-
Istorinės Rasų kapinės pasiruošusios priimti sukilimo vadus 4
Rasų kapinėse, kurios yra vienas didžiausių turistų traukos objektų Vilniuje, įtrauktų į daugybę paveldosaugos katalogų visame pasaulyje, kasmet, skaičiuojama, apsilanko ne mažiau kaip 150 tūkst. turistų.
Kompleksinis istorinių Rasų kapinių atnaujinimas – kelis etapus apimantis projektas, pagal kurį nuosekliai tvarkoma ne tik aplinka, takai, apšvietimas, bet ir avarinės būklės paminklai, renovuojamos koplyčios ir kiti teritorijoje esantys prastos būklės statiniai. Vilniaus istorinių Rasų kapinių tvarkymo, antkapių ir koplyčių restauravimo priežiūra vyksta bendradarbiaujant su ekspertais iš Lenkijos.
Baigiant pirmo etapo darbus, vienuolika hektarų apimančioje teritorijoje šiai dienai visiškai sutvarkyta 341 avarinės būklės kapavietė, iš kurių 141 yra įtraukta į kultūros vertybių registrą, taip pat įrengtas apšvietimas, įrengti nauji laiptai, atraminės sienutės. Iki gruodžio mėnesio vidurio taip pat bus baigtos tvarkyti likusios avarinės ir blogos būklės kapavietės, laiptai ir akmens mūro sienos, įrengta mažoji architektūra – suoleliai, informaciniai stendai, kvartalų numeriai žymintys stulpeliai. Bus sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, prie centrinių kapinių vartų – pusiau požeminių konteinerių aikštelė.
Sutvarkytos bei renovuotos 6 koplyčios. Vienoje jų, pastatytoje dar 1850-1883 metais misionierių vienuolyno vizitatoriaus Juozapo Bagdonavičiaus pastangomis, po penktadienį vyksiančios valstybinės reikšmės laidotuvių ceremonijos atguls 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikai, rasti Gedimino kalne.
„Džiaugiuosi, kad istorinės Rasų kapinės keičia savo išvaizdą, tampa saugesnėmis ir tvarkingesnėmis, pritraukia dar daugiau lankytojų. Svarbu ir tai, kad ilgą laiką be priežiūros buvusios apleistos koplyčios renovacija, kurioje atguls sukilimo vadų ir dalyvių palaikai, simboliškai įprasmina šių didvyrių, kovojusių laisvės kovą, atminimą. Daugiataučiam ir daugiakultūriniam miestui Vilniui šio istorinio nekropolio atgaivinimas yra kur kas daugiau nei pareiga. Vilniaus Rasų kapinės – lenkiškos ir lietuviškos kultūros jungiamoji dalis, labai svarbi mūsų miestui. Tai – visos mūsų šalies istorijos ir kultūros paminklas bei palikimas, kuris turi būti išsaugotas“ , – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Džiaugiuosi, kad istorinės Rasų kapinės keičia savo išvaizdą, tampa saugesnėmis ir tvarkingesnėmis, pritraukia dar daugiau lankytojų.
Rasų kapinių tvarkymo darbai iš viso kainuos beveik 3 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo ir sostinės savivaldybės lėšų: kapinių rangos darbų kaina – apie 2,6 mln. eurų, Centrinės koplyčios vidaus tvarkybos darbų – beveik 200 tūkst. eurų, Sukilimo dalyvių palaidojimo darbams skirta virš 83 tūkst. eurų. Rasų kapinių tvarkymo darbus atlieka UAB „Ekstra statyba“, Centrinės koplyčios vidaus darbų UAB „Virmalda“, Sukilimo dalyvių palaidojimo darbus vykto UAB „AR STUDIO“.
Kompleksinius istorinių Rasų kapinių restauravimo darbus numatoma baigti kitąmet.
