„Rusijos karo lėktuvai sudavė oro smūgius vakariniame Idlibo miesto pakraštyje, taikydamiesi į karinę bazę, priklausančią (sukilėlių grupuotei) „Hayat Tahrir al Sham“ (HTS) (...), nužudydami mažiausiai aštuonis kovotojus“, – sakė Rami Abdel Rahmanas (Ramis Abdel Rahmanas), vadovaujantis vadovaujantis Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiai „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).

Džihadistų grupuotė HTS, vadovaujama buvusio Sirijos „al Qaeda“ padalinio, kontroliuoja dideles Idlibo provincijos teritorijas, kurios yra paskutiniai ginkluoto pasipriešinimo prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) valdžiai bastionai.

Įvykio vietoje esantis naujienų agentūros AFP korespondentas sakė, kad netrukus po vidurnakčio suduoti smūgiai buvo nukreipti į vietovę Idlibo pakraštyje netoli baseinų.

Sirijos pilietinis karas prasidėjo 2011 metais, kai vyriausybės vykdomos represijos prieš taikių protestų dalyvius peraugo į kruviną konfliktą, į kurį įsitraukė užsienio jėgos ir džihadistai.

Padedant Rusijai ir Iranui, Damaskas susigrąžino didžiąją dalį teritorijos, kurią konflikto pradžioje buvo atsikovoję sukilėliai.

Per karą žuvo daugiau kaip pusė milijono žmonių, o milijonai šalies gyventojų buvo priversti palikti namus.

Sukilėlių kontroliuojamame Idlibo regione gyvena apie 3 mln. žmonių, maždaug pusė jų – perkeltieji iš kitų šalies dalių.

Nuo 2017 metų buvusioje sovietinėje respublikoje vyksta Rusijos, Turkijos, Sirijos ir Irano atstovų derybos dėl Sirijos karo sprendimo būdų.

Kazachstano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad derybos įvykdė savo misiją ir kad „pirminiai tikslai, įskaitant deeskalacijos zonų sukūrimą, kraujo praliejimo nutraukimą ir aukų skaičiaus sumažinimą, buvo visiškai įgyvendinti“.

Ministerijos atstovas spaudai Aibekas Smadiyarovas (Aibekas Smadijarovas) kaip įrodymą, kad Astanoje vykusios derybos pasiekė savo tikslą, nurodė neseniai įvykusį Sirijos sugrįžimą į Arabų Lygą ir šalies pastangas atkurti ryšius su Turkija.

Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys Sirijai Aleksandras Lavrentjevas, vadovavęs Maskvos delegacijai derybose, sakė, kad Kazachstano sprendimas buvo visiškai netikėtas ir nelauktas žingsnis.

Rusų atstovas sakė, kad sprendimas dėl naujos būsimų derybų šiais metais vietos dar nepriimtas, tačiau užsiminė, kad jos galėtų vykti Maskvoje, Ankaroje, Teherane ar net Damaske.

Šią savaitę Astanoje surengtos derybos įvyko pagerėjus Sirijos ir kai kurių arabų šalių, kadaise rėmusių Sirijos opozicijos grupes, kovojančias prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) pajėgas, ryšiams.

A. Lavrentjevo teigimu, Sirijos grįžimas į Arabų Lygą per gegužę įvykusį viršūnių susitikimą Saudo Arabijoje buvo svarbus žingsnis siekiant užbaigti konfliktą.

Astanos derybose stebėtojų teisėmis taip pat dalyvavo Jungtinių Tautų ir Sirijos kaimynių – Jordanijos, Libano ir Irako – atstovai, išreiškę viltį, kad karas greitai baigsis ir milijonai jų šalyse gyvenančių pabėgėlių grįš namo.

Turkija, Rusija ir Iranas naujausias derybas apibūdino kaip konstruktyvias ir teigė, kad jose buvo aptartas Turkijos ir Sirijos santykių atkūrimo plano parengimas.

