Kokia čia dar vandens pertraukėlė?

Krepšinis žaidžiamas jau daug metų, nė vienoje šalyje nesakoma kitaip negu „minutės pertraukėlė“ ir visi supranta, dėl ko ji apskritai yra skelbiama.

Nereikia savavališkai išradinėti dviračio. Dar sugalvosime paskelbti „batelių“, „rankšluosčių“ ar „butelių“ pertraukėlę.

Nebjaurokime krepšinio taisyklių. Manau, kad tam pritartų ir Lietuvos krepšinio federacija. Krepšinis turi savo nuostatas, tad neleistina jų keisti.

Ir svarbiausia – televizija, transliuodama rungtynes, net rodė užrašą „vandens pertraukėlė“. Kur tai matyta? To niekada niekas nedarydavo.

Nenuostabu, kad tai padarė televizija, kuri į pastabas nelabai reaguoja.

Dar norėčiau pridurti, kad nuo praeitų metų Eurolygos čempionato visuomenėje prigijo komentatorių Gyčio ir Tomo „kita vertus“.

Tomas per vienas rungtynes šį žodžių junginį buvo pavartojęs 18–20 kartų, o rekordą pasiekė pavartojęs 24 kartus.

Šis pasakymas nuo praeitų metų pradėtas vartoti ir televizijoje, spaudoje. Manau, kad tai ne tik įkyru, bet ir parodo komentuojančiojo nežinojimą ar abejones teisingu informacijos pateikimu.

Vieną kartą sako, pavyzdžiui, „žaidėjas turi pasitempti“, o, kita vertus, jis neva labai gerai orientuojasi žaidime.

„Kita vertus“ ypač patinka ir politologams. Viena brandaus amžiaus politologė, pasakodama laidos vedėjai apie karą Ukrainoje, tiek „suvartojo“ tą „kita vertus“, kad paskui suklydo.

Įdomu, ar jis apskritai gali būti vartojamas lietuvių kalboje?

Redakcijos prierašas. Taip, įterpinys „kita vertus“ gali būti vartojamas.

Slepiasi po anonimo kauke

Kyla klausimas, ar rašymas su klaidomis ir prastai parašytų tekstų skaitymas nenaikina ne tik kalbos prestižo, bet ir apskritai valstybinės lietuvių kalbos?

Feisbuke beveik nėra įrašų be komentarų. Komentuoja įvairaus amžiaus žmonės, dažnai ne tik išreiškiantys nuomonę, bet ir nesigėdijantys įžeisti kitus.

Dauguma komentarų, ypač parašytų po anonimo kauke, – su visokiomis klaidomis.

„Paliestu mano vaika koks issigimelis, sedetciau, bet zinotciau uz ka“, – po straipsniu komentavo viena skaitytoja.

„Jau ir neliko kam reikia vazuot vergaut. Lietuvoje prisitaikem gyvent, galim daug geriau gyvent nei Vokietyne ir daugiau galimybiu sukciaut, mokesciu nemoket ir kysius imt ir nereik tos emigracijos“, – nuomonę reiškė internautas.

Rašo taip, kaip šneka

Ar kas nors tikrina komentarus, įrašus, pranešimus socialiniuose tinkluose?

Anot Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Bendrojo skyriaus vedėjos Aurelijos Dvylytės, socialiniai tinklai, tokie kaip feisbukas, nėra prižiūrimi kalbos inspektorių, tad darkyti kalbą ten tarsi leidžiama.

„Socialiniai tinklai yra ta erdvė, kur kiekvienas gali laisvai reikštis, ji nėra tikrinama, prižiūrima kalbos požiūriu. Lietuviškų socialinių tinklų kalbos kokybė nelabai kuo skiriasi nuo kitomis kalbomis kuriamų socialinių tinklų kokybės, jie rašomi šnekamąja, žargonine kalba, rašoma spontaniškai, daug, reaguojama greitai, todėl daug korektūros ir kitų klaidų. Bet ten ir nesitikima suredaguotų tekstų“, – pasakojo A. Dvylytė.

Socialiniai tinklai, pasak jos, nėra priežastis, dėl kurios nyktų lietuvių ar kuri kita kalba.

Nepastebėjo: reklamose būna klaidų – žodžiai su dalelyte „vis“ rašomi atskirai. „Klaipėdos“ skaitytojos nuotr.

