„Uostamiestis garsėja stipria pramone, čia yra daugybė sėkmingai veikiančių verslų, tačiau norime paskatinti aktyviau naudotis galimybėmis toliau augti ir investuoti į ateitį, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Ministrė Klaipėdoje taip pat lankysis modulinių pastatų gamyba ir statyba užsiimančioje įmonėje „Relaxus modules“ ir susitiks su Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos bendruomene, su kuria aptars situaciją darbo rinkoje ir talentų ugdymo aktualijas.

Iš 1 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo plano iki 2023 metų pabaigos bus paskelbta kvietimų už 365 mln. eurų verslo inovacijoms ir investicijoms, už 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmeninimui, už 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.

Tuometinėje mokykloje veikė trys skyriai: Laivavedybos, Laivų mechanikų ir vidaus degimo variklių, Laivų statytojų. Priešingai nei dabar, mokykloje buvo griežtai laikomasi karinės tvarkos, todėl ir besimokantieji buvo vadinami kursantais. Pirmaisiais metais į mokyklą buvo priimti 126 kursantai, pradėjo dirbti 21 dėstytojas. Įdomūs faktai: būsimieji laivavedžiai pirmąją jūrinę praktiką atliko tuomet mokyklai priklausiančiame burlaivyje „Meridianas“, o laivų mechanikai ir laivų statytojai - Klaipėdos laivų remonto gamykloje.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla yra neatsiejama šalies ir tarptautinės jūrinės bei akademinės bendruomenės dalis. LAJM - tai Lietuvos jūrininkų ir jūrų verslo Alma Mater. Per 75 metus LAJM parengė iš viso 5 173 laivų mechanikus, 4 967 laivavedžius, 683 uosto ir laivybos vadybininkus, 382 jūrų verslo įmonių finansininkus, 287 jūrų transporto logistus ir 82 laivų elektromechanikus.

Dabartiniu metu LAJM vykdomos 6 koleginių studijų programos, studijuoja daugiau nei 800 studentų, dirba daugiau nei 70 dėstytojų, įskaitant tarptautiniu mastu pripažintus mokslininkus ir praktikus iš įvairių laivybos, laivų statybos, uosto ir jūrų verslo kompanijų. Kasmet LAJM išleidžia apie 200 absolventų, kurie sėkmingai įsitvirtina globalioje jūrų transporto sektoriaus - laivybos, uosto, logistikos - darbo rinkoje. Absolventai jūrininkai dirba šalies ir užsienio kompanijų laivuose ir siekia aukščiausios jūrininko karjeros - kapitono ir vyriausiojo laivų mechaniko laipsnio. Baigusieji vadybos, finansų ir logistikos technologijų studijas ypač laukiami uosto krovos terminaluose, laivų ir jūrininkų įdarbinimo agentūrose, logistikos kompanijose. Logistikos ir laivybos informacijos sistemų studentai - tai ateities uostų ir laivybos kompanijų analitikai, darbuotojai, kuriems paklūsta didieji duomenys ir debesų technologijos.

LAJM nuo 1994 m. bendradarbiauja su Lietuvos kariuomenės karinėmis jūrų pajėgomis ir kartu rengia personalą tarnybai karinėse jūrų pajėgose. Nuo 2012 m. Lietuvos karo akademijos kariūnai renkasi studijas LAJM ir siekia karinės jūrinės karjeros. Per visą jaunesniųjų karo vadų mokymo programos vykdymo laikotarpį mokymus baigė daugiau nei 350 klausytojų, LAJM studentų.

LAJM pripažinta tarptautiniu lygmeniu. Studijas LAJM kasmet pasirenka vis daugiau studentų iš užsienio šalių. Jubiliejiniais metais LAJM studijuoja ir Ukrainos, Latvijos, Estijos, Sakartvelo, Baltarusijos, Alžyro, Egipto, Kamerūno, Maroko, Indijos, Pakistano ir kt. LAJM, glaudžiai bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais ir valstybės institucijomis, sudarė sąlygas studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo diplomą bei profesinę kvalifikaciją 163 Ukrainos Chersono valstybinės jūrų akademijos studentų.

Jūrininkų mokymo centras yra puikiai žinoma kvalifikacijos tobulinimo vieta jūrininkams. Čia organizuojamuose mokymuose kasmet kvalifikaciją kelia apie 3 000 jūrininkų, buriuotojų, jūrų keltų personalo ir kt.

Ir tai tik maža dalis statistikos apie visa tai, kas išties nuveikta per pastaruosius 75 metus.