Maskva ir Teheranas šiame kare remia B. al Assado vyriausybę ir padėjo jo pajėgoms susigrąžinti didžiosios šalies dalies kontrolę.

Net kai didžioji dalis Rusijos ginkluotųjų pajėgų kovoja Ukrainoje, Maskva išlaikė savo karinį buvimą Sirijoje ir taip pat atkakliai stengiasi padėti B. al Assadui atkurti nutrūkusius ryšius su Turkija bei kitomis regiono šalimis.

Turkija Sirijos šiaurės vakaruose yra dislokavusi savo karius, remiančius opozicijos kovotojus paskutiniame sukilėlių kontroliuojamame anklave. Antradienį Sirijos užsienio reikalų ministro padėjėjas Aymanas Sousanas (Aimanas Susanas) pareiškė, kad Turkija turėtų pateikti aiškų tvarkaraštį savo pajėgų išvedimui iš Sirijos.

Gegužę, po to, kai Damaskas buvo vėl priimtas į Arabų Lygą, Turkijos ir Sirijos užsienio reikalų ministrai susitarė parengti veiksmų planą įtemptiems ryšiams pagerinti. Taip buvo pasiektas aukščiausias abiejų šalių santykių lygis nuo 2011-ųjų, kai prasidėjo sukilimas, virtęs pilietiniu karu.

Per karą Sirijoje žuvo beveik 500 000 žmonių, o pusė prieš karą gyvenusių 23 mln. šalies gyventojų buvo priversti palikti namus.

Praėjus kelioms valandoms po susitikimo Astanoje pabaigos, gyventojai ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi, karą Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešė, kad Sirijos vyriausybės pajėgos apšaudė opozicijos kontroliuojamą miestą Alepo provincijoje ir nužudė mažiausiai tris žmones, įskaitant vaiką.

SOHR teigė, kad buvo apšaudyti ir kiti netoliese esantys miestai, kuriuos kontroliuoja su „al Qaeda“ susijusi grupuotė „Hayat Tahrir al Sham“. Sirijos valstybinė žiniasklaida apie apšaudymą nepranešė.

Turkijos lyderis išskris į antrąsias per vos septyniolika dienų derybas su V. Putinu, jo pozicijos stiprios po diplomatinės sėkmės atnaujinti Ukrainos grūdų išvežimą per Juodąją jūrą. Tačiau esama ir įtampos.

Praėjusį mėnesį Teherane V. Putinas pasakė R. T. Erdoganui, kad Rusija ir toliau nepritaria bet kokiam naujam puolimui, kurį Turkija galimai planuoja prieš kurdų kovotojus Šiaurės Sirijoje. Analitikai mano, kad šios įtampos yra dalis „konkurencinio bendradarbiavimo“, pastaruosius 20 metų būdingo dviejų lyderių santykiams.

„Rusijos karas su Ukraina atkūrė Turkijos, kaip svarbios geopolitinės veikėjos, įvaizdį ir suteikė R. T. Erdoganui daugiau matomumo nei bet kada per pastaruosius kelerius metus, – mano Europos Užsienio santykių tarybos bendradarbė Asli Aydintasbas. – Dauguma turkų palaiko savo šalies siekį išlaikyti pusiausvyrą ir beveik neutralumą Vakarų ir Rusijos atžvilgiu“.

Rusijos karas su Ukraina atkūrė Turkijos, kaip svarbios geopolitinės veikėjos, įvaizdį ir suteikė R. T. Erdoganui daugiau matomumo nei bet kada per pastaruosius kelerius metus.

Derybos dėl paliaubų

NATO narės Turkijos pastangos išlikti neutralia Maskvos istorinės priešpriešos su Vakarais dėl Ukrainos akivaizdoje pradeda duoti vaisių. Po mėnesius trukusių Turkijos pastangų praėjusį mėnesį Maskva ir Kyjivas Stambule pasirašė Jungtinių Tautų remiamą susitarimą atnaujinti grūdų tiekimą iš Ukrainos uostų. Iš Ukrainos su grūdų kroviniu jau išplaukė keturi laivai. Turkija nori paversti šią sėkmę V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybomis dėl paliaubų Stambule.