Koplyčia savaitgalį bus atvira lankymui
Amžinojo poilsio 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai atguls Senųjų Rasų kapinių koplyčioje. Renovuotą koplyčią, kurioje bus palaidoti 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikai, galės aplankyti ir vilniečiai bei miesto svečiai.
Prie Rasų kapinių koplyčioje palaidotų sukilimo vadų ir sukilėlių lapkričio 22–24 d. garbės sargyboje stovės Lietuvos skautijos, Lietuvos lenkų skautijos (harcerių) ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.
9–11.30 val. gyventojai kviečiami atsisveikinti su sukilimo vadų ir dalyvių palaikais Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje.
13.40 val. vyks laidotuvių procesija Vrublevskio, Šventaragio, Pilies, Didžiąja, Aušros Vartų, Drujos, Rasų gatvėmis pajudės į Senąsias Rasų kapines. Svarbu pažymėti, kad prie eisenos gali prisijungti visi pageidaujantys. Visuomeninės organizacijos ir piliečiai kviečiami laidotuvių procesijoje dalyvauti su vėliavomis, kita istorine atributika.
Lapkričio 22 d. koplyčia bus atvira visuomenės lankymui nuo 16 iki 24 val.
Lapkričio 23–24 d. koplyčia bus atvira nuo 9 iki 21 val. Detalią informaciją apie ceremoniją rasite interneto svetainėje www.lrv.lt. Siekiant užtikrinti saugumą, lankytojų prašoma į koplyčią nenešti žvakių.
-
Priminimas, kaip tvarkyti kapinių atliekas
Atliekos, kur jos besusidarytų - namuose, sode ar kapinėse -, turi būti rūšiuojamos.
Tvarkydami artimųjų kapus, gyventojai visų pirma nuo kitų tvarkant kapines susidariusių atliekų turėtų atskirti žaliąsias atliekas (lapus, šakas ir pan.), primena Aplinkos ministerija.
Jas reikėtų mesti į šalia kapinių pastatytus žaliosioms atliekoms skirtus (kompostavimo) konteinerius ar specialiai tokioms atliekoms įrengtas atitvertas aikšteles.
Iš likusių tvarkant kapines susidariusių atliekų reikėtų atskirti antrines žaliavas.
Stiklo atliekas (pvz., stiklinius indelius) dera mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerį su užrašu „Stiklas“.
Plastiko atliekas (pvz., plastikinius gėlių vazonėlius) ir metalo atliekas (pvz., metalinius žvakių dangtelius) reikia mesti į konteinerį su užrašu „Plastikas“.
Popieriaus ir kartono atliekas (pvz., kartonines dėžutes) – į konteinerį su užrašu „Popierius ir kartonas“.
Visas kitas atliekas (pvz., dirbtines gėles) gyventojai turėtų mesti į mišrių atliekų konteinerį.
Žalieji: rūšiavimo konteinerių ir su žiburiu nerasi
Prieš ir po Visų Šventųjų dienos bei Vėlinių kapinėse ypač pagausėja atliekų, konteineriai perpildomi žaliosiomis atliekomis, kurios į komunalinių atliekų konteinerius metamos kartu su žvakėmis, plastiko ir stiklo gaminiais. Apžiūrėję Vilniaus miesto kapines Lietuvos žaliųjų partijos Pilietinių iniciatyvų komiteto nariai konstatavo, jog jose visiškai nesudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas bei kreipėsi į sostinės savivaldybę, kad tokia galimybė tvarkantiems kapus būtų užtikrinta.
