„Tai netiesa“, – naujienų kanalui BFM sakė Catherine Colonna (Ketrin Kolona) ir pridūrė, kad vis dar įmanoma ir būtina sugrąžinti į valdžią nušalintą prezidentą Mohamedą Bazoumą (Mohamedą Bazumą).

Nacionalinės Asamblėjos lyderis J. Guaido naujienų agentūrai AFP pareiškė padarysiąs „viską, kad būtina ... kad išgelbėtų žmonių gyvybes“. Visgi jis pripažino, kad JAV intervencija yra „labai prieštaringas klausimas“.

Siekdamas nušalinti N. Maduro nuo valdžios, opozicijos lyderis praėjusį mėnesį pasiskelbė laikinuoju prezidentu. Laikinuoju šalies vadovu jį jau pripažino Jungtinės Valstijos ir dar maždaug 40 šalių, įskaitant 20 Europos Sąjungos (ES) narių.

Venesuelą valdant N. Maduro, naftos turtingos šalies ekonomika iš esmės žlugo. Šalį alina hiperinfliacija, recesija ir visuotinis būtiniausių prekių, tokių kaip maistas ir vaistas, deficitas.

„Siekiant jį [N. Maduro] priversti pasitraukti, gali prireikti pakankamai didelio spaudimo. Karinė operacija galbūt yra veiksmingiausias tokio spaudimo būdas. Tiesa, tai nėra tas būdas, kurio mes tikimės ir kuriuo kliaujamės“, – pareiškė J. Guaido interviu JAV verslo dienraščiui „The Wall Street Journal“.

„Svarbu suprasti, kad diktatorius [N. Maduro] valdžios savo noru neatsisakys“, – pridūrė jis.

J. Guaido mėgina į šalį atgabenti maisto ir vaistų iš Jungtinių Valstijų, tačiau humanitarinė pagalba yra įstrigusi Kolumbijos sandėliuose, nes Venesuelos kariai yra blokavę kelią, kuriuo turėtų važiuoti sunkvežimiai, gabenantys pagalbos siuntas.

M. Maduro penktadienį pažadėjo neįsileisti „suklastotos“ humanitarinės pagalbos iš Jungtinių Valstijų ir pareiškė, kad Venesuelos humanitarinė krizė yra „sufabrikuota Vašingtono“, siekiant pateisinti potencialią „intervenciją“ į šią Lotynų Amerikos šalį.

Tuo tarpu J. Guaido tvirtina, kad, į šalį neįvežus skubiai reikalingos humanitarinės pagalbos, gali mirti 300 tūkst. žmonių.

„Kritinė sanitarinė padėtis“

Įvežti pagalbą į šalį pirmą kartą turėtų būti pamėginta kitą savaitę.

„Pirmiausia būtina spręsti kritinę sanitarinę padėtį. Prieš dvi dienas mirė aštuoni net trejų metų nesulaukę vaikai... jie buvo netekę skysčių ir nusilpę dėl prastos mitybos“, – pareiškė J. Guaido.

Venesueloje yra visiškai sutrikęs komunalinių paslaugų teikimas, o ligoninėse trūksta gydytojų ir vaistų.

Tačiau pagalba žmonėms, kuriems ji skubiai reikalinga, nėra vienintelis J. Guaido tikslas.

Jis yra paskelbęs, kad N. Maduro, pernai gegužę vėl laimėjęs rinkimus, kuriuos JAV, ES ir daugelis Lotynų Amerikos šalių pavadino sukčiavimu, neteisėtai užėmė prezidento postą.

Pasak J. Guaido, pagal konstituciją jis perimti valdžią, suformuoti laikinąją vyriausybę ir surengti naujus rinkimus.

„Padarysime viską, ką turime, ... kad padarytume galą uzurpacijai, suformuotume laikinąją vyriausybę ir surengtume laisvus rinkimus“, – pareiškė jis.

„Nusikaltimas žmoniškumui“

J. Guaido vis dar tiki, kad jam pavyks patraukti savo pusėn kariškius, jeigu bus apeliuojama į jų žmogiškumą.

„Ginkluotosioms pajėgoms tenka spręsti didžiulę dilemą – ar priimti pagalbą, ar ne. Atsižvelgiant į tai, kaip ši pagalba dabar yra reikalinga, jos nepriimti būtų praktiškai apgailėtina“, – pareiškė jis.

„Draudimą įvežti šią pagalbą būtų galima vertinti kaip nusikaltimą žmoniškumui.“

Pasak J. Guaido, kariškiai turi nuspręsti, ar „stoti konstitucijos pusėn“, ar „likti diktatoriaus, kuris vis labiau izoliuojamas, pusėje“.