„Šiais metais minime ypatingą 75 metų jubiliejų. Šia proga mūsų komandos kvietimas – drauge puoselėti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės idėją ir vertinti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, kaip

vienintelę Lietuvoje ilgametes tradicijas ir istoriją turinčią jūrininkų rengimo instituciją. Aukštoji mokykla keičiasi, reaguoja į naujus iššūkius, bet savo vertybiniu branduoliu išlieka tvirta, atvira naujovėms ir inovacijoms, visų socialinių ir politinių pokyčių fone. Todėl sveikindamas su 75-uoju veiklos jubiliejumi kviečiu visą bendruomenę – dėstytojus, mokslininkus, studentus, administracijos darbuotojus – puoselėkime mūsų Alma Mater“ - teigia LAJM direktorius V. Stankevič.

LAJM, vienintelė jūrinė mokslo ir studijų institucija, garsiai skelbia visuomenei, kad Lietuva - jūrų valstybė. Kasdien puoselėdama marinistinę dvasią, LAJM bendradarbiauja su jūrinėmis organizacijomis, kartu inicijuoja renginius, parodas, mokomąsias ekskursijas, jūrininkų susitikimus ir skatina suprasti, kokią pridėtinę vertę Lietuvos valstybei kuria Baltijos jūra, jūrų uostas ir ten dirbantys žmonės.

Būta nekokios patirties

Opozicijoje esantys Seimo nariai, kurie kritikuoja valdančiuosius, pastebi, kad Lietuvoje įsigali praktika keisti jau galiojančius įstatymus nepateikiant lyginamųjų variantų apie tai, kas keičiama. Taip neva į keičiamus įstatymus įkišamos nuostatos, kurios itin svarbios valdančiajai partijai arba atitinka kokios nors siauros grupės interesus.

Praeityje kaip tik Saugios laivybos sistema Lietuvoje buvo labiausiai sutaršyta. Iš normalios saugios laivybos institucijos, kokia buvo, kai veikė Lietuvos saugios laivybos administracija, ji atvesta iki Vidaus vandens transporto ir Jūrų transporto padalinių.

Daugelis jūrininkų iki šiol kritikuoja šią reformą, bet formaliai sistema lyg ir veikia, atitinka tarptautinius standartus. Pats Lietuvos vėliavos jūrų laivynas, kuris yra iki minimumo sumažėjęs, vėliavą išlaiko aukštame lygyje. Po Lietuvos jūrų laivininkystės žlugimo į Pilkąjį sąrašą nuslydusi Lietuvos vėliava jau kelis metus yra Baltajame sąraše.

Tarsi viskas yra taip, kaip svajota buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio laikais, kai skaldant ir reorganizuojant Lietuvos saugios laivybos administraciją stengtasi sutaupyti pinigų.

Programuojamas mokyklos jungimas

Pinigų taupymas gali būti suplanuotas ir priimant dabartinį Lietuvos saugios laivybos įstatymą.

Jo 18 straipsnyje numatyta teisė rengti asmenis siekiančius gauti jūrininko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Jame numatytas ir tokios teisės suteikimas, panaikinimas, taip pat reikalavimai mokymo įstaigoms.

Siekiant sutaupyti pinigų gali vykti ir jūrinio mokymo sistemos reorganizavimas.

Šio įstatymo 7 dalyje numatoma, kad teisė rengti jūrininkus suteikiama neribotam laikui ir ji jokia forma negali būti perleista kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Kaip ir visada įstatymuose, taip ir šiuo atveju siūloma nauja pataisa, kuri priėmus Lietuvos saugios laivybos įstatymą, taptų viena iš jo išimčių.

Būtent numatytas atvejis, kai juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo būdu.

Galimas atvejis, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ateityje būtų jungiama su Klaipėdos universitetu. Apie tokią galimybę neoficialiai jau kurį laiką diskutuojama.

Logikos tame yra. Jūreivystės mokyklą prijungus prie Klaipėdos universiteto jūrininkų ir kitų jūrinių specialybių rengimo procese niekas nesikeistų. Keistųsi tik pats Jūreivystės mokyklos valdymas, nes galima būtų atsisakyti dalies vadovybės.

Laivo sulaikymo laikas

Pastabas dėl Lietuvos saugios laivybos įstatymo yra pateikę ir Lietuvos laivų savininkai. Manoma, kad kai kurios formuluotės yra pernelyg kategoriškos.

