Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojo metodininko Roberto Ramanausko atlyginimas vidutiniškai didėjo šimtu eurų. Ne visus pedagogus augimas paliečia vienodai.

R. Ramanauskas dirba kiek didesniu nei vieno etato krūviu ir uždirba apie pusantro tūkstančio eurų „į rankas“. Mokytojų atlygio kontekste – tai dideli pinigai.

„Jei pažiūrėtume į jaunus mokytojus, kurie dar neturi rodiklių, pagal kuriuos kyla atlygis, tai daugelio jų darbo užmokestis „į rankas“ nesiekia tūkstančio eurų“, – kalbėjo pedagogas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sulaukęs apie šimtu eurų didesnio atlyginimo, pašnekovas sakė, kad to nepakanka, norint spręsti esamą problemą.

„Tai nėra kažkoks esminis pakilimas, kuris pakeistų materialinę padėtį“, – sakė R. Ramanauskas.

Paklaustas, ką mano apie tai, kad ateinančioje Seimo kadencijoje parlamentarai uždirbs dvigubai daugiau, nei dabar, pedagogas užsiminė, kad tai – galimai negarbingas poelgis.

„Labai bjauru, kad Lietuvoje politikai yra pamiršę padorumo ir garbės klausimą. Apie garbę Lietuvoje kalbama tik tada, kai į teismą kreipiamasi dėl pažeistos garbės ir orumo. Bet garbė ir orumas yra tada, kai neleidi sau pasielgti nesąžiningai ir negarbingai“, – sakė mokytojas.

Skirtingai nei parlamentarai, mokytojai Lietuvoje neturi papildomų lėšų, skiriamų padengti kanceliarines išlaidas. Kompiuterius, telefonus, spausdintuvus ir popierių jie perka iš savo pinigų. Paklaustas, kur išleistų per metus tokiems pirkiniams skirtus 18 tūkst. eurų, mokytojas susimąstė.

„Aš nežinau, ką su jais daryčiau“, – sakė R. Ramanauskas.

„Kol kas nesulaukiau. Frakcijoje nebuvome nustatę kažkokio griežto laiko limito. Justas Džiugelis sakė, kad dar papildomai pateiks atsakymus ir įtikins, kad viską darė skaidriai ir elgėsi tinkamai“, – žurnalistams Seime sakė konservatorių frakcijos seniūnė.

Visgi, pripažino ji, abejonių dėl situacijos, kurioje atsidūrė J. Džiugelis, yra. 

„Kažkokie keisti jausmai yra“, – sakė politikė, kalbėdama apie anksčiau frakcijoje vykusį pokalbį su SRDK pirmininku.

Konservatorių frakcija praėjusią savaitę paragino J. Džiugelį „nuimti susidariusią įtampą“ dėl kilusio skandalo, paaiškėjus galimai neskaidriems politiko ryšiams su azartinių lošimų lobistu Mindaugu Ardišausku.

Posėdyje J. Džiugeliui leista suprasti,  kad panašiais atvejais į tokias situacijas įsivėlę politikai atsisako vadovaujančių pozicijų. ELTA žiniomis, nemaža konservatorių frakcijos dalis mano, jog SRDK pirmininkui reikėtų palikti komiteto vadovo pareigas. Tą atvirai paragino daryti ir Palangos meras, konservatorius Šarūnas Vaitkus.

Kažkokie keisti jausmai yra.

Visgi, politikas praėjusią savaitę tvirtino, kad pirmiau ketina imtis kitų žingsnių – žada kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, atsiriboti nuo azartinių lošimų temos.

ELTA primena, kad klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo po akcijos „Skaidrinam“ pasidalintos informacijos. Skelbta, jog konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų. Už šias paslaugas sąskaitas J. Džiugeliui išrašė pagal individualią veiklą dirbantis M. Ardišauskas, šiuo metu vadovaujantis Atsakingo lošimų verslo asociacijai.

Nors J. Džiugelis ir M. Ardišauskas atmeta jiems metamus kaltinimus, opozicijai priklausantys SRDK nariai kelia klausimų dėl komiteto pirmininko ryšių su lošimų sektoriaus lobistu. Pasak jų, J. Džiugelis galėjo naudotis savo pareigomis, jog į komiteto darbotvarkę būtų įtraukti lošimų rinkai palankūs klausimai.