Tačiau pereiti į kitą pusę aukštesnio rango kariškiams trukdo „baimė“, pažymėjo jis.

Konsultacijų bendrovė „Eurasia Group“ ketvirtadienį pareiškė, kad N. Maduro iš Rusijos ir Kinijos – savo tradicinių sąjungininkų – „vargu ar sulauks reikšmingo palaikymo“, todėl socialistų lyderis „nesugebės išsaugoti savo režimo“.

J. Guaido sutinka, kad gelbėsiančiųjų N. Maduro neatsiras.

„Nesu per daug susirūpinęs... N. Maduro nuo 2016 metų nėra gavęs nė vienos naujos kredito linijos“, – pareiškė jis.

„Esu tikras, kad Maskva ir Pekinas puikiai žino, kokia yra padėtis Venesueloje, kad visuomenė nepalaiko N. Maduro, kad jis negali stabilizuoti ekonomikos ... nors šalis turi didžiausias naftos atsargas pasaulyje.“

Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis) antradienį paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą priimti rezoliuciją, kuri atvertų kelią surengti tarptautinę karinę intervenciją neramumų krečiamoje Libijoje.

„Kitos išeities nėra - tačiau Libijos žmonės turi pritarti, kad imtumėmės veiksmų saugumui ir stabilumui atkurti“, – sakė A.F.al Sisi interviu Prancūzijos radijui „Europe 1“.

Egipto lyderis ne kartą ragino surengti tarptautinę intervenciją Libijoje, kuri yra apimta chaoso, prasidėjusio prieš beveik ketverius metus, kai per NATO remtą sukilimą buvo nuverstas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis).

Dvi besivaržančios vyriausybės, palaikomos skirtingų ginkluotų grupių, kovoja dėl kontrolės svarbiuose miestuose bei dėl gausių šalies naftos išteklių. Toks valdžios vakuumas tapo palankia terpe veikti džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ (IS).

A.F.al Sisi pirmadienį nurodė surengti aviacijos smūgius prieš IS stovyklas ir ginklų sandėlius Libijos mieste Dernoje, praėjus kelioms valandoms po to, kai sunitų ekstremistai paskelbė šiurpų vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip kaukėti džihadistai viename Libijos paplūdimyje nupjauna galvas 21 egiptiečiui koptui.

Europos Sąjunga pirmadienį pareiškė, jog nedalyvautų jokioje karinėje intervencijoje, bet pažadėjo aptarti bendrus veiksmus su Vašingtonu ir Egiptu.

„Tai, ką šiandien matome Libijoje, yra dviguba grėsmė: ją kelia Libijos skilimas ir tai, kad šioje šalyje vis labiau įsitvirtina „Daesh“ („Islamo valstybė“)“, – sakė ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini).

Afrikos Sąjunga taip pat pareiškė, kad politinis susitarimas gali būti vienintelis Libijos konflikto sprendinys.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pirmadienį sakė, kad jo šalis nerengs vienašališkos intervencijos Libijoje, ir paragino tarptautinę bendriją imtis veiksmų didėjančiai krizei toje Afrikos valstybėje sustabdyti.

„Mes veikiame, kad sulaikytume terorizmą pietuose, bet Prancūzija nesikiš Libijoje, nes tesėti savo įsipareigojimus reikia tarptautinei bendrijai“, – Prancūzijos radijui sakė F.Hollande'as.

Paklaustas, ar Prancūzija imtųsi veiksmų per operaciją su Jungtinių Tautų (JT) mandatu, F.Hollande'as atsakė, kad tokiu atveju turėtų būti „aiškus mandatas“, „aiški organizacija“ ir „politinės sąlygos“.

„Tuo keliu dar neiname“, – pridūrė F.Hollande'as.

Greta Libijos esančio Nigerio prezidentas penktadienį sakė, kad krizės Libijoje sprendimas yra neįmanomas be tarptautinio įsikišimo.

„Nematau, kaip ginkluotos teroristų grupuotės gali sudaryti sąlygas susitaikymui tarp libių“, – sakė prezidentas Mahamadou Issoufou (Mahamadus Isufus).

Pasak jo, „tarptautinė intervencija yra būtina susitaikymui visų libių“, įskaitant šalininkus buvusio diktatoriaus Muamaro Khadafi (Muamaro Kadafio), kuris pats buvo nušalintas ir nužudytas 2011 metais po tarptautinės karinės intervencijos.

