Šiems darbams atlikti jau parengtas techninis projektas.

Tarp „Grauduvos“ laidojimo namų ir Žagienės gatvės esančiame 1,6 hektaro plote planuojama įrengti 115 sekcijų, sudarančių kolumbariumą.

Numatyta, kad kolumbariumas bus dviejų dydžių – didesniame bus įrengta 1740 nišų, mažesniame – 855. Iš viso betono konstrukcijų kolumbariume bus įrengtos 2595 nišos, skirtos mirusiųjų pelenams saugoti urnose. Nišos bus uždengtos granito plokštėmis.

Anot savivaldybės pranešimo, statant kolumbariumą bus suformuotas reljefas, įrengti pėsčiųjų takai, mažosios architektūros elementai – suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, pasodinti želdiniai, pastatyta tvora, įrengtos trys vandens kolonėlės.

Taip pat numatyta praplėsti esamą automobilių stovėjimo aikštelę bei pastatyti naują ties Žagienio gatve.

Pirmas kolumbariumas Panevėžyje veikia Šilaičių kapinėse. Ten įrengtos 935 nišos, šiuo metu yra laisva 121 niša.

Už vietas kolumbariumuose teks ir toliau mokėti vilniečiams bei kauniečiams, nes tuose miestuose šios mirusiųjų palaikų saugojimo vietos įrengtos ne savivaldybių, o privačiomis lėšomis.

Vilniuje – beveik 600 laisvų vietų ir visos mokamos

Vilniuje veikia trys kolumbariumai – Kairėnų, Liepynės ir Sudervės kapinėse. Juose per mėnesį iš viso palaidojama apie dešimt mirusiųjų.

Visi sostinės kolumbariumai įrengti investuotojų lėšomis, o pagal galiojančias sutartis savivaldybei jie turėtų būti perduoti, kai bus parduotos visos nišos.

Savivaldybės BNS atsiųstame atsakyme teigiama, kad kremuojamų palaikų kasmet daugėja, todėl nepriklausomai nuo jų kainos, kolumbariumų nišų poreikis greičiausiai augs, todėl dar vienam bus numatyta vieta Antakalnio kapinėse, projektuojant jų plėtrą.

Liepynės kolumbariume dabar laisvų nišų yra apie 40 iš 300 ), jos kainuoja po 420 eurų. Kairėnų kolumbariume laisvos 99 vietos iš 432, jos kainuoja po 815 eurų. Sudervės kapinėse iš esamų 989 nišų, laisvų yra 420. Jos yra brangiausios – po 848 eurus.

Kaune užimta 75 proc. nišų

Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ teisės ir personalo vadovė Justina Gracija Vanžodė BNS tvirtino, kad kolumbariumų paklausa Kaune yra nemaža.

„Kasmet mirusiųjų laidojimo urnose būdas tampa vis populiaresnis“, – teigė ji.

Kaune kolumbariumus galima rasti trijose kapinėse: Petrašiūnų, I Romainių ir Seniavos.

Visų jų pastatymą finansavo ne savivaldybė, o jos įmonė „Kapinių priežiūra“. Nišų kaina su 25 metų priežiūra svyruoja nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų.

iš viso įrengta maždaug 1,3 tūkst. nišų, iš kurių apie 75 proc. šiuo metu jau panaudotos.

„Kapinių priežiūros“ atstovė pranešė, kad atsižvelgus į Panemunės kapinių populiarumą ir ten esantį nedidelį laisvą plotą, svarstoma dar vieną – ketvirtą – kolumbariumą įrengti šiose kapinėse.

J. G. Vanžodės teigimu, pagrindinė problema, su kuria susiduria šių laidojimo vietų prižiūrėtojai, yra žmonių „noras kažkaip ypatingai pažymėti kolumbariume saugomo mirusiojo atminimą“, sumontuojant papildomas nišos detales, kurios sugadina marmurines ar granitines plokštes.

Klaipėda planuoja du naujus kolumbariumus

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Daiva Breivė BNS nurodė, kad savivaldybės lėšomis įrengtame vieninteliame kolumbariume su 140 vietų Lėbartų kapinėse laisvų nišų nebėra, 2006–2008 metais jos išdalytos nemokamai.

Jos teigimu, kolumbariumų plėtros galimybės bus teikiamos 2023–2025 metų strateginiam veiklos planui – planuojama Joniškės kapinėse projektuojant naują tvorą kartu numatyti galimybę įrengti tam skirtoje atkarpoje kolumbariumą.

„Taip pat papildomai kolumbariumo klausimas turėtų būti sprendžiamas projektuojant ir įrengiant naujas Klaipėdos miesto kapines“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė.