„Seimo Pirmininkė inicijuoja Seimo frakcijų seniūnų ir Seimo valdybos narių pasitarimą, kuriame planuojama aptarti galimus pakeitimus dėl parlamentinių lėšų ir jų reglamentavimo“, – Eltai perduotame komentare nurodė Seimo pirmininkės sekretoriato vadovas Lukas Kornelijus Vaičiakas.

„Susitikimo metu bus aptarti galimi sprendimo būdai bei tolimesni veiksmai juos realizuojant“, – priduriama atsakyme.

Apie ketinimus inicijuoti frakcijų seniūnų susitikimą V. Čmilytė-Nielsen užsiminė trečiadienį vykusiame Seimo valdybos posėdyje.

ELTA primena, kad iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Kai kurie Seimo nariai, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros.

Iki metų pabaigos mokytojų kanceliarinėms priemonėms iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto bus skirta apie 46,5 tūkst. eurų. Likusi lėšų dalis bus išmokėta kitų metų pirmą pusmetį. Pagal naują tvarką skirtas papildomas lėšas švietimo įstaiga galės panaudoti tik kanceliarinėms priemonėms, kurios reikalingos mokytojo darbui.

Tokia išmoka patvirtinta į savivaldybę pernai kreipusis Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos skyriui. Pernai šis prašymas nebuvo patenkintas, teigiama pranešime.

Klaipėdos duomenimis, išmokas kanceliarinėms priemonėms mokytojams yra numačiusios Vilniaus miesto ir Kauno rajono savivaldybės.

Lankomumo statistika

Šiandien Kauno politikai pradėjo naujus darbo metus ir rinkosi į pirmąjį šių metų tarybos posėdį. "Kauno diena" domisi, kaip politikams praėjusiais metais sekėsi asmeninius darbus derinti su Kauno reikalais, dalyvauti posėdžiuose ir balsuoti už svarbius miesto projektus.

2017 m. bendras komisijų, komitetų ir tarybos posėdžių lankymas buvo apie 84 proc. Palyginti su 2016-aisiais, bendras Kaune išrinktų tarybos narių lankomumas pagerėjo apie 10 proc. Šiek tiek geresnį miesto politikų lankomumą galėjo lemti tai, kad buvo mažesnis sergamumas arba pavyko geriau organizuoti savo užimtumo laiką.

"Lankomumas yra privalomas, nes politikai yra išrinkti rinkėjų, tad miestiečiams atstovauja komitetuose, komisijos ar tarybos posėdžiuose. Žinoma, yra sukurtos įvairios darbo grupės, tad, manau, kad ten, kur tarybos nariai yra deleguoti, jie turi skirti tam laiko ir susipažinti su svarbiais klausimais. Be to, svarbus ne tik dalyvavimas, bet ir tarybos narių aktyvumas", – sakė Etikos komisijos pirmininkė Edita Gudišauskienė.

Anot jos, posėdžių praleidimas pateisinamas tik ligos ar mero potvarkiu nurodyta tarybos nario komandiruotė. "Visi kiti atvejai yra nepateisinami, nes bendrovė, kurioje dirba tarybos narys, turi sudaryti sąlygas, kad politikas galėtų tinkamai eiti tarybos nario pareigas", – pridūrė ji.

Tik vienas 100-ukas

Analizuojant kiekvieno tarybos nario lankomumą paaiškėjo, kad stropiausiai 2017 m. posėdžius lankė "Vieningo Kauno" frakcijos narė Jūratė Elena Norvaišienė. Ji jau kelintus metus nepraleidžia nė vieno komisijos, komiteto ar tarybos posėdžio. Be jos, nė vienas kitas Kauno tarybos narys pernai nesurinko šimtaprocentinio lankomumo statistikos.

"Pernai nesusirgau, komandiruotės buvo savaitgaliais, tad darbo dienomis galėjau lankyti posėdžius. Be to, mano rimtas ir atsakingas požiūris į tarybos nario mandatą. Kai esi išrinktas, asmeninius reikalus reikia padėti į šalį", – apie tai, kaip pavyko nepraleisti nė vieno posėdžio sakė J.E.Norvaišienė.

J.E.Norvaišienė/ Vilmanto Raupelio nuotr.

Ji tikino, kad visuomet stengiasi ateiti į posėdžius ir išsakyti savo pasiūlymus įvairiais klausimais, tačiau ji neteisė ir kolegų, kurie leido sau į posėdžius neateiti.