„Aptarėme, ar susitarimas dėl grūdų galėtų būti proga tvarioms paliauboms“, – trečiadienį Azijoje po derybų su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Šias pastangas apsunkina R. T. Erdogano kartojami grasinimai pradėti naują karinę operaciją Sirijoje – šioje šalyje susiduria Rusijos ir Turkijos interesai. Rusijos kariuomenė padėjo Sirijos prezidentui Basharui Al Assadui išgyventi dešimtmetį trunkantį Turkijos remiamų grupuočių maištą. Tačiau R. T. Erdoganas grasina įsiveržti į Šiaurės Siriją, išplėsti esamą buferinę zoną ir išstumti kurdų grupuotes, kurias jis sieja su „teroristais“, kariaujančiais prieš Turkijos valstybę.

Teherane V. Putinas sakė Rusijos žiniasklaidai, kad vis dar turi „tam tikrų nesutarimų“ su R. T. Erdoganu dėl Sirijos. „Labiausiai tikėtina, kad (penktadienio) susitikimas susijęs su galimu įsiveržimu į Siriją, kuriam Turkija negavo nei Rusijos, nei Irano pritarimo“, – sakė užsienio reikalų analitikas Soli Ozelis iš Stambulo Haso universiteto. „Rusija turėtų mainais ką nors gauti “, – pridūrė jis.

Žaidimas laukimu

Kai kurios Turkijos žiniasklaida priemonės spėja, kad V. Putinas iš tikrųjų nori bepiločių orlaivių. Turkija tiekia Kyjivui mirtinus „Bayraktar“ orlaivius, kurie pasirodė labai veiksmingi naikinant Rusijos šarvuotas vilkstines Ukrainos karo zonoje. JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos komanda lankėsi Irane, siekdama įsigyti šimtus bepiločių orlaivių savo pajėgoms, kariaujančioms Ukrainoje. R. T. Erdoganas padidino intrigą, pasakęs savo kabinetui, kad Teherane V. Putinas prašė jo pradėti „Bayraktar“ dronų pardavimą Rusijai.

Vienas aukšto rango Turkijos pareigūnas vėliau sakė, kad tokį pasiūlymą R. T. Erdoganas interpretavo kaip pokštą. Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atrodo, patikėjo šia idėja. „Karinis ir technologinis bendradarbiavimas visada yra dviejų šalių darbotvarkėje“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Pasak kai kurių analitikų, R. T. Erdogano vizitą V. Putinas vertina kaip „dar vieną galimybę atšaukti Vakarų primestą tarptautinę izoliaciją“.

Dar vienas trinties šaltinis – kaip du lyderiai, garsėjantys chronišku vėlavimu, susitiks. Teherane R. T. Erdoganas privertė V. Putiną beveik 50 sekundžių stoviniuoti, kol išėjo su juo pasisveikinti. Turkijos valstybinės naujienų agentūros filmavimo kamera visą laiką buvo nukreipta į susinervinusio V. Putino veidą. Daugelio supratimu, taip R. T. Erdoganas atsimokėjo V. Putinui už tai, kad šis privertė jį laukti beveik dvi minutes prieš susitikimą 2020 metais.

Rusija, Turkija ir Iranas pastaraisiais metais susitikdavo aptarti Sirijos klausimo vadinamojo Astanos taikos proceso, kuriuo siekiama užbaigti ilgiau nei 11 metų trunkantį konfliktą šioje arabų šalyje, rėmuose.

Rusija ir Iranas Sirijos pilietiniame kare palaiko Damasko režimą, o Turkija remia sukilėlius.

Antradienio viršūnių susitikimas rengiamas Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) pagrasino pradėti naują puolimą Sirijos šiaurėje prieš kurdų kovotojus.

Iranas, kurio prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) rengia šį susitikimą, jau įspėjo, kad bet kokie Turkijos kariniai veiksmai Sirijoje gali „destabilizuoti regioną“.

