Tarnyba pirmadienį pranešė baigusi inventorizuoti šiuos židinius – vietas, kur užkasti dėl juodligės nugaišę gyvuliai.

2015–2020 metais Geologijos tarnybos specialistai, bendradarbiaudami su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), inventorizavo 189 iki šiol valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje GEOLIS neregistruotus, bet VMVT žinomus juodligės kapinynus, išsidėsčiusius 32 savivaldybėse.

Geologijos tarnybos direktoriaus Giedriaus Giparo teigimu, 2002–2009 metais inventorizuoti 67 juodligės taršos židiniai vienuolikoje savivaldybių.

Taigi šiuo metu iš viso žinomi ir GEOLIS užregistruoti 256 juodligės taršos židiniai 43 savivaldybėse.

Susirgimai juodlige Lietuvoje pradėti registruoti 1912 metais. Didžiausias gyvulių sergamumas stebėtas 1935–1940 metais ir 1953–1957 metais. Susirgę ir nugaišę gyvuliai buvo sudeginami, jų atliekos užkasamos po žeme, o buvimo vieta (tvartas, gulėjimo vieta) dezinfekuojama.

Vieta, kur užkastas juodlige sirgęs gyvulys, dabar laikoma nuolatiniu juodligės židiniu. Jo apsaugos zonoje draudžiama bet kokia ūkinė ar kitokia veikla.

Juodligė yra ūmi infekcinė liga, pasireiškianti intoksikacija, sepsiu, ūminių pūlingų uždegimų atsiradimu, karščiavimu. Ja gali susirgti gyvuliai ir žmonės. Juodligę sukeliančios bakterijos, patekusios į nepalankias sąlygas, sudaro sporas. Tai gali būti aplinka be deguonies, giliai po žeme, kur nepatenka saulės spinduliai. Laukuose, kur užkasti nuo juodligės kritę gyvuliai, šios sporos išsilaiko iki kelių dešimtmečių.

Prancūzijos pietryčiuose, Alpių - Žydrojo kranto regione pirmasis juodligės protrūkis buvo nustatytas 2018 m. birželio mėnesį, kai nugaišo 6 kalnuotoje vietovėje ganytos karvės. Per 20 dienų juodligė nustatyta dar 28 ūkiuose, kuriuose nugaišo daugiau kaip 50 galvijų, avių, ožkų ir arklių. Tikėtina, kad šia liga gyvuliai užsikrėtė juodligės sporoms paplitus ganyklose iš keleto juodligės židinių. Juodligės sukėlėjo sporos dirvožemyje gali išgyventi daugiau nei 100 metų. Ligos židiniuose vykdant žemės darbus arba dėl liūčių ir nuošliaužų prasidėjus dirvos erozijai, sporos iš gilesnių žemės sluoksnių gali būti iškeliamos į paviršių ir sukelti naujus ligos protrūkius.

Prancūzijos kompetentingos institucijos užkrėstoje teritorijoje gyvūnus vakcinuoja nuo juodligės, o asmenims, turėjusiems kontaktą su sirgusiais gyvuliais (ūkininkai, veterinarijos gydytojai, skerdyklų darbuotojai), paskirtas prevencinis gydymas antibiotikais. VMVT duomenimis, Prancūzijoje nuo 1999 metų nustatyta daugiau nei 100 šios ligos židinių. Paskutinis didelio masto protrūkis šioje šalyje užfiksuotas 2008 metais, kai liga išplito 23 ūkiuose Doubso regione.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvoje iš viso yra 358 istoriniai juodligės kapinynai (židiniai). 1920-1986 metais mūsų šalyje juodlige susirgo 187 gyventojai, be to, liga diagnozuota daugiau kaip 1000 gyvūnų. Paskutinį kartą trys juodligės atvejai žmonėms Lietuvoje buvo užregistruoti 1974 metais, o gyvūnams - 1998 metais.

