Aukščiausiasis Teismas atmetė visų nuteistųjų šioje byloje skundus ir sutiko su apkaltinamojo nuosprendžio argumentais.

K. Kriščiūnas nuteistas už tai, kad, pasinaudojęs savo kaip vicemero įtaka, siekė turtinės naudos ir davė neteisėtus nurodymus „Panemunės butų ūkio“ direktoriui Tomui Pilviniui suremontuoti partijos bendražygės visuomeninės padėjėjos Zitos Zalagėnaitės butą iš savivaldybei pavaldžios bendrovės „Panemunės butų ūkis“ lėšų.

Kartu su K. Kriščiūnu nuteista ir Z. Zalagėnaitė, T. Pilvinis, tuometinis „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vadovas Algimantas Puidokas ir „Panemunės butų ūkio“ darbuotojas Juozas Rauchas. Jiems taip pat buvo skirtos piniginės baudos, bet ankstesniu Kauno teismo nuosprendžiu visi asmenys išteisinti.

Apeliacinio teismo pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas sausį paskelbė, kad byloje pakanka įrodymų visus asmenis pripažinti kaltais.

„Šioje byloje yra daug svaresnis neturtinės žalos padarymas. Tokiais veiksmais Kauno vicemeras pakenkė Kauno savivaldybės įvaizdžiui, tarybos autoritetui, diskreditavo vardą ir „Panemunės butų ūkį“. Jis buvo pagrindinis visų nusikalstamų veikų iniciatorius“, – yra sakęs teisėjas.

Jis pripažino, kad paskirtos bausmės yra griežtos, jos daug kartų didesnės už neteisėtu būdu gautą naudą, tokios baudos skirtos tam, kad asmenys suvoktų, jog neverta daryti tokių nusikaltimų.

Tokiais veiksmais Kauno vicemeras pakenkė Kauno savivaldybės įvaizdžiui, tarybos autoritetui, diskreditavo vardą ir „Panemunės butų ūkį“. Jis buvo pagrindinis visų nusikalstamų veikų iniciatorius.

Z. Zalagėnaitės buto remontas kainavo daugiau nei 1,5 tūkst. eurų. Be to, už įmonės lėšas  nupirktos automobilio padangos.

Pasak teisėjo A.Valantino, T. Pilviniui už piktnaudžiavimą paskirta daugiau nei 9 tūkst. eurų bauda.

„Jis piktnaudžiavo, norėjo palankumo vicemero. Įtraukė savo darbuotoją Juozą Rauchą, šis vykdydamas nurodymus, klastojo dokumentus ir padėjo T. Pilviniui piktnaudžiauti“, – sakė teisėjas.

Z. Zalagėnaitei skirta 3,7 tūkst. eurų bauda, J. Rauchui – daugiau nei 2,2 tūkst. eurų bauda, A. Puidokui – daugiau nei 4 tūkst. eurų bauda.

K. Kriščiūnui būtų tekę mokėti 22 tūkst. 596 eurą baudą, tačiau teismas atsižvelgė, kad  tuometinis politikas tyrimo metu suimtas buvo 30 parų, bauda jam sumažinta daugiau 2 tūkst. eurų. Įvairiais laikotarpiais buvo suimti ir kiti nuteistieji, teismas dėl šios priežasties jiems taip pat sumažino baudas.

Apeliacinio teismo skirtas baudas patvirtino Aukščiausiasis Teismas.

Ikiteisminį tyrimą dėl tuometinio Kauno vicemero K. Kriščiūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, veikimo bendrininkų grupėje, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pradėjo 2011 metų gruodį. Ikiteisminio tyrimo medžiaga atsakingai buvo renkama daugiau nei 9 mėnesius, teigė STT.

K. Kriščiūnas nuteistas už tai, kad, pasinaudojęs savo kaip vicemero įtaka, nurodė „Panemunės butų ūkio“ direktoriui Tomui Pilviniui suremontuoti partijos bendražygės visuomeninės padėjėjos butą iš savivaldybei pavaldžios bendrovės „Panemunės butų ūkis“ lėšų.

