kūrėja dirba fortepijono mokytoja Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje, užsiima edukacine veikla.
„Prūsija, prūsai – kažkam tai išnykusi iš žemėlapio valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai. Ir visiems – kažkas prarasto, negrįžtamai nugrimzdusio praeitin. Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyje. Ir žmonės – kokie jie buvo – nežino niekas, nes jie – dingę prūsai“, – kalbėjo menininkė, savąsias prūsų vizijas įamžinusi batikoje.

„Batika užsiimu jau apie 30 metų. Savo unikalų batikos marginimo ir rišimo būdą atradau, kai pritrūko tradicinių priemonių, – pasakojo parodos autorė. – Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas. Prieš dažant medžiagą aš nusipiešiu paveikslą ant jos, o dažų blokavimui naudoju ne tik raišiojimą, lankstymą, glamžymą, bet pirmiausia – siuvinėjimą. Tai daug kruopštaus darbo reikalaujantis metodas. Paveikslams naudoju žaliavinę medvilnę, medvilninius siūlus.“

Kurti ją įkvepia muzika, knygos ar šiaip netikėta gyvenimo situacija, gamta.

J.Buožienės dailiosios tekstilės paveikslų paroda L.Rėzos kultūros centre Juodkrantėje (L.Rėzos g. 8) bus atidaryta spalio 4 d. 17 val. ir vyks iki lapkričio 4 d.

Šią savaitę Juodkrantėje įsikūrė tautodailininko Ričardo Grekavičiaus (Kaunas) metalinių kryžių ir saulučių paroda „Kryždirbystė“.

Jos autorius gimė 1965 m. Kaune, mokėsi Kauno pramonės technikume. Kalvyste susidomėjo 1988-aisiais.

Nuo 2001 m. R.Grekavičius yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos, nuo 2004 m. – Lietuvos kalvių sąjungos narys.

Jis surengė per 10 autorinių parodų, kurios vyko Kaune, Prienuose, Šakiuose.

R.Grekavičiaus kūriniai eksponuoti Kauno krašto ir respublikinėse parodose.

Šis tautodailininkas kasmet dalyvauja kūrybiniuose pleneruose ir seminaruose Lietuvoje, Latvijoje, demonstruoja kalvystės amatą miestų ir amatų šventėse, mokyklose.

Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje R.Grekavičiaus metalinių kryžių ir saulučių parodą „Kryždirbystė“ galima aplankyti iki rugsėjo 16 d.