Pavyzdžiui, jei laive suserga ar miršta įgulos narys, laivas jau nebegalėtų plaukti, nes įgula nebeatitiktų minimalios sudėties. Kol būtų surastas naujas įgulos narys, atgabentas į laivą, šis turėtų stovėti ir laukti.

Manoma, kad tai nėra teisinga nuostata, nes laivo prastovos brangiai kainuoja. Laivų savininkai prašo, kad įstatyme būtų numatyta nuostata dėl išimties ir laikino leidimo plaukti, kai laivo įgulos narys mirė ar sunkiai susirgo.

Dar viena laivų savininkams svarbi nuostata yra dėl uosto kapitono draudimo laivui išplaukti. Daugelyje šalių yra numatyta, kad tuo atveju, kai laivybos bendrovė nesumokėjo uosto rinkliavų ir baudų, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ar kitą turtą, užteršė uostą, o laivybos bendrovė nepadengė išlaidų, uosto kapitonas gali sulaikyti laivą iki trijų darbo dienų. Šio laikotarpio, neva, pakanka, kad nukentėjusi šalis galėtų kreiptis į teismą dėl ilgesnio dėl laivo arešto laiko.

Lietuvos saugios laivybos įstatymo pataisose toks laiko apibrėžimas nėra numatytas. Tai reikštų, kad uosto kapitono draudimas išplaukti galin tęstis neribotą laiką. Tai vertinama, kaip piktnaudžiavimas, nes laivo įgula patenka į neapibrėžtą situaciją.

Vakar diplomai įteikti 72-osios Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) laidos absolventams.

Iš 57 absolventų 17 yra būsimųjų laivo mechanikų, du – elektromechanikai, 27 – laivavedžiai ir 11 logistikos specialistų.

"Šios vasaros diplomų įteikimas ypatingas tuo, kad pirmąkart nepriklausomos Lietuvos istorijoje įteikėme diplomus dviem ukrainiečiams iš Chersono valstybinės jūrų akademijos. Jie prasidėjus karui buvo už Ukrainos ribų, ir tęsti studijų atvyko į Klaipėdą", – patikslino LAJM vadovas Vaclavas Stankevičius.

Chersono sritis ir pats Chersono miestas nuo pat Rusijos pradėto karo pradžios buvo okupuotas, tad LAJM Klaipėdoje pasirinko beveik šimtas jūreivystės profesijas studijuojančių ukrainiečių.

Dar per 90 kursantų iš Chersono valstybinės jūrų akademijos studijuoja LAJM.

Įstaigos vadovas neslėpė, kad didelių sunkumų studijoms – tai nuotoliniu, tai kontaktiniu būdu – sukėlė ne tik dvejus metus trukęs karantinas.

"Dar vienas iššūkis buvo karas Ukrainoje, nežinau, ar Lietuvoje kokia kita aukštoji mokykla priėmė tiek daug studentų iš Ukrainos ir integravo juos į studijų procesą. Lapkričio pabaigoje apie 100 ukrainiečių gaus mūsų mokyklos diplomus ir eis dirbti savo šeimų ir savo šalies labui", – kalbėjo LAJM direktorius.

Vakar per diplomų teikimo ceremoniją buvo įteiktos garbės nario regalijos buvusiam Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovui ir šios įstaigos alumnui Petrui Bekėžai.

Kitas buvęs LAJM auklėtinis – kapitonas Sigitas Šileris įstaigos muziejui padovanojo savo baigimo diplomą.

"S.Šileriui, vienam pirmųjų Jūreivystės mokyklos auklėtinių, 1959 metais įteiktas vadinamasis raudonas diplomas, kuris buvo įteikiamas tik labai gerai besimokiusiems absolventams. Toks simbolinis aktas, diplomas sugrįžo į įstaigą, kuri jį jam ir įteikė", – pasidžiaugė V.Stankevičius.

Prikėlė iš užmaršties

Žvaigždžių valandą išgyvenusį laivą prieš keletą metų iš užmaršties prikėlė du istorikai.

JAV Pietryčio Misūrio valstijos universiteto istorijos profesorius Ericas Clementsas 2016 m. išleido knygą „Karpatų kapitonas: „Titaniko herojaus sero Artūro Henrio Rostrono jūrinis gyvenimas“. Tai 320 puslapių monografija su daugybe istorinių dokumentų ir nuotraukų. Joje – išsami kapitono biografija, apimanti keturiasdešimt ketverius jo jūrinio gyvenimo metus, nepaprasta laivo „Carpathia“ istorija. Knyga tapo populiari. Jau kitais metais britų leidykla „Bloomsbury“ išleido pakartotinį jos leidimą. Neseniai išėjo ir elektroninis knygos variantas, pasiekiamas internetu.