Per viršūnių susitikimą Teherane R. T. Erdoganas taip pat galės pirmą kartą akis į akį susitikti su V. Putinu nuo tada, kai Rusija vasario gale užpuolė Ukrainą. 

Turkijos prezidentas pastaraisiais mėnesiais nekart siūlėsi susitikti su Rusijos vadovu, siekdamas padėti sumažinti karo sukeltą pasaulinę įtampą.

„Šio viršūnių susitikimo laikas nėra atsitiktinis“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rusijos analitikas Vladimiras Sotnikovas.

„Turkija nori surengti „specialiąją operaciją“ Sirijoje, kaip Rusija vykdo „specialiąją operaciją“ Ukrainoje“, – sakė jis.

Nuo 2016 metų Turkija rengia atakas Sirijoje, taikydamasi į kurdų kovotojus, taip pat džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ narius ir Sirijos prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui) lojalias pajėgas.

Žalia šviesa?

R. T. Erdogano planuojamas karinis puolimas nukreiptas prieš kurdų kovotojus, kuriuos Ankara laiko „teroristais“.

Tarp jų yra ir JAV remiami Sirijos kurdų Liaudies apsaugos daliniai (YPG), kurie buvo itin svarbūs tarptautinės koalicijos sąjungininkai kovojant su „Islamo valstybe“ .

Ankara baiminasi, kad gausios kurdų pajėgos pasienyje su Sirija padrąsins uždraustą Kurdistano darbininkų partiją (PKK), kuri nuo 1984 metų tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę, jau pareikalavusį dešimčių tūkstančių gyvybių.

Sirijos vyriausybė ne kartą pasmerkė Turkijos grasinimus surengti naują invaziją.

Analitinio centro „Carnegie Europe“ vizituojantis mokslininkas Sinanas Ulgenas (Sinanas Ilgenas), kuris specializuojasi Turkijos užsienio politikos srityje, sakė, kad Ankara, prieš pradėdama operaciją, nori gauti Rusijos ir Irano sutikimą. 

„Tai ypač svarbu, nes du galimi taikiniai yra Rusijos kontroliuojami regionai, o Turkija nori turėti galimybę naudotis oro erdve... rizikai sumažinti“, – sakė jis.

Iranas „taip pat netiesiogiai veikia regione per savo kontroliuojamas šiitų sukarintas grupuotes“, sakė S. Ulgenas.

Galiausiai R. T. Erdoganas tikisi, kad V. Putinas ir E. Raisi uždegs jam „žalią šviesą“, pridūrė jis.

Rusija jau išreiškė viltį, kad Turkija „susilaikys“ nuo puolimo Sirijoje.

Iranas, kurio užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas (Hoseinas Amiras-Abdolahianas) pastarosiomis savaitėmis apsilankė ir Ankaroje, ir Damaske, taip pat ragino elgtis atsargiai.

„Destabilizuojantis elementas“

Praėjusio mėnesio pabaigoje Irano diplomatijos vadovas Ankaroje sakė, jog „mes suprantame, kad... galbūt gali prireikti specialios operacijos“.

„Turkijos saugumo problemos turi būti sprendžiamos visapusiškai ir nuolat“, – tąsyk kalbėjo jis. 

Po kelių dienų H. Amiras-Abdollahianas Damaske pareiškė, kad Turkijos kariniai veiksmai Sirijoje „būtų destabilizuojantis elementas regione“.

Su YPG susijusių Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) vyriausiasis vadas Mazloumas Abdi (Mazlumas Abdis) paragino Rusiją ir Iraną sulaikyti Turkiją.

„Tikimės, kad (atakų) nebus ir kad nuo kurdų... nebus nusigręžta per didžiųjų valstybių derybas“, – sakė jis.

SDF perspėjo, kad Ankaros invazija pakenktų pastangoms kovoti su „Islamo valstybės“ džihadistais Sirijos šiaurės rytuose.

Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Newlines Institute“ ekspertas Nicholas Heras (Nikolas Heras) sakė, kad Iranas ir Rusija „nori užkirsti kelią dar vienai Turkijos karinei kampanijai Sirijoje“.

„Iranas stiprina savo pozicijas Alepe ir aplink jį, o tai kelia susirūpinimą Turkijai. Tuo metu Rusija visais atžvilgiais užleidžia Iranui pozicijas visoje Sirijoje“, – pridūrė jis.

Pasak Irano politikos analitiko Ahmado Zeidabadi (Ahmado Zeidabadžio), po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tarp Maskvos, Teherano ir Ankaros atsirado „naujų nesutarimų“.

Šis faktas ir „neaiški ateitis“ reiškia, kad trys lyderiai stengsis „suderinti“ savo pozicijas dėl Sirijos, kad išvengtų tolesnės įtampos, sakė jis.

„Tikimės, kad Ankara susilaikys nuo veiksmų, galinčių nulemti ir taip sunkios padėties Sirijoje pavojingą pablogėjimą“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos pareiškime.

„Tokiu žingsniu... būtų tiesiogiai pažeistas Sirijos suverenumas ir teritorinis vientisumas“, juo būtų „dar labiau eskaluojama įtampa Sirijoje“, sakė atstovė.

R. T. Erdoganas trečiadienį vėl pagrasino surengti karinę operaciją Sirijos šiaurėje.

„Žengiame dar vieną žingsnį kurdami 30 km pločio saugumo zoną palei mūsų pietinę sieną. Išvalysime Tel Rifatą ir Manbidžą“, – pareiškė jis, turėdamas omenyje du šiaurinius Sirijos miestus.

Pasak R. T. Erdogano, turkų pajėgos paskui „žingsnis po žingsnio pereis į kitus regionus“.

Turkijos vadovas jau savaitę grasina pradėti operaciją prieš Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojus.

Jis taip pat taikosi į Sirijos kurdų grupuotę „Liaudies apsaugos daliniai“ (YPG), kurią laiko PKK dalimi.

M. Zacharova sakė, kad Rusija „supranta Turkijos susirūpinimą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, kylančių pasienio regionuose“, bet pridūrė, kad problema gali būti išspręsta tik dislokavus tame rajone Sirijos pajėgas.

Pagal 2019 metų susitarimą Damasko režimo sąjungininkė Rusija ir Turkija įsipareigojo užtikrinti, kad kurdų pajėgos pasitrauktų iš Sirijos rajonų prie Turkijos sienos, ir pradėti bendrą patruliavimą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį įspėjo NATO sąjungininkę Turkiją nesiimti karinių veiksmų Sirijos šiaurėje, ir sakė, kad jie sukeltų pavojų regionui.

Antradienį R. T. Erdoganas sakė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad pagal 2019 metų abiejų šalių pasirašytą susitarimą leidžiama sukurti saugumo zoną palei Turkijos ir Sirijos sieną.

Turkų lyderis taip pat nepritaria Suomijos ir Švedijos neseniai pateiktoms paraiškoms dėl narystės NATO, nes, jo nuomone, šios šalys pernelyg atlaidžiai žiūri į kurdų kovotojų grupuotes.

Apstu visur

Kai Sirijos vyriausybė užpuolė jų kaimą, Radwano al-Shimali šeima skubiai į savo sunkvežimį krovė drabužius, antklodes, čiužinius ir skubiai pradėjo naują pabėgėlių gyvenimą, palikdami savo namus ir dirbamą žemę.

Tarp daiktų, kuriuos jie pasiėmė kartu, buvo viena vertinama technologija: saulės kolektorius, dabar atremtas į uolas šalia nudriskusios palapinės, kurią jie vadina naujaisiais namais, alyvmedžių giraitėje netoli Haranabušo kaimo Sirijos šiaurės vakaruose.

"Tai svarbu", – "The New York Times" reporteriui Benui Hubbardui sakė R.al-Shimali. Jis kalbėjo apie 270 vatų skydą, vienintelį jo šeimos elektros energijos šaltinį. "Kai dieną šviečia saulė, naktį galime turėti šviesos", – pridūrė jis.