Kartu su K. Kriščiūnu nuteista ir Zita Zalagėnaitė, T. Pilvinis,  Seimo nario Mindaugo Puidoko tėvas Algimantas Puidokas ir „Panemunės butų ūkio“ darbuotojas Juozas Rauchas. Jiems taip pat buvo skirtos piniginės baudos. Ankstesniu nuosprendžiu visi asmenys buvo išteisinti.

Tačiau Apeliacinio teismo teisėjas Algimantas Valantinas mano, kad byloje pakanka įrodymų visus asmenis pripažinti kaltais.

„Tokiais veiksmais Kauno vicemeras pakenkė Kauno savivaldybės įvaizdžiui, tarybos autoritetui, diskreditavo vardą ir „Panemunės butų ūkį. Jis buvo pagrindinis visų nusikalstamų veikų iniciatorius“, – sakė teisėjas.

Teisėjas sakė, kad paskirtos bausmės yra griežtos, jos daug kartų didesnės už neteisėtu būdu gautą naudą, tokios baudos skirtos tam, kad asmenys suvoktų, jog neverta daryti tokių nusikaltimų.

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

„Ši byla faktiškai buvo grindžiama operatyvinio tyrimo metu gautais duomenimis. Dabar pasikeitus teismų praktikai, būtina nustatyti, koks buvo faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo. Teismas nerado atsakymo apie faktinį pagrindą“, – posėdyje sakė teisėjas Algimantas Valantinas.

Bylos nagrinėjimas atnaujintas.

Ikiteisminį tyrimą dėl tuometinio Kauno vicemero K.Kriščiūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, veikimo bendrininkų grupėje, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pradėjo 2011 metų gruodį. Ikiteisminio tyrimo medžiaga atsakingai buvo renkama daugiau nei 9 mėnesius, teigė STT.

2016 metų spalį Kauno apygardos teismas K.Kriščiūną ir kartu su juo teistus asmenis išteisino.

K.Kriščiūnas kaltintas, kad pasinaudojęs savo kaip vicemero įtaka, nurodė „Panemunės butų ūkio“ direktoriui Tomui Pilviniui suremontuoti savo draugės ir partijos bendražygės visuomeninės padėjėjos Zitos Zalagėnaitės butą iš savivaldybei pavaldžios bendrovės „Panemunės butų ūkis“ lėšų, o iš kitos savivaldybės viešosios įstaigos – Automobilių stovėjimo aikštelės – lėšų su jos tuometinio direktoriaus Algimanto Puidoko žinia jam buvo remontuojami automobiliai.

Šie asmenys bei „Panemunės butų ūkio“ darbuotojas Juozas Rauchas taip pat buvo teisiami kartu su K.Kriščiūnu. Visi jie išteisinti, nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

Dėl šio nuosprendžio Kauno apygardos prokuratūra parašė Apeliacinį skundą ir kreipės į Apeliacinį teismą. Ji pašo visus asmenis pripažinti kaltais ir skirti jiems baudas. Skundą parašė ir vieno išteisintojo gynėjas. Jis kelia klausimą, ar buvo faktinis pagrindas pradėti operatyvinį tyrimą. Gynėjas mano, kad operatyviniu būdu gauti duomenys buvo gauti neteisėtu būdu ir prašė dėl to pasisakyti aukštesnės instancijos teismo.

„Įrodymų tyrimas buvo atnaujintas, nes teismui neužteko faktinių duomenų spręsti, ar teisėtai šioje byloje buvo pradėtas operatyvinis tyrimas. Dabar yra pasikeitusi Aukščiausio Teismo praktika ir tam klausimui yra skiriamas didelis dėmesys. Deja, bet kolegija nerado byloje pakankamų duomenų, kurie leistų pasakyti – buvo faktinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jo nebuvo. Kai gausim tuos duomenis ir galėsim atsakyti į klausimą, bus galutinis sprendimas“,  – vėliau po posėdžio žurnalistams teisėjas A.Valantinas.

Jis minėjo, kad atsakymą dėl operatyvinio tyrimo pagrįstumo iš pradžių mėgino gauti ir bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas. Tačiau tuo metu, 2013 metais, teisminė praktika tokiose bylose tik formavosi ir STT manė, kad ne viską ji turi pateikti teismui.

Teisėjas sako, kad su operatyvinio tyrimo pagrįstumu siejamas ir įrodymų leistinumas, todėl šis klausimas yra svarbus.