Po M.Khadafi režimo nuvertimo, Libija įklimpo į tarpusavyje kovojančių grupuočių ir konkuruojančių vyriausybių chaosą, kurį dar labiau didina tai, kad šalyje pilna ginklų, kurie atkeliauja iš neramių Šiaurės Malio ir Nigerio regionų.

Pakistanas jau daug metų slapta palaiko JAV bepiločių lėktuvų smūgius jo teritorijoje, nors viešai juos smerkia, remdamasis slaptais dokumentais trečiadienį rašė „The Washington Post“.

Šie numanomi įrodymai apie Islamabado dalyvavimą pasirodė Pakistano premjerui Nawazui Sharifui (Navazui Šarifui) apsilankius Baltuosiuose rūmuose ir paraginus nutraukti tokias atakas, kurios yra labai nepopuliarios pakistaniečių visuomenėje.

Pakistano parama JAV bepiločių lėktuvų smūgiams jau seniai buvo įtariama, bet smūgiai, apie kuriuos rašė minėtas laikraštis, buvo suduoti per kelerius metus iki 2011-ųjų – prieš tokių atakų sumažėjimą ir N.Sharifo išrinkimą gegužės mėnesį.

„The Washington Post“ rašė, kad itin slapti dokumentai ir Pakistano diplomatiniai užrašai rodo, kad JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) parengė dokumentus dėl informacijos apie smūgius iš bepiločių lėktuvų dalijimosi su Pakistanu.

Bent dėl 65 tokių smūgių buvo pasirengta diskusijoms su Pakistanu, įskaitant šios šalies ambasadai Vašingtone pateiktą medžiagą ir informaciją, realiai nusiųstą aukšto rango pareigūnams Islamabade.

Vienu atveju 2010 metų dokumente aprašomas smūgis vietai „jūsų vyriausybės prašymu“. Kitoje byloje kalbama apie bendras pastangas parenkant taikinius.

Minimame straipsnyje, kurio vienas autorių yra Bobas Woodwardas (Bobas Vudvardas) – vienas iš dviejų žurnalistų, 8-ajame dešimtmetyje paviešinusių „Watergate“ skandalą, – sakoma, jog dokumentai taip pat rodo, jog Vašingtonas reiškė susirūpinimą, kad ekstremistai yra susiję su įtakinga Pakistano žvalgybos tarnyba.

Per vieną incidentą tuometė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) pateikė Pakistanui informaciją apie mobiliuosius telefonus ir rašytinę medžiagą, paimtą iš nukautų kovotojų. Ta informacija rodė jų ryšius su žvalgybos agentūra.

Tuo tarpu viename Pakistano memorandume yra įvardyti 36 JAV piliečiai, įtariami bendradarbiavimu su CŽV, o ambasada Vašingtone raginama neišduoti jiems vizų.

Straipsnis pasirodė kitą dieną po to, kai „Amnesty International“ paskelbė, kad Jungtinės Valstijos galėjo pažeisti tarptautinę teisę, žudydamos civilius gyventojus iš bepiločių lėktuvų.

Organizacija paminėjo vieną ataką 2012 metų spalį, per kurią žuvo 68 metų moteris, rinkusi daržoves.

Pirmąjį 2011 metų pusmetį buvo nukauti 152 kovotojai, rodo „The Washington Post“ cituojama lentelė, kurioje jokios civilių gyventojų aukos nenurodomos.

Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija teisino smūgius iš bepiločių lėktuvų, vadindama juos geresniu būdu išvengti civilių gyventojų aukų ir sakė, kad atidžiai planuoja atakas neramiose Pakistano teritorijose prieš ekstremistus, susijusius su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“.

Jungtinės Valstijos antradienį neigė, kad smūgiai iš amerikiečių bepiločių lėktuvų Jemene, Pakistane ir kitur pažeidžia tarptautinę teisę, ir sakė, jog daro visa, kad būtų išvengta civilių gyventojų aukų.

Tokie komentarai pasirodė, kai dvi žmogaus teisių organizacijos paskelbė ataskaitas apie JAV vykdomą bepiločių lėktuvų karą ir dieną prieš tai, kai Pakistano premjeras Nawazas Sharifas (Navazas Šarifas) per derybas Baltuosiuose rūmuose turi pareikšti susirūpinimą dėl šios taktikos.

„Atidžiai tikriname šias ataskaitas, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis). – Tose ataskaitose teigiama, kad Jungtinės Valstijos veikė nusižengdamos tarptautinei teisei, tačiau mes griežtai su tuo nesutinkame. Administracija ne kartą akcentavo ypatingą mūsų rūpinimąsi tuo, kad užtikrintume kovos su terorizmu veiksmų atitikimą visiems galiojantiems įstatymams.“

J.Carney taip pat sakė, kad nuspręsdamas prieš įtariamus teroristus naudoti bepiločius lėktuvus, o ne siųsti karius ar naudoti kitus ginklus, Vašingtonas „rinkosi veiksmus, kurių tikimybė sukelti nekaltų gyvybių praradimą mažiausia“.