Pasitaiko visko

Klaipėdos savivaldybės vyriausioji kalbos tvarkytoja Asta Chrustaliova tikino, kad socialiniams tinklams būdingas neoficialus, paprastas, netgi emocingas bendravimas.

O kaip juose reiškiamos mintys, priklauso nuo išsilavinimo, amžiaus, gyvenamosios vietos, socialinės padėties, auditorijos, su kuria diskutuojama, požiūrio į kalbą ir kitų aspektų.

„Pasisakymas socialiniuose tinkluose – greitas nuomonės pareiškimo būdas. Žinutės dažnai būna spontaniškos, emocingos, paskelbtos net neperskaičius. Todėl pasitaiko visko – stiliaus, logikos, skyrybos, rašybos ir kt. klaidų, anglicizmų ir pan. Tačiau manau, kad jei žmogus išmano kalbos dalykus, gerbia savo kalbą, yra išsilavinęs, tuomet ir socialiniuose tinkluose mintis reikš taisyklinga kalba“, – tvirtino specialistė.

Atėjo laikai, kada visi rašo, bet ne visi skaito.

Konfliktai – dėl ženklų

Anot A. Chrustaliovos, kai kurie internautai konfliktuoja dėl diakritinių ženklų.

„Esu pastebėjusi, kad socialiniuose tinkluose, atsiliepimuose dalyviai priekaištauja vieni kitiems dėl kalbos klaidų, nededamų diakritinių ženklų ir t. t. Tad galima daryti išvadą – žmonės nėra abejingi kalbai, nori, kad ji būtų taisyklinga. Vertindama socialinių tinklų kalbą, negalėčiau pasakyti, kad kalba nyksta“, – svarstė pašnekovė.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka pažymėjo, kad bendras raštingumo sumažėjimas viešojoje erdvėje tikrai yra, tačiau tam yra paaiškinimų.

„Visų pirma, atėjo laikai, kada visi rašo, bet ne visi skaito. Skirtumas nuo to, kas buvo prieš keliasdešimt metų“, – sakė A. Valotka.

Audrius Valotka. Asmeninio archyvo nuotr.

Darkyti – privatus reikalas?

Pasak jo, feisbuke žmonės nesijaučia įsipareigoję rašyti taisyklingai.

„Kalbos inspekcija negali reguliuoti feisbuko tekstų kokybės. Mūsų teisininkai traktuoja, kad tai – privati sritis, o valstybė į privačią sritį kištis negali. Feisbuke rasite, ko tik norite. Žmonės nesijaučia įsipareigoję. Bet čia turėtume kalbėti ir apie kitą dalyką – apie reputaciją. Jeigu aš turiu savo feisbuko paskyrą ir kažkas joje rašinėja netaisyklingai, pasijuntu tarsi kažkas purvinais batais per baltą kilimą vaikščiotų“, – kalbėjo A. Valotka.

Tačiau, jo teigimu, yra žmonių, kurie tarsi oponuoja kalbos norminimo dalykams, bet savo feisbuko paskyrose perspėja, kad rašantieji netaisyklingai bus užblokuoti ir komentuoti nebegalės.

„Mane tokie dalykai džiugina, nes tai mums liudija, kad kalbos prestižas – vis dėlto svarbus. Jeigu dar plačiau žvelgsime, tik ta kalba, kuri yra prestižinė, gali išgyventi. Prestižą turėtų susikurti kiekvienas individualiai ir pats tai įvertinti. Kalba – kaip ir drabužis, tik drabužį gali labai greitai pakeisti“, – pabrėžė pašnekovas.

O kalbos darkymo ribos – labai plačios. Norint jas šiek tiek sumažinti, Valstybinė kalbos inspekcija gali tik pamoralizuoti.

„Bet kai moralizuoja valstybės institucija, turbūt nujaučiate, kokia būna žmonių reakcija“, – užsiminė A. Valotka.

Keisti kodus – nelengva

Technologijos visada darė įtaką kalbai, taip pat ir telefonai, kuriais žmonės, ypač jaunimas, įpranta bendrauti ne tik netaisyklingai, bet ir anglų, o ne lietuvių kalba.