Saulės revoliucija įsivyravo daug kur sukilėlių tebevaldomame Sirijos šiaurės vakarų regione, kur daugybė žmonių, kurių gyvenimus pakeitė dešimtmetį trukęs šalies pilietinis karas, įsisavino saulės energiją vien todėl, kad tai yra pigiausias elektros energijos šaltinis.

Saulės kolektoriai, dideli ir maži, seni ir nauji, atrodo, Idlibo provincijoje, prie teritorinės sienos su Turkija, yra visur – po du ar tris stovi ant daugiabučių namų stogų ir balkonuose, įtaisyti ant pabėgėlių palapinių bei sumontuoti netoli didžiulių ūkių ir gamyklų platformose, besisukančiose bei sekančiose saulę danguje.

Daugelis Vakarų šalių saulės kolektorius laiko klestėjimo ženklu, o tokios turtingos šalys kaip JAV ar kai kurios ES narės investavo milijardus dolerių alternatyviai energijai skatinti.

Tačiau saulės bumas šiaurės vakarų Sirijoje nesusijęs su klimato kaitos baime ar noru sumažinti anglies dvideginio pėdsaką. Daugeliui tai yra vienintelė perspektyvi galimybė regione, kuriame vyriausybė nutraukė elektros tiekimą ir importuotas kuras privatiems generatoriams daugeliui žmonių yra absoliuti prabanga.

"Nėra jokios alternatyvos, – sakė saulės baterijų importuotojas al Dana mieste Akramas Abbasas. – Saulės energija yra Dievo palaima."

Remiantis Jungtinių Tautų plėtros programa (JTVP), visoje Sirijoje 90 proc. teritorijų trūksta stabilaus elektros maitinimo šaltinio.

Ūkininkų atradimas

Karo pradžioje Idlibo provincija tapo sukilėlių tvirtove. Štai kodėl vyriausybė pašalino ją iš nacionalinio elektros tinklo, kurį maitina naftos ir dujų elektrinės bei hidroelektrinės ant Eufrato upės.

Iš pradžių vietiniai gyventojai griebėsi generatorių: mažų, dujomis varomų agregatų parduotuvėms, ir didelių, dyzelinių variklių, kad aprūpintų elektra visus daugiabučius. Nuolatinis tokių generatorių sukeliamas triukšmas ir kenksmingi jų dūmai tapo gyvenimo dalimi sukilėlių kontroliuojamuose miestuose.

Kurį laiką didžioji dalis kuro buvo tiekiama iš naftos gręžinių Sirijos rytuose, kuriuos kontroliuoja džihadistų judėjimas "Islamo valstybė". Jis buvo rafinuojamas vietoje ir labai purvinas, vadinasi, kenkė generatoriams, todėl jiems reikėjo dažnos ir brangios priežiūros.

Kai 2019 m. "Islamo valstybė" prarado paskutinį savo bastioną Sirijoje, šiaurės vakarų regionas iš Turkijos importavo kur kas grynesnį, bet daugiau nei dvigubai brangesnį kurą. Šis kainų šuolis pastūmė klientus į saulės energijos glėbį, sakė Ahmedas Falaha, parduodantis saulės kolektorius ir baterijas Binišo mieste Idlibe.

Alepo, Idlibo ir kiti regionai neteko dyzelino tiekimo, todėl ligoninėse 25 dienas nebuvo elektros, o tai kainavo žmonių gyvybes.

Iš pradžių jis pardavinėjo generatorius, tačiau 2014 m. pridėjo ir saulės kolektorius. Iš pradžių jie nebuvo populiarūs, nes gamino mažiau elektros, tačiau pakilus kuro kainoms žmonės naktį pastebėjo, kad kai kurie jų kaimynai, turintys saulės kolektorius, savo namuose laiką leidžia šviesoje, kol patys sėdi tamsoje. Paklausa augo, kol 2017 m. A.Falaha nustojo pardavinėti generatorius. "Dabar dieną ir naktį dirbame su saulės energija", – sakė jis.