Australijos Sunshine Coast universiteto dėstytoja, rašytoja Jay Ludowyke tyrinėjo skęstančio „Titaniko“ keleivius gelbėjusio laivo „Carpathia“ istoriją. 2018 m. liepos 10 d. „Hachette Australia“ leidykla pristatė debiutinę jos knygą „Karpatai. Nepaprasta laivo, kuris gelbėjo išgyvenusius „Titaniko“ katastrofą, istorija“. Joje pateikta „Carpathios“ istorija nuo statybos pradžios iki tragiškos žūties 1918 m.

Abi knygos, praėjus daugiau kaip šimtui metų nuo to laiko, kai „Titanikas“ ir „Carpathia“ atsidūrė jūros dugne, pateikia seniai užmirštų ir naujų istorijos faktų.

Atvirukas: „Cunard“ linijos laivas „Carpathia“. (S. Williamsono nuotr.)

Vengrijos pėdsakas

Vengrija niekada nebuvo laikoma jūrine tauta, tačiau garlaivis „Carpathia“ ir jo vengriška įgula, gelbėjusi „Titaniko“ keleivius, tapo istorijos dalimi.

Didėjant emigracijai, Vengrijos vyriausybė XX a. pradžioje pasirašė išimtinę sutartį su Didžiosios Britanijos ir Kanados laivybos mag-
nato Samuelio Cunardo laivybos kompanija „Cunard Line“.

S.Cunardas susitarimą su vengrais vertino kaip perspektyvią verslo galimybę, nes migracijos banga nuolat augo, bilietų paklausa didėjo. „Cunard Line“ kompanija nusprendė įsigyti tris naujus laivus. Jiems buvo suteikti vengriški vietovių pavadinimai – Karpatai, Panonija ir Slavonija.

Vengrijos karališkoji vidaus reikalų ministerija sutartyje su laivybos kompanija pabrėžė, kad „Cunard Line“ įpareigota įdarbinti vengrus tuose laivuose, kuriais bus gabenami jos piliečiai.

„Carpathia“ įguloje buvo daug vengriškų pavardžių. Vengrai tarnavo denio ir sandėlių darbininkais, keleivių patarnautojais, moterys dirbo virtuvėje, sergančių keleivių slaugėmis. Laivo gydytojas ir vienas šturmanas taip pat buvo vengrai.

Vengriškasis laivo personalas aktyviai dalyvavo gelbstint „Titaniko“ katastrofos aukas.

Knyga: 2018 m. leidimo nepaprasto laivo, kuris gelbėjo „Titaniko“ keleivius, istorija.

Be prabangos, bet patogus

1903 m. Niukasle prie Taino (Anglija) pastatytas „Carpathia“, kaip kiti du „vengrai“, nepasižymėjo dideliu greičiu. Jie buvo skirti gabenti niekur per daug neskubančius emigrantus. „Carpathia“ turėjo 170 m ilgio korpusą su žemu, gerai subalansuotu antstatu. Keturi stiebai su kranais leido efektyviai tvarkytis su dideliais kroviniais. Bendras laivo tonažas siekė beveik 13 tūkstančių.

Laivas buvo suprojektuotas su vienu aukštu kaminu, kad suodžius ir dūmus vėjas nuneštų toliau už borto. Nors trūko greičio ir prabangos (iš pradžių jame nebuvo pirmos klasės kajučių), tačiau jis greitai užsitarnavo patogaus laivo reputaciją. Net trečios klasės keleivių kelionė garlaiviu „Carpathia“, lyginant su kitais transatlantiniais laivais, buvo gana ištaiginga. Jiems buvo skirtas erdvus valgomasis su ąžuoliniais baldais, atskiri kambariai rūkaliams ir moterims.

1909 m. „Carpathia“ buvo pertvarkytas ir pritaikytas turtingiems turistams. Vasarą jis dažniausiai kursavo tarp Liverpulio ir Niujorko, o žiemą – iš Niujorko į Viduržemio jūrą.

Laive: „Carpathios“ įgula nuo jūreivių iki aptarnaujančio personalo.

Jei radistas būtų pramiegojęs?

