Vienas jų – internete pagausėję raginimai paviešinti 75 metams įslaptintas prisipažinusiųjų buvus KGB bendradarbiais pavardes. Šie raginimai pasigirsta bene prieš kiekvienus rinkimus, ir visada Seime atsiranda koks nors „dundukas“, kuris įtikėjęs, kad interneto komentarai „atspindi tyliosios daugumos nuomonę“, nusprendžia pasiūlyti kolegoms imtis šio klausimo.

Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo neretai šaukiasi žmonės, atvirai simpatizuojantys Vladimiro Putino režimui ar besiilgintys sovietmečio, taip pat tie, kurie nemėgsta Landsbergių giminės atstovų ir šiaip yra nelaimingi nepriklausomoje Lietuvoje.

Jie, matyt, tikisi, kad tarp tų prisipažinusiųjų ir įslaptintųjų bus ne tik Vytautas Landsbergis, bet ir Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Agnė Bilotaitė, Algis Ramanauskas-Greitai, Andrius Užkalnis, Dalia Grybauskaitė ir t. t. ir taip neva bus atskleista dešiniųjų Lietuvos veikėjų dviveidystė bei patvirtintas senas marazmatiškas kliedesys, neva Landsbergiai ir jų pasekėjai tarnauja Kremliui „kyršyndami toutą“.

Nors KGB bendradarbių išslaptinimas gali itin patraukliai skambėti žmogui, kuris kartu su SSRS žlugimu prarado kone viską arba kurio vaikai emigravo į Airiją pešioti vištų, reikia pasakyti, kad šis žingsnis gali turėti ir labai neigiamų pasekmių Lietuvos valstybei bei visuomenei.

Tarkime, kad dalies lietuvių nemėgstami politiniai veikėjai jaunystėje buvo užverbuoti KGB ir jai uoliai tarnavo, o atėjus nepriklausomybei dar ir „pagrobė“ visą šlovę iš „tikrųjų laisvės šauklių“. (Kokių? Algirdo Mykolo Brazausko? Arvydo Juozaičio? O gal Mindaugo Murzos?).

O ką pasakysite apie prielaidą, kad su KGB ryšius galėjo palaikyti ir kai kurie politiškai neutralūs (po nepriklausomybės atgavimo), itin gerbiami ir mėgstami, žinomi Lietuvos žmonės?

Ką darysite, jeigu, paviešinus KGB bendradarbių pavardes, tarp jų bus jūsų mėgstamas vietinės reikšmės dainininkas, teatro ir kino aktorius, sportininkas ar poetas?

Kai prieš kelerius metus buvo paviešinti aktoriaus Donato Banionio ryšiai su SSRS slaptosiomis tarnybomis, daug kas tą neigė ir tvirtino, kad čia KGB klerkai sąmoningai viską sufabrikavo norėdami diskredituoti mūsų tautos šviesulius. O juk, kai pagalvoji, šis aktorius nebuvo kažkoks super-ultra sąjūdietis, dėl Lietuvos autonomijos besiplėšantis marškinius, ir per 1988–1991 m. įvykius laikėsi gana atokiai.

Gyvenime yra tokių paslapčių skrynelių, kurių nereikėtų atverti.

Atsižvelgiant į šį pavyzdį, būtina užduoti sau esminį klausimą: ar paviešinus įslaptintus KGB bendradarbius jūs pripažintumėte sau ir kitiems, kad gražiai dainuojantis ir eiliuojantis, įtikinamai vaidinantis arba gerai žaidžiantis krepšinį žmogus gali būti tuo pat metu eilinė vidutinybė visais kitais klausimais, bailys, prisitaikėlis arba dar blogiau – niekšas, dėl savo karjeros pasiryžęs griauti kitų, žymiai gabesnių ir talentingesnių kolegų gyvenimus?

O juk tai yra visai realu. Imkime kad ir tautos dainiumi tituluojamą Justiną Marcinkevičių, kuriam dabar veržiamasi statyti paminklą. Aš, gink Dieve, neteigiu, kad jis buvo užverbuotas KGB, tačiau grožinė literatūra buvo viena tų sričių, kuriai sovietijoje skirtas ypatingas režimo ir slaptųjų tarnybų dėmesys, o J. Marcinkevičiaus tiek literatūrinė, tiek politinė karjera buvo itin sklandžios.

Kai žinai, kokias kančias teko patirti kai kuriems jo žymiai įdomesniems, talentingesniems ir žinomesniems kolegoms, visa tai gali atrodyti keista, ir joks M. Mažvydas (ar kitas jo pjesių personažas), populistiškai šaukiantis „Lie-tu-va!“ teatro scenoje, negali išsklaidyti to keistumo jausmo. Bet, pakartosiu, nieko neteigiu ir tikiuosi, kad man bus poeto artimųjų už šiuos samprotavimus atleista.

Per daugiau nei trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvos visuomenėje įsitvirtino daugybė mitų ir legendų (pvz., kad, siekiant nepriklausomybės, kažkokį svarbų simbolinį vaidmenį suvaidino krepšinis), ir yra didelė tikimybė, kad, paviešinus KGB bendradarbių pavardes, šios iliuzijos gali skaudžiai subliūkšti.

Dėl to gali pagausėti psichinių sutrikimų, staigių mirčių nuo širdies smūgio, savižudybių ir gali sudrebėti net valstybingumo pamatai. Ir čia kalbu ne tik apie pačius įslaptintuosius, kurių dalis veikiausiai jau mirę, bet ir apie jų artimuosius, vaikus ir anūkus, kurie iš esmės niekuo dėti.

Kitaip tariant, paviešinimo žala gali būti milžiniška, o nauda – abejotina, mat po šio „apsivalymo“ gali net nebelikti nei ko, nei kam toliau „dergti“.

Ar jūs to norite? Taip. Yra, kas to norėtų, t. y. kas suinteresuoti chaosu mūsų valstybėje. Vienas toks veikėjas, dergęs Lietuvoje visus tris dešimtmečius, netrukus gali būti greitai deportuotas į savo istorinę tėvynę, tačiau pasakysiu, kad gyvenime yra tokių paslapčių skrynelių, kurių nereikėtų atverti.

Be to, reikia neužmiršti dar vieno niuanso, kurį radijo laidoje išsakė gerbiamas Rimvydas Valatka (maždaug 2019 m.). Jis tada pabrėžė, kad kai tie įslaptinti asmenys prisipažino apie bendradarbiavimą su KGB, valstybės vardu naujosios valdžios atstovai jiems davė žodį, kad šie žmonės galės ramiai nugyventi likusį gyvenimą su savo „demonais“. Ko gi yra vertas valstybės garantas, jeigu jis bus laužomas kažkam parėkavus interneto komentaruose prieš kiekvienus rinkimus?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui, atsižvelgiant  į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, patobulintas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas.

Parlamentaras  siūlo numatyti, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja, išskyrus tuos, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams.

„Naujame įstatymo pataisų variante numatyta išimtis, pagal kurią valstybės tarnautojų ar kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas pateikta informacija ir duomenys apie juos, kurie yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, ir toliau bus laikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija. Taip nebus pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai“, – Eltai sakė projektą patobulinęs parlamentaras S. Tumėnas.

Įstatymo pataisos numato ir nuslėpusių bendradarbiavimą su KGB valstybės tarnautojų veiklos apribojimą. Jeigu Seimas pritartų, asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti  pareigų valstybės tarnyboje, taip pat negalėtų užimti  savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų.

Pasak S. Tumėno, priėmus įstatymo pataisas, pretendentai į valstybės tarnybą, taip pat į įstaigos vadovo pareigas, pildydami Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaraciją, sulauktų klausimo dėl slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Anot S. Tumėno, įstatymo pataisomis siekiama, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys, kurių ištikimybė, patikimumas ir reputacija nekelia jokių abejonių. Taip pat siekiama eliminuoti galimą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos valstybės konstitucinei sąrangai ir konstitucinėms vertybėms.

„Lojalumą Lietuvos Respublikai, valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos reikalavimą siūlau sieti ir su valstybės tarnautojo prisipažinimu slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, – sako politikas.

Be to, anot jo,  naujas teisinis reguliavimas galios tik asmenims, kurie pretenduos į pareigas valstybės tarnyboje nuo 2024 m. liepos 1 d., tai yra  nuo numatytos įstatymo įsigaliojimo datos.

Šiuo metu Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme numatyta, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

Seimo teisininkai: siūlomas reguliavimas  yra klaidinantis

Dar kartą įvertinęs su liustracijos procesu susijusias įstatymo pataisas Seimo Teisės departamentas šį kartą nekalba apie projekto galimą prieštaravimą Konstitucijai, tačiau kritikos projektui negaili.

Seimo teisininkų nuomone, siūlomas reguliavimas  yra „klaidinantis ir nenustatantis jokių naujų reguliacinio pobūdžio normų“.

Anot teisininkų, nėra aišku, apie kokią valstybės tarnautojų grupę, kuriai nebūtų taikoma siūloma išimtis dėl duomenų nelaikymo valstybės paslaptį sudarančia informacija, šiuo atveju kalbama.

Siūlomos nuostatos bet kuriuo atveju apimtų visus valstybės tarnautojus, kuriems ir taip jau yra numatyta prisipažinusių asmenų apsauga.

Teisės departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad savanoriško prisipažinimo slapta bendradarbiavus su KGB terminas jau yra pasibaigęs 2000 metais. Per nustatytą laikotarpį neprisipažinusiems asmenims jų duomenys apie slaptą bendradarbiavimą visais atvejais skelbiami Teisės aktų registre ir jiems taikomi įstatyme nustatyti veiklos apribojimai.

„Siūlomos nuostatos bet kuriuo atveju apimtų visus valstybės tarnautojus, kuriems ir taip jau yra numatyta prisipažinusių asmenų apsauga (...) , t. y. nebūtų tokių valstybės tarnautojų ar kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos nebūtų įslaptinta 75 metams ir saugoma įstatymų nustatyta tvarka“,  – sakoma Seimo teisininkų išvadoje.

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.

ELTA primena, kad pernai gruodžio mėnesį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertinęs Seimo Teisės departamento išvadą, nutarė, kad įstatymo pataisos, siūlančios paviešinti valstybės tarnyboje dirbančius, Lietuvos valstybei prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius, prieštarauja Konstitucijai.

Seimo narys S. Tumėnas tikėjosi, kad Seimo valdyba sudarys darbo grupę, kuri patobulins įstatymą, tačiau ji šio klausimo nesiėmė.

Tokių siūlymų būta ir praėjusios, ir užpraėjusios kadencijos parlamente.

Dabar įstatymo pataisą registravo beveik pusšimtis parlamentarų iš opozicijos.

Jie siūlo, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 metų sausio 1 dienos.

Dabar įstatymas prisipažinusiems agentams garantuoja 75 metų apsaugą nuo viešumo.

„Visuomenė turi teisę žinoti, ką ir kaip Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šia organizacija. Būtina paviešinti visus svarbiausius su ta veikla susijusius dokumentus, atskleisti mastą, kaip KGB veikla buvo įsiskverbusi ir skverbėsi į įvairias žmogaus gyvenimo sritis“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Visuomenė turi teisę žinoti, ką ir kaip Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šia organizacija.

Anot jo autorių, tokių asmenų išslaptinimas užkirstų kelią šantažui, manipuliacijoms.

„Šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, aukštas pareigas užimančių asmenų ir buvusių visuomenės veikėjų galimai bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindimo ar to įrodančių faktų neišgirsta. Esant tokiai situacijai dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti neįmanoma“, – rašoma aiškinamajame rašte.

2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame vadinamajame Liustracijos įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tai padariusiųjų duomenys įslaptinti ir saugomi 75 metus.

Tačiau jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi. Apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Seime buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nepritarta.

Keturi Seimo nariai parengė įstatymų pataisų paketą, kuriuo būtų suvienodinti reikalavimai prisipažinti apie buvusį slaptą bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis visiems rinkimuose dalyvaujantiems politikams.

Pagal projektą, savivaldos, Europos Parlamento, prezidento, Seimo rinkimuose kandidatuojantys asmenys turėtų anketoje nurodyti apie buvusį bendradarbiavimą.

Dabar tokio reikalavimo, pavyzdžiui, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nėra. Prezidento rinkimų įstatyme nenumatyta paviešinti informaciją apie kandidatą, jeigu paaiškėtų, jog jis yra prisipažinęs, kad slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.

Tuo pačiu siūloma įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) kreiptis į kompetentingą instituciją ir iki rinkimų dienos privalomai patikrinti visų kandidatų duomenis.

Anot projekto, paaiškėjus, kad tarp kandidatų arba jau išrinktų politikų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, VRK nedelsiant paviešina tokią informaciją.

„Visi renkami pareigūnai turėtų vienodas sąlygas“, – BNS sakė vienas iš projekto autorių konservatorius Arvydas Anušauskas.

Be to, anot jo, nuo 2016 metų VRK nebeatlieka tokio kandidatų patikrinimo, o jis yra reikalingas.

„Puikiai suprantame, kad kuo toliau, tuo labiau tas patikrinimas atrodo formalus, bet vis dėlto jį reikia padaryti“, – teigė A. Anušauskas.

Anot jo, šiuo metu visi duomenys apie buvusį bendradarbiavimą su sovietų slaptosiomis tarnybomis saugomi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.

Projektą taip pat parengė konservatorė Paulė Kuzmickienė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas.

Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis yra prisipažinę 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Prisipažinusiems bendradarbiavus su KBG jis siūlo taikyti griežtesnius ribojimus.

Tuo tikslu P. Gražulis įregistravo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas.

„Atskyrus minėtas sąvokas, bus numatyta didesnė teisinė atsakomybė prisipažinusiems asmenims, nei buvo iki šiol. Numatomi ribojimai eiti tam tikras pareigas, reikalavimas viešai paskelbti informaciją apie būtus ryšius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ne tik neprisipažinusiems, bet ir prisipažinusiems asmenims“, - sako P. Gražulis.

Jis aiškina, kad projekto rengimą paskatino viešojoje erdvėje pasirodžiusi ir daug ažiotažo sukėlusi informacija apie paviešintą buvusių ir valstybei neprisipažinusių KGB agentų sąrašą bei su tuo susijusi aplinkybė, jog ribojimai eiti tam tikras pareigas ar išviešinti informaciją apie buvusius ryšius su specialiosiomis tarnybomis numatomi tik neprisipažinusiesiems, o prisipažinusieji lieka be jokių sankcijų.

„Taip skatinamas asmenų, einančių ir kandidatuojančių į aukštas pareigas, nesąžiningumas, kai prisipažįstama ne dėl patriotiškumo, o dėl politinės naudos. Nauju teisiniu reguliavimu siekiu ne tik užtikrinti valdžios skaidrumą ir piliečių pasitikėjimą ja, bet ir prisidėti prie teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių užtikrinimo, gerinti Lietuvos, kaip skaidrios ir demokratinės valstybės, įvaizdį ir, svarbiausia, stiprinant Lietuvos saugumą mažinti Rusijos specialiųjų tarnybų įtaką“, - sako projektą parengęs P. Gražulis.

Jo nuomone, griežtesnis ribojimų ir įpareigojimų taikymas bei didesnė atsakomybė prisipažinusiems asmenims didins valdžios skaidrumą, išviešinus informaciją piliečiai galės adekvačiai įvertinti ir nuspręsti, kokiems žmonėms nori patikėti valstybės valdymą, bei apsaugos Lietuvą nuo buvusių KGB agentų įtakos Lietuvos saugumui ir kitiems strateginiams tikslams.

Pasak P. Gražulio, šiuo metu nėra aiškiai atskirtos prisipažinusių ir neprisipažinusių asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąvokos, todėl teisinis reguliavimas nėra aiškus ir nuoseklus. „Ribojimai eiti tam tikras pareigas ar išviešinti informaciją numatomi neprisipažinusiems, o prisipažinusieji lieka be jokių sankcijų“, - sako P. Gražulis.

Kaip ELTA jau skelbė, siūloma paskelbti visų - ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių - buvusių KGB bendradarbių pavardes.

Tai numatančias Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis kartu su kitais šios frakcijos nariais.

Jeigu Seimas pritartų, „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos“ būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d.

Seimo narys Z. Jedinskis sako, kad, priėmus siūlomą projektą, būtų paskelbti visi - ir prisipažinę, ir neprisipažinę - ir visiems laikams galima būtų užversti gėdingą KGB knygą, kad šia tema daugiau nebūtų manipuliuojama ir spekuliuojama, ypač - prieš rinkimus.

Pasak jo, projektu siekiama užkirsti kelią galimam tų asmenų šantažui ir poveikiui jų sprendimams, nes dalis tokių asmenų ėjo ir iki šiol eina aukštas pareigas valstybės valdymo ir teismų struktūrose.

Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

Jis su kitais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariais siūlo, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 metų sausio 1 dienos“.

Dabar ši informacija yra įslaptinta 75 metams.

„Asmenys bendradarbiavę su KGB, būdami įslaptintais, kai visuomenė apie juos nežino, jie gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir niekas negali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai“, – teigia Z. Jedinskis.

Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir niekas negali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai.

Anot jo, dalis tokių asmenų ėjo ir iki šiol eina aukštas pareigas valstybės valdžios įstaigose ir teismų struktūrose.

Tokį siūlymą Z. Jedinskis buvo pateikęs ir pernai, tačiau Seimas rugsėjo 21 dieną pirmoje – pateikimo – stadijoje jį atmetė. Tuomet už projektą balsavo 19 parlamentarų, prieš buvo 26, 33 susilaikė. Pataisos atmestos net negrąžinus jų tobulinti.

Tuo metu šiemet kovą Lietuvos žvalgyba pristatydama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pareiškė, kad Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją.

„Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – rašė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir karinė žvalgyba.

VSD vadovas Darius Jauniškis sakė, kad pažeidžiami ir šantažuojami šiuo atveju gali būti tiek prisipažinusieji apie bendradarbiavimą su KGB, tiek nutylėjusieji apie savo ryšius.

Konkrečių faktų jis teigė negalįs atskleisti, tačiau užsiminė, jog VSD yra žinoma ir apie šantažuojamus asmenis, kurie yra nuslėpę savo bendradarbiavimą su KGB.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.

Už projektą balsavo 19 Seimo narių, prieš buvo 26, 33 susilaikė. Pataisos atmestos net negrąžinus jų tobulinti.

Už balsavo „tvarkiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai, keletas socialdemokratų ir „valstiečių“. Tarp jų buvo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Projektą pateikęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignevas Jedinskis teigė, kad taip „visiems laikams būtų galima užversti gėdingą KGB knygą“, nebebūtų galima, ypač prieš rinkimus, spekuliuoti KGB korta, šantažuoti buvusių bendradarbių.

„Šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, visuomenės veikėjų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindo ar tai įrodančių faktų nesigirdi. Esant tokiai situacijai, dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti negalima. Projektu siekiama užkirsti kelia galimam šantažui, poveikiui jų sprendimams“, – ketvirtadienį aiškino pasiūlymo autorius.

Anot jo, įslaptinti buvę KGB bendradarbiai gali būti šantažuojami ne tik šalies viduje, bet ir iš išorės, todėl „tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai“.

„Niekas negali garantuoti, kad jie iki šio momento nėra kaimyninės valstybės agentai“, – kalbėjo Z.Jedinskis.

Kaip pavojaus šaltinį jis nurodė ir tai, kad 1990 – 1991 metais iš KGB rūmų Vilniuje pavogta dalis dokumentų.