„Jeigu negausim atsakymo apie operatyvinį pagrindą, tada, žinoma, kyla klausimas, kaip tuos įrodymus vertinti. Aš manau, kad gausim visą informaciją ir galėsim pasisakyti tuo klausimu“, – sakė A.Valantinas.

STT yra viešai pareiškusi, kad dažniausias kaltinimas, kurio sulaukia iš savo bylose minimų asmenų – kad atstovaujama kažkieno interesams.

„Vis tik, STT yra apolitiška. Vykdydama ikiteisminius tyrimus Specialiųjų tyrimų tarnyba atskleidžia sunkius, sisteminius, didžiausią žalą valstybei darančius korupcinius nusikaltimus – kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, tarnybos pareigų neatlikimą“, – teigia STT.

Kauno apygardos prokuratūros komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Erika Bogusevičiūtė patvirtino: ,,Prokuratūra pasinaudos įstatymo numatytu 20 dienų laikotarpiu ir skųs Kauno apygardos teismo nuosprendį“.

Kuo bus grindžiamas skundas prokurorai kol kas neatskleidžia. Pasak E.Bogusevičiūtės, pirmiausia prokurorai išanalizuos, kokiais motyvais remdamasis teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį ir tada sudėlios savo argumentus.

2012 metais Kauno mero pavaduoto pareigas ėjęs K.Kriščiūnas buvo kaltinamas piktnaudžiavimu. Teisiamųjų suole kompaniją buvusiam vicemerui palaikė visuomeninė patarėja Zita Zalagėnaitė, buvęs savivaldybės įmonės „Automobilių stovėjimo aikštelės vadovas Algimantas Puidokas, taip pat anuomet įmonei „Panemunės butų ūkis“ vadovavęs Tomas Pilvinis bei įmonės „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ mechanikas Juozas Rauchas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ikiteisminį tyrimą pradėjo 2012 metų sausį. Kaltinamajame akte teigiama, kad K.Kriščiūnas, pasinaudojęs savo kaip vicemero įtaka, nurodė T.Pilviniui įmonės „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ sąskaita nupirkti statybinių medžiagų, kurios buvo panaudotos visuomeninės patarėjos buto remontui.

T.Pilvinio vadovaujamos bendrovės darbuotojai remontavo tuomečio vicemero asmeninį automobilį, nupirko akumuliatorių ir žieminių padangų komplektą. Už to paties automobilio remontą mokėjo ir „Automobilių stovėjimo aikštelės“.

Viso proceso metu kaltinamieji neigė savo kaltę. K.Kriščiūnas mėnesį praleido Kauno tardymo izoliatoriuje. Dėl sušlubavusios sveikatos A.Puidokas suėmime ilgai neužsibuvo.

Kauno apygardos teismas skelbdamas išteisinamąjį nuosprendį pabrėžė, kad kaltinamųjų padarytose veiklose neįžvelgė nusikaltimo sudėties.

Šiandien Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį – K.Kriščiūnas ir kiti kaltinamieji išteisinti. Teismas konstatavo, kad kaltinime išdėstytos veikos neturi nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

Specialiųjų tyrimo tarnybos (STT) kirtis 2012 metų sausį pirmiausia į teisiamųjų sulą nubloškė tuometinį vicemerą, socialdemokratą K. Kriščiūną. Grandininės reakcijos principu jam kompaniją teisiamųjų suole palaikė visuomeninė patarėja Zita Zalagėnaitė, buvęs savivaldybės įmonės „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vadovas Algimantas Puidokas, taip pat anuomet įmonei „Panemunės butų ūkis“ vadovavęs Tomas Pilvinis bei įmonės „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ mechanikas Juozas Rauchas.

Po Kauno apygardos teismo sprendimo visa korupcijos byloje buvusi kaltinamųjų kompanija reabilituota.

Valstybinį kaltinimą palaikiusi Kauno apygardos prokurorė Genė Ramanauskienė dar negalėjo pasakyti, ar skųs šį teismo nuosprendį. Pasak prokurorės, pirmiausia reikia susipažinti su nuosprendyje išdėstytais teismo motyvais.