Pasak D. Breivės, jei savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos buvo užimtos per trejus metus, kai Lietuvoje buvo tik vienas krematoriumas, o kiti palaikai buvo vežami į kaimynines valstybes, tai, tikėtina, kad Lietuvoje veikiant trims krematoriumams, iš kurių du yra Klaipėdos apskrityje, naujų kolumbariumų nišos užsipildys sparčiau.

„Pastebime, kad pradėjus veikti Klaipėdos apskrityje krematoriumams, laidojimas urnomis Klaipėdos miesto kapinėse padidėjo apie 35 procentų. Manome atitinkamai padidės ir poreikis kolumbariumų nišoms“, – BNS tvirtino D. Breivė.

Šiauliuose per mėnesį užimamos 6–7 naujos nišos

Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė BNS pabrėžė, kad kolumbariumų paklausa nemaža.

Nišas pradėjus teikti nemokai, manome, kad jos bus užpildytos šių metų gruodį.

„Kiekvieną mėnesį užimamos 6–7 naujos nišos, nevertinant tų palaidojimų, kai laidojama į jau turimas nišas“, – tvirtino ji.

„Nišas pradėjus teikti nemokai, manome, kad jos bus užpildytos šių metų gruodį“, – sakė E. Bružienė.

„Pradėjus teikti nišas nemokamai, gali kilti jų poreikis, o tuo pačiu reikalingos ir pakankamos lėšos kolumbariumų plėtrai, kurių savivaldybė neturi. Kolumbariumų plėtra planuota iš surinktų lėšų už suteiktas nišas“, – pridūrė ji.

Pasak E. Bružienės, vienos nišos, kurioje telpa keturios urnos, kaina dabar siekia 1 tūkst. eurų.

Šiuo metu kolumbariumas yra tik vienose iš dviejų miesto kapinių – Ginkūnuose, o Donelaičio kapinėse kolumbariumas projektuojamas, jį ketinama pastatyti 2023 metais.

Privačių kolumbariumų Šiauliuose nėra.

Nepanaudotų nišų Ginkūnų kapinėse spalio pradžioje buvo apie 40, iš kurių 30 pažadėta Tremtinių sąjungai.

Panevėžyje – apie 300 laisvų vietų

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė Loreta Kaškelienė nurodė, kad Šilaičių kapinėse esantis Panevėžio miesto lėšomis pastatytas kolumbariumas pradėjo veikti 2014 metais, iš pradžių jame įrengtos 424 keturvietės nišos, jos jau visos parduotos.

Antruoju statybos etapu, kuris baigtas 2020 metais, pastatytas kolumbariumas su 511 keturvietėmis nišomis, iš jau jau užimta 200 nišų. Vienos kaina – 550 eurų.

L. Kaškelienės teigimu, nuo kolumbariumo atidarymo, kasmet parduodama vis daugiau vietų.

„Atsižvelgiant į skaičius, galima buvo spręsti, kad esamo kolumbariumo būtų užtekę preliminariai dvejiems metams, tačiau kaip sparčiai pildysis kolumbariumas vietoms tapus nemokamoms, pasakyti negalime“, – BNS teigė ji.

L. Kaškelienė pranešė, kad mieste planuojama statyti dar vieną naują kolumbariumą šalia Kristaus Karaliaus katedros kapinių.

Kol kas nėra aišku, kas – savivaldybė ar privatus verslas – statys šį kolumbariumą.

Šių metų gegužę Seimas priėmė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas, kad savivaldybių lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos gyventojams turi būti skiriamos nemokamai.

Pataisą pateikusi „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė teigė siekianti lygiateisiškumo visiems gyventojams, mat už kapavietes mokėti nereikia, o už vietą kolumbariume imamas mokestis.

Kaip pranešama, bus tvarkoma vieno hektaro ploto Antakalnio kapinių teritorija prie Menininkų kalnelio link Šilo gatvės. Ateityje ši erdvė bus pritaikyta urnų laidojimui. Tvarkymo darbai kapinėse prasidės rugsėjo pradžioje ir tęsis iki gruodžio vidurio. Juos atliks įmonė „Grinda“.

Suplanuota teritorija apims du kvartalus, kuriuos jungs 2,5 m pločio takas. Prie pagrindinio tako bus formuojamos poilsio vietos – įrengiami suoliukai, šiukšliadėžės, apšvietimas.

Teritorijoje atsiras pėsčiųjų takų, bus sutvarkyta aplinka – šalinami nudžiūvę ir blogos būklės medžiai. Iš viso bus pašalinta penkiolika medžių, o brandūs ir vertingi medžiai bus išsaugoti, rašoma pranešime.

Anot savivaldybės, teritorijoje numatytos kelios vietos, kuriose, esant poreikiui, galėtų atsirasti kolumbariumai. Jie būtų statomi pagal atskirą projektą.

Prieš daugiau kaip 200 metų įkurtos Antakalnio kapinės anksčiau buvo žinomos kaip Karių kapinės. Skirtinguose plotuose buvo laidojami pasauliečiai, kariai, našlaičiai, vėliau – Pirmojo pasaulinio karo aukos. Sujungus jas, susiformavo vientisos kapinės.

Kapinės yra suskirstytos kvartalais, vienas jų, 25-asis kvartalas, vadinamas Menininkų kalneliu. Tai – išskirtinė laidojimo vieta, kur nuo XX a. pabaigos iki šiol laidojami rašytojai, dailininkai, aktoriai, muzikantai.

Menininkų kalnelyje kasdien apsilanko nemažai žmonių. Vieni ateina aplankyti ar sutvarkyti artimųjų kapų, kiti ateina lyg į muziejų po atviru dangumi, primenantį anapilin išėjusius iškilius Lietuvos žmones.

Šią savaitę jis priėmė atitinkamas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas.

Pagal jas, kapavietės kapinėse ir savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skiriamos neatlygintinai.

Pataisą pateikusi „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė teigė siekianti lygiateisiškumo visiems gyventojams, mat už kapavietes mokėti nereikia, o už vietą kolumbariume imamas mokestis.

„Pa­si­do­mė­jus, tas dy­dis įvai­rus – nuo 1 tūkst. iki 700 eu­rų vien­kar­ti­nis mo­kes­tis. Jei­gu į tą pa­čią ni­šą įde­da­ma dau­giau ur­nų, ima­mams pa­pil­do­mas mo­kes­tis. To­dėl net ir kai ima­mas mo­kes­tis, aš vis tiek ne­ma­tau jo­kio ko­lum­ba­riu­mų sta­ty­mo pro­ver­žio sa­vi­val­dy­bė­se. O ko­lum­ba­riu­mų sta­ty­mas bent apie ke­tu­ris kar­tus su­ma­žin­tų ka­pi­nių te­ri­to­ri­jų plėt­rą“, – tvirtino parlamentarė.

Dabar įstatyme numatyta, kad už savivaldybės lėšomis įrengto kolumbariumo nišos suteikimą mokamas savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokestis.

Seimo Aplinkos komitetas nepritarė „darbietės“ siūlymui, teikdamas, kad savivaldybės įstatymais nėra įpareigotos jų prižiūrimose kapinėse įrengti kolumbariumų, tai jos daro savo iniciatyva bei lėšomis.

„Įpareigojimas neatlygintinai suteikti ne tik kapavietę, bet ir kolumbariumo nišą gali turėti priešingą efektą – stipriai apriboti vietos savivaldos norą investuoti į minėto statinio statybą, taip sumažinant laidojimo kolumbariumuose prieinamumą“, – teigiama komiteto išvadoje.

Konservatorius Kęstutis Masiulis per Seimo posėdį tvirtino, kad kolumbariumas yra statinys ir už jį reikia mokėti.

„Ko­lum­ba­riu­mas yra sta­ti­nys, tai mes ga­li­me ta­da no­rė­ti, kad ir kop­ly­čios bū­tų ko­kios nors. Ki­ti pa­si­lai­do­ja Kel­mė­je, Ro­mos ten to­kia kop­ly­tė­lę yra pa­si­sta­tę ar dar kaž­ką. Gal už dy­ką ir to­kius da­ly­kus pa­sta­ty­ki­me? Na, ne, tai yra sta­ti­nys ir tai kai­nuo­ja pi­ni­gus. Že­mę vals­ty­bė ga­li su­teik­ti ne­mo­ka­mai, o ten, kur kai­nuo­ja jau pi­ni­gus, vis dėl­to rei­kė­tų su­si­mo­kė­ti“, – sakė jis.

Priimtame projekte taip pat suteikta teisė organizuoti palaikų laidojimą ne tik mirusių asmenų sutuoktiniams, bet ir jų partneriams.

Taip pat patikslinta palaikų ekshumavimo tvarka. Numatyta, kad kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami palaidoto žmogaus sutuoktinio, partnerio arba pilnamečių vaikų, įvaikių, tėvų, įtėvių, jeigu jų nėra, – artimųjų giminaičių prašymu. Jeigu giminaičių nėra, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus, ekshumuoti galima Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu, turint atitinkamą leidimą.