1912 m. balandžio 11 d. garlaivis „Carpathia“, kuriame buvo 743 keleiviai, paliko Niujorko uosto 54-ą krantinę ir, vadovaujamas kapitono Arthuro Henry Rostrono (1869–1940), išplaukė į Atlanto vandenyną. Laive buvo daug pasiturinčių amerikiečių

Balandžio 14-osios vakare belaidžio radijo telegrafo operatorius Haroldas Cottamas baigė pamainą. Kaip ir daugelyje to meto laivų, „Carpathia“ turėjo tik vieną telegrafistą. Tai reiškė, kad naktį niekas nebudės prie belaidžio ryšio aparato. Stebuklas, kad Haroldas prieš miegą nusprendė keletą minučių dar pasėdėti. Jis išgirdo, kaip viena sausumos stotis bando siųsti žinutes „Titanikui“. Haroldas nusprendė susisiekti su laineriu ir paklausti, kodėl jis neatsako. Tada ir paaiškėjo, kad „Titaniko“ operatorius Jackas Phillipsas Morzės abėcėle jau siunčia CQD (vieną pirmųjų priimtą naudoti radijuje nelaimės signalą) ir prašo pagalbos.

Daugelis laivo pareigūnų tais laikais nepasitikėjo belaidžiu ryšiu ir panašios žinios jiems turėjo skambėti kaip blogas pokštas. Tačiau H.Cottamas tikėjo J.Phillipsu ir nusprendė pabudinti kapitoną A.Rostroną – 
tuo metu vairinėje budėjo jo padėjėjas.

Kapitonas iš pradžių supyko, kad jį žadina viduryje nakties, tačiau patikėjo telegrafistu.

Išgelbėjo ką galėjo

Kapitonas A.Rostronas liepė keisti laivo kursą ir skubėti į pagalbą „Titanikui“. Pakeliui į nelaimės vietą, kuri buvo už 60 jūrmylių, „Carpathia“ praplaukė 6 ledkalnius.

Norint padidinti laivo maksimalų greitį, buvo nutrauktas šildymas, karštas vanduo ir garo tiekimas į keleivių kajutes. Greitis padidėjo nuo standartinio 14,5 iki 18 mazgų. Tai maždaug viena valanda sutrumpino kelionę iki „Titaniko“.

Į nelaimės vietą „Carpathia“ atplaukė balandžio 15 d. 4 val. ryto. Skubant laivui į pagalbą, jo įgula pasirengė gelbėjimo operacijai. Buvo paruoštos patalpos išgyvenusiems „Titaniko“ keleiviams priimti, surinktos antklodės, išvirta sriubos, kavos, arbatos.

„Titanikas“ jau buvo nuskendęs, tačiau dar plaukiojo valtys ir plaustai su žmonėmis, kai kas dar plūduriavo ant nuolaužų. Maždaug per keturias valandas trukusią operaciją, „Carpathia“ išgelbėjo 705 katastrofą išgyvenusius žmones. Artimiausias uostas buvo Halifaksas Kanadoje, tačiau A.Rostronas nusprendė plaukti į Niujorką, pradinį „Titaniko“ kelionės tikslą.

Likimo vingiai

Balandžio 18 d. į Niujorką atplaukusį „Carpathią“ sutiko tūkstančiai žmonių, ieškančių tarp išgelbėtųjų artimųjų. Amerikiečiai ir britai gyrė kapitoną A.Rostroną ir jo įgulą už pastangas gelbėjant išgyvenusius „Titaniko“ katastrofą. Už gelbėjimo darbus „Carpathia“ įgula buvo apdovanota bronzos medaliais, karininkai – sidabro, kapitonas A.Rostronas karaliaus Georgo V įsakymu buvo pakeltas į riterius, o JAV Kongresas apdovanojo jį aukso medaliu.

Garlaivio „Carpathia“ įgulos atsidūrimas dėmesio centre buvo trumpalaikis, nes po dvejų metų prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Nuo 1916 m. laivas buvo naudojamas Kanados ir JAV kariuomenėms pervežti į Europą. Kirsdamas Šiaurės Atlantą jis ne kartą išvengė susidūrimo su vokiečių povandeniniais laivais.

1918 m. liepą „Carpathia“, vadovaujama kapitono Williamo Prothero, didelės laivų vilkstinės sudėtyje vyko iš Liverpulio į Bostoną. Jame buvo 57 keleiviai ir 166 įgulos nariai. Po dviejų dienų vilkstinę užpuolė vokiečių povandeninis laivas U-55. Jis paleido tris torpedas į laivą, kuris prieš penkerius metus gelbėjo žmones, išgyvenusius „Titaniko“ katastrofą. Nuleidus 11 gelbėjimo valčių, išsigelbėjo visi „Carpathia“ keleiviai ir įgulos nariai, išskyrus 5, kurie žuvo sprogus torpedai mašinų skyriuje.