Pardavėjo teigimu, perkamiausios yra Kanadoje pagamintos 130 vatų galingumo panelės, kurios buvo importuotos į Siriją po kelerių metų naudojimo saulės ūkyje Vokietijoje. Jos kainuoja po 38 JAV dolerius už kiekvieną. Tiems, kurie gali investuoti daugiau, A.Falaha turi Kinijoje pagamintų 400 vatų pajėgumo panelių už 100 JAV dolerių.

Standartinį paketą kukliam namui sudaro keturios plokštės, dvi baterijos, kabeliai ir kita įranga už 550 JAV dolerių. Dauguma šeimų galėtų visa tai naudoti norėdami įjungti šaldytuvą ar skalbimo mašiną dieną, o naktį – apšvietimą ir televizorių.

Kai žmonės priprato prie saulės energijos, A.Falaha pradėjo pardavinėti dideles instaliacijas dirbtuvėms ir vištų fermoms. Neseniai jis pardavė savo didžiausią paketą – 160 saulės kolektorių už maždaug 20 tūkst. JAV dolerių – ūkininkui, kuris pavargo pirkti dyzeliną, kad galėtų įjungti drėkinimo sistemos siurblį, ir jam reikėjo pigesnės alternatyvos.

"Iš pradžių tai yra brangu, bet vėliau – nemokama", – sakė A.Falaha, savo telefone žurnalistui rodydamas vaizdo įrašą, kuriame matyti saulės energija varomi purkštuvai, laistantys vešlų, žalią lauką.

Saulės energiją pamėgę ūkininkai įvertino, kad gali pamiršti generatoriaus triukšmą ir kenksmingus dūmus, tačiau svarbiausias veiksnys, lėmęs tokį pasirinkimą, – kaina. "Paskutinis dalykas, apie kurį čia žmonės galvoja, yra aplinka", – atviravo A.Falaha.

Daugybė sirų šiandien jau tiki, kad net jei ir vyriausybė atstatytų normalų elektros tiekimą, saulės energija išliktų pigesnė.

Gelbsti gyvybes

Saulės energija gelbsti ne tik namų ūkiuose ar ūkininkaujant, bet ir žūtbūt reikalinga ligoninėse. Sumenkus galimybėms įsigyti kuro, kuris yra reikalingas elektros generatorių darbui palaikyti, dar 2015 m. susiformavo tikra humanitarinė katastrofa.

Alepo, Idlibo ir kiti regionai neteko dyzelino tiekimo, todėl ligoninėse 25 dienas nebuvo elektros, o tai kainavo žmonių gyvybes. Dėl to UOSSM (Medicinos priežiūros ir pagalbos organizacijų sąjungos) nariai įkūrė vieną didžiausių medicinos nevyriausybinių organizacijų Sirijoje, kurioje dirba per 2 tūkst. darbuotojų.

"The Syria Solar" iniciatyva buvo pradėta 2016 m., kad šalies sveikatos priežiūros sistema būtų pakeista į atsinaujinančią energiją naudojančią struktūrą.

Ši iniciatyva 2017 m. padėjo vienoje Sirijos šiaurės ligoninėje įrengti pirmąją tokią saulės sistemą. Minima elektrinė padengia 20–30 proc. vienos dienos ligoninės energijos poreikio. Jei trūksta dyzelino, svarbiausios sritys – operacinės, intensyviosios terapijos skyriai ir skubios pagalbos skyriai – ir toliau aprūpinamos saulės energija.

Šiandien daugiau ligoninių visoje Sirijoje kur kas sėkmingiau veikia, kliaujantis saulės energija.

„Mes vertiname šį 350 209 skaičių kaip statistiškai teisingą, pagrįstą griežtu darbu“, – sakė JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet Ženevoje. „Tačiau tai nėra ir neturėtų būti vertinama kaip galutinis su konfliktu Sirijoje susijusių žūčių skaičius (...) Tai yra mažiausias patikrinamas skaičius ir tikrai mažesnis už tikrąjį nužudymų skaičių“, – sakė ji.