Nuo 2016 metų Lietuvos geologijos tarnybos specialistai vykdo istorinių juodligės kapinynų inventorizaciją. Tikrinama kapinynų, kuriuose užkasti nuo šios pavojingos infekcinės ligos kritę gyvuliai, būklė, kaupiami duomenys, teritorijų savininkams teikiamos išvados ir rekomendacijos, kaip tvarkyti tokią teritoriją. Juodligės kapinynus privalu aptverti, pažymėti įspėjamuoju užrašu. Jų teritorijose draudžiama kasinėti, negalima planuoti jokios vandentvarkos objektų plėtros.

Pietrytinio kalnuoto Aukštutinių Alpių regiono valdžia nurodė, kad liga, galinti užkrėsti ir žmones, o kai kuriais atvejai – būti mirtina, nuo birželio išplito 28 ūkiuose.

Juodlige dažniausiai užsikrečiama nuo šią ligą sukeliančių bakterijų sporų, galinčių išlikti žemėje dešimtmečius. Vienas iš užkrato šaltinių gali būti kritusių gyvulių gaišenos.

Prancūzijos veterinarams sunkiai sekasi suvaldyti protrūkį, nes vakciną gaminanti Ispanijos laboratorija rugpjūtį užsidarė vasaros atostogų.

„Valstybė tariasi su partneriais Europoje dėl vakcinos prieinamumo ir įsigijimo“ iš kitų šalių, kurios gali būti sukaupusios atsargų, sekmadienį sakė aukšto rango regiono pareigūnė Agnes Chavanon (Anjes Šavanon).

Atvejai, kai juodlige užsikrečia žmonės, yra „itin reti“, sakė regiono sveikatos apsaugos agentūros ARS gydytoja Christine Ortmans (Kristen Ortmans).

Per dabartinį protrūkį kol kas jokių žmonių užsikrėtimo atvejų neužfiksuota, pabrėžė ji.

Dažniausia juodligės atmaina, ant odos sukelianti opas, retai būna mirtina, jeigu gydoma antibiotikais.

Tačiau ligos sukėlėjai Bacillus anthracis gamina stiprius nuodus ir anksčiau buvo naudojami kaip biologinis ginklas.

Labiausiai pagarsėjusi atakų virtinė kurstė baimę Jungtinėse Valstijose 2001 metais, praėjus savaitei po Rugsėjo 11-osios teroro atakų. Tąsyk buvo išsiuntinėta laiškų su ligos sukėlėjų sporomis.

Per šias atakas mirė penki žmonės, o dar 17 susirgo. Galiausiai vienam biologinių ginklų ekspertui buvo iškelti kaltinimai, bet jis nusižudė.

Aukštutinių Alpių administracijos aukšto rangos pareigūnas Serge'as Cavalli (Seržas Kavalis) sakė, kad protrūkio apimtuose regiono ūkiuose galvijai skiepijami.

Paveiktiems ūkiams mažiausiai 21 dieną buvo uždrausta tiekti maisto produktus, kol fermos bus dezinfekuotos, o paskiepytiems gyvuliams išsivystys imunitetas.

Visas ūkiuose primelžiamas pienas turi būti pasterizuojamas ir tuomet sunaikinamas.

Vėliausias juodligės protrūkis Prancūzijoje įvyko 2008 metais. Tąsyk liga išplito 23 ūkiuose, daugiausiai rytiniame Du departamente.

Dabartinio protrūkio pirmasis užsikrėtimo atvejis nustatytas birželio 28 dieną Mongardeno kaime. Ten nugaišo šešios karvės, dar 12 užsikrėtė.

Juodlige susirgusios karvės išpunta, joms pasireiškia kraujavimas iš kūno angų. Gyvuliai dažniausiai nugaišta greičiau kaip per parą.