Anksčiau žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ paskelbė ataskaitas, kuriose detaliai aprašomos civilių gyventojų aukos per virtinę JAV operacijų Pakistane ir Jemene.
Abi šios organizacijos ragina JAV Kongresą nuodugniai ištirti jų dokumentais pagrįstus atvejus ir kitus galimai neteisėtus smūgius iš oro bei atskleisti visuomenei bet kokius įrodymus apie žmogaus teisių pažeidimus. Organizacijos sako, kad atsakingieji už neteisėtą žudymą, turėtų būti atitinkamai nubausti ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

„Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ paragino JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą) pateikti visą teisinį pagrindimą tiksliniam žudymui Jemene ir kitur.

JAV, Prancūzija, Australija ir dar 14 valstybių sutiko priimti ribotą skaičių pabėgėlių, pasitraukusių iš kruvino konflikto krečiamos Sirijos, trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių reikalų agentūra.

„Iki šiol UNHCR (JT aukštojo komisaro pabėgėlių reikalams biuras) įtikino 17 šalių dalyvauti Sirijos gyventojų perkėlimo ir humanitarinio įsileidimo programoje“, – šios institucijos regioninis atstovas Peteris Kessleris (Pėteris Kesleris) sakė naujienų agentūrai AFP.

„Jie siūlo (iš viso) apie 10 tūkst. vietų, o kai kurios programos daugiausiai sutelktos į 2014-uosius kalendorinius metus“, – pridūrė jis.

Apie šį sprendimą buvo paskelbta tuo metu, kai turtingosios Vakarų šalys buvo kritikuojamos dėl nesugebėjimo pasidalyti našta, kuria tapo bent 2 mln. žmonių, pasitraukusių iš Sirijos.

Iki šiol daugumą pabėgėlių priimdavo Sirijos kaimynės – Libanas, Turkija, Jordanija ir Irakas, tačiau jų antplūdis išsekino vyriausybių išteklius ir sukėlė įtampą.

Ši problema itin opi Libane, kur šiuo metu prisiglaudę bent 760 tūkst. registruotų pabėgėlių.

Tikrasis į Libaną, turintį 4 mln. gyventojų, atvykusių sirų skaičius veikiausiai yra artimas milijonui.

Kol kas dar nenuspręsta, kiek pabėgėlių priims kiekviena iš UNHCR programoje dalyvaujančių šalių, nors Prancūzijos žiniasklaida nurodė, kad Paryžius planuoja įsileisti tik 1,2 tūkst. žmonių.

2 mln. Sirijos žmonių pasitraukė į užsienį, o dar milijonai tapo pabėgėliais savo šalyje nuo 2011-ųjų kovo, kai Sirijoje prasiveržė smurtas po taikių protestų prieš Damasko režimą.

Irano užsienio reikalų ministras antradienį perspėjo JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą), kad jo nuomonės „kaitaliojimasis“ kelia grėsmę pasitikėjimo kūrimui, kai amerikietis pareiškė Izraelio premjerui, kad karinių veiksmų galimybė tebesvarstoma.

„Prezidentui Obamai reikia pastovumo tarpusavio pasitikėjimui skatinti, – pareiškė Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džarafas Zarifas) vieno socialinio tinklo paskyroje. – Kaitaliojimasis griauna tarpusavio pasitikėjimą ir kenkia JAV patikimumui“.

Šias pastabas M.J.Zarifas išsakė išgirdęs B.Obamos žodžius JAV besilankančiam Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu (Benjamini Netanjahui), kad jėgos panaudojimas tebesvarstomas, nagrinėjant Irano kontroversišką branduolinę programą.

„Mes nenukėlėme jokio varianto nuo derybų stalo, taip pat ir karinių variantų, kad įsitikintume, jog Irane tikrai nėra branduolinių ginklų“, – sakė B.Obama praėjus vos kelioms dienoms nuo istorinio jo pokalbio telefonu su Irano prezidentu Hassanu Rouhani (Hasanu Rouhani) ir dėl to atsiradus vilčių, kad bus diplomatinis proveržis po kelių dešimtmečių aklavietės.

B.Obama tvirtino, kad Iranas turi žengti patikrinamus žingsnius – veiksmais, ne tik žodžiais, kad įrodytų jog laikomasi „tarptautinių įsipareigojimų visiškai ir kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo“.