"Galbūt ir tai, kad mano darbas yra labiau vakarinis, galiu jį suderinti su tarybos veikla. Ko gero, kitiems tarybos nariams neišeina suderinti, nes ne visi gali pabėgti iš savo darbo vietų. Aš nemanau, kad tarybos nariai posėdžių nelanko dėl vėjavaikiškumo, jiems tiesiog neišeina visko suderinti", – tikino politikė.

Kitam tarybos nariui – visuomeninio rinkimų komiteto "Kaunas – kitokia Lietuva" nariui Petrui Jakštui iki šimtaprocentinio lankomumo pritrūko labai nedaug. Pernai politikas praleido tik du komisijų ar darbo grupės posėdžius, tačiau dalyvavo visuose tarybos posėdžiuose ir balsavo už svarbius Kauno projektus.

Vos keliomis dešimtosiomis nuo P.Jakšto atsiliko "Vieningo Kauno" frakcijos narys Saulius Vilius Bartaška, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jonas Koryzna. 95 proc. posėdžiuose lankėsi kitas "Vieningo Kauno" narys Benjaminas Želvys.

Daugiausia praleido

2016 m. pusę posėdžių buvo praleidęs TS-LKD frakcijos narys dainininkas Liudas Mikalauskas. Pernai jo lankomumas pasitaisė ir siekė 76,5 proc. 2017 m. į labiausiai posėdžiuose nesirodančių politikų sąrašą jis nepateko.

Meras nedalyvavo tik balandžio mėnesio tarybos posėdyje, tačiau nepraleido nė vieno komisijos ar komiteto posėdžio.

Pasižiūrėjus į lankomumo statistiką matyti, kad politikai pernai buvo kiek pavyzdingesni. Nebuvo nė vieno tarybos nario, kuris būtų praleidęs daugiau kaip 40 proc. visų vykusių posėdžių.

Vis dėlto prasčiausias praėjusių metų lankomumas buvo Kauno mero sūnaus Dainiaus Matijošaičio. Jis apsilankė 60 proc. posėdžių.

65 proc. komitetų, komisijų ir tarybos posėdžiuose lankėsi Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos narė Ona Balžekienė. Beveik 66 proc. posėdžių pasirodė ir Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Žydrūnas Garšva. Kiti politikai posėdžius lankė dažniau.

Mero komanda

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis praėjusias metais pasižymėjo neblogu lankomumu. Pagal statistiką, miesto vadovas posėdžiuose buvo aktyvus beveik 92 proc. Jis nedalyvavo tik balandžio mėnesio tarybos posėdyje, tačiau nepraleido nė vieno komiteto ar komisijos posėdžio.

Mero pavaduotojų lankomumo statistika šiek tiek prastesnė. "Vieningam Kaunui" atstovaujanti vicemerė Rasa Šnapštienė praleido vieną tarybos posėdį ir nebuvo keliuose komitetų bei komisijų susirinkimuose. Jos lankomumas – 82 proc. Povilo Mačiulio aktyvumas posėdžiuose – 76 proc., o liberalo Simono Kairio – 73 proc.

Išleisti pinigai

Nors Kauno tarybos narių lankomumas neblizga, tačiau politikai neskuba atsisakyti jiems skirtų kanceliarinių išmokų.

"Manau, kad pagal lankomumą turėtų būti išskaičiuojamos ir kanceliarinės išlaidos. Jai tarybos narys posėdžius praleido be pateisinamos priežasties, neturėtų naudotis šiomis išmokomis ir privalėtų jų atsisakyti. Apskaitos skyrius taip pat į nelankymo atvejus turėtų reaguoti ir atitinkamai perskaičiuoti pinigus", – nuomonę išsakė Etikos komisijos pirmininkė E.Gudišauskienė.

Kauno savivaldybės Centrinio apskaitos skyriaus vedėja Jolita Malcytė dienraštį "Kauno diena" informavo, kad per 2017 m. tarybos narių išlaidoms iš miesto biudžeto buvo skirta 238,5 tūkst. eurų, iš jų 39 tūkst. eurų politikai nepanaudojo, tad jie sugrįžo į Kauno biudžetą.

"Daugumai tarybos narių sumokėta maksimali 5917,56 eurų suma per metus. Mažiausiai sumokėta Algiui Raižiui (4471,92 euro), tačiau jis tarybos nario išlaidas gauna tik nuo 2017 m. balandžio mėnesio. Pernai nebuvo tokių tarybos narių, kuriems dėl posėdžių nelankymo būtų neskirtos tarybos nario išlaidos", – komentavo J.Malcytė.