Ši liga gana reta, nors nuo 1999 metų Prancūzijos ūkiuose užfiksuota daugiau kaip 100 užsikrėtimo atvejų. Paprastai protrūkiai įvyksta karštomis vasaromis po smarkių liūčių laikotarpių.

ARS nurodė, kad Aukštutinėse Alpėse 103 žmonės laikomi galėjusiais turėti kontaktą su užsikrėtusiais gyvuliais. Dauguma jų yra ūkininkai, veterinarai arba skerdyklų darbuotojai.

Pusei jų buvo skirta prevencinė antibiotikų terapija, sakė pareigūnai.

Praėjusį rudenį buvo inventorizuoti 39 juodligės židiniai Ignalinos, Šalčininkų, Kauno, Kaišiadorių bei Molėtų rajonų ir Kauno m. savivaldybėse. Inventorizavimo metu LGT specialistai tikrina juodligės kapinyno, kur užkasti nuo šios pavojingos infekcinės ligos kritę gyvuliai, būklę, kaupia duomenis, teikia išvadas ir rekomendacijas, kaip tvarkyti jo teritoriją.

Juodligės židinius privalu aptverti, pažymėti įspėjamuoju užrašu. Jų teritorijose draudžiama kasinėti, negalima planuoti jokios vandentvarkos objektų plėtros, skelbia Aplinkos ministerija.

Šiuo metu LGT informacinėje sistemoje yra sukaupta duomenų apie 118 inventorizuotų juodligės kapinynų. Šalyje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, jų yra 262.

Jamalo pusiasalyje esanti apie 730 tūkst. elnių populiacija, kuria rūpinasi keli tūkstančiai klajojančių nencų elnininkų, esą, yra per didelė ir kelia riziką greitai išplisti juodligės užkratui. Kardinaliai sumažinti elnių skaičių ir leisti net 250 tūkst. jų sunaikinti paprašė Jamalo Nencų autonominės apygardos pareigūnai.

Elnius planuojama nutrenkti aukštos įtampos elektros srove, pašalinti jų ragus ir nuleisti kraują.

Elnio kraujas tuose kraštuose yra labai vertinamas. Patys nencai, kaip ir kitos šiaurės tautos, išgeria dar šiltą elnio kraują ir valgo širdį, taip gaudami reikalingų vitaminų. Nuleistas elnių kraujas itin vertinamas ir Kinijoje – jis parduodamas tradicinės medicinos puoselėtojams, kurie jį naudoja gaminti vaistams ar net gydyti impotenciją.

Masinio elnių naikinimo priežastis – vasarą į regioną sugrįžusi pavojinga infekcinė liga – juodligė, dėl kurios nugaišo per 2300 elnių ir kuri nusinešė 12-mečio gyvybę. Dar apie 90 žmonių pateko į ligoninę, iš jų dvidešimčiai buvo diagnozuota juodligė.

Apie juodligę šiame regione nebuvo girdėti daugiau kaip 70 metų – paskutinis atvejis buvo užfiksuotas 1941-aisiais. O ją prikėlė iš užmaršties ne kas kitas, o elniai. Vasarą regione buvo ypač karšta, temperatūra siekė 35 laipsnius, kas atšildė įšalusį elnių kapinyną ir atvėrė juodlige apsikrėtusį elnio lavoną. Čia užklydę nencų ganomi elniai ir parnešė mirtinai pavojingą infekciją. Dėl masiškai kritusių elnių buvo paskelbtas karantinas, žmonės evakuoti iš pavojingos zonos.

Dabar tautai, kuri garsėja klajoklišku gyvenimu ir tradicine kaimenine elnininkyste, kuri išgyveno ir sovietų bandymus paversti klajoklius sėsliais, „civilizuotais“ žmonėmis, kilo didelis identiteto praradimo pavojus.

Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos „Rosselchoznadzor“ vadovo pavaduotojas Nikolajus Vlasovas „The Siberian Times“ sakė: „Jamalo regione elnių kiekis yra per didelis. Naujos griežtos kvotos reikalingos siekiant sustabdyti ligos plitimą. Kuo didesnė gyvūnų populiacija, tuo labiau perduodama infekcija.“

Be to, sparčiai didėjanti elnių populiacija, esą, visai neprisideda prie Šiaurės tautų mažumų gerovės – mažėjančios ganomų plotų galimybės dar ir prastina padėtį tų, kurie neturi, kuo kitu verstis.

Vietos valdžia ketina prisiminti ir tarybinę tvarką – įtikinti elnininkus atiduoti elnius mainais už butus ir taip užbaigti klajoklių gyvenimą. Dėl šios strategijos nerimu pasidalijo antropologė Olga Muraško: „Esu labai susirūpinusi dėl kerdžių, kurie vis dar puoselėja šeimos ir tautos tradiciją rūpintis elnių bandomis. Daugumos jų bandose yra apie šimtas elnių. Daugybė Jamalo ir Gydano pusiasalių klajoklių praras savo suvokiamo pasaulio pagrindą ir galimybę išlaikyti tradicinį gyvenimo būdą“.

Tradicinis elnių skerdimo sezonas, kurio metu bus nugalabytas elnių „perteklius“, numatomas lapkričio ir gruodžio mėnesiais.

Šiame krašte, esančiame už poros tūkstančių kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos, savaitei paskelbtas karantinas, nustačius devynis juodlige užsikrėtusius piemenis ir jų gyvulius.

„Man pranešė, kad mūsų ligoninėje mirė berniukas. Nėra žodžių mano jausmams išreikšti“,– kalbėjo gubernatorius Dmitrijus Kobylkinas.

Šiame retai apgyventame regione juodligės protrūkis užregistruotas pirmą kartą nuo 1941 metų. Valdžia spėja, kad dėl to kalta karščio banga, ištirpdžiusi amžinąjį įšalą ir užkrėstų elnių lavonus.

„Užkratas parodė savo klastą, kuri sugrįžo po 75-erių metų ir nusinešė vaiko gyvybę“, – kalbėjo D. Kobylkinas.

Apygardos pagrindiniame mieste Salecharde, įtarus juodligę, iš viso hospitalizuoti 72 žmonės, tarp kurių yra 41 vaikas.

Devyniems asmenims šis užkratas patvirtintas, o vienas jų – berniukas, kuris mirė, nurodė apygardos valdžia pirmadienį.

Per šį protrūkį nuo juodligės nugaišo 2300 elnių, kurių daugiau negu 250 tūkst. klajoja po tundrą.

Pasak valdžios, žmonės ir gyvuliai masiškai skiepijami.

Juodligė yra ūminė gyvulių liga, kuria serga ir žmonės. Kartais ji gali baigtis mirtimi. Juodligę sukelia sporas gaminanti bacila. Ligos sporos gali likti gyvybingos kelis dešimtmečius.

Juodligė yra endeminė infekcija žemės ūkio kraštuose, kuriuose ši infekcija paplitusi tarp galvijų. Išsivysčiusiose šalyse pasitaiko pavienių atvejų, dažniausiai užsikrečiama perdirbant produktus, rečiau – žemdirbystėje. Dažniausiai žmonės ir gyvuliai serga tose vietovėse, kur gyvuliai nevakcinuojami.

JAV institucijos, tiriančios incidentą, kai viena karinė laboratorija išsiuntė gyvybingų juodligės sukėlėjų, nustatė, kad dar viena tų mirtinai pavojingų bakterijų siunta buvo išplatinta 2008 metais ir kad dalis mėginių buvo išsiųsti į Australiją, penktadienį pranešė pareigūnai.

Ši žinia tikriausiai rodo, kad susidurta su platesne problema tvarkant juodligės bakterijų mėginius vienoje JAV armijos laboratorijoje Jutos valstijoje, kur taikytas apšvitinimas, kaip manyta, patikimai inaktyvuoja tų mikroorganizmų sporas.

