Tai jau ketvirtas panašus incidentas šioje vietoje nuo gruodžio mėnesio.

Nukentėjusiosios draugė Alice Ma (Alis Ma) pasakojo, kad jos abi priklauso irklavimo klubui „South End Rowing Club“ ir kad apie 7 val. ryto vietos laiku (17 val. Lietuvos laiku) plaukiojo įlankoje.

A. Ma laikraščiui „San Francisco Chronicle“ sakė, kad jūrų liūtas „apžiojo“ plaukikei į koją ir ėmė tempti.

Ugniagesių tarnybos leitenantas Johnas Baxteris (Džonas Baksteris) sakė, kad tuo metu įlankoje taip pat plaukiojęs vienas į pensiją išėjęs ugniagesys suteikė pagalbą smarkiai kraujuojančiai moteriai, kai ji išlipo iš vandens.

Sužeistoji buvo nuvežta į ligoninę.

Pasak J. Baxterio, pareigūnai ragina populiarios plaukiojimo vietos lankytojus būti budriems ir neplaukioti po vieną.

Po penkerių metų pertraukos į Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo sceną vėl sugrįžta žiūrovų pamėgti Kalifornijos jūrų liūtai. Paskutinį kartą jie kartu su delfinais čia demonstravo savo gebėjimus 2010 metais, prieš uždarant delfinariumą rekonstrukcijai. Po to trejus metus juos buvo galima pamatyti muziejuje – šiltuoju metų laiku šių gyvūnų pasirodymai sutraukdavo itin daug žiūrovų.

Pernai, pabaigus delfinariumo rekonstrukciją, Kalifornijos jūrų liūtai buvo perkelti atgal į delfinariumą, kur jie dabar karaliauja atskirai jiems įrengtoje erdvėje ir keliskart padidėjusiame baseine. Apsipratę atnaujintuose namuose, treneriai ir šie jūrų žinduoliai grįžo prie jiems įprasto treniruočių grafiko ir ėmė ruošti programą, kuria jau nuo praeito savaitgalio yra praturtintas delfinų pasirodymas. Lankytojai džiaugiasi po ilgo laiko matydami savo mėgstamus gyvūnus. Kalifornijos jūrų liūtai yra žaismingi, plastiški, nuovokūs ir išradingi. Tai – draugiški gyvūnai, natūralioje aplinkoje labai dažnai nevengiantys net paplūdimių zonų.

Kalifornijos jūrų liūtai yra nesunkiai prisitaikantys gyvūnai, todėl dažnai yra laikomi zoologijos soduose. Gamtoje jie paplitę Ramiajame vandenyne prie Kalifornijos ir Meksikos krantų. Gyvena didelėmis kolonijomis šimtais ar kartais net tūkstančiais. Gausiausios grupės susidaro poravimosi metu. Didžiąją laiko dalį jie praleidžia medžiodami jūroje, į krantą išlipa pailsėti.

Kalifornijos jūrų liūto kūnas yra cilindro formos, todėl šis gyvūnas labai vikrus vandenyje ir greitai juda net sausuma. Skleidžia lojimą, riaumojimą ir staugimą primenančius garsus. Minta žuvimis, galvakojais moliuskais. Per dieną suaugusiam gyvūnui reikia iki 10 kg, jaunikliui – 5 kg žuvies. Muziejuje dažniausias jų meniu yra skumbrė.

Delfinariumo scenoje žiūrovai matys tris arba du gyvūnus. Viens kitą keis Lija, Karis, Toras ir Čilė. Iš viso muziejuje gyvena septyni Kalifornijos jūrų liūtai. Vyriausieji – 25 metų Henris ir Lija – į Lietuvos jūrų muziejų atkeliavo 1996 metais iš Vokietijoje esančio Duisburgo zoologijos sodo.

Pasak jūrų žinduolių trenerio Tomo Lebeckio, šie gyvūnai natūralioje gamtoje gyvena 10-15 metų, o zoologijos soduose dvigubai daugiau. Patinai užauga iki 2,40 m ilgio, patelės – 1,80 m, sveria atitinkamai: 280–300 ir – 90-100 kilogramų. Nėštumas trunka 11 mėnesių, jauniklis mamos pienu maitinamas iki pusės metų.

Šaltuoju metų laikų delfinų pasirodymai, kuriuos dabar žaisminga programa papildo Kalifornijos jūrų liūtai, rengiami tik penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Iš Senosios perkėlos iki delfinariumo kursuoja specialus keltas, o bilietus nusipirkti galima jau ir internetu.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, pasirodymo kaina išlieka ta pati.

Japonijoje, "Sea Paradise" jūrų muziejuje, Naujųjų metų išvakarėse lankytojus stebino neįprasta atrakcija. Čia jūrų liūtas piešė kaligrafinį simbolį, reiškiantį avį. 

Pagal kinų mėnulio kalendorių 2015-ieji yra Avies metai.

