Šiuo metu iš skenduolio pašalinta nemaža dalis vidinių detalių, dėl to laivas tampa vis lengvesnis, tad tikimasi, kad daugiau jis neskęs.

Pasak "Klaipėdos laivų remonto" generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus, laivo vidus jau yra išvalytas.

"Nuėmėme viršutines metalines dalis, kad jį palengvintume. Visas vidus išvalytas – izoliacinės medžiagos, apsiuvos, nuimta viršutinė dalis, stiebai, krovininės gervės. Daug kas, ką buvo galima nuimti, dabar yra išpjauta, smulkinama. Ir toliau bus tęsiami darbai. Kai tik laivas palengvės, planuojama jį nugabenti į "Klaipėdos laivų remonto" teritoriją", – sakė A.Butkus.

Alvydas Butkus. A. Morozovo nuotr.

Rizika, kad mažiausiai keturis kartus skendęs laivas ir vėl skęs, – menka, tačiau galutinai nedingusi.

"Geriau, kad to nebūtų. Tai, kad laivas palengvėjo ir pakilo 25–30 cm virš vandens lygio, reiškia, jog rizika, kad jis skęs, minimali", – svarstė generalinis direktorius.

Oficiali laivo išgabenimo data priklausys nuo oro sąlygų ir darbų sklandumo.

"Žiūrėsime pagal darbus, kaip mums seksis, kokios bus galimybės, koks užšalimas, ledas. Galutinis suderinimas bus su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jie mums sudarė tam tikras sąlygas, kurias turime įvykdyti, kad laivas būtų saugiai išgabentas", – teigė A.Butkus.

Įvertinus esamą susiklosčiusią situaciją dėl laivo Ole Willassen“, bendrovės valdyba buvo priėmusi sprendimą, bendrovei savo lėšomis iškelti laivą ant sausumos „Klaipėdos laivų remontas“ elinge.

Nedelsiant buvo pradėti vykdyti intensyvūs pasiruošimo darbai laivo patraukimui iš Danės upės. Išanalizuotos galimybės ir galimos laikymo vietos bendrovės teritorijoje. Nutarta laivą laikinai statyti vidiniame kruizinių laivų terminalo baseine arba prie 57 krantinės.

Iškart, tik gavus Uosto kapitono tarnybos leidimą, buvo pradėti laivo „Ole Willassen“ pašalinimo iš Danės upės darbai. Tačiau besiruošiant laivo buksyravimui į paskirties vietą, jis pavojingai pakrypo, dėl ko iškilo pavojus, jog laivas pradės skęsti. Visi darbai buvo nedelsiant nutraukti ir nuspręsta laivą utilizuoti vietoje.

Šiuo metu laivo būklė yra tokia, kad nėra kito pasirinkimo, kaip tik pradėti jo utilizavimo teisines procedūras.

Šiuo metu situacija stabilizuota. Laivas, aptvertas bonomis, saugiai stovi prie krantinės. Yra rūpinamasi jo užsandarinimu, siekiant pašalinti galimą vandens pratekėjimą į laivą, kol bus įvykdytos procedūros, reikalingos laivo utilizavimui.

„Tikimės visų tarnybų bendradarbiavimo, nes supjaustyti šį laivą nėra taip paprasta – ši procedūra reikalauja daugybės suderinimų ir leidimų. Visų pirma – Klaipėdos savivaldybės leidimo, aplinkosaugininkų bei kitų institucijų dalyvavimo. O Klaipėdoje esantys laivo atstovai neturi teisinių įgaliojimų nuspręsti dėl šio laivo, todėl bendrovė visą laivo stovėjimo Danės upėje laiką, nuosekliai dėjo visas pastangas jo išsaugojimui ir saugiam perkėlimui į kitą vietą.

Nuolatinis veiksmų derinimas su įvairiomis institucijomis, leidimų gavimas veiksmams su šiuo bešeimininkiu turtu nepažeidžiant teisės aktų, bendrovei užėmė labai daug laiko. Tačiau šiuo metu laivo būklė yra tokia, kad nėra kito pasirinkimo, kaip tik pradėti jo utilizavimo teisines procedūras, kurios, tikėtina dėl išskirtinės šio laivo situacijos, gali užtrukti“, – komentuoja bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ direktorius Alvydas Butkus.

Kaip pranešė uosto direkcija, apie įmonės „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje, Kruizinių laivų terminalo vidinėje akvatorijoje pastebėtą išsiliejusio kuro dėmę pranešta 9.28 val.

Uosto direkcijos specialistai operatyviai pastatė bonų užtvaras, teršalai į uosto akvatoriją nepateko.

Apie incidentą informuoti aplinkosaugininkai ir kitos tarnybos, jie aiškinasi jo aplinkybes.

Šeštadienį 17.40 val. pranešta, jog tarša likviduota.

Kada iškels dokus?

94 metrų ilgio 58-a krantinė yra viena iš prasčiausių šiuo metu Klaipėdos uoste. Prie jos gylis nuo 1,9 iki 4,5 metro. Kai kur tebėra mediniai poliai, o taip pat akmenimis užpildyti mediniai rentiniai.

Dalis krantinės net pasvirusi į akvatorijos pusę. Tačiau ją įvertinę ekspertai nenustatė, kad būtų didelis pavojus, jog krantinė nugrius.

Ji yra vidinėje uosto dalyje, kur nėra srovių, krantinei nedaro įtakos ir laivyba.

Bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ dalį krantinės naudojo dokams laikyti. Iškėlus juos į Smeltės pusiasalį, krantinė liktų tuščia.

Padidės gylis

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau yra pasiūliusi, kad šią krantinę ir dar dalį kitų krantinių iš jos perimtų Klaipėdos miestas.

Mat jau seniai teritorija prie piliavietės yra numatyta miestui. Dalis teritorijos jau perduota, dalis būtų perduota iškeldinus Klaipėdos laivų remontą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas užsiminė, kad dėl krantinių perdavimo su Klaipėdos miesto savivaldybe vyksta derybos.

Uosto direkcija neplanuoja šiaip sau „numesti“ miestui krantinių. Dalis jų bus perduotos suremontuotos.

Šiuo metu paskelbtas konkursas dėl dalies 58-os krantinės kapitalinio remonto. Bus tvarkoma į akvatoriją pasvirusios krantinės dalis, atnaujinama prie krantinės esančių dangų dalis. Po rekonstrukcijos prie krantinės bus 6 metrų gylis.

Miestas praturtės

Jau anksčiau skelbta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra pasirengusi perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei dvi Dangės upės krantines, 24 ir 25 krantines „Mėmelio miesto“ dalyje, vandentiekio ir lietaus kanalizacijos tinklus palei Dangės upę Žvejų gatvėje.

Didžiausia dalis perduodamo turto būtų buvusios „Klaipėdos laivų remonto“ teritorijos dalyje. Savivaldybei numatyta perduoti 40, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58 krantines.

„Mėmelio mieste“ Uosto direkcijai liktų 19, 20, 21, 22 ir 23 krantinės, kurios yra šalia Žiemos uosto ir pirso šalia šio uosto. Taip pat 26 krantinė, iš kur į Smiltynę kelia keltai.

„Klaipėdos laivų remonto“ dalyje Uosto direkcija pasiliktų tik 27 krantinę Dangės upės žiotyse, taip pat visas Kruizinių laivų terminalo krantines.

Paprašė didelių kompensacijų

Istorija prasidėjo prieš šešerius metus, kai 46 krantinėje, atliekant dažymo darbus, remontuojamame laive oranžiniais dažais buvo apipurkšti 4 pramoginiai laivai.

Dėl kilusio incidento dažymą atlikusi bendrovė sumokėjo dalį kompensacijos už nuostolius, kompensacijos dalį nustatė ir draudėjai. Kitą dalį sutiko mokėti bendrovė "Klaipėdos laivų remontas".

Viena jachtos savininkė teisme pateikė papildomai dar beveik 24 tūkst. eurų ieškinį. Aiškinta, kad jachtos remontas po apipurškimo dažais jai kainavęs beveik 35,8 tūkst. eurų.