Ji aiškino, kad pagal tarybos narių pateiktas ketvirtines ataskaitas apie išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, dauguma Kauno politikų kompensavo kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio ir transporto paslaugų išlaidas.

Už

Ingrida Šimonytė, Seimo narė:

– Seimo nariai galėtų apsieiti ir be parlamentinių išlaidų. Nesakau, kad lengvai, bet galėtų. Tačiau parlamentarai yra iš skirtingų šalies vietų. Kai kurie išrinkti Vakarų ar Šiaurės Lietuvoje. Jei jie aktyviai dirba, tai jiems tikrai tenka nemažai važinėti į apygardas. Aš pati degalus pilu už savo pinigus. Nors man važinėti tenka mažiau nei, tarkime, klaipėdiečiams Seimo nariams. Aš sugebu išsiversti be parlamentinių išlaidų. Vadinasi, ir kitiems Seimo nariams tai būtų įmanoma. Be to, kai kurios išlaidos mažai ką turi bendra su parlamentine veikla, pavyzdžiui, gėlės ir suvenyrai. Kai kurie parlamentarai pirko gėlių už 600 eurų. Nežinau, gal jie tas gėles valgo, kad tiek išleidžia. Kai buvau finansų ministrė, irgi nesinaudodavau reprezentacinėmis lėšomis ir, jei reikėdavo, savo svečius pavaišindavau pati. Beje, parlamentinės išlaidos jau kurį laiką yra labai stipriai sumažintos. Prieš krizę Seimo narys tam gaudavo 4 vidutinius darbo užmokesčius ir galėdavo tas lėšas naudoti neatsiskaitydamas. O dabar šios išlaidos siekia vieną vidutinį darbo užmokestį, bet reikia deklaruoti, kam tie pinigai buvo naudojami. Seimui reikėtų apsispręsti, ar dar labiau sumažinti tą sumą, ar pridėti prie apmokestinamo darbo užmokesčio ir jau tada kiekvienas Seimo narys tegul leidžia savo uždirbamus pinigus, kaip išmano – gėlėms, tušinukams ar benzinui. Dabar tiesiog gaila laiko skaičiavimams, ar pagal paskirtį išleistas kiekvienas parlamentinių lėšų centas, nes Lietuvoje yra kur kas didesnių problemų nei ši.

Prieš

Petras Gražulis, Seimo narys

– Parlamentinių išlaidų klausimu buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir šis išaiškino, kad Seimo nariams yra būtinos ūkinės kanceliarinės išlaidos. Dabar visi diskutuoja: reikalingos ar nereikalingos tos kanceliarinės lėšos. Žinoma, geriau būtų, kad jų nebūtų, tą sumą pridėtų prie atlyginimo ir Seimo narys ja galėtų disponuoti, kaip nori. Nuo tų pinigų priklauso ir darbo apimtys. Jeigu parlamentaras nedirbs – neišrinks vėl, dirbs – gal išrinks. Tos išlaidos yra, jos būtinos ir tam pritarė Konstitucinis Teismas. O tai, kad vieni Seimo nariai jas panaudoja, kiti nepanaudoja, čia – jų reikalas. Kai kurie rinkėjai tai vertina kaip taupymą arba netaupymą. Aš manau, kad kanceliarinių lėšų panaudojimą galima traktuoti ir kaip aktyvų Seimo nario darbo įrodymą. Čia dabar diskutuojama, kad tų parlamentinių lėšų nereikia, tai gal ir algų Seimo nariams mokėti nereikia? Gal jie galėtų pasišventę valstybei ir žmonėms dirbti už ačiū? Kaip gyventume? Dėl tėvynės galima ir prie bažnyčios ištiesus ranką pastovėti. Gal kas nors ką nors paaukos. O jei rimtai, tai jeigu tautos paklaustume, ar reikia Lietuvoje Seimo, kai kurie pasakytų, kad nereikia. Jei pasiūlytų kas, kad vietoj 141 liktų vienas parlamentaras, neabejoju, jog atsirastų tokių, kurie tam pritartų. Čia, beje, ne tiek rinkėjų, kiek žurnalistų nuomonė. O gal žurnalistai irgi galėtų dirbti be atlyginimo? Ar pamenate, kad kada Seimo nariai dirbo be atlygio? Tiesa, Jono Basanavičiaus laikais, bet tada Lietuvoje ekonominė situacija buvo labai sudėtinga. Dabar situacija ne tokia, kaip tada.

Parengė Asta Dykovienė

„Ponia Kildišienė atėjusi į Seimą iš tikro vogė Lietuvos žmonių pinigus, nes vien gėlėm ši „ponička“ sugebėjo išleisti 600 eurų per du mėnesius ir dar tiek pat tam garsiajam automobiliui. Nelabai suprantu, kur ten reikia važinėti, kai reikia įstatymus skaityti“, – LNK laidoje KK2 kalbės Seimo narė Aušra Maldeikienė.

G. Kildišienė per du mėnesius išleido beveik 1200 eurų kanceliarinėms išlaidoms, 600 eurų – gėlėms, 400 eurų – suvenyrams, 170 eurų – viešosios informacijos rengėjų paslaugoms.

Per du mėnesius išleido beveik 1200 eurų kanceliarinėms išlaidoms, 600 eurų – gėlėms, 400 eurų – suvenyrams, 170 eurų – viešosios informacijos rengėjų paslaugoms.

„Seimo nariai privalo dirbti taip, kad jiems gėles dovanotų rinkėjai, o ne atvirkščiai, neįmanoma suvokti, kam tos gėlės reikalingos ir kokį tiesioginį ryšį gėlės turi su parlamentinėmis išlaidomis. Ten yra lėšos skirtos parlamentinei veiklai. Gėlės, suvenyrai – tai nėra parlamentinė veikla, tai yra pakišos rinkėjams, kitaip aš negaliu suvokti“, – sakys A. Maldeikienė.

Aušra negali pamiršti ir dar vieno nutikimo, kuomet G. Kildišienė atvyko atsisakyti Seimo narės mandato. Tuomet moteris buvo apsirengusi prabangų paltą. „Ir staiga išlenda su paltuku. Aš nieko apie paltukus tokius neišmanau, bet visi sako, kad tai yra Statkevičiaus paltukas – ir tai nėra paneigta, sako, kad jis yra brangus. Tai yra visiškai klasikinė korupcija“, – laidoje KK2 kalbės A. Maldeikienė.

Politikams kilo klausimas, kodėl Juozas Statkevičius rengia Gretą, kai tuo metu Lietuvos žaliųjų ir valstiečių lyderis inicijuoja tautinių rūbų siuvimą visiems pradinukams bei nori paslaugas pirkti iš to paties J. Statkevičiaus.

„Nuo 2 iki 3 milijonų kainuos visas tas vajus. Ir tada pasikviečiamas Statkevičius ir pristatoma, kad jeigu yra Statkevičius, tada nereikia konkurso“, – sakys A. Maldeikienė.

Visas reportažas – šį antradienio vakarą laidoje KK2 per LNK.

2014-aisiais Seimo nariai su parlamentiniu darbu susijusioms reikmėms išleido per 1 mln. 74 tūkst. eurų (3,7 mln. litų).

Iš viso kiekvienas Seimo narys per metus kanceliarinėms ir panašioms reikmėms galėjo skirti po 8,1 tūkst. eurų (28 tūkst. litų), nurodoma Seimo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtose ataskaitose. Detalios sumos skelbiamos litais, iki 2015 metų Lietuvoje cirkuliavusia valiuta.

Kaip rodo ataskaitos, dauguma parlamentarų skiriamas lėšas stengiasi panaudoti iki paskutinio cento, o didžioji dalis pinigų tenka automobilių nuomai, išlaikymui ir eksploatacijai.

Iš 141 Seimo narių maksimalią arba jai labai artimą sumą (per 8 tūkst. eurų) panaudojo maždaug 100 parlamentarų.

Taip pat vienam asmeniui tenkančias išlaidas sumažino ir kaita parlamente - po Europos Parlamentų rinkimų vasarą Seimą paliko keletas parlamentarų, o jų vietas užėmė nauji kolegos.

Vien transportui visas lėšas naudojo „darbietis“ Valentinas Bukauskas (28 tūkst. litų), „tvarkietis“ Petras Gražulis (28 tūkst. litų), socialdemokratas Darius Petrošius (27,8 tūkst. litų).

Dalis parlamentarų nemažas lėšas skiria viešosios informacijos rengėjų paslaugoms. Rekordininkas čia socialdemokratas Edvardas Žakaris, jo išlaidos reklamai per metus sudarė 24,5 tūkst. litų, jo frakcijos kolegos Aleksandras Zeltinis ir Albinas Mitrulevičius tam skyrė po 11,4 tūkst. litų. Iš Socialdemokratų partijos pasitraukęs nepriklausomas Seimo narys Valerijus Simulikas tam skyrė 12,8 tūkst. litų.

Mažiausiai parlamentinei veiklai skiriamų lėšų panaudojo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai priklausantis Stasys Brundza - 55 eurus. Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius iš šių lėšų panaudojo 778, konservatorė Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė - 691 eurą.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai šiemet jau išleido per 2,6 mln. litų

Su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms Seimo nariai šiemet jau panaudojo 2 mln. 681 tūkst. litų.

Nuo sausio iki rugsėjo kiekvienas parlamentarams šioms reikmėms galėjo panaudoti po 20,9 tūkst. litų. Kaip rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos skelbiama ataskaita, maksimalią leistiną arba artimą jai sumą išleido per 100 parlamentarų. Už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas Seimo nariai nuomoja automobilius, apmoka jų eksploatacijos išlaidas, biuro nuomą, skiria telekomunikacijos išlaidoms, gėlėms ir suvenyrams,taip pat perka knygas, kanceliarines prekes.

Kai kurie parlamentarai nemažas sumas išleidžia viešosios informacijos rengėjams. Rekordininkas čia - socialdemokratas Edvardas Žakaris, tam skyręs 18,8 tūkst. litų. Socialdemokratas Albinas Mitrulevičius už viešosios informacijos rengėjų paslaugas sumokėjo beveik 9 tūkst. litų, kitas socialdemokratas Aleksandras Zeltinis - 8 tūkst. litų, tiek pat ir jo frakcijos kolega Valerijus Simulikas. Per 6 tūkst. litų tam skyrė „darbietis“ Kęstutis Daukšys, Seimo narių mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis.

Visą parlamentinei veiklai skiriamų lėšų dalį transportui išlaidoms skyrė „darbietis“ Valentinas Bukauskas (20,9 tūkst. litų), „tvarkietis“ Petras Gražulis (20,3 tūkst. litų), „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius (20,9 tūkst. litų), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Michalas Mackevičius (18 tūkst. litų), „tvarkietis“ Andrius Mazuronis (20,9 tūkst. litų), socialdemokratas Darius Petrošius (20,2 tūkst. litų), socialdemokratas Algimantas Salamakinas (20,8 tūkst. litų), „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė (20,6 tūkst. litų).

Mažiausiai - 72 litus - biudžeto pinigų panaudojo nuo liepos parlamente dirbantis frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Stasys Brundza. Šią sumą jis skyrė tarnybinių telekomunikacijų paslaugoms. Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė išleido 1,4 tūkst. litų (pašto prekėms ir vizitinėms kortelėms), premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius - 2,1 tūkst. litų (transporto priemonės nuomai ekskursijai į Seimą, telekomunikacijos paslaugoms), tarnybinis transportas su vairuotoju jiems priklauso pagal pareigas.

Seimo nariui per mėnesį su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms atsiskaitytinai skiriama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma, sausio-rugsėjo mėnesiais ji siekė apie 2,3 tūkst. litų.

Savivaldybių tarybų nariai už kanceliarines išlaidas turės atsiskaityti ne rečiau kaip kas tris mėnesius.

Seimo antradienį priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos numato, kad tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią bus atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Galiojančiame įstatyme atsiskaitymo terminai nenumatyti - įtvirtinta, kad išmoka skiriama atsiskaitytinai.

Kitos Vietos savivaldos įstatymo pataisos numato, kad per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti sudaryti savivaldybės tarybos komitetai ir išrinkti šių komitetų pirmininkai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Taip pat įstatyme įtvirtinta, kad pavedimas laikinai eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas pasibaigus direktoriaus įgaliojimams iki naujo direktoriaus paskyrimo gali būti suteikiamas ne tik jam pačiam, bet ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui ar kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui.

Nuo kitų metų liepos 1 dienos savivaldybių tarybų posėdžių darbotvarkės savivaldybės interneto tinklalapyje turės būti skelbiamos ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki posėdžio, o komitetų posėdžių darbotvarkės - ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios.