Švietimo ir mokslo ministerijos trečiadienį parengtame Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad 47-ių E. Urbanavičius bus atleistas liepos 16 dieną.

Nuo kitos dienos jo pareigas turėtų perimti departamento vyresnioji patarėja Kornelija Tiesnesytė.

KKSD direktoriaus kadencija trunka ketverius metus. E. Urbanavičius į šias pareigas buvo paskirtas 2014 metų liepą.

Jis yra dirbęs valstybės įmonėje „Valstybinė radijo dažnių tarnyba“, vėliau užėmė įvairias pareigas Ryšių reguliavimo tarnyboje. Iki tapimo KKSD direktoriumi E. Urbanavičius dirbo šios tarnybos Inspektavimo skyriaus vedėju.

Jis taip pat yra buvęs Lietuvos rankinio federacijos vadovu, taip pat yra dirbęs viešosios įstaigos „Vilniaus rankinio centras“ valdybos pirmininku.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atmetė „Vilniaus nacionalinio stadiono“ ieškinį.

Teismas nusprendė, kad konkurso sąlygose nustatytas reikalavimas preliminarius pasiūlymus pateikti elektronine forma per centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS) atitinka galiojančias Koncesijų įstatymo nuostatas.

„Ieškovas („Vilniaus nacionalinis stadionas“ – BNS) įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo konkurso sąlygų, todėl teikdamas pasiūlymą privalėjo jų laikytis. Ieškovo popierine forma pateiktas preliminarus pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų reikalavimų, todėl komisija teisėtai ir pagrįstai tokį pasiūlymą atmetė. Ieškovo reikalavimas pripažinti popierinės formos pasiūlymą tinkamai pateiktu neatitinka konkurso sąlygų, todėl negali būti tenkinamas“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Teismas taip pat panaikino kovo pradžioje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, laikinai sustabdžiusias konkurso procedūras.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ pasiūlymas buvo atmestas, nes įmonė jį pateikė ne per informacinę viešųjų pirkimų sistemą, kaip reikalauta, o užklijuotame voke. Vilniaus savivaldybė kartu su Vyriausybei atstovaujančiu Kūno kultūros ir sporto departamentu (KKSD) siekia tęsti derybas su vieninteliu likusiu konkurso dalyviu – koncerno „Icor“ valdoma inžinerinių produktų ir sprendimų bendrove „Axis Industries“ bei jos partneriais.

„Axis Industries“ kartu su bendrovėmis „Venetus Capital“, „Kauno arena“ ir architektų bendrovėmis „Populous“ bei „Cloud architektai“ kompleksą siūlo pastatyti už 79,9 mln. eurų. Konsorciumui pateikus detalizuotą stadiono urbanistinį ir architektūrinį sprendinį, finansinės veiklos modelį ir komercinės veiklos verslo planą, pasiūlymas bus vertinamas iki birželio vidurio, vėliau prasidės oficialios derybos.

25 metų trukmės koncesijos sutarties pasirašymas numatytas 2019 metų vasarą.

Teismo prašoma panaikinti KKSD direktoriaus Edžio Urbanavičiaus skirtą papeikimą KKSD dirbančiam Aivarui Salamakinui, kuris, taip pat vadovaudamas Kūno Kultūros ir sporto rėmimo fondui, viešai išsakė kritiką KKSD ir gavo papeikimą, nes, pasak KKSD, nesilaikė darbuotojams taikomų reikalavimų.

„Man nekyla jokių abejonių, kad šis papeikimas susijęs su permainomis fonde, kuriam pradėjau vadovauti. Tokiais grubiais metodais siekiama ne tik nebeleisti reikšti departamento vadovybei nepatogios nuomonės viešai, bet ir galimai daryti spaudimą man, kaip fondo vadovui“, – išplatintame pranešime teigia A. Salamakinas.

Kritikuoti nėra problemos, tegu kritikuoja, kas nori, mane kritikuoja jau ketvirti metai visur, bet kritikai turi būti pagrindas.

KKSD Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus patarėjas A. Salamakinas į teismą kreipėsi iš departamento generalinio direktoriaus liepos pabaigoje sulaukęs raštiško papeikimo dėl nesuderintų veiksmų, susijusių su departamento fondo tarybos veikla bei išsakytos nuomonės viešai apie problematiką sporte ir fondo veikloje.

