Neturtingą 6,7 mln. gyventojų turinčią Vidurinės Azijos valstybę, 1991 m. tapusią nepriklausoma, beveik tris dešimtmečius kamuoja politinis nestabilumas.

Dabartinė Kirgizijos vėliava – geltonas apskritimas raudoname fone vaizduoja tradicinę klajoklių jurtą, jį gaubia į šonus sklindančios plevenančios linijos – buvo patvirtinta 1992 m., subyrėjus Sovietų Sąjungai. Lapkritį parlamento pirmininkas Nurlanbekas Šakijevas pateikė įstatymo projektą pakeisti emblemą, kad šios linijos „aiškiai primintų saulės spindulius“.

Pokyčių šalininkai, įskaitant prezidentą Sadyrą Džaparovą, tvirtino, kad dabartinis dizainas pernelyg primena saulėgrąžą, o tai trukdo Kirgizijai išnaudoti savo, kaip „išsivysčiusios ir nepriklausomos“ valstybės, potencialą.

Nuo šiol bus taip, lyg mums šviestų ir šypsotųsi saulė.

„Visuomenės nuomone, mūsų vėliava primena saulėgrąžą, šiame kontekste šalis negali atsitiesti“, – spalį sakė S. Džaparovas. „Net būta atvejų, kai atvykę užsieniečiai sakė, kad tikriausiai mūsų respublikoje dideliais kiekiais auga saulėgrąžos“, – pridūrė jis. „Nuo šiol bus taip, lyg mums šviestų ir šypsotųsi saulė“, – spalį kalbėjo už pokyčius pasisakęs S. Džaparovas.

Trečiadienį už pakeitimus balsavo 59 parlamentarai, tik penki buvo prieš.

S. Džaparovas yra valdžioje nuo 2021 m., kai šalininkų buvo išlaisvintas iš kalėjimo ir greitai iškilo į valdžią. Anksčiau šį mėnesį dešimtys žmonių per demonstraciją sostinėje Biškeke priešinosi vėliavos pakeitimui.

Kirgizija turtinga gamtos išteklių, bet, kaip ir kitose Vidurinės Azijos valstybėse, daug piliečių priklausomi nuo užsienyje dirbančių migrantų perlaidų. Pasaulio banko teigimu, Kirgizija, kad pasiektų stiprų ekonomikos augimą, turi įgyvendinti „privataus sektoriaus plėtros ir darbo vietų kūrimo, tarptautinės prekybos skatinimo ir fiskališkai tvarios energijos gamybos“ reformas.

N. Pašiniano nedalyvavimas Maskvos vadovaujamos regioninės grupės susitikime yra dar vienas smūgis pastaruoju metu pašlijusiems Jerevano ir Maskvos santykiams.

Tai bus pirmoji V. Putino kelionė į užsienį po to, kai kovą Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė jo arešto orderį.

N. Pašinianas telefonu pranešė Kirgizijos prezidentui Sadyrui Japarovui (Sadyrui Džaparovui), kad neatvyks.

„Armėnijos ministras pirmininkas apgailestaudamas pranešė, kad dėl tam tikrų aplinkybių negalės dalyvauti NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugos) vadovų tarybos posėdyje“, – pridūrė prezidento S. Japarovo biuras.

N. Pašinianas kritikavo Maskvos vaidmenį Kalnų Karabacho krizėje, Rusijai nepanorus įsikišti, kai Azerbaidžanas pradėjo žaibišką operaciją, siekdamas susigrąžinti visišką separatistinio Kalnų Karabacho regiono, kuriame daugumą gyventojų sudaro etniniai armėnai, kontrolę.

Azerbaidžanas perėmė kalnuoto regiono, kurį Armėnija laiko savo protėvių žemių dalimi, kontrolę rugsėjį po vienos dienos puolimo, kuris išprovokavo masinį etninių armėnų išvykimą.

Praėjusią savaitę, po to, kai Armėnija, supykdydama Maskvą, žengė žingsnį prisijungimo prie TBT link, N. Pašinianas Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikime susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Hagoje įsikūręs teismas išdavė V. Putino arešto orderį dėl įtariamo neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją.

Šalies kultūros ministerija pareiškime nurodė, kad gauna dažnus pranešimus iš organizacijų, kurios reiškia susirūpinimą dėl, jų vertinimu, žalingo šios programėlės poveikio.

„Pažymima, kad „TikTok“ panardina vartotoją į virtualų trumpų klipų pasaulį. Juos peržiūrėję paaugliai bando atkartoti tam tikrus vaizdo įrašus, o kai kurie iš jų yra pavojingi gyvybei“, – teigė ministerija.

Ji taip pat apkaltino programėlę negebant apriboti turinio, kuris, anot jos, kenkia vaikų sveikatai ir vystymuisi.

„TikTok“ neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Sugriežtinti socialinių tinklų kontrolę dėl jų galimo poveikio vaikams siekia ne viena šalis, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Prancūziją.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais Kirgizija taip pat buvo kritikuojama dėl to, kad suvaržė nepriklausomą žiniasklaidą, o teisių grupės sako, kad šioje Vidurio Azijos šalyje vis labiau varžoma žodžio laisvė.

„TikTok“, turinti apie milijardą aktyvių mėnesinių vartotojų, kitose šalyse susidūrė su apribojimais dėl įtariamo duomenų taisyklių pažeidimo ir buvo uždrausta Indijoje.

Programėlė taip pat griežtai prižiūrima Vakaruose dėl jos ryšių su Kinija. Ji priklauso kinų bendrovei „ByteDance“, neigiančiai, kad ją tiesiogiai kontroliuoja Pekinas.

„Lietuvos ambasada Astanoje gavo informaciją apie Lietuvos respublikos piliečio dingimą. Ambasada nuolat palaiko ryšį su Lietuvos respublikos garbės konsulu Kirgizijoje, dingusio piliečio drauge“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė Paulina Levickytė.

Anot jos, ambasada dėl Lietuvos piliečio dingimo dar liepos 24-ąją kreipėsi į Kirgizijos institucijas.

Apie keturių dingusių alpinistų paiešką praėjusios savaitės pabaigoje pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Kirgizijos nepaprastųjų situacijų ministerija. Trys rusai ir lietuvis dingo kopdami į Pergalės viršukalnę.

Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidiumo narys Marius Pulkauninkas BNS sakė, kad paskutinį kartą su alpinistu lietuviu ryšys buvo užmegztas liepos 18 dieną.

Pasak jo, kelionės metu grupę greičiausiai užklupo prastos oro sąlygos.

„Interfax“ nurodo, kad liepos 24 dieną palydoviniu ryšiu buvo gautas signalas, jog grupei reikia pagalbos. Dingusių alpinistų ieškoti buvo pakeltas sraigtasparnis, suburta gelbėjimo komanda, tačiau kol kas nesėkmingai.

„Taip, vienas iš dingusių alpinistų yra Lietuvos pilietis“, – BNS sakė asociacijos prezidiumo narys Marius Pulkauninkas.

Apie keturių dingusių alpinistų paiešką penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Kirgizijos nepaprastųjų situacijų ministerija. Trys rusai ir lietuvis dingo kopdami į Pergalės viršukalnę.

M. Pulkauninkas sako, kad paskutinį kartą su alpinistu lietuviu ryšys buvo užmegztas liepos 19 dieną.

„18 dieną jis parašė, kad jau lips į viršūnę, o 19 dieną jų komanda susisiekė su dar viena stovykla, kad leidžiasi žemyn. Nėra aišku, ar jie pasiekė viršūnę, ar ne“, – teigė jis.

Nėra aišku, ar jie pasiekė viršūnę, ar ne.

Pasak Alpinizmo asociacijos atstovo, kelionės metu grupę užklupo prastos oro sąlygos.

„Interfax“ nurodo, kad liepos 24 dieną palydoviniu ryšiu buvo gautas signalas, kad grupei reikia pagalbos.

Dingusių alpinistų ieškoti buvo pakeltas sraigtasparnis, suburta gelbėjimo komanda, tačiau kol kas nesėkmingai.

Glaudžius politinius, ekonominius ir karinius ryšius su Rusija palaikanti Vidurinės Azijos šalis įtariama eksportuojanti dvejopo naudojimo elektronikos komponentus, kuriuos Maskva gali panaudoti kariniais tikslais.

Kirgizijos saugumo agentūra pareiškė, kad „nei pati Kirgizijos valstybė, nei kokios nors valstybinės struktūros ir įmonės nėra susijusios su JAV ir Vakarų šalių Rusijai taikomo sankcijų režimo pažeidimu“.

Tačiau ji pripažino galimą privačių įmonių dalyvavimą, sakydama, kad jos galėjo pažeisti sankcijas, nors „galbūt nežinojo, kas gali būti jų tiekiamų produktų galutinis vartotojas ir naudotojas“.

Ji pridūrė, kad pradėjo tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti ir sustabdyti tokią veiklą.

Kirgizijos premjeras Akylbekas Žaparovas sakė, kad „ateityje bus imtasi priemonių, kad prekės, kurioms taikomos sankcijos, nekirstų mūsų sienos ir nepatektų ten, kur taikomos sankcijos“.

Kirgizijos muitinės duomenimis, bendra Kirgizijos eksporto į Rusiją apimtis 2022 metais, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 145 procentais.

Tuo tarpu vietos žiniasklaida neseniai pranešė, kad netoli Kirgizijos sienos su kaimyniniu Kazachstanu buvo konfiskuota 14 kiniškų dronų, naudojamų žemės ūkyje, ir teigė, kad jie buvo skirti Rusijai.

Tačiau Kirgizijos ekonomikos ministerija trečiadienį pareiškė, kad tai buvo eksporto kontrolės pažeidimo klausimas.

Pastaraisiais mėnesiais JAV ir ES diplomatai lankėsi Vidurinėje Azijoje, kur Rusija tebėra pagrindinė regiono galybė, ir įspėjo apie galimas antrines sankcijas, kad būtų užkirstas kelias naudotis spragomis.

Vienai Kirgizijos įmonei Vašingtonas neseniai pritaikė sankcijas, o dvi kitas Uzbekistane įsikūrusias įmones Europos Sąjunga įtraukė į juodąjį sąrašą.

Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai radijo stotis sutiko pašalinti valdžios institucijų kritikuojamą vaizdo įrašą

Apdovanojimus pelnęs radijas „Radio Azattyk“ yra garsus šios šalies transliuotojas, kuris reguliariai rengia reportažus apie opozicijos grupes ir tiria galimą korupciją.

„Azattyk Media“ iš visų savo platformų pašalino reportažą su nepatikima informacija apie pasienio konfliktą“, – nurodė Kirgizijos kultūros ministerija, turėdama omenyje susirėmimus su kaimyniniu Tadžikistanu.

„Teisminiai procesai buvo sustabdyti“, – pridūrė ministerija.

Apie tai paskelbta po to, kai Kirgizijos sostinės teismas patvirtino abiejų šalių taikos susitarimą.

Sausį Kultūros ministerija pranešė, kad pateikė ieškinį dėl šios žiniasklaidos organizacijos uždarymo, kai ši atsisakė pašalinti vaizdo įrašą apie susirėmimus tarp Kirgizijos ir Tadžikistano, per kuriuos pernai žuvo apie 100 žmonių.

Balandį teismas nurodė uždaryti JAV finansuojamo RFE/RL vietinį padalinį, kuris kritikavo šį sprendimą.

Organizacijos „Amnesty International“ ir „Žurnalistai be sienų“ (angl. Reporters Without Borders) pasmerkė šiuos teismo sprendimus.

Kirgizijoje egzistuoja santykinė žodžio laisvė, bet, teisių gynimo grupių teigimu, spaudimas žiniasklaidai auga.

Kirgizija yra buvusi sovietinė respublika ir viena svarbiausių Rusijos sąjungininkių.

Kirgizų kalba yra tiurkų kalba, bet Kirgizijoje vis dar naudojama sovietų diktatoriaus Josifo Stalino įvesta kirilica.

Kirgizijoje ne kartą svarstyta pereiti prie lotyniškos abėcėlės rašmenų, apie tai ypač pradėta svarstyti po to, kai 2022 metų vasarį Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, teigdama, kad šioje provakarietiškoje šalyje pažeidžiamos rusakalbių teisės.

Kirgizijos prezidentas Sadyras Džaparovas ketvirtadienį pareiškė, kad pereinamojo laikotarpio klausimas nesvarstomas.

„Kalbėti apie kirgizų kalbos perėjimą prie lotyniškos abėcėlės dar per anksti“, – sakė S. Džaparovas Nacionalinės valstybinės kalbos ir kalbos politikos komisijos pirmininkui Kanybekui Osmonalijevui.

„Valstybinė kalba turėtų būti toliau plėtojama kirilica“, – pridūrė prezidentas.

Regiono galiūnė Turkija, naudojanti lotyniškus rašmenis, siekia sukurti bendrą kalbinę erdvę su buvusiomis sovietinėmis Vidurio Azijos šalimis.

Sovietų Sąjunga savo respublikose skatino naudoti kirilicą, o kelios Vidurio Azijos šalys, įskaitant Kazachstaną, perėjo prie lotyniškos abėcėlės rašmenų, nutraukdamos simbolinius ryšius su buvusia okupante Maskva.

2017 metais tuometinis Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbayevas (Nursultanas Nazarbajevas) paragino atsisakyti kirilicos ir teigė, kad energijos išteklių turtinga šalis iki 2025-ųjų turėtų visiškai pereiti prie lotyniškos abėcėlės.

Tačiau pereinamasis laikotarpis buvo sudėtingas, o N. Nazarbayevo įpėdinis  Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas) ne kartą kritikavo reformų tempą.

„Padarėme daug grubių klaidų, stengdamiesi kuo greičiau išspręsti šią užduotį“, – sakė jis anksčiau šį mėnesį.

Tarnyba patvirtino, kad tyrimas sausį pradėtas įtariant sankcijų rusiškai ir baltarusiškai medienai apėjimą, Kazachstaną ir Kirgiziją naudojant kaip priedangą tikrajai gaminių kilmei, nurodo portalas.

„Šiuo metu VVTAT turi duomenis apie 95 įmones, kurios galimai galėjo įvežti į Lietuvos Respubliką sankcionuotą medieną. 4-iose įmonėse yra pradėti patikrinimai. Dėl visų kitų likusių įmonių pradėtas dokumentinis tyrimas. (...) Gauti dokumentai ir duomenys šiuo metu yra analizuojami“, – „Sienai“ teigė tarnyba.

Ji tikrinamų įmonių neįvardijo.

2022-ųjų pabaigoje „Siena“ paskelbė, kad Vievio įmonės „Vivalsa“ akcininkas ir vadovas Saulius Girčys pripažino, jog parduodamas medienos granulių krovinys iš Kirgizijos iš tiesų yra baltarusiškas.

„Siena“ su partneriais kelias savaites nagrinėjo medienos srautus, į Europos Sąjungą plaukiančius iš dviejų valstybių, negarsėjančių medienos pramone – Kirgizijos ir Kazachstano.

Kultūros ministerija pranešė, kad pateikė ieškinį dėl apdovanojimų pelniusio „Radio Azattyk“, vienos pagrindinių šios Centrinės Azijos šalies žiniasklaidos priemonių, uždarymo.

Buvusioje sovietinėje respublikoje, palyginti su kitomis regiono šalimis, galioja santykinė žodžio laisvė, tačiau teisių gynimo grupės ne kartą pasmerkė didėjantį spaudimą žiniasklaidai.

Kultūros ministerijos atstovas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad ieškinys buvo pateiktas.

Anksčiau tą pačią dieną „Radio Azattyk“ sakė, kad tokių veiksmų valdžia ėmėsi dėl to, kad atsisakė pašalinti vaizdo įrašą apie praėjusių metų rugsėjį vykusius kruvinus Kirgizijos ir Tadžikistano susirėmimus, per kuriuos žuvo apie 100 žmonių.

„Radio Azattyk“ „YouTube“ kanalas turi beveik 2 mln. prenumeratorių. Jame reguliariai skelbiami reportažai apie politinę opoziciją ir įtariamos korupcijos tyrimai.

Radijo stotį siekiama uždaryti praėjus trims mėnesiams po to, kai valdžios institucijos užblokavo „Radio Azattyk“ interneto svetainę ir banko sąskaitą.

Pareigūnai kaltina radijo stotį skleidžiant „neapykantos kalbą ir nepatvirtintą informaciją apie tariamą Kirgizijos išpuolį prieš Tadžikistaną“.

Praėjusią savaitę JAV senatoriai Bobas Menendezas (Bobas Menendesas) ir Jimas Rischas (Džimas Rišas) raštu kreipėsi į Kirgizijos prezidentą Sadyrą Žaparovą, reikšdami susirūpinimą dėl „susidorojimo su nepriklausoma žiniasklaida“.

„Esame susirūpinę, kad sprendimai neribotam laikui užblokuoti „Radio Azattyk“ interneto svetaines ir įšaldyti tarnybos banko sąskaitą kelia pavojų jūsų šalies, kaip laisvo žodžio švyturio Centrinėje Azijoje, tarptautinei reputacijai“, – sakoma laiške, kurio kopija buvo paskelbta penktadienį.

S. Žaparovo atstovas spaudai sekmadienį pareiškė, kad visos žiniasklaidos priemonės privalo laikytis vietos teisės aktų.

„Kirgizija yra laisva, demokratinė šalis, kurioje yra visos sąlygos visapusiškai nepriklausomai žiniasklaidai veikti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė Erbolas Sultanbajevas.