Pakeitimai, jei jiems pritars prezidentas Gitanas Nausėda, įsigalios lapkričio 1 dieną.

Karmėlava ir Ringaudai jau turi projektus

Komunalinių paslaugų centro Rinkliavos administravimo skyriaus specialistas Ramūnas Vilčinskas "Kauno dienai" sakė, kad artimiausiu metu kolumbariumų statyba numatyta Karmėlavos ir Ringaudų kapinėse, o Jonučių kapinėse planuojama sutvarkyti aplinką ir pasiruošti dar dviejų kolumbariumų po 24 nišas, kurie užbaigs pirmąjį etapą, statyboms. "Kolumbariumai taip pat turėtų atsirasti Domeikavos (Radikių kapinės) ir Zapyškio seniūnijose. Jeigu pavyks, dar šiemet bus vykdomos statybos Zapyškio kapinėse", – planus vardijo R.Vilčinskas.

Kolumbariumai Karmėlavoje ir Ringauduose šiuo metu jau suprojektuoti, o Zapyškio kolumbariumo projektas, pasak Komunalinių paslaugų centro atstovo, bus ruošiamas artimiausiu metu.

Pastebima tendencija, kad užsienyje dirbantys lietuviai grįžta palaidoti savo artimo žmogaus, o nišos priežiūra paliekama kolumbariumo administratoriui – Komunalinių paslaugų centrui.

Skirsis apskritimų skaičius

Paprašytas papasakoti, kaip atrodys būsimosios laidojimo vietos, Rinkliavos administravimo skyriaus specialistas sakė, kad Karmėlavos projekte numatoma įrengti tris skirtingo dydžio apskritimus: pirmas apskritimas susidės iš 6, antras – 14 ir trečias – 17 kolumbariumų, kiekvienas jų turės po 40 nišų, į kurias bus galima talpinti iki 4–5 urnų. "Ringaudų projekto principas panašus, tik jame numatoma įrengti du skirtingo dydžio apskritimus: pirmas apskritimas susidės iš 4, o antras – 13 kolumbariumų. Abiejuose numatyta įrengta po pelenų barstymo vietą", – aiškino pašnekovas.

Pasak R.Vilčinsko, vietos gyventojai teigiamai priima šiuos kolumbariumų projektus, kadangi statiniai projektuoti atsižvelgiant į teritorijos reljefą, siekiant išsaugoti ne tik daugumą esamų medžių, bet ir pasodinti naujų želdinių. "Juodas granitas pasirinktas, kad neišsiskirtų iš aplinkos, o skirtingo dydžio akmenų kompozicijos suteiks jaukumo", – mano Komunalinių paslaugų centro darbuotojas.

Karmėlavos ir Ringaudų kolumbariumų projektus parengė vienas architektas. O štai Zapyškio ir Domeikavos kolumbariumo projektus turėtų parengti skirtingi architektai.

Kad kolumbariumas neišsiskirtų iš aplinkos, pasirinktas juodas granitas.

Vienas jau užpildytas

Šiuo metu Kauno rajone yra du kolumbariumai Garliavoje, Jonučių kapinėse ir privatus kolumbariumas Ringaudų kapinėse. Vienas kolumbariumas Jonučių kapinėse veikia, o kitas 24 nišų – užpildytas. Pastarajame nišų savininkai gali talpinti urnas papildomai, o kitame yra užimta vienas ketvirtadalis esamų nišų.

Pasak Rinkliavos administravimo skyriaus specialisto, kolumbariumai Jonučių kapinėse pasiteisino. "Šiuo metu jaučiamas vis didėjantis poreikis tokiu būdu laidoti savo artimuosius. Pastebima tendencija, kad užsienyje dirbantys lietuviai grįžta palaidoti savo artimo žmogaus, o nišos priežiūra paliekama kolumbariumo administratoriui – Komunalinių paslaugų centrui", – teigė R.Vilčinskas.

Vieta urnai laikyti išperkama 25-eriems metams. Jonučių kapinėse urnos saugojimo kriptoje mokestis už šį laikotarpį – 726,18 Eur. Už antros ir kitų urnų saugojimą toje pačioje kriptoje Komunalinių paslaugų centras renka vienkartinį 90 eurų mokestį.

Vėliau planuojama leisti sutartį pratęsti ilgesniam terminui arba rinktis alternatyvius variantus – perlaidoti urną kapavietėje ar išbarstyti mirusiojo pelenus teisėtoje teritorijoje.