Jam papeikimą paskyręs E. Urbanavičius sako, kad kalbėdamas apie įstaigą, kuriai atstovauja, A. Salamakinas turėjo laikytis tam tikrų taisyklių.

„Atstovas atstovauja, o ne kritikuoja“, – sakė E. Urbanavičius.

Pasak jo, nepaisant išsiskyrusio požiūrio, keblumų bendraujant darbiniais reikalais su A. Salamakinu nekyla.

„Kritikuoti nėra problemos, tegu kritikuoja, kas nori, mane kritikuoja jau ketvirti metai visur, bet kritikai turi būti pagrindas. Antras dalykas, tai nebuvo kritika, tai buvo... švelniai pasakysiu – tikrovės neatitinkanti informacija“, – kalbėjo KKSD direktorius.

Televizija nurodė, jog KKSD čempionatui skyrė 14 tūkst. eurų jam jau pasibaigus.

„Aš žinau, kas prašė, dėl ko prašė, dėl ko buvo teikta, bet norėčiau, kad būtų išdėliota visa informacija raštu“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

„Atliksime tyrimus ir, na, pasižiūrėsime objektyviai ir įvertinę visus duomenis, (...) dėl kokių priežasčių buvo priimtas sprendimas skirti paramą“, – pridūrė jis.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis situaciją pavadino nenormalia.

Be kitų dalyvių, į čempionatą atvyko keli šalies verslininkai, buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.

KKSD vadovas Edis Urbanavičius LNK Žinioms tvirtino, jog pervesti lėšų turnyrui prašė šalies golfo federacija, o skirti paramą jau praėjus renginiams – normalu.

Trauktis iš didžiojo sporto, jis gali būti priverstas reaguodamas į šiuo metu rengiamą Lietuvos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektą, bloginantį neįgaliųjų sporto padėtį, didinantį nelygybę, atskirtį bei trintį tarp sveikųjų ir neįgaliųjų sportininkų.

Gegužės 30 d. LR Seime turėtų būti balsuojama dėl kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projekto, kurį patvirtinus paramos netektų Pasaulio neįgaliųjų žaidynių dalyviai bei ketvirtadaliu būtų mažinama karjerą baigusių neįgalių sportininkų renta.

Anot parolimpinio komiteto prezidento M.Biliaus, įsigaliojus naujajam įstatymo projektui, neįgaliųjų sportas bus nublokštas į praeitį, buvusią prieš 25 metus. Jo teigimu, ruošiant naująjį įstatymo projektą buvo visiškai neatsižvelgta į LPOK siūlymus, aplamai ignoruota sporto bendruomenė.

„Deja, bet labai tikėtina, kad būsiu priverstas stabdyti sportinę karjerą ir prašyti rentos bei ja pasinaudoti. Tikrai to nedaryčiau, bet nematau kito kelio kaip atsakyti valdininkams, kurie priimdami sporto įstatymą jo visiškai nederina su sporto bendruomene. Esu vienas iš tų, kurie apie tai, kad bus beveik 40 proc. sumažinta renta, sužinojome tik tada, kai buvo pateiktas įstatymo projektas”, – sakė M.Bilius.

Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių čempionas įsitikinęs, kad visa sporto bendruomenė yra nepatenkinta nauju kūno kultūros ir sporto įstatymo projektu.

Šiuo metu Seime stumiamas sporto įstatymo pakeitimo projektas yra sulaukęs kritikos ir iš kitų sporto bendruomenės atstovų. Jį stipriai kritikavo treneriai, įvairios sporto federacijos, patys sportininkai. Įstatymo pakeitimas numato, kad sveikieji sportininkai rentą gautų tapę olimpinių žaidynių prizininkais, pasaulio bei Europos čempionais, tuo tarpu neįgalieji sportininkai ją gautų, tik tapę Parolimpinių žaidynių čempionais. Ženkliai skirtųsi ir gaunamų rentų dydis, nes parolimpiniai čempionai būtų prilyginti sveikųjų sportininkų Europos čempionams. Skaudžiausiai šis įstatymo pakeitimas paliestų tuos sportininkus, kurie dar sportuoja, bet jau yra iškovoję medalius.