Tokios ir panašios atrakcijos akvariume vyks iki pat 2015 vasario, kai kinai švęs Naujuosius metus.

Žemės ūkio ministerija dėl Barenco jūroje Rusijos sulaikyto žvejybinio laivo „Jūrų vilkas“ kreipėsi į Europos Komisiją.

„Po to, kai Užsienio reikalų ministerija išsiuntė notą Rusijos ambasadai Lietuvoje, mes savo ruožtu informavome Europos Komisijos jūrų reikalų ir žuvininkystės direktoratą. „Jūrų vilkas“ žvejodamas nekirto Rusijos sienos, tą patvirtino palydovinės nuotraukos. Šiuo metu aiškinamės situaciją, ketiname nuodugniai ištirti visas aplinkybes ir sužinoti, kodėl Rusijos tarnybos per prievartą nuplukdė laivą į Murmansko uostą“, – pranešime sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Ministrės patarėja Jolanta Butkevičienė BNS teigė, jog direktoratas paprašė papildomos informacijos apie laivo sulaikymą.

„Direktoratas paprašė mūsų informacijos, ir dabar rengiame detalią informaciją apie laivo sulaikymą. Iš direktorato pusės tikimės tarpininkavimo, sprendžiant šią problemą“, - BNS teigė J.Butkevičienė.

Žemės ūkio ministerija pirmadienį patvirtino, kad palydovinės sistemos duomenys rodo, jog „Jūrų vilkas“ žvejojo ir buvo sulaikytas tarptautiniuose vandenyse. Tuo metu Rusijos atstovai pareiškė, kad jis žvejojo Rusijos ekonominėje zonoje ir todėl gali būti konfiskuotas, o kapitonui gresia administracinė atsakomybė.

Lietuvos URM pirmadienį Rusijai išsiuntė notą, kurioje reiškiamas protestas dėl neteisėtų Rusijos pareigūnų veiksmų ir reikalaujama nedelsiant paleisti laivą ir jo įgulą.

„Jūrų vilkas“ buvo sulaikytas praėjusį penktadienį - anot Lietuvos pareigūnų, laivo kapitonas buvo nušalintas jėga, įgula sulaikyta, o laivas nuplukdytas į Murmansko uostą. Lietuvos laivo įguloej buvo 28 žmonės, trys iš jų - Lietuvos piliečiai.

Rusija oficialiai pareiškė, kad Barenco jūroje prie Murmansko praėjusią savaitę sulaikytas Lietuvos laivas „Jūros vilkas“ žvejojo Rusijos ekonominėje zonoje. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, svarbu, kad gautas pirmas oficialus Rusijos dokumentas dėl laivo sulaikymo.

„Nota iš Rusijos gauta pirmadienio vakarą“, - BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

„Yra gauta nota iš Rusijos Užsienio reikalų ministerijos, kurioje yra pažymėta, kad Lietuvos žvejybinis laivas yra sulaikytas iki 25 dienos (rugsėjo - BNS) ir notoje kalbama apie administracinės teisės pažeidimus. Daugiau informacijos neturim, bet svarbiausia, kad jau gavome pirmąjį oficialųjį dokumentą“, - interviu LRT radijui antradienį sakė A.Butkevičius.

Lietuva teigia, kad Rusijos pareigūnai su Lietuvos vėliava plaukiojantį laivą praeitą savaitę sulaikė tarptautiniuose vandenyse, dėl šio įvykio buvo iškviestas Rusijos ambasadorius.

Laivas šiuo metu yra prie Murmansko uosto. Lietuva aiškintis situaciją į įvykio vietą pasiuntė konsulą.

Laivo kapitonas ir dar du įgulos nariai yra Lietuvos piliečiai.

Lietuvos laivas „Jūrų vilkas“ žvejodamas nekirto Rusijos sienos ir sulaikymo metu žvejojo tarptautiniuose vandenyse, pirmadienį paskelbė Žemės ūkio ministerija.

Anot ministerijos, tai parodė rugsėjo 17–18 dienų palydovinės sistemos duomenys.

„Ši situacija neturi precedento. Patikrinome, pagal turimus žvejybos žurnalo ir palydovinės sistemos duomenis „Jūrų vilkas“ žvejodamas nekirto sienų ir nepažeidė įstatymų. Laivas buvo jėga plukdomas į Murmansko uostą (...). „Jūrų vilkas“ buvo tarptautiniuose vandenyse, tad Rusijos pareigūnai turėjo informuoti tarptautines organizacijas ir informuoti Lietuvos institucijas“, – pranešime spaudai teigė laikinai Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pareigas einantis Aidas Adomaitis.

ŽŪM informuoja, kad Rusijos pareigūnai pažeidė sulaikymo procedūras: esant įtarimui, kad laivas nepaisė sienų, inspektoriai gali patikrinti laivą, tačiau tai esą negali būti ginkluotas patikrinimas. Tuo tarpu, laivo „Jūrų vilkas“ kapitonui teko susidurti su ginkluotais pareigūnais, o jam atsisakius plaukti į Murmansko uostą, laivas buvo nuplukdytas jėga.

Ministerija taip pat praneša, kad Žuvininkystės departamentas jau kreipėsi į tarptautinę Šiaurės rytų Atlanto žuvininkystės komisiją (angl. North East Atlantic Fisheries Commission, NEAFC) dėl papildomo informacijos patikrinimo.

Kol kas palydovinės sistemos užfiksavo tik vieną atvejį, kai Lietuvos laivas nuplaukė per toli ir kirto sieną. Tai įvyko rugsėjo 8dieną - laivas Rusijos zonoje buvo tik vieną valandą, tačiau Rusijos institucijos dėl šio įvykio pretenzijų nepareiškė.

Taip pat ministerija pažymi, kad žvejybos laivas gali kirsti valstybių išskirtinės ekonominės zonos sienas, jei žvejybos operacijos nėra vykdomos ir siena kertama dėl kitų priežasčių (siekiant išvengti blogų oro sąlygų, plaukiant iš vienos žvejybos zonos į kitą, grįžtant į uostą ir pan.).

Rusijos ambasada Lietuvoje po incidento išplatino pranešimą, kuriame nurodo, kad laivas „Jūros vilkas“ rugsėjo 18-osios vakarą (21  val. Maskvos laiku) buvo sulaikytas Rusijos zonoje  - laive esą aptikta apie 15 tonų sugautų krabų.

Taip pat informuojama, kad į laivo denį išsilaipinus inspektorių grupei, jau rugsėjo 19-osios naktį kapitonas, esą vykdydamas laivo savininko nurodymus, bandė išvesti laivą į Norvegijos ekonominę zoną.

Anot Rusijos atstovų, dėl šios priežasties laivą persekiojo ir netrukus sustabdė Rusijos pasienio pareigūnai.

Ambasada taip pat informavo, kad laivas bus nuplukdytas į Murmansko uostą, tačiau detalesnės informacijos apie įgulos likimą nepateikė.

Rusijos Barenco juroje žvejybos laivas „ Jūros Vilkas“ buvo sulaikytas penktadienį - anot Lietuvos pareigūnų, laivo kapitonas buvo nušalintas jėga, įgula sulaikyta, o laivas nuplukdytas į Muransko uostą.

Dėl laivo sulaikymo Rusijai Lietuva išsiuntė notą.

Lietuvos laivo įgulą sudaro 28 žmonės, trys iš jų – Lietuvos piliečiai.

Konsulas vakare atvyks į Murmanską

Lietuvos konsulas pirmadienio vakarą turėtų atvykti Murmanską, kur naktį atplukdytas Rusijos pareigūnų sulaikytas Lietuvos žvejybinis laivas, BNS pranešė Lietuvos diplomatai.

„Konsulas šįvakar bus Murmanske. Laivas šiuo metu yra Murmansko uoste, jis atplukdytas šiąnakt“, - BNS pirmadienį sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Konsulas bendraus su atsakingomis Rusijos institucijomis ir teiks pagalbą trims Lietuvos piliečiams, tarp kurių yra laivo kapitonas.

Kol dar galutinai neužbaigta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo rekonstrukcija ir lankytojai negali pamatyti delfinų, nuo spalio muziejaus amfiteatre pradedami rengti nemokami Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai. Jie vyksta du kartus per dieną – 12 ir 15 valandomis.

Iki spalio 14 dienos muziejus dirba nuo trečiadienio iki sekmadienio, o vėliau – jau tik šeštadieniais ir sekmadieniais.
Tačiau, pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, ir rudeniui įsibėgėjant, lankytojų netrūksta.

"Rugsėjį muziejuje apsilankė apie 8 tūkstančius lankytojų. Kad ir kaip būtų keista, susidaro įspūdis, kad kaimyninių šalių gyventojai smalsesni; daugiausia lankytojų pastaruoju laiku sulaukiame iš Kaliningrado srities ir Latvijos", – pasakojo direktorė. 

Nors muziejuje užrašai prie eksponatų yra tik lietuvių ir anglų kalbomis, kitakalbiams lankytojams pažinti paslaptingą vandenų pasaulį padeda elektroninis gidas, teikiantis garso ir vaizdo informaciją šešiomis kalbomis: lietuvių, anglų, rusų, vokiečių, lenkų ir latvių. Nuo liepos šia nemokama paslauga muziejuje pasinaudojo daugiau nei 3 tūkstančiai turistų.

Prabangią ir naujovišką priemonę (gidas veikia „iPod“ grotuve) muziejus įsidiegė dėka tarptautinio projekto „BalticMuseums 2.0 Plus“, sujungusio aplink Baltiją esančius jūrų muziejus. Vienu metu naudotis elektroniniu gidu gali 100 lankytojų.