Urnas laidoja kapavietėse

Šiuo metu tokių laidojimo vietų įrengimas yra aktualus Raudondvario ir Vilkijos seniūnijoms, tačiau jos tikriausiai atsiras tik kitame kolumbariumų plėtros etape.

Pasak Raudondvario seniūnės Daivos Bulotienės, vietos gyventojai kolumbariumo labai laukia.

"Jaučiasi iš žmonių poreikis. Dabar išsiperka vienvietes kapavietes ir ten laidoja urnas su artimųjų pelenais. Kolumbariumui, kaip bet kokiai kapavietei, reikia seniūnijos leidimo – taip pat", – teigė seniūnė.

Naujosiose Raudondvario kapinėse per du etapus turėtų atsirasti apie 300 kriptų, kuriose tilps 4 standartinio dydžio urnos. Pirmajame etape numatyta įrengti 88 vietas, antrajame – nuo 150 iki 200. Taip pat planuojama pastatyti varpinės tipo nedidelį 14 vietų kolumbariumą, kuriame galės būti laidojami pasižymėję raudondvariečiai.

Kolumbariumas planuojamas su rausvų klinkerio plytelių ir pilko granito apdaila. Taip pat bus įrengtos metalinės vazos gėlėms ir lentynėlės žvakėms, takeliai į laidojimo vietą pritaikyti neįgaliesiems. Planuojama, kad prie kriptų bus įrengti suoleliai ir pasodinta medelių.

Pirmame etape numatyta įrengti 88 vietas, antrame – nuo 150 iki 200. Taip pat planuojama pastatyti varpinės tipo nedidelį keturiolikos vietų kolumbariumą, kuriame galės būti laidojami pasižymėję raudondvariečiai.

Pasak Raudondvario seniūnės Daivos Bulotienės, vietos gyventojai kolumbariumo labai laukia.

"Jaučiamas poreikis. Dabar žmonės išsiperka vienvietes kapavietes ir ten laidoja urnas su artimųjų pelenais", – teigė seniūnė.

Kolumbariumas planuojamas su rausvų klinkerio plytelių ir pilko granito apdaila. Taip pat bus įrengtos metalinės vazos gėlėms ir lentynėlės žvakėms, takeliai į laidojimo vietą pritaikyti neįgaliesiems. Planuojama, kad prie kriptų bus įrengti suoleliai ir pasodinta medelių.

Kauno rajone kolumbariumų įrengimu kapinėse pavesta rūpintis bendrovei Komunalinių paslaugų centrui. Du kolumbariumai po 24 nišas jau veikia Garliavoje, Jonučių kapinėse. Daugiau jų yra numatyta įrengti Karmėlavos, Tabariškių (Ringaudų sen.), naujosiose Vilkijos, praplėstose Radikių k. (Domeikavos sen.) ir naujosiose Zapyškio kapinėse.

Vieta urnai laikyti išperkama 25-eriems metams. Jonučių kapinėse Urnos saugojimo kriptoje mokestis už šį laikotarpį – 726,18 euro. Už antros ir kitų urnų saugojimą toje pačioje kriptoje UAB Komunalinių paslaugų centras renka vienkartinį 90 eurų mokestį.

Vėliau planuojama leisti sutartį pratęsti ilgesniam terminui arba rinktis alternatyvius variantus – perlaidoti urną kapavietėje ar išbarstyti mirusiojo pelenus teisėtoje teritorijoje.

„Kremavimo paslauga šiuo metu populiarėjanti ir žmonės palydėdami savo artimuosius vis labiau ją renkasi, tai toks objektas anksčiau ar vėliau turėjo atsirasti Alytuje“, – BNS sakė vicemeras Šarūnas Klėgeris.

Klevų gatvėje įsikursiantį kolumbariumą už 24 tūkst. eurų statys bendrovė „Labradoras“.

Planuojama, kad kolumbariumas bus penkių aukštų, iš viso jame bus 30 dviejų dalių kriptų. Į vieną iš jų turėtų tilpti keturios urnos, taip pat bus įrengta gėlių ir žvakių statymo vieta.

„Dabar įrenginėjami du blokai. Tikimės, kad tai bus padaryta iki lapkričio pirmos. Užsipildžius šioms 30 vietų, bus planuojamas kitų blokų statymas“, – teigė vicemeras.

Kolumbariumas bus statomas iš rausvo poliruoto granito, o kriptų uždengimas – juodo atspalvio. 

Sudeikių seniūnijoje Padbuožės kaime esančiose kapinėse bus numatytos kelios zonos pagal skirtingus laidojimo būdus: mirusiuosius bus galima laidoti tradiciškai, unifikuotai, kremuotus palaikus saugoti kolumbariume ar pelenus laidoti lauke.

Anot savivaldybės, Utenoje palaikų kremavimas po truputį populiarėja – 2011 metais Utenos naujosiose kapinėse buvo palaidoti keturi kremuoti gyventojai, pernai 18, o šiais metais šis skaičius bus dar didesnis. Kitąmet pastačius 190 kriptų kolumbariumą, atsiras galimybė kremuotus palaikus laidoti ne tik žemėje.

Pagal projektą, kapinėse bus numatytas plotas įprastoms kapavietėms, dar viena kapinių erdvė bus skirta laidoti unifikuotai. Kaip pažymi savivaldybė, čia bus pritaikytas Lietuvoje kol kas naujas, tačiau Skandinavijoje ir kitose užsienio šalyse plačiai naudojamas laidojimo būdas, kai karstai ar urnos laidojami pievoje, be atraminių sienučių ar tvorelių, pastatant nedidelius vienodus paminklus.

Kapinių tvarkymo darbai jau pradėti – rangovai 4,7 ha ploto teritorijoje kerta medžius ir krūmus. Per artimiausius 10 mėnesių planuojama sutvarkyti takus, įrengti automobilių stovėjimo aikštelės apšvietimą, naują giluminį gręžinį, papildomas vandens tiekimo kolonėles.

Utenos miesto kapinės, esančios Sudeikių seniūnijoje, Padbuožės kaime, įkurtos 1981 metais ir apima beveik 14,5 ha žemės sklypą, per 9,5 ha šio kapinių ploto jau išnaudota. Utenos miesto seniūnija kasmet išduoda apie 100 leidimų laidoti naujose kapavietėse.

Siekia taupyti žemę

Į "Kauno dienos" redakciją kreipėsi vyresnio amžiaus Raudondvario gyventoja. "Su vyru esame solidaus amžiaus, žinome, kad su saule negyvensim. Vaikų esame prašę, kad mūsų palaikus kremuotų. Šeimos kapo Raudondvario kapinėse neturime. Be to, abu su vyru manome, kad žemė labiau reikalinga gyviesiems nei mirusiems, todėl nenorime būti palaidoti tradiciniame kape – norėtume, kad mūsų palaikai ilsėtųsi urnoje kolumbariume. Tačiau naujosiose Raudondvario kapinėse kolumbariumo nėra, – apgailestavo raudondvarietė Elena. – Kiek žinome, visame Kauno rajone yra tik vienas kolumbariumas – Garliavos Jonučių kapinėse. Vis dėlto norėtume, kad mūsų amžinojo poilsio vieta būtų arčiau Raudondvario, kad vaikams būtų patogiau lankyti."

Moters teigimu, jai nepavyko išsiaiškinti, kada kolumbariumas bus įrengtas vietos kapinėse.

Viena Ringaudų seniūnijos Tabariškių kapinėse esanti kapavietė pertvarkyta į kolumbariumą. (Vaidos Milkovos nuotr.)

Raudondvario seniūnė Daiva Bulotienė informavo, kad Naujosiose Raudondvario kapinėse numatyta įrengti kolumbariumą: "Kada tai bus, negaliu pasakyti, nes tai priklauso ne nuo mūsų. Kolumbariumų įrengimu Kauno rajono kapinėse pavesta rūpintis bendrovei "Komunalinių paslaugų centras". Apie tai juos informavome, o poreikis kolumbariumui Raudondvaryje tikrai yra. Turime pasirengę kapinių planą, jame numatyta ir vieta kolumbariumui statyti."

Mirusiojo artimiesiems, nenorintiems urnos laidoti tradiciniame kape, jau dabar susiduriantiems su dilema – kur saugoti velionio pelenus, seniūnė pasiūlė: "Galima kapavietėje įsirengti šeimos kolumbariumą. Aš pati apie tai galvoju. Juk kam tos plantacijos kapinėse – šeimos kolumbariumą galima įrengti vienviečiame kape."

Pasiteiravus, ar reikia seniūnijos leidimo, norint įrengti kolumbariumą šeimos kape, pašnekovė atsakė: "Bet kokiai kapavietei reikia seniūnijos leidimo, kolumbariumui – taip pat."

Plečia kolumbariumą Garliavoje

Bendrovės "Komunalinių paslaugų centras" laikinasis direktorius Petras Čiegis tvirtino negavęs užklausos dėl kolumbariumo įrengimo Raudondvario kapinėse ir negalintis pasakyti, kada jis ten atsiras. "Kol kas dar nėra galutinai sudėliota, kur kokie kolumbariumai bus. Mes dabar statome dalį kolumbariumo Garliavos Jonučių kapinėse. Pirmosios 24 kriptos čia buvo įrengtos prieš ketverius metus. Dabar, berods, tik viena iš jų likusi laisva. Per artimiausias dvi savaites rangovai turėtų įrengti dar vieną kriptų sekciją, kitais metais planuojama įrengti dar apie 50 naujų kriptų", – suskaičiavo P.Čiegis.

Kam tos plantacijos kapinėse – šeimos kolumbariumą galima įrengti vienviečiame kape.

Planuojama, kad ateityje kolumbariumas užims visą 23 arų plotą prie šoninio įėjimo į Garliavos Jonučių kapines. Jo įrengimas šioje vietoje suskirstytas į tris etapus. Kitais metais planuojama pabaigti pirmąjį etapą, sutvarkyti aplinką. Per porą trejetą metų čia planuojama įrengti 1 tūkst. kriptų. Manoma, kad tiek kriptų turėtų užtekti 10–15 metų. Pasak P.Čiegio, iš karto užstatyti kriptomis visą kolumbariumui numatytą plotą būtų neracionalu. "Kam užstatyt ir paskui laikyti tas kriptas tuščias? Projektas parengtas, esant poreikiui, pagal jį greitai galime įrengti naujų kriptų", – tikino laikinasis direktorius.

Pasak jo, pirmasis kolumbariumas pakaunėje būtent čia įrengtas dėl to, kad Garliavos Jonučių kapinės – didžiausios Kauno rajono gyventojų reikmėms naudojamos kapinės visoje savivaldybės teritorijoje, be to, čia buvo jaučiamas poreikis.

Nepratęsus sutarties – išbarstys

Nustatytas 25 metų urnos saugojimo kriptoje šiame kolumbariume mokestis – 726,18 euro. Vienoje kriptoje gali būti saugojama iki keturių penkių urnų su pelenais. Už antros ir kitų urnų saugojimą toje pačioje kriptoje "Komunalinių paslaugų centras" renka po vienkartinį 90 eurų mokestį.

Jei po 25 m. nebus pratęsta sutartis dėl tolesnio urnos saugojimo, P.Čiegis tikino, kad pelenai iš jos nebus išbarstyti vėjyje. "Nemanau. Tiesa, pelenų barstymas taip pat numatytas Garliavos Jonučių kapinėse – kolumbariumo projekte numatyta pelenų barstymo vieta", – sakė pašnekovas.

Statinį, kuriame būtų išbarstomi pelenai, kolumbariume planuojama įrengti ne anksčiau kaip 2020 m. "Čia būtų išberiami pelenai tų mirusiųjų, kurių artimieji nenori pelenų laidoti. Juk pelenų negalima barstyti kur nori. Taip pat čia būtų išberiami pelenai iš urnų, kurių saugojimas kriptose praėjus 25 metams nebepratęsiamas", – tvirtino P.Čiegis.

Įrengs ir Karmėlavoje, Ramučiuose

"Komunalinių paslaugų centras" planuoja teikti pasiūlymą Kauno rajono savivaldybei ateinančiais metais projektuoti kolumbariumus Karmėlavos ir Radikių kapinėse. Kolumbariumas būtų projektuojamas toje Karmėlavos kapinių dalyje, kur laidojami vietos gyventojai, Radikiuose – išplėstų kapinių teritorijoje", – pasak bendrovės laikinojo direktoriaus, Karmėlavos ir Domeikavos seniūnijų atstovai išreiškė norą, kad šiose kapinėse būtų įrengtos vietos saugoti urnas su pelenais. "Jei savivaldybė pritars, įrengsime ten kolumbariumus. Prieš trejus ketverius metus buvo kalbėta apie tai, kad savivaldybei reikėtų patvirtinti kapines, kur kolumbariumai turėtų atsirasti pirmiausia. Tačiau toks planas patvirtintas nebuvo", – anot P.Čiegio, kolumbariumų greičiausiai prireiks kapinėse, esančiose arčiau miesto arba tose vietovėse, kur sparčiai plečiasi gyvenamieji rajonai.

Jei greitu metu nebus įrengiami didesni kolumbariumai, kur už tam tikrą mokestį mirusiųjų pelenai saugojami nustatytą laiką, greičiausiai daugės kapų, pertvarkomų į šeimos kolumbariumus. Ringaudų seniūnijoje esančiose Tabariškių kapinėse viename kape jau įrengtos kriptos urnoms sudėti. Pasiteiravus Ringaudų seniūno Rimanto Vitkausko, ar šiuo atveju buvo gautas leidimas tradiciniam kapui pertvarkyti į kolumbariumą, šis atsakė: "Asmeniškai į mane dėl kriptų įrengimo kapavietėje Tabariškių kapinėse niekas nesikreipė. Bet aš Ringaudų seniūno pareigas einu tik nuo vasario mėnesio, o kriptos gali būti, kad įrengtos anksčiau."

R.Vitkausko manymu, ateityje bendras kolumbariumas tokioje gyventojų skaičiumi augančioje seniūnijoje kaip Ringaudai bus labai reikalingas. "Tradicinių kapaviečių netrūksta – beveik prieš trejus metus Tabariškių kapinės buvo išplėstos. Vis dėlto esame numatę, kad čia turėtų būti įrengtas ir kolumbariumas", – sakė seniūnas. Tačiau jis neįvardijo konkrečios vietos, kur galėtų būti įrengtos nišos urnoms saugoti ir nesiėmė prognozuoti, po kiek metų kolumbariumas galėtų atsirasti Tabariškių kapinėse.

Kaip Eltą informavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento atstovė Judita Nauckuvienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) studentų preparuotus kūnus pasiūlyta laidoti Liepynės kapinėse.

Vilniaus universiteto raštą, kuriuo prašoma pagal galimybę skirti specialią vietą sostinės kapinėse Vilniaus universitetui anatomijos studijoms paaukojusių asmenų kūnams laidoti, savivaldybė gavo kovą.

VU Medicinos fakulteto Anatomijos katedros docento Andrejaus Suchomlinovo teigimu, savivaldybė taip pat siūlė skirti kapavietę Karveliškių kapinėse. Apgailestauta, kad dėl laidojimo Bernardinų kapinių kolumbariume bus galima diskutuoti tik po jo sutvarkymo, o kol kas net nėra parengto projekto.

„Esame labai dėkingi savivaldybei už pasiūlymus, kuriuos svarstysime su universiteto vadovybe. Manau, mums reikės pasirinkti iš pasiūlytų variantų. Privalome turėti urnų laidojimo vietą, o Bernardinų kapinėse, jeigu ir gausime, tai labai labai negreitai“, - sakė doc. A. Suchomlinovas.

Šiuo metu fakultete saugomos kelios urnos su kremuotais studijoms naudotų kūnų palaikais. Tačiau ateity jų padaugės, neabejoja Anatomijos katedros docentas.

„Jau dabar jūsų ir kitos žiniasklaidos dėka gauname daugiau pareiškimų dėl kūnų dovanojimo, ir kai kurie žmonės nurodo, kad urnos su jų pelenais turėtų likti universiteto tvarkomoje vietoje“, - Eltai komentavo A. Suchomlinovas.

Bažnyčia neprieštarauja palaikų kremavimui, bet neleidžia pelenų laikyti namuose arba jų išbarstyti gamtoje, pabrėžiama prieš porą metų Vatikane pristatytoje Tikėjimo mokymo kongregacijos instrukcijoje dėl palaikų kremavimo.

Andrejus Suchomlinovas. VU nuotr.

Kanonų teisės kodekse nurodoma mirusiųjų kūnus laidoti ar saugoti sakralioje aplinkoje: kapinėse, bažnyčioje ar kitoje tam skirtoje vietoje.

Doc. A. Suchomlinovo koordinuojamas studijoms skirtų kūnų registras per metus pasipildo nuo 10 iki 50 sutikimų medicinos studijoms paaukoti savo kūną po mirties. 2014 ir 2015 metais sulaukta po 30-50 pareiškimų per metus, mat kaip tik tuo metu pasirodė straipsnių ir laidų šia tema, kitais metais - po 10-15.

„Per metus giminės praneša apie 1-3 pareiškėjų mirtis. Taigi tiek gauname kūnų, o pagal tai, kiek turime studentų, kasmet reikėtų iki 10“, - sakė doc. A. Suchomlinovas.

Apie pareiškimą parašiusio žmogaus mirtį VU MF praneša jo artimieji.

Specialiai paruoštas kūnas, priklausomai nuo pareiškėjo valios, kiek metų bus naudojamas studijoms, paliekamas prozektoriume, o paskui kremuojamas arba atiduodamas giminėms.

„Tai priklauso nuo to, kokią valią paaukodamas savo kūną mokslui pareiškia pats žmogus sutikime. Jei neatsiima artimieji, už palaikų kremavimą ir visa kita sumoka universitetas“, - sakė doc. A. Suchomlinovas.