„Visi prieš Vėlines lankome savo artimųjų kapus, tvarkome juos, grėbiame lapus, surenkame šiukšles, pakeičiame žvakeles. Ir tada iškyla problema: o kur visa tai padėti? Jei Lietuvos miestuose, dažname kaime, prie privačių namų ir viešose vietose stovi rūšiavimui skirti konteineriai, statomi žaliųjų atliekų kompostavimo konteineriai, tai kapinėse esanti situacija glumina. Kai priėjęs prie kapinėse esančio atliekų konteinerio žmogus pamato užrašą „Medžių lapus, šakas, sausą žolę ir kitas žaliąsias atliekas pilti griežtai draudžiama!“, neranda šioms atliekoms skirto konteinerio, meta jas kur pakliūva. Jau nekalbu apie tai, kad plastiko, stiklo ar popieriaus antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių ir prie Vilniaus miesto, ir prie daugelio Lietuvos kapinių nei su žiburiu nerasi“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos Pilietinių iniciatyvų komiteto pirmininkas Laurynas Okockis.
Pasak jo, į komunalinių atliekų konteinerius metami gėlių krepšeliai, vainikų liekanos, stiklinės žvakių talpos, jų metaliniai ar plastikiniai dangteliais, plastikiniai vazonai, atskilusių senų antkapių gabalai kartu su žaliosiomis atliekomis keliauja į regioninius sąvartynus ir pildo sparčiai augančius šiukšlių kalnus, nors visą tai galima būtų atskirti, išrūšiuoti ir perdirbti.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja Marija Tamkevičiūtė tam, kad įvertintų situaciją Vilniaus mieste, aplankė Sudervės katalikų, Antakalnio, Rasų ir Rokantiškių kapines. Vizitų į kapines metu paaiškėjo, kad daugelyje jų (išskyrus Sudervės) yra pastatyti komunalinių atliekų konteineriai, ant kurių nėra nurodyta, jog į juos draudžiama mesti žaliąsias atliekas.
„Daugiausiai susidariusių atliekų, galbūt dėl to jog jos yra labiausiai prižiūrimos, pastebėjome Antakalnio kapinėse. Į maišus sukrautos bioskaidžios bei perdirbimui tinkamos atliekos keliauja į komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius. Panašią situaciją rodo ir perpildyti konteineriai Rasų bei Rokantiškių kapinėse. O štai Sudervės katalikų kapinėse situacija kiek kitokia. Žaliosioms atliekoms (lapams, šakoms, žolėms ir gėlėms) kapinėse yra paruošta atskira vieta, o prie kapinių vartų pakabintas skelbimas, kuriame prašoma atliekas rūšiuoti atsakingai, atkreipiamas dėmesys, kur ir kokias atliekas mesti, tačiau žvakes, plastiką, metalą nurodoma mesti į komunalinių atliekų konteinerį“, – sakė Marija Tamkevičiūtė.
Pasak M. Tamkevičiūtės, norint pakeisti per ilgą laiką susiformavusius žmonių įpročius pirmiausiai reikia sudaryti sąlygas rūšiavimui.
„Atliekų tvarkymo įstatyme aiškiai nurodoma, jog savivaldybės privalo užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams. Blogai yra tai, kad nors Atliekų tvarkymo įstatyme yra įtvirtintos savivaldybės pareigos atliekų tvarkymo srityje, tačiau jos kapinėse nevykdomos, o įstatymuose nėra nustatyta teisinė atsakomybė dėl jų nevykdymo. Viliamės, jog po problemos iškėlimo situacija keisis ir Vilniaus miesto savivaldybė sudarys tinkamas sąlygas tvarkyti miesto kapinėse susidarančias atliekas ir papildomai įrengs atskirus rūšiavimo konteinerius žaliosioms atliekoms bei antrinėms žaliavoms (stiklui ir plastikui). Šie konteineriai turėtų stovėti ištisus metus ir, priklausomai nuo kapinių dydžio, keliose ar keliolikoje teritorijos vietų taip, kad kapinių lankytojams būtų patogu juos pasiekti“, – sakė M. Tamkevičiūtė.
Lietuvos žaliųjų partija dėl neužtikrinamo atliekų rūšiavimo kapinėse kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, reikalaudama papildomai įrengti konteinerius antrinėms žaliavoms bei žaliosioms atliekoms bei papildyti siūlomais reikalavimais savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles.