Už antrąją vietą sportininkei Japonijoje atiteko ne tik sidabro medalis, bet ir didžiulė taurė, skiriama visiems prizininkams. Šįkart taurė į Vilnių atkeliavo gražiai supakuota dėžėje.

Labiausiai prestižiniame kiokušin karatė pasaulio renginyje – 12-osiose planetos pirmenybėse be svorio kategorijų – lietuvė iškovojo keturias pergales ir tik finale turėjo pripažinti japonės Juri Minamiharos pranašumą.

„Truputį emocijos jau nuslėgo, todėl laimės faktorius yra didesnis. Žinoma, kad po finalo nulipus nuo tatamio, buvo šioks toks nusivylimas, bet dabar, kai supranti, ką padarei ir kiek buvo nueita iki to, tas džiaugsmas ir euforija yra labai dideli“, – oro uoste kalbėjo I. Mikštaitė.

Per apdovanojimų ceremoniją sportininkė nesulaikė ašarų, kurios parodė, koks brangus yra šis pasiekimas.

Ta meilė sportui, mūsų sporto šakai veda į priekį.

„Tai yra natūralus procesas. Nemoku suvaldyti savo jausmų ir to nereikia, nes tai vienintelis dalykas, kuris suteikia tai pergalei ar pralaimėjimui žavesio“, – sakė sportininkė.

Lietuvė atskleidė, kad prieš čempionatą kirbėjo mintis apie medalį, bet nerimas ir abejonės lydėjo visą laiką. Pasak jos, įtampa nuslūgo tik laimėjus trečią kovą ir užsitikrinus apdovanojimą. Tituluota sportininkė neslėpė, kad tai yra didžiausia jos karjeros pergalė. 2011 metais ji šiose pirmenybėse buvo ketvirta.

„Taip, tai didžiausia pergalė, nes šis čempionatas be svorio kategorijų Japonijoje vyksta kas ketverius metus. Tai yra mūsų olimpiada, todėl tai yra didžiausias mano pasiekimas“, – prisipažino kovotoja.

Pakeliui link finalo Lietuvos sportininkė nugalėjo dvi japones, ispanę ir kazachę.

„Kadangi kovos vyksta pagal olimpinį principą (pralaimėjimai – iškritai), tai kiekviena kova yra finalinė. Negaliu sakyti, kad finalas fiziškai buvo labai sunkus, bet galbūt palūžau psichologiškai, išlindo traumos. Apskritai čempionatas buvo stiprus“, – pasakojo I. Mikštaitė.

38-erių metų kiokušin karatė meistrė buvo vyriausia Lietuvos rinktinės narė planetos pirmenybėse. Ji prisipažįsta, kad aistra sportui vis neblėsta.

„Nežinau. Ta meilė sportui, mūsų sporto šakai veda į priekį. Taip pat dar yra didelis aplinkinių palaikymas. Į priekį veda ir mokiniai, kuriuos aš pati treniruoju“, – šypsojosi I. Mikštaitė.

Pasaulio čempionate kovos 43 moterys ir 161 vyras iš viso pasaulio. Lietuvai atstovavo 15 sportininkų. Tarp vyrų geriausiai pasirodęs Eventas Gužauskas užėmė šeštąją vietą.

„Kas be ko, mes vis dar esame elite. Varžovai mus vertina ir gerbia. Čia yra sportas ir kartais pritrūksta tiesiog sėkmės ar vienos akimirkos. Nemažai lemia ir burtai. Visa rinktinė buvo gerai pasiruošusi. Šiandien turime tokį rezultatą ir jis tikrai nėra blogas“, – kalbėjo I. Mikštaitė.

Nors kone tradiciškai dalis lietuvių čempionato metu reiškė pretenzijas teisėjams, I. Mikštaitė šiose pirmenybėse jokių nusiskundimų neturėjo.

„Neturiu jokių priekaištų. Mano akimis, viskas vyko tvarkingai. Organizacija, varžybų pravedimas, laiko tikslumas – viskas buvo puikiai surengta“, – pabrėžė I. Mikštaitė.

Šiuo metu kovotoja ketina pasidžiaugti laimėjimu ir pailsėti. Dėl to ji dar negalvoja nei apie karjeros pabaigą, nei apie tolimesnius planus.

„Šiai akimirkai negaliu pasakyti, kas bus ateityje“, – ištarė lietuvė.

Prieš ketverius metus šiame prestižiniame čempionate trečiąją vietą iškovojo Lukas Kubilius, o 2007-aisiais Donatas Imbras ir 2011-aisiais Margarita Čiuplytė tapo pasaulio vicečempionais.

Kovoja moterys ir vyrai

Mūsų šaliai atstovauja Inga Mikštaitė, Erika Žeburtovič, Rūta Brazdžionytė, Aneta Meškauskienė, Brigita Gustaitytė, Lukas Kubilius, Vytautas Cėpla, Antanas Klibavičius, Orestas Abazorius, Eventas Gužauskas, Juras Sokolovas, Paulius Žimantas, Edgardas Sečinskis, Kęstutis Radvila ir Justinas Kvietka.

Lietuvos rinktinė suburta iš dešimtyje miestų išugdytų sportininkų.

Kovotojus parengė treneriai Paulius Klapatauskas (Vilniaus "Saulės ženklas"), Vladimiras Silvaška (Akmenės "Energija"), Ričardas Poška (Kauno "Rifas"), Gediminas Varkala (Kauno "Kariai"), Donatas Imbras (Vilniaus "Budora"), Remigijus Olšauskas (Panevėžio "Argus"), Linas Jonika (Kauno "Osu"), Eugenijus Šilaika (Anykščių "Takas") ir Alfredas Jakštas (Jonavos "Kumite").

It žygis į Everestą

Lietuvos kiokušin karatė federacijos (LKKF) garbės prezidentas Romas Vitkauskas šias varžybas palygino su alpinistų kopimu į Everestą.

Džiugu dalyvauti šioje karatė šventėje. Tai svarbiausias turnyras per pastaruosius ketverius metus.

"Čia aukso medalius gauna tik vienas vyras ir viena moteris. Nėra kelių svorio kategorijų ir kelių medalių komplektų, – sakė R.Vitkauskas. – Po pirmosios čempionato dienos kovas toliau tęs aštuonios moterys ir 36 vyrai, jei tarp jų bus trys keturi lietuviai, o vienas užims prizinę vietą, pasirodymą bus galima vertinti puikiai."

Ant Tokijo tatamio žengs 43 moterys ir 161 vyras.

Prieš ketverius metus kiokušin karatė olimpiadoje trečiąją vietą iškovojo L.Kubilius, o 2007-aisiais D.Imbras ir 2011-aisiais Margarita Čiuplytė tapo pasaulio vicečempionais.

Be to, 2011-aisiais L.Kubilius ir I.Mikštaitė liko ketvirti, 2015-aisiais R.Brazdžionytė – penkta, 2007-aisiais Darius Gudauskas ir 2015-aisiais Gabija Gudeliauskaitė – šešti, o 2015-aisiais E.Sečinskis – septintas.

Tikslai – aukščiausi

"Džiugu, kad dalyvaujame šioje karatė šventėje. Tai svarbiausias turnyras per pastaruosius ketverius metus. Kiekvienas sportininkas atvyko su mintimi laimėti kiekvieną kovą. Kitaip galvojant čia nėra net ko keliauti", – sakė tris auklėtinius Lietuvos rinktinėje turintis V.Silvaška.

"Kasdien rengėme po vieną ar dvi treniruotes pagal individualų planą, kad sparčiau apsiprastume pasikeitus laikui, – kalbėjo Paulius Klapatauskas, paruošęs penkis kovotojus. – Visų sportininkų tikslai – aukščiausi. Nenustebčiau, jei bet kuris iš Lietuvos rinktinės narių užkoptų ant prizininkų pakylos, bet būtų liūdna, jei tokio neatsirastų."

Pasaulio čempionatas prasidėjo (Lietuvos laiku) prieš porą naktų.

Moterų varžybas nuo pirmojo etapo pradėjo E.Žeburtovič (kovėsi su brazile Caroline Araujo), o A.Meškauskienė antrajame etape susitiks su kazache Joanna Bielych.

Šeši mūsų šalies vyrai ant tatamio žengs per antrojo etapo varžybas. Jau aišku, kad A.Klibavičius susitiks su kanadiečiu Joeliu Bilodeau-Desmarais, O.Abazorius – su Marcelo Rocha (Peru), K.Radvila – su argentiniečiu Ezequieliu Gularte, J.Sokolovas – su olandu Mitchellu De Bontu, V.Cėpla – su argentiniečiu Adrianu Guirao, o J.Kvietka – su Salimu Almerri (Kuveitas).

E.Sečinskis, L.Kubilius, E.Gužauskas ir P.Žimantas laukė, kaip susiklostys pirmojo etapo kovos.

Lietuvis – tarp prizininkų

2015-aisiais pasaulio kiokušin karatė absoliučios svorio kategorijos čempionate triumfavo japonas Yuji Shimamoto ir vengrė Csenge Szepest.

Specialiais prizais už kovos dvasią buvo apdovanoti japonai Shota Maeda (jį per akistatą dėl 3-iosios vietos įveikė L.Kubilius) ir Juri Minamihara, už techniką – Rusijos atstovas Nazaras Nasirovas ir japonė Yui Kikukawa.

L.Kubiliui ir danui Brianui Jakobsenui įteikti "Shiwari" prizai.

Lietuvis finale nugalėjo ukrainietį Anatolijų Žuravelį, kuris pusfinalyje sustabdė Oresto Abazoriaus žygį, o ketvirtfinalyje - Dominyko Juškevičiaus.

Pakeliui į finalą E. Sečinskis nugalėjo olandą Mitchellą de Bontą, lenką Mareką Wolny ir gruziną Levaną Verulidzę.

Trečiąja vieta galutinėje įskaitoje džiaugęsis O. Abazorius aštuntfinalyje įveikė bulgarą Todorą Todorovą, o ketvirtfinalyje - vengrą Leventę Magyarą.

D. Juškevičius savo vienintele pergale džiaugėsi dvikovoje su danu Fady Allanu.

Kiti keturi finalai, kuriuose dalyvavo lietuviai, baigėsi ne mūsiškių naudai. Europos vicečempionais tapo Juras Sokolovas, Paulius Žimantas bei seserys Magdalena ir Brigita Gustaitytės.

Europos suaugusiųjų čempionatų debiutantas Paulius Žimantas svorio kategorijos virš 95 kg pirmąsias dvi kovas laimėjo efektingais veiksmais anksčiau laiko - galingų 18-mečio lietuvio smūgių neatlaikė ukrainietis Artiomas Jaskievičius ir lenkas Mateuszas Kapturas. Pusfinalyje vengras Andrasas Davidas su P. Žimantu kovoti atsisakė dėl traumos, o finale lietuviui teko pripažinti lenko Maciejaus Mazuro pranašumą.

Pusfinalyje tam pačiam Lenkijos atstovui nusileido ir trečiąja vieta turėjo tenkintis Antanas Klibavičius. Aštuntfinalyje lietuvis nugalėjo ispaną Abdellah Yahi, o ketvirtfinalyje - ukrainietį Konstantiną Inozemcevą.

Svorio kategorijoje iki 85 kg lietuviai metė iššūkį karatė ikonai Valerijui Dimitrovui, tačiau Europos čempiono titulas - jau 19-asis karjeroje - vis tiek atiteko bulgarui. Pusfinalyje Kęstutis Radvila privertė tituluotą varžovą kautis visas įmanomas 9 minutes (3 pratęsimai), o finale J. Sokolovas - 7 minutes (2 pratęsimai).

J. Sokolovas pirmuosiuose etapuose nugalėjo daną Julianą Daugbjergą Bjerrekarą, švedą Ali Hayderą ir lenką Mareką Odzeniaką, o pusfinalyje gavo pergalę be kovos prieš ketvirtfinalyje traumą patyrusį Vytautą Cėplą.

Pastarajam kovotojui tai buvo paskutinis čempionatas Lietuvoje, o karjerą sportininkas ketina užbaigti pasaulio čempionate Japonijoje. Pakeliui į pusfinalį V. Cėpla palaužė vokietį Nikitą Bauerį, azerbaidžanietį Jasirą Mammadovą ir Tengizą Bastoianį iš Sakartvelo.

K. Radvila pirmuosiuose etapuose pranoko daną Sachą Decosterdą, švedą Rasmusą Bergstromą ir lenką Jakubą Teczą.

Moterų svorio kategorijoje iki 65 kg Lietuva taip pat turėjo dvi atstoves ant prizininkių pakylos. Vicečempione tapusi M. Gustaitytė aštuntfinalyje įveikė ukrainietę Anastasiją Savenko, ketvirtfinalyje - lenkę Moniką Zielinską, o pusfinalyje - rumunę Patricią Farcas. Tik finale vilnietė po trijų pratęsimų turėjo pripažinti 2018 metų Europos absoliučios svorio kategorijos čempionės bulgarės Ivankos Delevos persvarą.

Pusfinalyje ši bulgarė sustabdė Anetą Meškauskienę, kuri iškovojo pirmąją prizinę vietą tarptautinėse elito varžybose atstovaudama Lietuvai. Pirmuosiuose etapuose Airijoje gyvenantis sportininkė nugalėjo baltarusę Mariną Kamenevą ir norvegę Stine Haugsdal.

Trečioji Lietuvos atstovė šioje svorio kategorijoje Vaiva Kairaitytė pirmojoje kovoje neprilygo vengrei Gyongyi Seregely.

Iš karto po M. Gustaitytės lemiamos kovos ant tatamio žengė jos sesuo Brigita. Svorio kategorijos virš 60 kg pirmajame etape vilnietė nugalėjo ispanę Aialą Garcią, antrojoje - lenkę Anną Bojdą, o trečiojoje - norvegę Theresę Netland Oestebroed. Vis dėlto finale šį kartą teko pripažinti kitos Lenkijos sportininkės Agatos Winiarskos persvarą.

Čempionė ketvirtfinalyje nugalėjo Dianą Balsytę, kuri pirmajame etape pranoko ispanę Noemi Baldres. Tuo metu Nora Vaznelytė jau pirmojoje dvikovoje nusileido būsimai trečiosios vietos laimėtojai prancūzei Camillei Haddouche.

Iš viso Europos čempionate Lietuvos sportininkai iškovojo tris čempionų titulus. Šeštadienį tokiais laimėjimais džiaugėsi Inga Mikštaitė ir Erika Žeburtovič. Be to, šeštadienį vicečempionu tapo Justinas Kvietka, o trečiąją vietą užėmė Raminta Makackaitė.

Katos rungtyje R. Makackaitė buvo antra, o Diana Mačiūtė ir Justina Zykutė - trečios.

Šį šeštadienį laidoje „Pasaulis pagal moteris“ ši simpatiška mergina papasakos apie „virtuvę“, kurioje gimsta pasaulio karatė čempionės bei atskleis paslaptį, ar lietuviai gali tikėtis naujų medalių iš karatė sporto atstovų Tokijo olimpinėse žaidynėse 2020-aisiais.

Reikia atlaikyti ir iki 30 kovų

„Karatė juodas diržas – tik vienas iš etapų. Po jo laukia dar dešimt diržų, vadinamų danais, kurie yra jau meistriškumo lygiai. Šiuo metu pati turiu trečią daną ir dažnai pagalvoju apie ketvirtą“, – prisipažįsta Margarita.

Žinoma, siekti diržų nėra lengva. „Be kas kartą vis didėjančio fizinio krūvio reikia nepriekaištingai atlikti smūgių techniką, kovą su nematomu priešininku (vadinamą kata) ir iš eilės kovoti su keliolika ar keliasdešimt priešininkų. Varžybos su diržais tiesiogiai nesusijusios – tai jau daroma dėl medalių“, – patikslina Margarita.

Traumų tikimybė

Buvo sutrenktas sąnarys, sunkiose varžybose pakankamai sutraumuota koja, atsiranda mėlynių. Bet tam nebūtinai reikia karatė.

Laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėjai Kristinai Rimienei paklausus, ar ši sporto šaka labai pavojinga, Margarita pateikia puikų pavyzdį: „Iš esmės tai nėra pavojingiau nei kitos sporto šakos, kuriose galimas kontaktas su priešininku, pavyzdžiui, krepšinis ar futbolas. Sakyčiau, kartais jose traumos tikimybė netgi didesnė, nes daug judesių yra spontaniški, neapskaičiuoti, o karatė tu labai daug galvoji apie kiekvieną kontaktą, kuris įvyks“.

Pati Margarita taip pat nėra patyrusi labai rimtų traumų: „Na, žinoma, buvo sutrenktas sąnarys, sunkiose varžybose pakankamai sutraumuota koja, atsiranda mėlynių. Bet tam nebūtinai reikia karatė, štai ir tinklinį žaisdama sugebėjau iš kamuolio neblogą mėlynę gauti“, – šypsosi iš pirmo žvilgsnio trapi ir švelni pašnekovė.

Lietuviai – tarp kiokušin karatė lyderių

Kiokušin karatė – labai populiarus karatė stilius, kuriame pergales skina ne tik Lietuvos merginos, bet ir vyrai. Įtraukus karatė į artėjančią Tokijo olimpiadą, daugelis subruzdo: „Ar parveš daugiau medalių Lietuvai ir karatistai?“. Laidos „Pasaulis pagal moteris“ pašnekovė Margarita į galimybę žiūri dar atsargiai: „Kiokušin karatė sportininkai iš Lietuvos tikrai lyderiai, tačiau neaišku, kaip pasikeis taisyklės mūsų sportuojamą karatė pritaikius olimpiniams standartams“, – svarsto mergina, kuri pati taip pat treniruoja jaunuosius sportininkus.

„Ar suvalkiečiai gaili ir smūgių?“ – iš Marijampolės kilusios sportininkės klausė laidos vedėja Kristina Rimienė. „Kaip sakoma: meilėje ir kovoje viskas leistina. Todėl negailiu“, – juokiasi čempionė ir priduria, kad užlipusi ant tatamio nusiteikdavo iš ten išeiti, kad ir leisgyvė, bet su medaliu ant kaklo.

Kaip tapti pasaulio čempione, kokia dar sėkmės formulė motyvuoja Margaritą bei iš kur kilusi ir užsispyrimo semiasi kita laidos pašnekovė Jurga Šeduikytė – šeštadienį 9.30 val. laidoje „Pasaulis pagal moteris“ per TV3.

Vienam Lietuvos rinktinės nariui – Valdemarui Gudauskui – tapti Europos čempionu svorio kategorijoje iki 85 kg pavyko antrą kartą iš eilės. Prieš metus tikra kiokušin karatė pasaulio sensacija tapo lietuvio pergalė Europos čempionato finale prieš Rumunijos žvaigždę Marių Ilasą. Šį kartą rumunas gavo progą revanšui, tačiau ja nepasinaudojo – po 3 pratęsimų teisėjai pergalę vėl skyrė V.Gudauskui.

Pakeliui į V.Gudauskas įveikė tris oponentus, du iš jų įveikdamas vienu galingu smūgiu, įvertintu „ippon“.

Tuo metu M.Ilasas pusfinalyje užkirto kelią į finalą kitam lietuviui – Vytautui Cėplai.

Antrąjį titulą Lietuvai pelnė patyręs Andrius Miseckas, prieš metus turėjęs tenkintis antrąja vieta. Svorio kategorijoje iki 75 kg A. Miseckui teko įveikti net penkis varžovus, o paskutinė dvi kliūtys buvo gruzinai. Tačiau nei Tengizui Bastoiani pusfinalyje, nei Mikheilui Ciklauriui finale nepavyko prilygti 33 metų lietuviui.

Trečioji Europos čempionų taurė buvo pelnyta moterų varžybų svorio kategorijoje iki 50 kg. Ten nugalėtoja tapo po pertraukos ant tatamio sugrįžusi Daiva Kriščiūnienė. 34-erių metų sportininkė savo kelyje nugalėjo Gruzijos, Ukrainos ir dvi Lenkijos atstoves.

Lietuvių titulų kraitis galėjo būti dar didesnis, tačiau dviems merginoms savo finalų laimėti nepavyko. Rūta Brazdžionytė svorio kategorijos iki 60 kg finale po trijų pratęsimų turėjo pripažinti rumunės Andreos Mercos pranašumą, nors du teisėjai iš penkių buvo linkę skirti pergalę mūsiškei.

Taip pat lemiamoje kovoje suklupo ir 18-metė Europos čempionatų debiutantė Monika Ryžkovaitė. Šiemet netikėtai Lietuvos čempione tapusi Luko Kubiliaus treniruojama klaipėdietė viesulu įsiveržė ir į Senojo žemyno sunkiasvorių kovotojų elitą. Svorio kategorijoje virš 60 kg lietuvaitė tvirtai nugalėjo lenkę Agatą Winiarską ir ispanę Aialą Garcią, bet finale neprilygo švedei Sarai Hagge.

Trečiąsias vietas Danijoje užėmė Erika Žeburtunovič (iki 50 kg), Rita Pivoriūnaitė ir Diana Mačiūtė (iki 55 kg), Diana Balsytė (virš 60 kg), V. Cėpla ir Edgardas Sečinskis (virš 85 kg).

Po 2016-ųjų Europos čempionato daugelis tikėjosi šiemet išvysti dar vieną E.Sečinskio ir garsiojo bulgaro Valerijaus Dimitrovo dvikovą, tačiau abiems sportininkams galutinėje įskaitoje teko dalintis trečiąją poziciją. E. Sečinskis pusfinalyje nusileido lenkui Maciejui Mazurui, o V.Dimitrovas dėl traumos pusfinalyje net nekovojo su danu Brianu Jakobsenu.

Kitos svarbios šių metų varžybos Lietuvos kiokušin karatė kovotojų laukia liepos 1-2 dienomis. Tuomet Astanoje (Kazachstanas) vyks pasaulio čempionatas. Teisę dalyvauti planetos pirmenybėse jau anksčiau buvo pelnę Justina Šišaitė, Gabija Gudeliauskaitė, Inga Mikštaitė, Nora Vaznelytė, A. Miseckas, V. Gudauskas, E. Sečinskis ir Eventas Gužauskas, o Danijoje šią teisę įgijo D. Kriščiūnienė ir M. Ryžkovaitė.

Visi 2017 m. Europos čempionato prizininkai

Moterys

Iki 50 kg

1. Daiva Kriščiūnienė (Lietuva; klubas „Saulės ženklas“, treneris P. Klapatauskas)

2. Sandra Nowak (Lenkija)

3. Erika Zeburtovič (Lietuva; „Osu“, treneris L. Jonika), Monika Podora (Lenkija)

Iki 55 kg

1. Zsofia Szabo (Vengrija)

2. Veronika Nemeth (Vengrija)

3. Rita Pivoriūnaitė (Lietuva; „Saulės ženklas“, treneris P. Klapatauskas), Diana Mačiūtė (Lietuva; „Okinava, treneris R. Poška)

Iki 60 kg

1. Andrea Merca (Rumunija)

2. Rūta Brazdžionytė (Lietuva; „Argus, treneris P.Klapatauskas)

3. Marta Lubos (Lenkija), Ivanka Deleva (Bulgarija)

Virš 60 kg

1. Sara Hagge (Švedija)

2. Monika Ryžkovaitė (Lietuva; „Shodan, treneris L. Kubilius)

3. Diana Balsytė (Lietuva, „Shin, treneris A.Dadura), Aiala Garcia (Ispanija)

Vyrai

Iki 65 kg

1. Eminas Ismayillis (Azerbaidžanas)

2. Konradas Kozubowskis (Lenkija)

3. Karczubas Zalanas (Vengrija), Valehas Jafarovas (Azerbaidžanas)

Iki 75 kg

1. Andrius Miseckas (Lietuva; „Rifas, treneris R. Poška)

2. Mikheil Ciklauris (Gruzija)

3. Tengizas Bastoianis(Gruzija), George Suciu (Rumunija)

Iki 85 kg

1. Valdemaras Gudauskas (Lietuva; „Shin, treneris A.Dadura)

2. Marius Ilasas (Rumunija)

3. Vytautas Cėpla (Lietuva; „Saulės ženklas“, treneris P. Klapatauskas), Levanas Verulidzė (Gruzija)

Virš 85 kg

1. Maciejus Mazuras (Lenkija)

2. Brianas Jakobsenas (Danija)

3. Edgardas Sečinskis (Lietuva; „Saulės ženklas“, treneris P. Klapatauskas), Valerijus Dimitrovas (Bulgarija)

„Įspūdžiai labai geri, dar prieš išvažiuojant į čempionatą stovyklose Lietuvoje jautėme, kad einame gera linkme. Be to, dauguma mūsų sportininkų jau turėjo tarptautinių varžybų patirties, ne kartą buvo įrodę savo potencialą. Pavyzdžiui, Laurynas Vaičikauskas jau 3 metus iš eilės buvo Europos čempionas: 2 kartus – jaunučių amžiaus grupėje ir kartą – jaunių. Taip pat prisijungė geri jaunesni sportininkai, atėję iš jaunučių“, - neslėpė dar prieš Europos čempionatą didelio apdovanojimų skaičiaus tikėjęsis A. Macijauskas.

Vis dėlto 6 aukso, 3 sidabro ir 6 bronzos medaliai tapo nedidele staigmena net jam. „Šių metų laimėjimai kiek viršija mūsų vidurkį, dažniausiai laimėdavome 12-14 medalių, - kalbėjo treneris. - Labai džiugina, kad pagerėjo ne tik kiekybė, bet ir kokybė: iš 15 prizininkų net 6 – čempionai, o finaluose turėjome 8 sportininkus. Manau, šis čempionatas yra geriausias mūsų istorijoje.“

Svariausią indėlį į lietuvių kraitį įnešė Klaipėdos „Shodan“ klubas, kurio sportininkus treniruoja pernykštis pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionato trečiosios vietos laimėtojas Lukas Kubilius. Uostamiesčio sportininkai čempionais tapo net 4 kartus. Ant pirmojo prizininkų pakylos laiptelio „Shodan“ delegavo Moniką Tydikaitę, Moniką Ryžikovaitę, L. Vaičikauską ir Gytį Ruzgį.

Likusius du aukso medalius Lietuvai pelnė Marijampolės „Tornado“ klube Valiaus Rudžio treniruojama Raminta Makackaitė, tapusi čempione ir katos, ir kumitė rungtyse. Be to, ji buvo pripažinta ir techniškiausia merginų varžybų dalyve.

„R. Makackaitė gal nenustebino, bet nudžiugino. Ji stabiliai laimi varžybas Lietuvoje, atėjo branda, ką įrodė apdovanojimas už geriausią techniką, - svarstė A. Macijauskas. - Už katos rungtį rinktinėje yra atsakingas būtent V. Rudys, o Raminta su meistru treniruojasi kiekvieną dieną klube. Yra trenerio ir sportininko sinergija, ir tai iš karto matyti.“

Sportininkų, kurie laimėtų ir katos, ir kumitė varžybas Lietuva nematė senokai.

„Kai nuėjo ta karta, kurioje buvo Rita Pivoriūnaitė, buvome kiek praradę pozicijas katos rungtyje. Džiugu, kad atsirado tokia sportininkė kaip Raminta, kuri kartoja Ritos kelią. R. Pivoriūnaitė dalyvaudavo ir katos, ir kumitė rungtyse ir užimdavo pirmąsias vietas. Tai gana retas reiškinys, bet mes jį vėl turime“, - džiaugėsi treneris.

A. Macijauskas išskyrė ir du kitus Lietuvos rinktinės narius.

„Nustebino M. Tydikaitė, nes visas kovas laimėjo nokautais – techniškai ir gražiai susitvarkė su visomis varžovėmis. Taip pat labai patiko Osvaldas Balčius, tapęs svorio kategorijos iki 70 kg vicečempionu. Jis liko antras, bet prieš tai kovojo labai gerai. O. Balčius kovoja išskirtinai dideliu greičiu, tik finale pritrūko parako. Bet Osvaldas tikrai nustebino, tai žmogus su ugnimi. Juo labiau, kad per stovyklą jis buvo susilaužęs kojos pirštą ir net bijojo, kad teks praleisti čempionatą. Bet medikai apžiūrėjo ir pasakė, kad trauma nėra labai rimta. Tad O. Balčius tikrai pateisino lūkesčius“, - teigė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris.

Kai tiek daug prizinių vietų, norėti ko nors daugiau sunku, bet vis dėlto lietuvių rezultatas galėjo būti ir dar geresnis.

„Sporte visi gauna tai, ko nusipelno. Tuo sportas ir įdomus, - tvirtino A. Macijauskas. – Gal galima buvo daugiau tikėtis iš Dovydo Lukaičio, kuris pusfinalyje dėl keleto neleistinų veiksmų gavo rimtą įspėjimą ir tai nulėmė jo pralaimėjimą. Potencialiai Dovydas gali būti ant aukščiausio laiptelio.“

Kalbėdamas apie ateitį treneris pateikė pasiūlymą visiems gausios Lietuvos kiokušin karatė bendruomenės treneriams.

„Gerų rezultatų pasiekia tie sportininkai, kurie yra iš gausių klubų, kur yra didelė vidinė konkurencija. Tai skatina tobulėjimą. Palinkėčiau Lietuvos treneriams daryti daugiau bendrų stovyklų, taip keistis patirtimi, treniruočių cikle panaudoti tą didelį Lietuvos jaunių potencialą“, - sakė A. Macijauskas.

Suaugusiųjų grupėje geriausiai sekėsi patyrusiam Lietuvos karatė meistrui Raimundui Paškauskui, kuris nukeliavo iki pat finalo ir tik jame turėjo pripažinti lenko Konrado Kozubowskio pranašumą.

Pirmojoje akistatoje lietuvis įveikė Izraelio sportininką Viačeslavą Raduną, antrojoje – lenką Filipą Szellerį, trečiojoje – šveicarą Nicolą Gablerį, o pusfinalyje pranoko vengrą Tothą Attilą.

Kitas lietuvis – Gintas Gervelis – jau pirmajame etape turėjo pripažinti ukrainiečio Jurijaus Gabčako pranašumą ir pasitraukė iš varžybų.

Moterų varžybose taip pat pirmajame etape suklupo Sandra Kringelytė, turėjusi su pergale pasveikinti bulgarę Denitsą Georgijevą.

Tuo metu Rita Pivoriūnaitė pranoko rumunę Andreą Pop ir gruzinę Mariam Nargizašvili, bet ketvirtfinalyje nusileido švedei Aliciai Edin.

Moterų Europos čempione tapo lenkė Aleksandra Bukowa, finale įveikusi kitą Švedijos atstovę – Chalitą Andresson.

Jaunių merginų varžybose visas varžoves meistriškumu akivaizdžiai pranoko Raminta Makackaitė. Jau po pirmojo etapo pasirodymų specialistai iš karto išskyrė ją kaip neturinčią konkurencijos sportininkę. Pakeliui į viršūnę Lietuvos atstovė eliminavo vengrę Timea Berencsi, ispanę Andreą Alcaraz, rumunę Cristianą Chirlejan, o finale nurungė ukrainetę Anastasią Duziak.

Pirmajame etape būtent ši Ukrainos sportininkė pranoko kitą Lietuvos atstovę – Moniką Tydikaitę.

Trečiosios spalvos – bronzinį – medalį Lietuvos kiokošin karatė rinktinei iškovojo Kasparas Karalis, užėmęs trečiąją vietą. Jis pranoko gruziną Edgarą Ustijaną ir lenką Damianą Bilbaką, bet pusfinalyje turėjo pripažinti ukrainiečio Arseno Lebido pranašumą.

Trečiąją vietą lietuvis pasidalino su rumunu Octavianu Rada, o čempiono titulu džiaugėsi kitas ukrainietis – Jaroslavas Kovalčukas.

Lietuvos sportininkų rezultatus katos rungtyje Europos karatė organizacijos viceprezidentas Romas Vitkauskas įvertino kaip labai gerus.

„Treneriai labai gerai padirbėjo, smagu, kad šioje rungtyje susigrąžinome prarastas pozicijas“, - sakė R. Vitkauskas.

Penktadienio popietę Tbilisyje vyksta jaunių kumitė rungties varžybos, o šeštadienį dėl Europos čempionų titulų kumitė rungtyje kovos suaugusieji.

Gins titulus

Kaunietės Ingos Mikštaitės ir vilniečio Valdemaro Gudausko tikslas – vėl užkopti ant aukščiausio prizininkų laiptelio. Tačiau ir be jų Lietuvos kiokušin karatė rinktinėje netrūksta pajėgių kovotojų.

Prieš metus Senojo žemyno čempionate triumfavusi Rita Pivoriūnaitė dalyvaus kata varžybose. Kartu su ja savo sugebėjimus demonstruos Sandra Kringelytė, tarp vyrų – daugkartinis Europos pirmenybių prizininkas kaunietis Raimundas Paškauskas ir jo auklėtinis Gintas Gervelis.

Kumitė varžybose Lietuva turės po du atstovus visose svorio kategorijose. Jėgas išmėgins Justina Šišaitė, Jelena Sapožnikova (abi – iki 50 kg), Kamilė Kasparavičiūtė, Erika Žeburtunovič (iki 55 kg), I.Mikštaitė, Gabija Gudeliauskaitė (iki 60 kg), Nora Vaznelytė ir Brigita Gustaitytė (per 60 kg) bei Jonas Eimontas, Jevgenijus Jurutas (iki 65 kg), Andrius Miseckas, Domas Sutkus (iki 75 kg), V.Gudauskas, Kęstutis Radvila (iki 85 kg), Edgardas Sečinskis ir Vytautas Cėpla (per 85 kg).

Kas sustabdys bulgarą?

"Šis čempionatas išsiskiria dalyvių gausa. Norint tapti vyrų čempionu, reikės laimėti net penkias kovas. Moterų varžybose būsimoms čempionėms taip pat reikės palaužti penkias arba keturias konkurentes, – sakė Europos karatė organizacijos (EKO) viceprezidentas Romas Vitkauskas. – Mūsų rinktinė pajėgi, turime stiprių sportininkų. Manau, du aukso medaliai jai būtų geras rezultatas."

Bene didžiausios viltys siejamos su moterų svorio kategorijos iki 60 kg sportininkėmis. Prieš metus Varšuvoje įvykusio Europos čempionato finalas buvo lietuviškas – I.Mikštaitė nugalėjo Rūtą Brazdžionytę. Šiemet Lietuvos čempionate I.Mikštaitė nusileido G.Gudeliauskaitei.

Pagrindinis V.Gudausko oponentas bus 34-erių rumunas Marius Ilasas.

"Rumunas pastarąjį dešimtmetį kartu su bulgaru Valerijumi Dimitrovu pagal iškovotus Europos čempionų titulus – tituluočiausi sportininkai. Abu beveik neįveikiami", – V.Gudausko laukiantį iššūkį įvardijo R.Vitkauskas.

Su Bulgarijos kiokušin karatė superžvaigžde V.Dimitrovu gali susitikti E.Sečinskis ir V.Cėpla.

Sieks revanšo

Kartu su suaugusiųjų kata varžybomis gegužės 13-ąją vyks Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas. Šioje amžiaus grupėje lietuviai visada susižeria gausų apdovanojimų derlių.

Andriaus Macijausko, Luko Kubiliaus ir Valiaus Rudžio treniruojamoje Lietuvos jaunių rinktinėje šiemet – 21 sportininkas. Tarp jų – ir kaunietis Dovydas Lukaitis. 2013 ir 2014 m. Europos jaunučių čempionas pernai perėjo į vyresnę amžiaus kategoriją ir nusileido dviems ukrainiečiams. Šiemet jis nusiteikęs bronzos medalį iškeisti į auksą.

"Mintys sukasi tik apie nugalėtojo taurę. Juo labiau kad Europos čempionatui intensyviai ruošiausi, išvengiau traumų", – kalbėjo D.Lukaitis.

Kauniečio teigimu, jis pernelyg nesidomėjo savo varžovų iš Ukrainos tolesniu karjeros keliu.

"Jei pats būsiu gerai pasirengęs, joks priešininkas nebaisus. Todėl labiausiai rūpinausi savo paties sportine forma", – sakė kovotojas.

Vieną perspektyviausių Lietuvos kiokušin karatė kovotojų D.Lukaitį palaiko ir "Kauno diena", sėkmės Tbilisyje palinkėjo rėmėja – saugos tarnyba "VIP Control".

Europos kiokušin karatė čempionato mecenato – bendrovės "Tete-a-Tete" Kazino direktorius Andrius Ališauskas viliasi, kad Lietuvos sportininkai Kaune iškovos ne vieną medalį.

– Kodėl bendrovė "Tete-a-Tete" Kazino nusprendė remti šias varžybas? – paklausėme A.Ališausko.

– Su Lietuvos kiokušin karatė federacija bendradarbiaujame jau kelis metus. Pernai mūsų bendrovė buvo generalinė Vilniuje surengto ir gerų tarptautinių atsiliepimų sulaukusio pasaulio čempionato rėmėja, šiemet – mūsų šalies sportininkų delegacijos Europos čempionate Azerbaidžane, kur lietuviai iškovojo keturis medalius, rėmėja. Be to, "Tete-a-Tete" Kazino prekės ženklas istoriškai siejamas su sėkme, geromis emocijomis bei azartišku laisvalaikiu, tad pasaulyje gerai žinoma kiokušin karatė sporto šaka yra ta terpė, kuri atskleidžia pagrindines bendrovės vertybes. Mūsų verslo šaknys – Kaune, čia – pagrindinė bendrovės būstinė, tad džiaugiamės, kad Europos kiokušin čempionatas, kuriame dalyvaus aukščiausio lygio kovotojai, vyks būtent šiame mieste.

– Kokias kitas sporto šakas remia jūsų bendrovė?

– Viena pagrindinių mūsų bendrovės vertybių – socialinės atsakomybės puoselėjimas. Rėmėme legendinę Kauno "Žalgirio" komandą ir buvome vieni pirmųjų, ištiesusių pagalbos ranką klubui, kai po banko griūties ištiko krizė. Šiemet "Tete-a-Tete"Kazino buvo Lietuvos atvirojo golfo mėgėjų čempionato, kuriame varžėsi per 120 dalyvių iš daugiau nei 20 šalių, generalinė rėmėja, XVIII tarptautinio Algirdo Šociko bokso turnyro pagrindinė rėmėja. Be to, esame automobilių sporto "300 ežerų ralio" partneriai.

– Kokių rezultatų tikitės iš Lietuvos kiokušin karatė rinktinės Kaune?

– Mūsų šalies kiokušin karatė meistrai diktuoja madas Europoje. Pernai Šveicarijoje surengtame Senojo žemyno čempionate Lietuvos sportininkai iškovojo aštuonis medalius, o čempionų laurai atiteko Ritai Pivoriūnaitei, Rūtai Brazdžionytei ir Andriui Draugeliui. Tiek trofėjų nepelnė jokia kita šiame čempionate dalyvavusi rinktinė. Labai tikimės, kad ir Kaune vyksiantis Europos čempionatas lietuviams bus sėkmingas.

Penkios kovos per vieną dieną su aukščiausio lygio varžovais – toks išbandymas Kaune laukia Europos kiokušin karatė absoliučios svorio kategorijos čempionato dalyvių, svajojančių apie aukso medalį.

Dalysis ne vien medalius

Beveik pusketvirto šimto sportininkų iš 28 valstybių šiandien ir rytoj Kauno sporto halėje varžysis pagal viso kontakto taisykles.

Kovotojai dalysis ne vien medalius, bet ir kelialapius į kitąmet Japonijoje vyksiančią neoficialią kiokušin karatė olimpiadą – pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionatą.

Meistriškumą demonstruos ir dvylika mūsų šalies atletų. Tarp svečių bus 34-erių  bulgaras Valerijus Dimitrovas – vienuolika kartų Europos čempionas, triskart pasaulio taurės laimėtojas.

Be to, Kaune vyks Europos jaunių (iki 16 metų) ir jaunimo (iki 22 metų) pirmenybės.

"Stengsimės pateisinti lūkesčius – sieksime trofėjų", – užtikrino Lietuvos kiokušin karatė federacijos (LKKF) prezidentas Vidmantas Poškaitis.

Renginio mecenatas – bendrovė "Tete-a-tete" Kazino.

Pasaulio karatė organizacijos (WKO) reitingų lentelėje Lietuva tarp 86 šalių yra antroje vietoje – po Japonijos.

Rengia naujus ginklus

Viena tituluočiausių mūsų rinktinės kovotojų – Inga Mikštaitė. Trenerio Gedimino Varkalos auklėtinė išsiskiria ypatinga technika – itin grėsmingi jos aukšti smūgiai kojomis.

Šį kaunietės kozirį varžovės jau gerai žino, tad Inga savo arsenale ieško kitų ginklų. Europos čempionatui ji rengėsi tiek fiziškai, tiek taktiškai ir psichologiškai.

"Sportas jau seniai tapo mano gyvenimo būdu, tad viskas, atrodo, taip ir turi būti. Svarbiausia, kad traumos nekamuoja, todėl treniravausi visa jėga", – sakė I.Mikštaitė.

Europos kiokušin karatė absoliučios svorio kategorijos čempionatuose Inga dalyvavo dukart ir abu – sėkmingai: 2012-aisiais iškovojo sidabrą, o pernai – bronzą. 2011-aisiais pasaulio čempionate Japonijoje užėmė ketvirtą vietą.

I.Mikštaitė neabejoja: Kaune nebus lengvų kovų, nes visos priešininkės – iš elito. Sportininkės nuomone, kelių kilogramų skirtumas svorio kategorijoje per varžybas turi didelės įtakos, o kovojant be svorio apribojimų tai dar svarbiau.

"Tokiais atvejais reikia teisingai pasirinkti kovos taktiką, varžovei primesti sau palankesnį stilių, – svarstė karatistė. – Be to, didžiajame sporte sunku išsiversti ir be paprasčiausios sėkmės."

Ambicinga debiutantė

"Vietoj garantuoto medalio renkuosi galimybę", – pabrėžė jauniausia Lietuvos kiokušin karatė rinktinės narė Gabija Gudeliauskaitė.

21-ų sportininkė galėjo dalyvauti Europos jaunimo (iki 22 m.) čempionate ir iškovoti auksą, bet ryžosi naujam iššūkiui – debiutuoti absoliučios svorio kategorijos varžybose. Gabijos treneris Ričardas Poška kitokio sprendimo ir nesitikėjo.

G.Gudeliauskaitė suaugusiųjų varžybose – ne naujokė: jos galimybės atsiskleidė 2013 m. Vilniuje įvykusiame pasaulio čempionate, kai kaunietė iškovojo bronzos medalį, o vėliau tapo Europos vicečempione.

"Kovodama su savo svorio priešininkėmis esu įpratusi, kad jos nuo manęs bėga, bet per varžybas be svorio apribojimų man reikia efektyviai išnaudoti greitį, pirmiausia – per akistatas su sunkesnėmis varžovėmis", – teigė G.Gudeliauskaitė, mėgstanti smūgius, kuriuos teisėjai įvertina "wazari" – tašku.

2013-ųjų Europos čempionės Rūtos Brazdžionytės nuomone, dar vienas medalis ar kelialapis į pasaulio čempionatą – svarūs trofėjai, bet svarbiausia – nužengus nuo tatamio jausti, kad padaryta viskas, ką leido jėgos.

"Kiekviena nauja kova – fizinis ir dvasinis iššūkis man pačiai", – pabrėžė Kauno "Oriens" klubo atstovė.

Tikslas – kautis finale

Lietuvos čempionė Nora Vaznelytė – tarsi neišsiskleidęs žiedas. Ji karaliavo Europos jaunių varžybose, tapo Europos jaunimo čempione, o tarp suaugusiųjų kelią į pripažinimą skinasi pamažu.

Ženklas, kad ji žengia teisinga linkme – 2013-ųjų Europos absoliučios svorio kategorijos čempionato bronzos medalis.

Fiziškai tvirta, kovos menui puikiai sudėta sportininkė turi įveikti didžiausią – psichologinį – barjerą, kad sveikas sportinis pyktis išlaisvintų sprogstamąją jėgą. Norai patiktų, kad tai šįkart įvyktų jos gimtajame Kaune.

Rengdamasi Europos čempionatui N.Vaznelytė dalyvavo tarptautiniame turnyre Kroatijoje, kur jau pirmoje kovoje susigrūmė su daugkartine Europos čempione vengre Csenge Szepesi. Kova vyko devynias minutes su trimis pratęsimais ir tik po to teisėjai  pergalę skyrė Vengrijos karatistei.

"Labai norėjau pasitikrinti jėgas su šia priešininke. Nesijaučiu pralaimėjusi. Manau, tąkart laimėtoją lėmė solidesnis mano varžovės autoritetas. Norint įveikti tokio lygio konkurentę, reikia būti aiškiai pranašesnei už ją, – tvirtino Lietuvos čempionė. – Man kartais pritrūksta pasitikėjimo savo jėgomis. Turiu įtikinti save, kad galiu nugalėti bet kurią varžovę. Atrodo, žinau tai, bet galbūt ne iki galo žinau. Juk per treniruotes atremiu vyrų smūgius, o per varžybas nuo moterų neapsiginu."

N.Vaznelytė būtų patenkinta, jeigu šiame Europos čempionate iškovotų medalį, tačiau maksimalus tikslas – pasiekti finalą.

Numetė 10 kilogramų

Andrius Draugelis turbūt bus didžiausia mįslė varžovams. Ar jis kovos taip, kaip Lietuvos suaugusiųjų čempionatuose, kurių dar nelaimėjo, ar kaip Europos čempionatuose, kuriuose tarp sunkiasvorių jau dukart iš eilės pelnė aukso medalius?
"Būsiu toks, kokį mane varžovai įpratę matyti Europos čempionatuose", – užtikrino sportininkas.

Kaune vyksiančios pirmenybės A.Draugeliui – pirmasis išbandymas varžybose be svorio apribojimų. Karatistas nemano, kad fizinė jėga gali suteikti ryškesnį pranašumą.

"Manau, kad didesnis svoris tokiose varžybose gali pakišti koją, nes lygią kovą galima pralaimėti vien dėl to, kad esi sunkesnis. Todėl nutariau numesti svorio", – sakė Kauno "Karių" klubo kovotojas, prieš mėnesį atsikratęs 10 kg ir dabar sveriantis 95 kg.

"Tikiuosi, kad bus lengviau kovoti su greitesniais ir vikresniais varžovais. Bus labai įdomu išbandyti jėgas su kitų svorio kategorijų karatistais", – kalbėjo Andrius.

Europos čempionato favoritu jis įvardijo Bulgarijos rinktinės lyderį V.Dimitrovą, bet ir pats yra nusitaikęs į medalį.

Tvarkaraštis

Lapkričio 8 d. 9–13 val. – jaunučių (iki 16 m.) kumitė varžybos, 13–14.15 val. – jaunimo (iki 22 m.) vaikinų atrankos kovos, 17.30 val. – jaunimo (iki 22 m.) vaikinų varžybų pusfinaliai ir finalai, 17.30–21 val. – moterų absoliučios svorio kategorijos kovos.

Lapkričio 9 d. 9–10.30 val. – jaunučių (iki 16 m.) ir jaunimo (iki 22 m.) kata varžybos, 10.30–13 val. – jaunimo (iki 22 m.) merginų kumitė varžybos, 16.30–19.30 val. – vyrų absoliučios svorio kategorijos kovos.