„Telefonas, žinoma, daro įtaką, nes vienas rašo be diakritinių ženklų arba sutrumpintai, kitas tai skaito. Ypač tame amžiuje, kai formuojasi skaitymo ir rašymo įgūdžiai, kai visą laiką mato tokį tekstą, paskui pradeda rašyti rašinį be diakritikų, atsiranda automatizmas, nes pereiti nuo vieno rašymo kodo prie kito, ypač jei skubi, ne taip ir paprasta“, – pažymėjo A. Valotka.

Ne ką mažesnę įtaką, pašnekovo nuomone, daro ir kalbos ekonomika.

„Kalbos ekonomikos principas labai svarbus, greta taisyklingumo, autoriteto ir kitų principų. Jeigu rašant žinutę lietuviškai du kartus ilgiau spaudinėjami klavišai, tada žmogus pasirenka paprastesnį variantą“, – sakė A. Valotka.

Įžvalga: A. Chrustaliova pastebėjo, kad tekstai socialiniuose tinkluose dažnai būna skelbiami jų net neperskaičius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Trūksta lietuviškų atitikmenų

Vis dažniau pastebima, kad viešojoje erdvėje daugėja anglicizmų, kuriems ne visada randamas lietuviškas atitikmuo.

„Anglų kalba kaip tarptautinė, pagrindinė bendravimo kalba turi didesnį prestižą negu lietuvių. Kartais žmonės nei į tvorą, nei į mietą kaišioja visokius angliškus žodžius ir dėl to jaučiasi esą „kietesni“, labiau išsilavinę, galbūt galvoja, kad į juos žiūrės kaip į aukštesnio socialinio statuso žmones. Bet aš manau, kad dažniausiai tai yra greitumas, automatizmas ir gero lietuviško atitikmens stoka“, – kalbėjo A. Valotka.

A. Chrustaliova pritarė, kad kalbos normintojai nespėja anglicizmams sugalvoti terminų.

„Dažnai žmonės, nežinodami, kaip įvardyti naują reiškinį, tiesiog prideda lietuviškas galūnes prie užsienio kalbos žodžių ir juos vartoja. Kalbos normintojų pasiūlyti variantai ne visada patinka kalbos vartotojams ir jie neprigyja“, – pastebėjo A. Chrustaliova.

Daugiausia klaidų būna mažų įmonių ar įstaigų interneto svetainėse.

Darko ir įstaigos

Klaidų pasitaiko ir televizijoje, lauko reklamose, spaudos pranešimuose.

„Užtenka pasižiūrėti į per „Panoramą“ apačioje bėgančią informacinę eilutę. Manau, bus reta diena, kada nepamatysite skyrybos ar rašybos klaidų“, – atkreipė dėmesį A. Valotka.

O A. Chrustaliova tikino, kad klaidų apstu ir lauko reklamose.

„Reklamos yra tikrinamos nuolatos. Siunčiu elektroninius pranešimus apie klaidas. Yra buvę, kad vieną dieną išsiunčiau laišką, o kitą dieną lauko reklamoje klaida jau buvo ištaisyta. Kartais ir ne vieną kartą tenka skambinti ar rašyti, kad ištaisytų ar nekartotų panašaus pobūdžio kalbos klaidų“, – pažymėjo pašnekovė.

Paprastai įmonės turi viešųjų ryšių specialistus, kurie atsakingi už įrašus feisbuke, interneto svetainėse, tačiau ir jų pranešimuose būna nemažai klaidų.

„Esu pastebėjusi, kad didesnių įmonių, įstaigų interneto svetainės taisyklingesnės. Daugiausia klaidų būna mažų įmonių ar įstaigų interneto svetainėse. Matyt, svetainės kuriamos savomis jėgomis, tad pritrūksta kalbos žinių, galbūt kartais ir požiūris į kalbos taisyklingumą atsainus. Tikiuosi, kad įstaigų siunčiami pranešimai spaudai yra tikrinami. Savivaldybės darbuotojai dažnai kreipiasi konsultuotis dėl viešinamų tekstų“, – sakė A. Chrustaliova.

Atgaivinti – įmanoma

Net ir atsižvelgdami į nūdienos situaciją, specialistai mano, kad lietuvių kalba nemiršta.