Liepos 17 d. 11 val. „Carpathia“ nuskendo už 190 km į vakarus nuo Airijos krantų. Jo nuolaužos 150 metrų gylyje buvo rastos ir apžiūrėtos po 82 metų.

Studentams patikusi naujovė

Pernai rudenį prasidėję Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų kursai Klaipėdos universiteto burlaivyje „Brabander“ pasiteisino ir bus tęsiami šiemet.

„Stengiamės, kad mūsų studentai būtų kuo arčiau jūros. Aš pats esu šios mokyklos absolventas ir, kaip prisimenu, man didelį įspūdį padarė, kad jau po antrojo kurso išėjome į atvirą jūrą“, – prisiminė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclavas Stankevičius.

Jis akcentavo labai reikšmingą bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu, kas ir lėmė, kad Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai gali naudotis burlaiviu „Brabander“.

Nors ir neilgai, atskiromis grupėmis pernai studentai su „Brabander“ plaukė į jūrą tam, kad pajustų, kaip dirba laivo įgula, kaip pats burlaivis laikosi ant vandens.

Vaclavas Stankevičius / Redakcijos archyvo nuotr.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė teigė, kad jūrinė praktika burlaivyje „Brabander“ yra viena iš tų naujovių, kurią atsinešė jų mokyklai pradėjęs vadovauti V.Stankevičius. Ši naujovė studentams ypač patiko. Plaukti į jūrą nori ne tik laivavedžiai ir laivų energetinių sistemų mechanikai, bet ir uostų veiklos specialybių studentai.

Mokomieji laivai tarsi atgyja

V.Stankevičius prisiminė, kad jam dar esant Seimo nariu maždaug prieš 15 metų klaipėdiečių Seimo narių dėka pavyko „prastumti“, kad Klaipėdos universitetas gautų mokomąjį burlaivį.

„Tai buvo paties universiteto idėja. Ji tada mums, Seimo nariams, pasirodė labai graži ir logiška, kad jūrinių specialybių studentus rengianti mokymo įstaiga (tada universitetas rengė laivavedžius) turėtų mokomąjį burlaivį“, – prisiminė V.Stankevičius.

Šiandien Klaipėdos universitetas laivavedžių neberengia, tačiau mokomasis laivas jame liko.

V.Stankevičius sakė kol kas nesvarstę galimybės, kad pačiai Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai reikėtų įsigyti savo mokomąjį laivą.

Tokio laivo išlaikymas nepigiai kainuoja.

„Svarbu, kad dėl burlaivio „Brabander“ suradome bendrą supratimą su Klaipėdos universitetu. Sutartyje, kuri rengiama šiems metams, numatome nuomotis ne tik „Brabander“, bet ir kitą universiteto laivą – mokomąją dvistiebę jachtą „Odisėja“, – teigė V.Stankevičius.

„Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras pastebėjo, kad kai su burlaiviu pradėjo plaukioti Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai, jis tarsi įgijęs tikrą mokomajam burlaiviui derančią jaunų žmonių įgulą, kuriuos galima mokyti buriuoti.

Rengia ir bendrus projektus

Klaipėdos universiteto laivuose šiemet Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentus bus galima išvysti dar dažniau. Tariamasi, kad birželį per Jonines „Brabander“ su Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentais dalyvaus laivų šventėje Lenkijos Gdansko uoste.

Per Jūros šventę Klaipėdoje Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai plauks su „Brabander“ kaip dalis įgulos atstovų nuleisti į jūrą vainikus žuvusiesiems.

„Mūsų techninių sričių studentams bendradarbiavimas su Klaipėdos universitetu ypač svarbus humanitarine prasme. Pas mus atvyksta Klaipėdos universiteto dėstytojai ir skaito įvairias paskaitas. Įdomius susitikimus turėjome su akademiku Vladu Žulkumi, profesoriumi Vygantu Vareikiu, mokslų daktaru Vytautu Jokubausku“, – prisiminė V.Stankevičius.