Anot M.Biliaus, šiuo metu visiems atletams iškyla esminis ateities klausimas. "Jie kaip ir aš, yra priversti svarstyti ar stabdyti sportinę karjerą dabar ir prašyti rentos, kol ji nesumažinta beveik per pus ar rizikuoti, viliantis politinės brandos, kuomet įstatymo pakeitimai bus pradėti derinti su sporto bendruomene", – pabrėžė M.Bilius.

„Iki šiol Parolimpinis čempionas buvo lygus su Olimpiniu čempionu, tačiau įstatymo pakeitimu mus bandoma prilyginti su sveikųjų Europos čempionais. Tad politikų teiginiai apie lygiateisiškumą tėra panašūs tik į pigius viešuosius ryšius, o teikiami įstatymų pakeitimai tik dar labiau didina atskirtį tarp sportininkų”, – mano M.Bilius.

Anot federacijų vadovų, pirmą kartą šalies istorijoje pasiruošimas olimpiniam sezonui pradėtas visiškoje nežinioje, o KKSD vadovybės dangstymasis LOSC reforma tėra dūmų uždanga, slepianti departamento vadovybės nekompetenciją.

Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad iki šiol, pradedant pasiruošimą kiekvienoms olimpinėms žaidynėms, sausio mėnesiais ne tik būdavo suderinta ir patvirtinta bendra LTOK ir KKSD pasiruošimo olimpinėms žaidynėms programa, bet ir federacijos bei patys sportininkai, jų treneriai galėdavo pradėti vykdyti pasiruošimo planą, organizuoti išvykas į varžybas, ruoštis pasirengimo stovykloms, vykdyti kitus darbus, susijusius su pasirengimu olimpiadai.

Anot federacijų vadovų, pradedami naują olimpinį sezoną jie pasijuto šantažuojami KKSD vadovybės, nes yra verčiami pasirašyti departamento primestas sutartis su LOSC, pagal kurias kiekvieno olimpinės rinktinės nario pasirengimui bus skiriama vienoda suma, nepriklausomai nuo sporto šakos specifikos.

„Federacijoms, kurių atstovams skiriamos lėšos yra per mažos, yra liepiama koreguoti savo pasiruošimo finansavimo planus ir pasirašyti sutartis, nes priešingu atveju grasinama jų atstovus apskritai išbraukti iš rinktinės kandidatų sąrašo ir palikti juos be jokio finansavimo“, – susitikime teigė federacijų vadovai.

Vien Rūtos Meilutytės rengimas kainuoja 4–5 kartus daugiau, nei skirs departamentas.

Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis neslėpė nusivylimo keistąja KKSD reforma bei pasijuto apgautas: „Iš pradžių nauja sportininkų rengimo finansavimo schema pasirodė gana patraukli. KKSD teigė, kad jie 100 procentų finansuos olimpinių sportininkų rengimą, o pačioms federacijoms teliks tik pasirūpinti pamainos rengimo finansavimu. Tačiau pasirodė, kad tai nėra tiesa, nes vien Rūtos Meilutytės rengimas kainuoja 4–5 kartus daugiau, nei skirs departamentas.“

Plaukikams pritarė ir Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinė sekretorė Rasa Ališauskienė.

„Labai apmaudu, kai nėra atsižvelgiama į specifinius sporto šakų poreikius. Juk dviračių sporto atstovams, vykstantiems į varžybas, neužtenka nupirkti vien lėktuvo bilieto. Dar tiek pat kainuoja paties dviračio nugabenimas, jau nekalbant apie privalomą techninės pagalbos automobilį ir aptarnaujantį personalą“.

Jos teigimu, vien šalies metų sportininkės Simonos Krupeckaitės rengimas federacijai kainuoja dvigubai daugiau nei planuoja skirti KKSD, jau nekalbant apie kitus rinktinės narius, trenerius ar medikus.

„Už tokius pinigus, ką siūlo KKSD, toliau Baltarusijos sportininko neišveši. Juk vien kiek kainuoja lėktuvo bilietai Europoje, jau nekalbant apie kitus žemynus. Tuo labiau, kad tas sumas dar reikės dalintis su treneriu, masažistu, aptarnaujančiu personalu. Finansavimo neužteks išvežti sportininkų į reikalingas stovyklas“, – teigė Vladimiras Bajevas, olimpinio prizininko boksininko Evaldo Petrausko treneris.

Už tokius pinigus, ką siūlo KKSD, toliau Baltarusijos sportininko neišveši. Juk vien kiek kainuoja lėktuvo bilietai Europoje, jau nekalbant apie kitus žemynus.

Sporto federacijų vadovų kritikos KKSD vadovybė sulaukė ir už tai, kad pagal nederintą LOSC reformą, naikinamas pasirengimas būsimai olimpiečių kartai – naujai pamainai. Anot jų, susirado įspūdis, kad valdininkai tyčia nusitaikė prieš sporto bendruomenę bei visą jos ateitį.

„Mums jau tuoj reikės vežti sportininkus į Europos čempionatą Kroatijoje, po to laukia pasaulio čempionatas JAV, o pinigų nei rengimui, nei kelionėms nėra – senoji finansavimo tvarka panaikinta, o nauja neveikia. Mes taip ilgai statėme savo piramidę, kuri puikiai veikia, mūsų jaunimas pastaruoju metu niekad negrįžta iš Europos ar pasaulio čempionatų be medalių, o dabar visa olimpinė pamaina išmetama iš KKSD finansavimo sistemos rėmų ir paliekama pačių federacijų galvos skausmu. O juk be pamainos nebus ir olimpinių medalių“, – sakė Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas Bronislavas Vyšniauskas.

Susitikimo dalyviai pažymėjo, kad KKSD naują sportininkų finansavimo schemą inicijavo vienašališkai, nesuderinęs su sporto federacijomis, sportininkais ir treneriais, neatsižvelgęs į jų poreikius ir pasiūlymus, nepaisant to, kad tokio pobūdžio sprendimų derinimas su sporto bendruomene bei kitomis sporto organizacijomis yra privalomas KKSD veikloje.

Susitikime sporto federacijos vienbalsiai priėmė rezoliuciją „Dėl naujo sportininkų finansavimo būdo ir LOSC reorganizavimo, kuris vykdomas neatsižvelgiant į sportininkų bei trenerių interesus ir sporto organizacijų pasiūlymus“. Ją pasirašė visų olimpinių sporto šakų federacijų, rengiančių sportininkus olimpinėms žaidynėms, vadovai. Minėta rezoliucija bus kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį.

Rezoliucija prašoma nedelsiant stabdyti sportininkų rengimo sistemos griovimą, išsaugoti bei toliau užtikrinti ne tik olimpinės rinktinės, bet ir olimpinės bei perspektyvinės pamainų rengimą.

Taip pat siūloma skubiai inicijuoti programos „Tokijas 2020“ rengimą, bendradarbiaujant visoms už sportininkų rengimą ir dalyvavimą olimpinėse žaidynėse atsakingoms sporto organizacijoms bei siūloma suformuoti darbo grupę iš sporto organizacijų ekspertų bei mokslininkų Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) veiklos optimizavimui.

Nuo kitų metų pradžios įsigalios naujoji LOSC nuostatų redakcija, pagal kurią ši organizacija taps pilnai atsakinga už tinkamą individualių olimpinių sporto šakų sportininkų pasirengimą olimpinėms žaidynėms.

Edis Urbanavičius, KKSD generalinis direktorius, sako, jog tokie pasikeitimai buvo būtini, kad būtų pilnai aišku, kas yra atsakingas už sportininkų pasirengimą.

„Iki šiol sportininkų pasirengimo olimpinėms žaidynėms procese dalyvavo įvairios organizacijos – LOSC, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, federacijos, savivaldybės. Visos jos buvo atsakingos už tam tikras pasirengimo proceso dalis, visos jos sklandžiam proceso įgyvendinimui skyrė tam tikrus finansinius išteklius. Galbūt tai ir nebuvo labai ydinga sistema, tačiau didžiausias jos trūkumas buvo tas, kad galiausiai būdavo neaišku, kas turi prisiimti atsakomybę už olimpiečių pasirengimą ir jų rezultatus.

Naujoji sistema įneš aiškumo – aukščiausius sportinius rezultatus Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse pasiekusių sportininkų – pasirengimą žaidynėms pilnai finansuos LOSC valstybės biudžeto lėšomis, o sportininkams ir jų komandų nariams teliks tinkamai susiplanuoti pasirengimą ir galvoti apie rezultatus bei pasirodymus varžybose“, – mano E.Urbanavičius.

Anot jo, LOSC finansuos visų Lietuvos olimpinės rinktinės narių – maždaug 60 žmonių – pasirengimą, o jų pasiruošimas, neskaitant trenerių, medikų paslaugų, valstybės stipendijų, ar naudojimosi LOSC turima infrastruktūra, valstybei kasmet kainuos apie 1200 tūkstančių eurų.

„Analizavome daugelio kitų valstybių praktiką, taip pat mūsų sportininkų patirtis. Tokios sumos turėtų pilnai pakakti vieniems pasirengimo metams. Žinoma, vienos sporto šakos gali būti, sakykime, kiek brangesnės nei kitos, tačiau dramatiškai poreikiai skirtis neturėtų“, – sako KKSD vadovas.

Svarbi naujovė, kurią pabrėžia KKSD atstovai, yra ir ta, kad sportininkų treneriai, LOSC dirbę darbo sutarčių pagrindu, nuo šiol, jiems pageidaujant, su LOSC galės sudaryti kontraktus dėl darbo su konkrečiais sportininkais. Tokia sistema, taikoma ir daugelyje kitų pasaulio šalių, dažnai yra lankstesnė ir patogesnė tiek patiems treneriams, tiek sporto šakų federacijoms, tiek už sportininkų pasirengimą atsakingai institucijai.

„Trenerius centrui siūlys konkrečios federacijos, atsižvelgdamos į sportininko nuomonę, o vėliau jau trenerio ir LOSC reikalas bus sutarti dėl konkrečių bendradarbiavimo formų ir sąlygų“, – teigia E.Urbanavičius.

Perspektyviausi, vadinamieji pamainos sportininkai, tiesiogiai LOSC finansuojami nebus, tačiau galės naudotis centro infrastruktūra, inventoriumi.

„Į perspektyviausių grupę šiuo metu patenka maždaug 90 sportininkų. Federacijos turėtų rūpintis jų pasirengimo finansavimu ir ieškoti tam šaltinių. Galimybių aš tikrai matau. Pavyzdžiui, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas iki šiol kasmet LOSC skirdavo maždaug milijoną eurų. Nuo kitų metų šios sumos LOSC biudžete nebelieka, tad kodėl gi šiais pinigais nefinansuoti perspektyviausių jaunųjų sportininkų pasirengimo, šias lėšas tiesiogiai skiriant federacijoms. Tačiau čia jau olimpinio komiteto ir federacijų susitarimo dalykas“, – sako E.Urbanavičius.

Šiuo metu pagal LOSC pateiktą informaciją LOSC rengiami 13-os individualių sporto šakų atstovai.

KKSD vertinimu, šie nuostoliai siekia kiek daugiau nei 7 tūkst. eurų – tiek kainavo pagaminti 11 apdovanojimų laureatams, taip pat įvertintas ir departamento darbuotojų laikas organizuojant apdovanojimų tarybos posėdžius ir dalyvaujant juose.

Tiesa, ši suma gali augti, mat sutartis su apdovanojimų gamintojais, atrinktais viešojo pirkimo būdu, buvo sudaryta trejiems metams.

KKSD atstovai taip pat pastebi, kad LTOK sprendimas susitarimo dėl Sporto apdovanojimų nutraukimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, mat prieštarauja civiliniame kodekse apibrėžtai sutarčių nutraukimo tvarkai.

„Mes dar kartą pakartojome savo poziciją, kad LTOK žingsnis nutraukti susitarimą yra neteisėtas. Kita vertus, suprantame, kad per prievartą mielas nebūsi. Todėl jei ponia Daina Gudzinevičiūtė nutarė, kad renginio scena yra skirta tik jai ir jos ego, mes esame pasiryžę trauktis. Net ir nepaisant fakto, kad būtent KKSD prieš dvejus metus buvo šių apdovanojimų iniciatorius. Vienintelis mūsų prašymas – atlyginti nuostolius, kuriuos departamentas patyrė organizuodamas šių metų renginį“, – sako KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Anot KKSD vadovo, departamentas taip pat svarstė galimybę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

„LTOK ne kartą viešai teigė, kad susitarimą dėl apdovanojimų organizavimo nutraukia dėl neva KKSD nevykdomų įsipareigojimų.

Tai yra netiesa, mes tinkamai vykdėme visus sutartinius įsipareigojimus. Tikiuosi, kad LTOK galiausiai liausis pylęs purvą ant mūsų. Jei ne, mes tikrai grįšime prie minties ginti savo ir valstybės dalykinę reputaciją teisinėmis priemonėmis“, – sako E.Urbanavičius.

Po renginio E. Urbanavičius teigė, kad jam buvo didelė garbė svarbiausią KKSD apdovanojimą įteikti Prezidentui V. Adamkui.

„Neturiu nė mažiausios abejonės, kad Prezidentas Adamkus vertas šio apdovanojimo kaip niekas kitas. Jaunystėje sportavęs pats, vėliau jis būrė išeivijos sporto organizacijas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Prezidentas buvo aktyvus šalies olimpinio judėjimo narys. Jo nuopelnus sportui ir valstybei galima būtų vardinti dar ilgai. Todėl šiandien aš labai džiaugiuosi galimybe įteikti „Sporto garbės žvaigždės" apdovanojimą šiam iškiliam žmogui", – sakė E. Urbanavičius.

„Sporto garbės žvaigždės" apdovanojimas buvo įsteigtas 2014 metais. Pirmuoju jo laureatu tapo krepšininkas Arvydas Sabonis. 2015 metais „Sporto garbės žvaigždė" buvo apdovanoti sportinių šokių Lietuvoje pradininkai Jūratė ir Česlovas Norvaišos bei krepšininkas Modestas Paulauskas.

„Sporto garbės žvaigždė" yra išskirtinėmis progomis sportininkams, jų treneriams, neįgaliesiems sportininkams ir jų treneriams, sporto organizatoriams, sporto žurnalistams, kūno kultūros ir sporto specialistams, kitiems Lietuvos ir užsienio šalių asmenims teikiamas apdovanojimas. Jis yra skiriamas už sportinius pasiekimus ir karjerą, kilnų, garbingą sportinį elgesį, Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje ar viso gyvenimo nuopelnus.

Lietuvos sporto apdovanojimų organizavimo tvarka yra aiškiai apibrėžta 2014 metų pabaigoje Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) pasirašytame susitarime.

Šio susitarimo 3 straipsnyje teigiama, kad KKSD įsipareigoja „sukurti ir aprūpinti Lietuvos sporto apdovanojimų nominacijų laimėtojus prizais“. Galiu pasakyti, kad prizai, autorinės teisės į kuriuos priklauso valstybei, šių metų renginiui jau seniai užsakyti.

Viena vertus mane nustebino ponios Dainos Gudzinevičiūtės pareiškimai apie KKSD nevykdomus įsipareigojimus šiam renginiui, o dar labiau – LTOK sprendimas stabdyti susitarimą dėl Lietuvos sporto apdovanojimų surengimo. Visgi, iš tam tikrų vienašališkų LTOK sprendimų planuojat šių metų renginį nujautėme, kad Olimpinis komitetas gali žengti tokį žingsnį.

Taip pat noriu pasakyti, kad iki šiol visi renginio organizaciniai darbai, salės nuomos mokestis, TV prodiuserių paslaugos buvo apmokamos LTOK biudžete tam numatytomis lėšomis.

Galbūt galima kalbėti apie didesnį KKSD finansinį indėlį į minėto renginio organizavimą. Tačiau tai turi būti daroma laikantis mano jau minėtoje sutartyje įtvirtintų principų. Poniai Gudzinevičiūtei tuo pačiu norėtumėm priminti, kad KKSD yra valstybės biudžeto lėšomis finansuojama institucija, negalinti valstybės lėšų naudoti kitaip nei numatyta biudžete ir įstaigos funkcijose.

Todėl susiklosčiusią situaciją ir LTOK sukeltą triukšmą aš vertinu labai paprastai: matyt Dainai Gudzinevičiūtei ir jos kolegoms tiesiog nusibodo su Lietuvos sporto apdovanojimus prieš du metus inicijavusiais partneriais – šiuo atveju KKSD – dalintis sėkmingo renginio scena.