Be kita ko, JAV prezidentas pažymėjo, kad turi išlikti Irano teisė į „taikią“ branduolinę energetiką.

Pirmadienį susitikęs su B.Obama, B.Netanyahu perspėjo, kad sankcijas Teheranui reikia toliau palaikyti ir net sustiprinti, tvirtindamas, kad Iranas sutiko eiti į derybas tik spaudžiamas baudžiamųjų priemonių, kurios smarkiai pakenkė šios šalies ūkiui.

M.J Zarifas kritiškai reagavo į šią mintį.

„Prielaida, kad Iranas derasi tik verčiamas neteisėtų grasinimų ir sankcijų, yra nepagarba valstybei, mačizmas ir neteisybė“, – sakė jis kitoje žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį regioniniame viršūnių susitikime Kirgizijoje laimėjo Irano ir Kinijos paramą Rusijos iniciatyvai dėl cheminių ginklų arsenalo Sirijoje, kai Damasko režimas įrodė „turįs rimtų ketinimų“ šioje srityje.

V.Putinas dalyvavo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO)viršūnių susitikime Kirgizijos sostinėje Biškeke, kai išvakarėse Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas ( Bašaras Asadas) pareiškė pritariąs Rusijos planui.

ŠBO, kaip regioninė organizacija, kartais laikoma atsvara Šiaurės Atlanto aljansui (NATO). Jos narių, tarp kurių yra Rusija, Kinija ir dar kelios Centrinės Azijos šalys, lyderiai bendrame pranešime pareiškė palaiką Rusijos iniciatyvą ir prieštaraują bet kuriems veiksmams, kurie skatintų padėties Sirijoje „militarizavimą“.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) savo kalboje Biškeke pasakė, kad jo šalis sveikina Rusijos planą ir labai atidžiai stebi padėties Sirijoje raidą.

„Mes palaikome Rusijos iniciatyvą perduoti Sirijos cheminius ginklus tarptautinei kontrolei“, – nurodė Xi Jinpingas.

Neseniai išrinktas Irano prezidentas Hassanas Rowhani (Hasanas Rouhanis), kurio šalis turi stebėtojos statusą ŠBO, taip pat sakė, kad Teheranas visiškai remia Rusijos iniciatyvą.

„Esame įsitikinę, kad padėtį Sirijoje reikia spręsti politiškai be karinės užsienio intervencijos. Visos įtakingos ir suinteresuotos šalys turi imtis konstruktyvaus dialogo“, – pridūrė jis.

H.Rowhani prisiminė, kaip Iranas patyrė siaubingų nuostolių, kai Irako diktatorius panaudojo cheminį ginklą per Irano ir Irako karą devintajame XX amžiaus dešimtmetyje.

Jis taip pat perspėjo, kad „galimybė, jog ginkluotos ekstremistų grupės gali įsigyti cheminių ginklų, yra didžiausia grėsmė regionui“.

Pentagonas rengia intensyvesnes ir ilgesnes atakas Sirijoje nei planuota iš pradžių, o jos turėtų trukti tris dienas, sekmadienį pranešė „The Los Angeles Times“.

Karo planuotojai dabar nori surengti intensyvią raketinių smūgių krušą, iškart po kurios būtų vykdomos papildomos atakos prieš taikinius, į kuriuos galėjo būti nepataikyta iš pradžių, sakė pareigūnai, kuriuos citavo laikraštis.

Du JAV pareigūnai laikraščiui sakė, kad Baltieji rūmai paprašė išlėsti taikinių sąrašą, kad jame būtų „daug daugiau“ nei maždaug 50 pradinių taikinių.

Šis žingsnis yra dalis pastangų gauti papildomos apšaudymo galios ir labiau pakenkti išsibarsčiusioms Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) pajėgoms.

Pentagono planuotojai dabar svarsto galimybes panaudoti oro pajėgų bombonešius ir penkis JAV eskadrinius minininkus, šiuo metu patruliuojančius Viduržemio jūros rytuose, kad jie iš toli, nepasiekiami Sirijos oro gynybos, leistų sparnuotąsias raketas ir raketas „oras-žemė“, sakoma pranešime.

Raudonojoje jūroje esanti lėktuvnešio „USS Nimitz“ kovinė grupė su vienu kreiseriu ir trimis eskadriniais minininkais taip pat gali leisti sparnuotąsias raketas į Siriją.

"Bus kelios salvės ir vertinimai po kiekvienos salvės, bet viskas – per 72 valandas, ir aiškus ženklas, kai baigsime", - laikraščiui sakė vienas apie planavimą informuotas karininkas.