„Klaipėdos universitetas mums svarbus ir kaip mokslinių projektų partneris. Šiuo metu kartu su Klaipėdos universitetu ir verslo atstovais esame pateikę didelės apimties projektą, sujungdami kolegines ir universitetines studijas bei verslą. Nei mes vieni, nei mūsų partneriai vieni tokios apimties projektų negalėtume pateikti“, – sakė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai

Įteikė dirbantiesiems

Profesinio bakalauro diplomai įteikti laivavedžiams, būsimiesiems kapitonams, studijavusiems navigacijos mokslus, būsimiesiems vyriausiesiems laivų mechanikams, kurie mokėsi Energetikos katedroje, bei Uosto ekonomikos ir vadybos katedros absolventams, kurie taps uosto infrastruktūros vadybininkais.

Visi vakar gavę aukštojo mokslo diplomus absolventai yra Lietuvos piliečiai.

Gausiame 73 diplomus gavusių vyrų būryje buvo 16 merginų, didžioji jų dauguma taps uosto valdymo įstaigų darbuotojomis.

Vakar iškilmėse dalyvavę absolventai mokėsi tęstinėse studijose, kitaip tariant, neakivaizdiniu būdu. Dirbantys žmonės mokykloje kėlė savo kvalifikaciją ir įgijo aukštąjį išsilavinimą.

Dieninių studijų absolventams diplomai Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje bus įteikti birželio pabaigoje, tada diplomus gaus kur kas gausesnis absolventų būrys.

Galės tapti vadovais

Kaip ir daugelis panašių renginių, iškilmės Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje prasidėjo visiems giedant studentų himną "Gaudeamus", sveikinimo žodžius tarė mokyklos vadovas, dėstytojai, seni jūrų vilkai, atstovaujantys Kapitonų sąjungai, Karinių jūrų pajėgų atstovai, politikai.

Skaičius: vakar diplomus atsiėmė 73 absolventai. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Baigę mokslus mūsų absolventai dirba jūrinėse kompanijose, plaukioja po Lietuvos vėliava. Mūsų partneriai yra "DFDS Seaways" ir Limarko laivininkystės kompanija. Palaikome partnerystės ryšius su daugybe užsienio bendrovių. Mūsų diplomai pripažįstami visame pasaulyje, ypač – ES. Vakar dalyvavusieji ceremonijoje jau dirba, o, įgiję aukštojo mokslo diplomą, galės pretenduoti į vadovų pareigas", – pasakojo mokyklos vadovas Vaclavas Stankevičius.

Mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė patikino, kad merginos jau veržiasi studijuoti ir itin vyriškų profesijų – neseniai viena baigė laivų mechanikos mokslus.

Daugiausia merginų renkasi uosto ir laivybos valdymo studijų bei finansų programas.

Namus kuria Klaipėdoje

Diplomų teikimo iškilmės yra didelė šventė ne tik patiems studijas baigusiesiems bei jų šeimoms, bet ir mokyklai, jūrininkų bendruomenei. Nors daugelis absolventų dirbs pasaulio laivybos kompanijose, tačiau juos įdarbinančios agentūros veikia Lietuvoje.

"Ryšys su mūsų krantu yra nenutrūkstamas. Nors didelė mūsų absolventų dalis dirba užsienio kompanijose, bet čia stato savo namus, čia jų laukia žmonos ir vaikai. Nemažai mūsų studentų pasikviečia Klaipėdos uosto įmonių vadovai. Gerosios studentų savybės atsiveria per praktikas", – patikino R.Mickienė.

Mokykla jūrininkus rengia nuo 1948 m., viena naujesnių specialybių – laivų elektros įrengimų eksploatavimas čia dėstoma nuo 2014-ųjų.

Jūrinių profesijų magistro studijų Lietuvoje nėra, dažniausiai Klaipėdoje jūrinius mokslus baigę žmonės toliau studijuoti važiuoja į Lenkiją ar tolimesnius kraštus.

Rengs naują ekspoziciją

Šiomis dienomis paskelbtas šios ekspozicijos rengimo konkursas. Jai numatyta skirti iki 220 tūkst. eurų.

Planuojama, kad nauja ekspozicija galėtų būti baigta per 8 mėnesius. Jei neatsirastų kokių nors nenumatytų kliūčių, ji galėtų būti atidaryta jau kitų metų vasaros sezonui.

Numatyta iš esmės pertvarkyti muziejaus ekspozicijos antrąją salę. Būtų sumontuoti nauji ekspozicijos baldai, elektroninė įranga.

Naujoji ekspozicija būtų integruota į jau veikiančią, naujoviškai įrengtą Lietuvos jūrų muziejaus dalį.

Žagrė, laivai, banga

Gali kilti klausimas, kodėl parodos dalis pavadinta taip kaimietiškai – „Nuo žagrės prie šturvalo“?