JT statistinė analizė parodė, kad tikrasis skaičius žmonių, nužudytų nuo 2011 m. kovo mėnesio, kai Sirijoje prasidėjo sukilimas, iki 2021 m. kovo, yra didesnis. Joje sakoma, kad daugeliu atvejų vis dėlto trūko informacijos ar apskritai dokumentų apie mirtis. „Į mūsų skaičių įtraukti tik tie žmonės, kuriuos buvo galima identifikuoti pagal jų pilną vardą ir pavardę, nustatytą mirties datą ir kurie mirė nustatytoje vietoje“, - sakoma pranešime.

JT duomenimis, iki šiol per konfliktą žuvo daugiau nei 27 tūkst. vaikų.

Prieš šešis mėnesius Sirijos žmogaus teisių observatorija, smurtą Sirijoje stebinti organizacija, suskaičiavo 388 tūkst. žuvusiųjų, įskaitant 117 tūkst. civilių. Prezidentui Basharui al Assadui ištikimos pajėgos šiuo metu kontroliuoja apie 70 proc. Sirijos teritorijos, ten yra apie 40 proc. gyventojų, pranešė JT.

Organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) teigimu, 1 997 vaikai, jaunesni nei 18 metų amžiaus, pateko tarp žuvusiųjų per atakas, kurias daugiausia vykdė Rusijos karo lėktuvai prieš įvairias sukilėlių sritis Sirijoje.

Rusija yra pagrindinė Sirijos prezidento Basharo al-Assado sąjungininkė. 2015-ųjų rugsėjo pabaigoje Rusija pradėjo atakas prieš sukilėlių teritorijas ir džihadistų grupuočių pozicijas.

SOHR duomenimis, Rusijos karo lėktuvai dar pražudė apie 5 485 sukilėlius ir džihadistų grupuočių narius.

Nuo 2019-ųjų balandžio Rusijos ir Sirijos vyriausybės pajėgos vykdo plataus masto operaciją šiaurės vakarų Sirijoje, dėl kurios persikėlė daugiau kaip 160 tūkst. žmonių.

„Karas Sirijoje iš tiesų baigėsi. Šalis po truputį sugrįžta prie taikaus, normalaus gyvenimo. Atskiri įtampos židiniai lieka tik teritorijose, kurių nekontroliuoja Sirijos vyriausybė, pavyzdžiui, Idlibe ir rytiniame Eufrato upės krante“, – interviu laikraščiui „Trud“ sakė S. Lavrovas.

Pasak jo, pirmiausia tarptautinė bendruomenė turi suteikti humanitarinę paramą Sirijai.

„Turi būti pažanga politiniame krizės sureguliavimo procese, kad būtų užtikrintas ilgalaikis šalies ir viso Artimųjų Rytų regiono stabilumas. Manome, kad turi būti suformuotas komitetas, kuris parengs konstitucinę reformą. Toks komitetas leis Sirijos vyriausybei ir opozicijai pirmą kartą pradėti tiesiogiai kalbėtis apie savo šalies ateitį“, – tvirtino S. Lavrovas.

Rusijos užsienio reikalų ministro teigimu, formuojant konstitucinį komitetą, turi prisidėti ir opozicija.

„Opozicija vaidina svarbų vaidmenį: dalyvauja sirų derybose Ženevoje, tarptautiniuose susitikimuose Astanos formate dėl Sirijos“, – kalbėjo S. Lavrovas.

„Iš esmės Rusija pasisako už Sirijos suvereniteto ir teritorinio vientisumo atkūrimą, terorizmo padarinių panaikinimą, visų sirų sugrąžinimą į tėvynę. Pati šalis taip pat turi būti grąžinta į arabų šeimą, tai padės užtikrinti saugumą ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose“, – pabrėžė Rusijos diplomatijos vadovas.