Teisme ėmė aiškėti detalės, kad už jachtos remontą prašoma beveik dvigubai didesnės sumos nei kainavo pati jachta. Ji buvo pirkta 2010 m. už 20 tūkst. eurų. Remontuojant neva buvo keičiamos ir kažkokios jachtos detalės. Minėtos jachtos savininkė teismuose panoro likti nežinoma.

Kiti trys jachtų savininkai taip pat gavo kompensacijas. Du iš jų panoro didesnių sumų. Vienas netgi nurodė, kad dėl apipurškimo dažais būtina keisti laivo stiebą. Kviesta antstolė nurodė, kad stiebas dažais aptaškytas minimaliai ir jie nusivalo su skiedikliu.

Dėl naujų sumų teismai vyko 2015 ir 2017 m. Vienas 2015 m. teismo sprendimas buvo panaikintas ir grąžintas nagrinėti iš naujo dėl atsiradusių naujų aplinkybių.

Dažytojai kaltę neigė

Kai buvo pareikalauta naujų didelių sumų, prasidėjo bandymas išvengti atsakomybės. Dar prieš ieškinį teisme jachtų savininkams atlyginusi žalą laivą dažiusi bendrovė ėmėsi gintis nepadariusi žalos.

Kodėl tada sumokėjo kompensaciją ji ir draudimo bendrovė? Aiškina, kad neva taip siekta išvengti konflikto. Kai konfliktas pasiekė teismą, imtasi aiškinti, kad jachtos apipurkštos ne dėl jos kaltės. Prasidėjo kaltės permetimas bendrovei „Klaipėdos laivų remontas“. Ši teisme laikėsi pozicijos, jei dažytojas prieš ieškinį mokėjo kompensaciją, tai reiškia, kad jis pripažino kaltę.

Pasikeitus aplinkybėms laivą dažiusi bendrovė neva elgiasi nesąžiningai, išsisukinėja nuo atsakomybės, siekio, kad reikės mokėti papildomą kompensaciją.

Laivą dažiusios bendrovė nurodė, kad tą dieną kai vyko dažymas nebuvo vėjuota, dažai negalėjo pakliūti ant kitų laivų. Papildomai nurodyta, kad tarp apipurkštų jachtų ir dažomo laivo stovėjęs kitas laivas. Jei būtų nunešti dažai nuo dažomo laivo ant jachtų, jie būtų pakliuvę ant to laivo kuris tarp jų stovėjo, bet tai neužfiksuota.

Pradžioje manyta, kad jachtos oranžiniais dažais buvo apipurkštos dažant gelbėjimo laivą „Šakiai“. Teisme įrodinėta, kad tas laikotarpis, kai galimai buvusios apipurkštos jachtos, nesutapęs su gelbėjimo laivo „Šakiai“ dažymu.

Buvo iškelta nauja versija, o gal jachtos buvusios apipurkštos tais pačiais oranžiniais dažais, kai buvo dažomas Būtingės naftos terminalo plūduras? Tuos darbus atlikusi kita dažytojų bendrovė.

Iškėlus naujas aplinkybes, laivą „Šakiai“ dažiusi kompanija ir draudikai teisme pareikalavo, kad jachtos savininkei sumokėta kompensacija būtų grąžinta, nes kaltė dėl jachtų apipylimo dažant laivą „Šakiai“ nesanti įrodyta.

Laivų dažymo bendrovė konstatavo, kad, jei net paaiškėtų, jog žala jachtos esanti padaryta dažant laivą „Šakiai“, ji neturėtų atsakyti, nes pagal sutartį darbo vietą ir aplinką dažymui turėjusi paruošti bendrovė "Klaipėdos laivų remontas". Jei dažant laivą buvusios apipurkštos jachtos esanti tik jos kaltės, nes ji tinkamai neparuošusi dažymui vietos.

Nepalankus sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas buvo netikėtas apipurkštų jachtų savininkams. Teismas nepripažino nei „Klaipėdos laivų remonto“, nei laivus dažiusios bendrovės kaltės.

Apipurkštų jachtų savininkai negalėję nurodyti, kada tiksliai buvo apipurkšti jų laivai. Teisme konstatuota visai kita (vėlesnė) galima jachtų apipurškimo data.

Kita aplinkybė buvo tai, kad trys iš keturių jachtų savininkų atsisakė, kad cheminėmis priemonėmis po apipurškimo dažais būtų nuvalyti jų laivai. To savininko, kuris su tokiu valymu sutiko, laivas buvo švariai nuvalytas, jis jokių pretenzijų nebereiškė. Byloje buvo antstolės išvada, kad dažais apipurkštas stiebas lengvai nusivalo su skiedikliais.

Teisme konstatuotas ir jachtoms padarytos didelės žalos pagrindžiančių dokumentų trūkumas.

Apipurkštų jachtų savininkai su teismo sprendimu nesutiko. Jie realiai nukentėjo, nes jachtos buvo apipurkštos dažais. Nors būta teiginių, neva patys kalti, kad leido jachtas laikyti gamybinėje teritorijoje.

Jachtų savininkai įrodinėjo, kad byloje yra faktai, įskaitant ir draudimo eksperto išvadą, kad žala jachtoms buvusi padaryta dažant laivą „Šakiai“. Ir už padarytą žalą solidariai turinčios atlyginti "Klaipėdos laivų remontas" ir laivą dažiusi bendrovė.

Jachtų savininkai patyrę didelius nuostolius, nes jachtų apdailos medžiagos esančios brangios. Apipurkštos jachtos turinčios būti sutvarkytos taip, kad ant korpuso ir detalių neliktų nelygumų ar dėmių, nes tai kenkia jų estetiniam vaizdui.

Ilgas bylinėjimasis – brangus

Po teismų maratono  byla vėl grįžo į apeliacinę instanciją. Sprendimas vėl persivertė, bet jau buriuotojų naudai.

Klaipėdos apygardos teisme konstatuota, kad yra neginčytina, jog jachtos aptaškytos oranžiniais dažais. Po papildomo aiškinimo, liudininkų apklausų nebeliko abejonių, jog tai įvyko dažant laivą „Šakiai“.

Padėjo vienas išsaugotas elektroninio pašto įrašas, kur vienos jachtos savininkas kitam savininkui siuntė žinutę apie aptaškytą laivą. 

Aiškėjo ir naujos aplinkybės. Laivas nebuvo baigtas dažyti laiku, jo dažymas vyko jam jau stovint prie krantinės. Tuo metu ir buvusios dažais aptaškytos jachtos. Už tai esančios atsakingos tiek "Klaipėdos laivų remontas", tiek jachtos dažymo bendrovė. Iš jų ir priteisti jachtų savininkų nuostoliai.

Daugiausia klausimų kilo, kokio dydžio jie turi būti? Ar didesni už pačių jachtų vertę? Ar į tuos nuostolius turi būti įskaityti ir tarkim stiebo keitimas? Ar padės argumentai, kad jachtos senos, nusidėvėjusios apie 70 proc., o už jas reikalaujama kaip už naujas?

Vienai bendrovei už aptaškytą jachtą priteista 22,5 tūkst. eurų žala, kitai - 22,8 tūkst. eurų, trečiai - 1,6 tūkst. eurų žalos su 6 proc. metinėmis palūkanomis nuo bylos iškėlimo dienos 2014 m. gegužę. Ir teismų išlaidos, kurios per tuos bylinėjimosi metus susikaupė solidžios. Visos kainos skaičiuotos pagal realiai atliktus pakeitimus su dokumentais. Dalies naujų pakeistų daiktų vertė mažinta 20 proc., nes jachtos ne naujos. Atmestas teiginys, kad jachtos galėjo būti valomos, nes tas valytojas, kuris nurodytas, neturėjo jokios patirties valyti jachtas. Jachtos savininko reikalavimas pakeisti jachtos stiebą ir dalį takelažo teisme taip pat buvo įvertintas ir jam pritarta įvertinus nusidėvėjimą. 

Skubotas, netvarkingas laivų dažymas "Klaipėdos laivų remontui" ir jo samdytai bendrovei kainavo brangiai, kaip ir ilgas bylinėjimasis teismuose.

Ši istorija atskleidė ir labai aiškią problemą, kad Klaipėdoje jachtų yra pernelyg daug, joms laikyti tinkamų sąlygų stokojama.

Slogūs laivų agentų prisiminimai

Prieš keletą metų Klaipėdos uoste buvo plačiai nuskambėjusi su konkurencija susijusi byla, kai buvo konstatuotas laivybos agentų bendrovių kartelinis susitarimas.

Tuomet buvo skirtos įspūdingos milijoninės baudos. Jos dalį bendrovių atvedė prie bankroto. Dalis bylinėjosi ir baudos buvo sumažintos.

Daugelis bendrovių taip ir liko nesupratusios kodėl joms skirtos didžiulės baudos. Jos manė, kad susitarimą dėl rekomendacinių įkainių buvo paskelbusios išimtinai gerais tikslais, kad laivų agentavimo versle nebūtų nepagrįsto dempingavimo. Kitaip tą faktą tuomet vertino Konkurencijos taryba

Pernai po ilgesnės pertraukos buvo konstatuotas konkurencijos pažeidimas uosto dalyje. Koncernas „Achemos grupė“ dar 2013 m. įgijo bendrovių „Jūros vartai“ ir „Klaipėdos laivų remontas“ kontrolę ir nepranešė apie tai Konkurencijos tarybai bei negavo jos leidimo.

Šis faktas neseniai paminėtas Konkurencijos tarybos 2017 metų ataskaitoje.

Bauda už formalumo nepaisymą

Pažeidimo nutarimas po ilgo tyrimo buvo priimtas pernai rugpjūčio 1 dieną. Pats koncentracijos faktas vyko 2013 metais. Tyrimas dėl šio pažeidimo buvo vykdomas nuo 2015 metų. 

Po kurio laiko, kai sandoris jau buvo įvykdytas „Achemos grupė“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir gavo leidimą vykdyti koncentraciją. Už nepranešimą jai buvo skirta 54700 eurų bauda.

Tačiau pranešus vėliau ir taip iš esmės pripažinus, kad buvo padarytas nusižengimas, bauda buvo sumažinta 20 proc.

„Achemos grupė“ vertinusi, kad pažeidimas buvo formalus ir mažareikšmis, prašė Konkurencijos tarnybos tyrimą iš viso nutraukti. Tačiau ji su tuo nesutiko.

Jau seniai valdė akcijas

Konkurencijos taryba dar 2004 m. buvo leidusi bendrovėms „Eika“ ir „Achema“, kurios 94,96 proc. akcijų priklausė koncernui „Achemos grupė“, įsigyti iki 100 proc. „Klaipėdos laivų remontas“ akcijų. Jos bendrą jos kontrolę įgijo per įsteigtą bendrovę „Jūros vartai“.

Tačiau nuo 2009 m. koncernas „Achemos grupė“ pagal sutartį išpirko visas „Jūros vartai“ akcijas su teise, kad jos partneris bendrovė „Eika“ galės akcijas atpirkti.

Atpirkimo susitarimo terminas buvo pratęstas 2011 metais, kol 2013 metais „Eika“ pranešė, kad „Jūros vartai“ akcijų nebeatpirks. Tada „Jūros vartai“ akcijos ir perėjo koncernui „Achemos grupė“. Nuo to momento Konkurencijos tarnyba ir konstatavo, kad akcijos buvo vienašališkai užvaldytos apie tai nepranešus, nors realiai koncernas „Achemos grupė“ bendroves „Jūros vartai“ ir „Klaipėdos laivų remontas“ jau valdė nuo 2009 metų.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas informavo, kad dabar palei piliavietę besidriekiančios Priešpilio gatvės dalį suplanuota įrengti arčiau įmonės "Klaipėdos laivų remontas" teritorijos.

Naujoje vietoje planuojama nutiesti šios arterijos ruožą nuo Pilies gatvės iki fontano.

"Gal ateityje aplink piliavietę bus iškasta fosa – gynybinis griovys. Dabartinėje vietoje esanti Priešpilio gatvė trukdytų darbams", – tvirtino vedėjas.

Rekonstrukcijos metu bus sutvarkytos ir automobilių stovėjimo vietos, apšvietimas.

Dabar Priešpilio gatvėje yra įrengtas laikinas apšvietimas. Kurį laiką šioje arterijoje buvo tamsu.

Anksčiau Priešpilio gatvę apšviesdavo viena įmonė. Vėliau ši išsikraustė. Nebeliko ir apšvietimo. Tad kurį laiką miestiečiams ir turistams teko verstis be žibintų.

Tačiau prieš mėnesį laikiną apšvietimą įrengė įmonė "Gatvių apšvietimas". Tam prižiūrėtojai panaudojo jau stovėjusias atramas. Ant jų buvo pakabinti šviestuvai, kurie sujungti oro linija.

Teigiama, kad toks būdas pasirinktas, kad būtų pigiau. Nenorėta daug investuoti į laikiną apšvietimą. Rekonstruojant Priešpilio gatvę, bus sumontuoti nauji žibintai.

Šiemet numatoma pabaigti šios arterijos atnaujinimo projektą. Darbai turėtų prasidėti kitais metais. Planuojama, kad jie turėtų trukti dvejus metus.

Tai ne paskutiniai darbai, suplanuoti šioje teritorijoje. V.Švedas pasakojo, kad prie Pilies gatvės yra numatyta pastatyti daugiaaukštę stovėjimo aikštelę. Taip pat nugriauti čia esančią sporto salę. Tada prasiplėstų atnaujinta stovėjimo aikštelė.

"Kol nebus pastatyta pilis, tol darbai čia nesibaigs", – šmaikštavo vedėjas.

Bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ pagal su Vyriausybe jau prieš kurį laiką sudarytą sutartį įsipareigojo gamybinę veiklą iškelti iš miesto centro ir nugriauti buvusius gamybinius pastatus.

„Tie buvę gamybiniai pastatai ir trukdo įgyvendinti savivaldybės projektą – suplanuotą Priešpilio gatvės tęsinį“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.

Pašnekovės teigimu, praėjusių metų pabaigoje bendrovė į Klaipėdos savivaldybę kreipėsi, teiraudamasi, ar poros pastatų griovimo darbų termino pratęsimas iki šių metų vidurio netrukdytų miesto planams tiesti minėtą gatvę.

Miestas neprieštaravo, kad Priešpilio gatvėje esantis vienas gamybinis pastatas ir kompresorinė būtų pašalinti per pirmąjį 2017-ųjų pusmetį, mat per šį laiką dar tik bus vykdomi arterijos projektavimo darbai.

Žadama, kad šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje jau bus gautas leidimas tiesti gatvę, prasidės ir rangovų paieškos.

Jeigu pirkimo procedūros vyks sklandžiai, numatoma, kad šių metų pabaigoje galėtų startuoti darbai arba bent jau pasiruošimas jiems. Projektas turėtų būti baigtas 2018-ųjų pabaigoje arba 2019-ųjų pradžioje.

Anot E.Mantulovos, dar vieną statinį „Klaipėdos laivų remontas“ buvo perdavęs ir miestui. Šiame objekte dabar yra sporto salė.

„Šį pastatą buvo numatyta nugriauti 2016 m., tačiau jame sportuoja žmonės. Tam, kad miestas galėtų imtis šalinimo darbų, kurie yra numatyti ir miesto bendrajame plane, Šviesos gatvėje pradėta projektuoti nauja sporto salė, į kurią bus galima iškelti sportuojančiuosius“, – dėstė administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Teigiama, kad nauja sporto salė bus pastatyta iki 2018-ųjų pabaigos arba 2019-ųjų pradžios.

„Elingo teritorija ne mažiau svarbi nei piliavietė. Jis yra vizitinė kortelė, nuo kurios priklauso atplaukusių turistų nuomonė apie miestą. Visos iniciatyvos yra geros, paveldosauga čia leidžia daryti tai, ko negalima kitur. Ar bus pasirinkta funkcija, susijusi su jūriniais ženklais, ar kita, svarbu, kad būtų matyti, kad čia pritaikytas paveldas, ir tai svečius stebintų“, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.

Bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“, kurios teritorijoje yra ne tik elingas, bet ir dar keturi vertingi pramonės paveldo statiniai, šiemet iškelia gamybinę veiklą į pietinę uosto teritoriją. Atlaisvinamai vietai rengiamas nekilnojamojo turto plėtros projektas apima ir paveldo pritaikymą - renkamos architektų ir istorikų idėjos, kurios derėtų prie piliavietės.

Kaip pažymėjo istorikas Dainius Elertas, ieškant funkcijos elingui svarbu išsaugoti unikalų metalo ažūrą, kad jis taptų antrais jūros vartais. Tarp architektų ir istorikų siūlymų – laivas-viešbutis, daugiaaukštis garažas, lauko estrada.

Šią savaitę menininkų grupė „Žuvies akis“ ir „Klaipėdos laivų remonto“ dukterinė įmonė UAB „Klaipėdos pilies uostas“ centrinę miesto arteriją – Danės upę – ir vėl papuoš kaligrafijos kūriniais dekoruotomis burėmis.

2012 m., minint Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejų, menininkų grupė „Žuvies akis“ kartu su UAB „Klaipėdos pilies uostas“  įgyvendino unikalų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje projektą „Kaligrafija ant burių“ (projekto kuratoriai: menotyrininkė Goda Giedraitytė, grafikai-kaligrafai Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė ir Mindaugas Petrulis), kurio metu kaligrafijos kūriniai buvo eksponuoti ant specialiai pagamintų dvylikos burių Danės upėje.

Projekto idėja – jungtiniame projekte pristatyti Klaipėdos miestui svarbius elementus: uostamiestį simbolizuojančias bures ir rašto meną – buvo puikiai įvertinta miesto gyventojų ir svečių, plačiai nušviesta respublikinėje žiniasklaidoje. To pasėkoje kartu su projekto mecenatu projektą nutarta rengti kas antri metai, prailginant ekspozicijos laiką iki 3 mėnesių.

Šiemet ant burių spausdinami kaligrafijos darbai jau atrinkti (po tarptautinio konkurso) ir yra skirti svarbioms Lietuvai datoms paminėti: K. Donelaičio 300–osioms gimimo metinėms ir lietuviškos spaudos atgavimo 110-osioms metinėms. Kartu burės prisidės prie Klaipėdos miesto savivaldybės paskelbtų Vėtrungės metų įprasminimo. Tuo tikslu dalies burių viršūnes papuoš Klaipėdos krašto vėtrungės.

Bures puoš Lietuvos, Baltarusijos, Izraelio, Danijos ir Vokietijos menininkų kaligrafų darbai. Jos ir vėl bus eksponuojamos ruože tarp „Biržos“ ir „Pilies“ tiltų, tačiau, atsižvelgiant į vykstantį „Pilies“ tilto remontą, šiemet upėje bus inkaruoti 4 pontonai, ant kurių įtvirtinta po 2 bures.

Viso upę papuoš 8 burės, atspaustos ant tentų, įtvirtintų metalo konstrukcijose, imituojančiose bures (aukštis virš vandens – 5 m, plotis 2,5 m). Dar 5 burės bus eksponuojamos ant betoninio pylimo prie Žvejų g. 2.

Projekto įgyvendinimo laikas: 2014 m. liepa – rugsėjis.

Projekto organizatorius – menininkų grupė „Žuvies akis“.

Kuratoriai: menotyrininkė Goda Giedraitytė, grafikai-kaligrafai Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė ir Mindaugas Petrulis.

Projekto mecenatas – UAB „Klaipėdos pilies uostas“.

Projekto rėmėjai: LR Kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė.

Projekto partneriai: V. Paulius & Associates, UAB “3K grupė“, Orografika.lt

Burės bus leidžiamos į vandenį ir statomos krantinėje liepos 7-8 dienomis.