Kariuomenės ir sveikatos apsaugos pareigūnai pradėjo tyrimą, kai viena komercinė laboratorija Merilande praeitą savaitę nustatė, kad siuntoje, gautoje iš armijos laboratorijos Dagvėjaus poligone netoli Solt Leik Sičio, buvo gyvybingų juodligės sukėlėjų.

Pentagonas ketvirtadienį pripažino, kad mažiausiai 18 vyriausybės, universitetų ir komercinių laboratorijų gavo potencialiai gyvybingų juodligės bakterijų sporų siuntas iš mėginio, kuris buvo apšvitintas 2014 metų kovą.

To mėginio siuntos buvo paskirstytos įvairios tyrimų laboratorijoms devyniose valstijose, taip pat Pietų Korėjoje esančiai Osano karinei bazei, kurią naudoja JAV kariškiai.

Tačiau penktadienį pareigūnai paskelbė, kad atliekant šį tyrimą buvo išaiškintas dar vienas gyvybingų juodligės sukėlėjų mėginys, kuris turėjo būti inaktyvuotas 2008 metais.

Kol kas tiksliai nežinoma, kada ir kur buvo išsiuntinėti mėginiai iš 2008 metų partijos, bet aišku, kad vienas jų tkrai pateko į Australiją, sakė pareigūnai.

„Vis dar stengiamės išsiaiškinti, kur buvo išsiųsti mėginiai“, – vienas savo vardo nepanoręs viešinti JAV pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP.

Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop (Džuli Bišop) teigiamai įvertino amerikiečių atliekamą šio incidento tyrimą.

„Mes dalyvaujame šiame tyrime, ir džiaugiuosi, kad jis vykdomas“, – sakė ji.

JAV kariuomenės ir sveikatos apsaugos institucijos teigia, kad šis incidentas nekelia grėsmės visuomenės sveikatai ir kad nebuvo užregistruota jokių numanomų užsikrėtimo juodlige atvejų.

Keturiems laboratorijų darbuotojams Teksase, Delavere ir Viskonsine buvo skirta prevencinė antibiotikų terapija, nurodė Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC).

Be to, prevencinė terapija buvo skirta 22 kariškiams buvo skirtas prevencinis gydymas Osano oro pajėgų bazėje, nurodė Pentagonas.

Juodligės bakterijos buvo išsiuntinėtos iš armijos laboratorijos Jutoje pagal programą, kurioje siekiama „sukurti naują diagnozavimo procedūrą biologinėms grėsmėms atpažinti“, nurodė CDC.

Kontaktas su gyvybingomis juodligės sporomis, kurios yra itin atsparios nepalankiems aplinkos veiksniams, gali būti mirtinas, jeigu skubiai nepradedamas pacientų gydymas didelėmis antibiotikų dozėmis.

JAV kariškiai atsitiktinai išsiuntė mažiausiai vieną gyvybingų juodligės sukėlėjų mėginį į vieną komercinę laboratoriją Merilande, bet dėl šio incidento nekilo jokio pavojaus visuomenei, trečiadienį pranešė vienas gynybos pareigūnas.

Viena Gynybos departamento laboratorija Jutoje „netyčia“ išsiuntė gyvybingų juodligės bakterijų sporų mėginį komercinei laboratorijai, o vyriausybinės sveikatos apsaugos institucijos dar tikrina kitus mėginius, išsiųstus laboratorijoms kitose devyniose valstijose, pareigūnas sakė žurnalistams.

Pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, pridūrė, kad laboratorijos darbuotojų kontakto su gyvybingu užkratu atvejų nežinoma.

Minėta komercinė laboratorija gegužės 22-osios vakarą nustatė, kad jos gauti juodligės sukėlėjai yra gyvybingi, o kitos laboratorijos vėliau buvo informuotos apie grėsmę, sakė pareigūnas.