„Kiek tokių išvogtų dokumentų arba jų kopijų randasi privačiuose archyvuose, kas ir kaip juos naudoja, didelis klausimas. Jums reikia faktų? Prašau. Neseniai, šiais metais, rugpjūčio 20 dieną, žurnalistė Rita Miliūtė savo feisbuke paskelbė informaciją, dokumentą, patvirtinantį, kad Lietuvoje žinomas asmuo, lakūnas Jurgis Kairys bendradarbiavo su KGB. Nors tie dokumentai buvo viešai prieinami, žurnalistė pateikė tą informaciją, kai Jurgis Kairys jai neįtiko savo pasisakymais. Faktiškai jį šantažavo“, – tvirtino parlamentaras.

Jis tikino pervertęs visus dokumentus, susijusius su buvusių KGB agentų veiklos reglamentavimu, ir neradęs jokios nuostatos, įpareigojančios saugoti jų paslaptį.

Z.Jedinskis teigė, kad tokiais žmonėmis negalima pasitikėti, nes jeigu kas nors okupuotų Lietuvą, jie vėl ją išduotų.

„Neduok Dieve, jeigu mus užkariaus Islamo valstybė, jie tikrai įvedinės čia šariatą ir, svarbiausia, jie sugebės įtikinti Lietuvos žmones, kad tai yra gerai, kad reikia tam tarnauti“, – aiškino Seimo narys.

„Jūs siūlote išviešinti ne KGB dokumentus, jūs siūlote paviešinti VSD dokumentus“, – tvirtino konservatorius Arvydas Anušauskas.

Būtent VSD saugomi prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių dokumentai.

Po balsavimo konservatorė Rasa Juknevičienė replikavo, kad dabar „reikia kalbėti apie KGB, o apie FSB agentus, kurie rengia tokius projektus“.

Z.Jedinskis siūlė pakeisti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą, kad nuo kitų metų sausio viešai paskelbti visų asmenų, turėjusių ryšių su KGB, pavardes.

Panašus siūlymas Seime aptartas ir 2015 metais, tačiau tuomet parlamentarai nusprendė, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius turi būti saugomi dar 75 metus.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Neprisipažinusių buvusių KGB agentų pavardės jau kelerius metus skelbiamos interneto puslapyje www.kgbveikla.lt. Juos viešina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Jei būtų nuspręsta paviešinti slaptųjų KGB bendradarbių tapatybes, kurias saugoti dar 1999-aisiais įstatymu įsipareigojo valstybė, tai būtų ne tik išdavystė, tačiau ir grėsmė šaliai,  LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalba laidos svečiai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas pažymi, kad politikai, svarstydami tokią galimybę, nežino, apie ką kalba.

1999 lapkritį, kai Seimas balsavo už įstatymą dėl slaptųjų KGB bendradarbių prisipažinimo ir jų apsaugos, posėdžių salėje skambėjo žodžiai, kad jis leis žmonėms išpažinti praeities nusižengimus ir jaustis laisviems nuo šantažo ar persekiojimo baimės. „Kodėl po penkiolikos metų prireikė keisti tas nuostatas?“ – klausia „Teisė žinoti“.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė  Dalia Kuodytė kalbas apie tai, kad reikia viešinti žmones, kurie su valstybės apsaugos garantija prisipažino buvę KGB bendradarbiai, vadina nesusipratimu. Pašnekovės teigimu, tie žmonės nebūtų prisipažinę, jei jiems būtų sakoma, kad valstybės garantijos tegalios 15-a metų.

„Juk jie patys suprato, kad dokumentų, įrodančių jų bendradarbiavimą, beveik nėra. Todėl net svarstyti klausimą, kad reikėtų juos viešinti, atiduoti minios teismui, manau, yra nesusipratimas. Labai gaila, kad politinė taryba neklausė argumentų, labai aiškiai ir logiškai pagrindžiančių, kad to daryti tiesiog negalima“, – tikina D. Kuodytė.

Griaunamas pasitikėjimas valstybe

NSGK  pirmininkas Artūras Paulauskas paaiškina, iš kur staiga atsirado 15 metų informacijos saugojimo trukmės terminas. „Liustracijos įstatyme buvo pasakyta, kad prisipažinusių asmenų informacija yra įslaptinama ir saugoma įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Paslapčių įstatymu, tas sakinys leido dokumentams uždėti žymą „slaptai“. Tai reiškia, kad po 15 metų, jei nebus pakeistas tas terminas, informacija taps vieša“, – aiškina laidos svečias.

Visi LRT Televizijos laidos „Teisė žinoti“ dalyviai sutinka, kad vien svarstymas apie tokį asmenų tapatybės atskleidimą išduoda tų žmonių pasitikėjimą valstybe ir priverčia klausti, ko tuomet verti valstybės įsipareigojimai.

A. Paulauskas pabrėžia, kad žmonės prisipažino ir tikėjo, kad jei jie nėra nenuteisti už jokius nusikaltimus prieš žmogiškumą, jų duomenys nebus skelbiami.

„Jau 1990-aisias Aukščiausioji Taryba pareiškė: „tie, kurie bendradarbiauja, nutraukite šią veiklą. Užtikriname, kad nė vienas asmuo, nepadaręs sunkių nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus, atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su TSRS VSK, nepatirs nei moralinių, nei teisinių, nei jokių kitokių Respublikos valdžios persekiojimų. Slaptųjų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus skelbiamos ar patvirtinamos, jei viešumon iškils kitokiu būdu“.

Pagrindinė formulė buvo pakartota ir 1999-ųjų įstatyme: jei žmogus nėra nuteistas už jokius nusikaltimus žmogiškumui, jo duomenys neskelbiami“, – tvirtina NSGK pirmininkas.

Ne tik išdavystė, bet ir grėsmė valstybei

NSGK narys A. Anušauskas teigia manantis, kad politinėje taryboje apie slaptų KGB bendradarbių paviešinimą kalbėję politikai paprasčiausiai nesupranta, apie ką kalba, nėra įsigilinę į situaciją ir dokumentus.

„Geriausia, aišku, būtų, kad politikai bent jau žinotų, apie ką kalba. Iš komentarų po pasitarimo supratau, kad dalis manė, jog buvo kalbama apie neprisipažinusių KGB dokumentus, apie kažkokias kitas bylas, kiti manė kalbantys apie prisipažinusius asmenis.

Aš esu už maksimalų KGB dokumentų viešinimą, tačiau tai – ne KGB dokumentai, o Valstybės saugumo departamento (VSD) sudarytos bylos.  Tai jau valstybės saugumo interesas. Jei mes viešiname VSD bylas, tai žiūrėkime, ar jų nelaukia Rusijos federalinė saugumo tarnyba. Turime suvokti, kad viešinimas, kaip politinis sprendimas, apims mūsų institucijos sudarytus dokumentus. Manau, kad politikai nesuvokia to skirtumo“, – sako A. Anušauskas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovė  Birutė Burauskaitė pabrėžia, kad dabartinėje geopolitinėje padėtyje tiems žmonėms būtų sukelta itin didelė grėsmė.

D. Kuodytė galimą slaptųjų KGB bendradarbių tapatybės atskleidimą vadina valstybės griovimu iš vidaus: „Žmonės ten ne traktorininkai ir melžėjos. Juos paviešinę kirsime per valstybės pamatus iš esmės, nereikės net priešų. Kol kas matau diskusijas žmonių, kurie neįsigilinę į tai, ką kalba. Kurie galbūt net neskaitė įstatymų ir populistinį šūkį „tebūnie tiesa“ bando pritaikyti, tačiau reikia suprasti, kokios gali būti to pasekmės.“

Pašnekovės nuomone, racionaliausia būtų pratęsti duomenų slaptumo terminą.

A, Paulauskas pažymi, kad dabar egzistuoja galimybė tęsti tą terminą ne vieną kartą arba kitaip kvalifikuoti tą informaciją ir jos slaptumo terminą pratęsti ilgesniam laikui. „Šiandien Paslapčių įstatymas mums leidžia tų asmenų neviešinti“, – kalba A. Paulauskas.