Vienas iš būsimosios parodos tikslų yra supažindinti lankytojus su iššūkiais, kuriuos įveikė Lietuva kelyje link jūrinės valstybės.

Parodos pradžioje lankytojus pasitiks lietuvis ūkininkas su pasakojimu apie lietuvišką agrarinės šalies realybę. Numatyta projekcija su žagre, kurią palietus ekrane atsirastų ariamos žemės vaizdas. Tačiau jau nuo pirmosios salės vaizdinio būtų ir jūros svarbą simbolizuojantis – jūros banga.

Toliau jau viskas būtų su jūriniais motyvais – bangolaužiai, molai ,simbolizuojantys jūros vartus ir Lietuvos kelią į platųjį pasaulį. Klaipėdos uostas, prekyba, eksportas, prekybiniai laivai, jų maketai.

Numatyta pristatyti istorinių lietuviškų laivų „Jūratė“, „Perkūnas“, „Maistas“, „Lithuania:, „Kaunas“, „Utena“, senovinio burlaivio modelius.

Ūkininko sūnus bus jūrininku

Kitoje salėje numatyta pristatyti jūrų skautus, Lietuvos karinį laivyną, būtų eksponuojamos įvairių tipų jūrininkų uniformos, kurias net būtų galima pasimatuoti.

Numatyta įrengti amfiteatrą, vizualiai eksponuoti karinio laivo „Prezidentas Smetona“ vairinę.

Lietuvos karinio jūrų laivyno istorija būtų pristatoma remiantis tarpukario karo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitono Povilo Juliaus Labanausko istoriją.

Baigiamoji ekspozicijos erdvė būtų skirta jūreivystės mokymui. Ekrane lankytojai turėtų pamatyti, kaip ūkininko sūnus tampa jūrininku. Tai taip tipiška ir artima Lietuvai, nes daug šiandieninių jūrininkų mokytis jūreivystės atvyko iš kaimų.

Ekspozicijoje būtų pristatomi įvairūs laivai, jų patalpos, uostai.

Lankytojams žavesio kiekvienoje salėje, erdvėje turėtų suteikti specialus apšvietimas,  interaktyvus vaizdų ir garsų žaismas, interaktyvios projekcijos, žaidimai.

Kai kurie fotosesijos dalyviai atvyko neįgaliojo vežimėliais.

Per garsiakalbį nurodinėjant fotografo asistentams, žmonių masė tapdavo įvairių dydžių formomis. Iš žmonių sukurtos figūros ir scenos buvo kuriamos tose vietose, kurios kaip nors susijusios su Kingstono prie Halo jūrininkystės istoriją. Žmonės, visą kūną išsidažę mėlynai, taip pat simbolizavo ir dėl klimato kaitos kylantį jūros lygį.

Iš Niujorko kilęs menininkas pasibaigus pagrindiniam darbui sakė, kad tai vienas geriausiai pavykusių  projektų ir geriausių kadrų. Juos bus galima pamatyti kitais metais Ferenso meno galerijoje, kai Kingstono prie Halo miestas taps Jungtinės Karalystės kultūros sostine.

Iš pradžių buvo planuojama, kad masinei fotosesijai reikės nuo 2,5 iki 3 tūkst. žmonių, tačiau norinčių sudalyvauti garsaus fotografo meno projekte susirinko 3,2 tūkst. Pasak S. Tunicko nelauktas antplūdis ir visiškai užpildytos gatvės užtikrino idealius kadrus.

Savanoriai projekte dalyvavo be užmokesčio.  Tarp dalyvių galima sutikti mokytojų, socialinių darbuotojų. Kai kurie ilgas valandas trukusią fotosesiją praleido pasiremdami ramentais ar  neįgaliojo vežimėlyje.

Vienas iš dalyvių – 80-ies meno kolekcininkas Stephane'as Janssenas, kuris taip pat kolekcionuoja fotografo S. Tunicko projektus, drabužius nusimeta jau ne pirmoje jo fotosesijoje. Jis teigia, kad projekto metu visiškai niekas negalvoja apie nuogumą ar seksualumą. Anot S. Jansseno, kai visi žmonės nuogi ir absoliučiai visas kūnas išdažytas mėlynai, tikrai galima pajusti, kad visi žmonės iš esmės lygūs. Nesvarbu, jie aukšti, žemi, kokia jų lytis, rasė – visi lygūs.

Menininkas S. Tunickas nuo 1994-ųjų iš viso yra sukūręs 75 masines žmonių instaliacijas.