Juodligės mėginių buvo išsiųsta bent devynioms kitoms vyriausybinėms ir komercinėms laboratorijoms, o pareigūnai dabar aiškinasi, ar kituose mėginiuose taip pat buvo gyvybingų sporų.

Gynybos departamento laboratorija Dagvėjaus kariniame poligone reguliariai siunčia moksliniuose tyrimuose naudojamus „inaktyvuotus“ juodligės mėginius, kuriuose bakterijų sporos užmušamos intensyvia spinduliuote, sakė pareigūnai.

Pentagonas bendradarbiauja su JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrais, kurie tiria šį incidentą, nurodė minėtas pareigūnas.

Mirtinai pavojingą juodligę sukeliančių bakterijų sporos labai atsparios nepalankiems aplinkos veiksniams ir buvo naudojamos biologinių ginklų programose Jungtinėse Valstijose bei kitose šalyse.

Turkija nurodė, kad paketuose su geltonais milteliais, gautuose kelių šalių konsulatų Stambule, per preliminarius tyrimus neaptikta biologinio užkrato, tokio kaip juodligės arba maro sukėlėjai, tačiau pažymėjo, kad atliekami tolesni tyrimai dėl kitų potencialiai pavojingų medžiagų.

Saugumo parengtis buvo sustiprinta, kai tuos įtartinus paketus gavo JAV, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos ir Vengrijos atstovybės. 25 tų misijų darbuotojai buvo prevenciškai hospitalizuoti.

„Kaip rodo pirminiais įtartinų miltelių tyrimai, juose nebuvo jokių juodligės, maro, tuliaremijos (sukėlėjų), ricino arba botulino toksinų ar kokių nors kitų biologinių kovinių medžiagų“, – sakoma Turkijos sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

„Tačiau nuodugnių biologinių tyrimų dėl kitokių tikėtinų biologinių kovinių medžiagų ir juodligės atmainų bus baigti vėliau šiandien, o rezultatai bus paviešinti“, – pridūrė ministerija.

Dauguma tų paketų buvo pristatyti penktadienį. Manoma, kad Vengrijos konsulatui paketas buvo išsiųstas tuo pačiu metu, kaip ir kiti, tačiau jis buvo atvertas tik pirmadienį, nes savaitgalį toje misijoje nebuvo darbuotojų, pranešė gubernatoriaus biuras.

Tarp hospitalizuotųjų praeitą savaitę buvo dešimt darbuotojų iš Kanados konsulato, kuris pirmadienį liko uždarytas. Kanados diplomatinėse atstovybėse užsienyje buvo paskelbta padidinta parengtis po praeitą savaitę įvykdytų dviejų atskirų kovotojų išpuolių sostinėj Otavoje ir Kvebeke.

Mirtinai pavojingos juodligės šaltinis buvo nustatytas Vengrijos šiaurės rytinėje Hevešo medėje paskersto galvijo mėsoje, o vienam žmogui, kuriam pasireiškė šios ligos simptomai, prireikė gydymo, nurodoma pirmadienio vakarą veterinarijos tarnybos NEBIH tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Kaip pranešama, užkrato šaltinis buvo rastas namuose paskerstos karvės mėsoje.

Praeitą savaitę juodligę sukeliančių bakterijų buvo rasta jautienoje keliose šalies vietose, kurios šaltinis du viename ūkyje neteisėtai paskersti galvijai.

NEBIH nurodė, kad šie du atvejai nėra susiję. Tarnyba pridūrė, kad tie galvijai juodligės bakterijomis galėjo užsikrėsti per pašarus – pavyzdžiui, kai buvo ganomi užkrėstose teritorijose.

Juodligės bakterijos gali išplisti po potvynių arba per užsitęsusias sausras, kai užteršiami šuliniai, skelbia NEBIH.