K.Kriščiūnas į nuosprendžio paskelbimą neatvyko. Telefonu portalui kauno.diena.lt buvęs vicemeras sakė, kad sužinojus apie išteisinimą jį aplankė dvejopas jausmas.  

„Iš vienos pusės džiaugiuosi, o iš kitos – labai liūdna. Džiaugiuosi, kad esu išteisintas, o liūdna todėl, kad Lietuvoje taip lengva susidoroti su žmonėmis, kurie nepatinka, kurie turi savo nuomonę“, – sakė K.Kriščiūnas.

Buvęs Kauno tarybos narys neslėpė, kad kelerius metus praktiškai niekur nedalyvavo, gyvenimas tekėjo visiškai kita vaga nei iki korupcijos skandalo pradžios.

Kaip kupinus įtampos ir diskomforto metus praėjusį laikotarpį vertino ir kitas šios bylos dalyvis A.Puidokas. „Niekas neįkainos to, ką praradau. Norisi teisėsaugai pasakyti, kad galvotų ir būtų atsakingi stengdamiesi būti teisingais“, – kartėlio neslėpė A.Puidokas.

Ikiteisminio turimo surinktoje medžiagoje buvo skelbiama, jog K.Kriščiūnas, pasinaudojęs savo kaip vicemero įtaka, nurodė T. Pilviniui įmonės sąskaita nupirkti statybinių medžiagų, kurios buvo panaudotos visuomeninės patarėjos buto remontui. T. Pilvinio vadovaujamos bendrovės darbuotojai remontavo tuomečio vicemero asmeninį automobilį, nupirko akumuliatorių ir žieminių padangų komplektą. Už to paties automobilio remontą mokėjo ir „Automobilių stovėjimo aikštelės“.

Kauno apygardos teismas pirmadienį turėtą skelbti nuosprendį atidėjo spalio 3 dienai. Teismas paaiškino, kad pritrūko laiko surašyti ir suredaguoti trejų metų darbą.

Pagrindinis šios bylos herojus K.Kriščiūnas nesiteikė atvykti į nuosprendžio paskelbimą. Jo pėdomis sekė ir kitas proceso dalyvis – Tomas Pilvinis, skandalingosios bylos tyrimo metu dirbęs Panemunės butų ūkio generaliniu direktoriumi.

Į nuosprendį susirinkę kiti kaltinamieji, advokatai, prokurorai juokavo, kad žiniasklaida be reikalo varginasi, esą K.Kriščiūnas visai nepasikeitė – toks pat atletiškas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų vizitas Kauno miesto savivaldybę užgriuvo 2012 metų sausio pabaigoje. Miestą sukrėtė žinia, kad suimtas vicemeras, „Automobilių stovėjimo aikštelių“ direktorius Algimantas Puidokas.

K.Kriščiūnas nuo pat skandalo pradžios nepripažino savo kaltės ir bylą vadino sufabrikuota. Kauno apygardos teismas 2013 m. pradėjo nagrinėti bylą, kurioje, pagal surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, be pirmu smuiku grojusio K.Kriščiūno, antruoju griežė tuometis savivaldybės įmonės „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vadovas A.Puidokas ir dar trys bendražygiai.

Kaltinamajame akte buvo sudėlioti taškai, kaip vicemeras virtuoziškai naudojosi tarnybine padėtimi ne tik dėl savęs, bet ir dėl artimų bendražygių.

Vienas iš kaltinime surašytų momentų, kad K.Kriščiūnas sąskaitas už asmeninio automobilio remontą siųsdavo apmokėti savivaldybės įmonei „Automobilių stovėjimo aikštelės“, o jos vadovas A.Puidokas dėl to pernelyg nesipriešino. A.Puidokas, suklastodamas dokumentus, už šias paslaugas sumokėdavo iš bendrovės lėšų.

Dar vienas nuodėmingas K.Kriščiūno gestas – dėl partijos bendražygės, visuomeninės padėjėjos Zitos Zalagėnaitės gerovės. Tuometis vicemeras siekė padėti jai išvengti asmeninių išlaidų. Vicemeras nurodė bendrovės Panemunės butų ūkio generaliniam direktoriui T.Pilviniui iš bendrovės biudžeto nupirkti moters buto remontui reikalingų statybinių medžiagų ir kitų priemonių.

Be to, K.Kriščiūnas esą neteisėtai nurodė T.Pilviniui nupirkti jo asmeniniam automobiliui keturias naujas žiemines padangas, akumuliatorių, suremontuoti jo asmeninį automobilį, o išlaidas apmokėti iš bendrovės sąskaitos.

Tokie eksvicemero K.Kriščiūno užmojai vertinti kaip didelė žala Kauno miesto savivaldybei – ne tik finansinė, bet ir teršianti jos įvaizdį. 

Korupcija kaltinamo buvusio Kauno vicemero Kęstučio Kriščiūno byla per beveik metus praktiškai nepasistūmėjo į priekį. Antradienį Kauno apygardos teisme turėjęs vykti posėdis ir vėl neįvyko dėl buvusio vicemero pareikštų abejonių. 

K. Kriščiūnas prašo nušalinto Kauno apygardos teismą ir Kauno apygardos prokuratūrą. Piktnaudžiavimu kaltinamas buvęs vicemeras abejoja šių teisėsaugos institucijų nešališkumu. Kilusias abejones politikas grindžia iš VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ gautais duomenimis. 

Buvęs miesto vicemeras pabrėžė, kad jis ir kitas kaltinamasis – VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktorius Algimantas Puidokas – yra kaltinami piktnaudžiavimu. Tuo tarpu jo gauti duomenys atskleidžia taip pat galimai neteisėtus įstaigų santykius.

K. Kriščiūnas remiasi dokumentais, esą Kauno apygardos teismo ir Kauno apygardos prokuratūros darbuotojai kreipėsi į VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ dėl lengvatinių leidimų statyti automobilius savivaldybės apmokestintose stovėjimo vietose ir gavo tuo leidimus. Lengvatinio leidimo kaina metams – 360 litų, kai paprastas leidimas metams kainuotų 2 100 litų. Lengvatiniai leidimai išduodami savivaldybės institucijų darbuotojams ir operatyvinės veiklos vykdytojams. Nei teismas, nei prokuratūra esą nepatenka tarp galinčiųjų gauti lengvatinius leidimus. 

„Šios aplinkybės kelia abejonių teismo ir prokuratūros nešališkumu. Jei žmogus mano, kad teismas gali būti šališkas, gali kreiptis nušalinimo į aukštesnės instancijos teismą arba turi būti pašalintos prielaidos, keliančios abejones“, – dėstė miesto tarybos narys K. Kriščiūnas.

Teisiamojo poziciją palaikė ir jo advokatas Aleksandras Jokūbauskas, tačiau tiesiogiai nepasakė, kad teisine kalba surašytos abejonės yra kaltinimas piktnaudžiavimu.

„Gal kai kas buvo pastatytas į tokią padėtį, kad tuos leidimus turėjo duoti“, – išsisuko advokatas. Teisiamųjų suole šalia K.Kriščiūno sėdi įstaigos, išdavusios lengvatinius leidimus, vadovas A. Puidokas.

Vengta kalbėti ir apie tai, kad ne tik teismas ir prokuratūra netiesiogiai kaltinami piktnaudžiavimu, o tuo pačiu galima ir vėl įtarti A. Puidoką. A. Jokūbauskas tepasakė, kad VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ yra keli asmenys, kurie gali išduoti leidimus.

K. Kriščiūno prašymą dėl nušalinimo prokurorė Nomeda Urbonavičienė prašė atmesti. Ji pabrėžė, kad byloje valstybinį kaltinimą palaiko ne prokuratūra, o konkretus prokuroras. „Pagal įstatymą, prokuroras yra savarankiškas ir priklauso tik įstatymui. Lygiai taip pat ir teisėjas“, – rėžė prokurorė.

N. Urbonavičienė atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, jog ji ar bylą nagrinėjantis teisėjas Viktoras Preikšas naudotųsi lengvatiniais leidimais. „Atsakingai pareiškiu – nei aš, nei mano šeimos nariai nesinaudoja jokiais lengvatiniais leidimais“, – pareiškė prokurorė.

Teisėjas V.Preiškas neskubėjo dėstyti savo pozicijos. Sprendimas dėl prašymo nušalinti bus paskelbtas po savaitės.