„Visos kalbos anksčiau ar vėliau išnyksta. Bet visiška kalbos mirtis pasitaiko ne taip dažnai. Pasaulyje yra apie du šimtai valstybių, valstybinių kalbų – gerokai mažiau, mes esame iš gal šimto pasaulio valstybių, turinčių savo oficialią kalbą, o tai yra pats aukščiausias statusas. Jeigu kalba keičiasi, jokios dramos nėra. Be to, nepamirškime, kad kalbą galima atgaivinti. Kaip buvo atgaivinta hebrajų, graikų kalba. O jeigu neišmirs kalbėtojai, kalba nemirs“, – paaiškino A. Valotka.

Nors savo tekstų komentarų niekada neskaitau, keli jų, kaip tie šamai gigantai, išniro iš virtualiųjų vandenų prieš pat mano akis.

"Garantuotai narkomanė. Narkotikai nusibodo, nutarė radiacijos paragauti. Dabar pati naktimis šviečia kaip fosforinė lempa. (Keiksmažodis), dar ir savo vaikus apšvitina", – paskaičiusi supratau, kad net Pripetės ligoninės rūsio radiacijos fonas nublanksta prieš pilnaties šviesą.

Komentatoriai, savo organu mosuojantys tarsi šimtamečiai ąžuolai vešliomis šakomis, realiai yra krituoliai giliukai.

O tada prisiminiau tyrimą, kurį su interneto gašlūnais, minties galiūnais atliko vienas psichoanalizės specialistas. Tiksliai neatkartosiu, bet jo lūpose nuskambėjo tokia išvada: komentatoriai, savo organu mosuojantys tarsi šimtamečiai ąžuolai vešliomis šakomis, realiai yra krituoliai giliukai.

Nebijokite, apatinių nepurtysiu – nežinau ir nenoriu žinoti, ką juose turi žmogus, konstatavęs mano priklausomybę nuo kvaišalų ir nežemišką gebėjimą švytėti tamsoje. Nors pastarasis teiginys visgi leidžia įtarti, kad komentatorius Černobyliu domėjosi ir, veikiausiai, girdėjo apie Raudonąjį mišką, kuris naktimis dėl medienos fermentų ir radioaktyvių dalelių sąveikos skleidė šviesą. Tik, veikiausiai, jis neužfiksavo išvados, kad puvimą sukeliančios bakterijos ir grybeliai yra mažiau aktyvūs, kai juos veikia radiacija.

Toks faktas leidžia teigti, kad kelialapį į Černobylio zoną turėtų įsigyti visi bepradedantys pūti komentatoriai. Beje, vis dar nerimaujantiems dėl turistų ekstremalų noriu priminti, kad kosminė spinduliuotė skrydžio metu lėktuve gali būti didesnė negu Černobylyje, o radiacinis fonas vaikštant patikrintu turistiniu maršrutu Pripetėje – mažesnis nei jūsų gimtajame mieste.

Praėjusį sezoną daugiausia rungtynių komentavę Rytis Kazlauskas bei Vaidas Čeponis artėjantį sezoną padės žiūrovams stebėti daugiausia „Betsafe–LKL“ kovų per BTV televiziją.

Be jų, televizines ir internetu transliuojamas rungtynes taip pat komentuos iš praėjusio sezono likę Žilvinas Aleksandravičius, Vilhelmas Bladyka, Gediminas Reklaitis, Karolis Tiškevičius.

Naują sezoną su „Betsafe–LKL“ pasitiks ir du komentatorių konkurse geriausiai pasirodę Tautvydas Kubilius ir Alanas Dzeranovas.

„Išsaugojome pagrindinius praėjusio sezono komentatorius, kurie gebės profesionaliausiai nušviesti naujojo sezono kovas, – įsitikinęs LKL generalinis direktorius Romualdas Brazauskas. – Prie jų prijungėme konkurso nugalėtojus – įtraukdami juos sieksime išugdyti naujų profesionalų.“

Vienu pagrindinių komentatorių bus Čeponis, kuris pasirinko „Betsafe–LKL“ transliacijas vietoje Kauno „Žalgirio“ rungtynių Eurolygoje.

„Pasakysiu nuoširdžiai – esu velniškai laimingas, kad ir kitą sezoną komentuosiu „Betsafe–LKL“ kovas, – sakė Čeponis. – Ateinantį sezoną nebus nė vienos silpnos komandos! Intriga nereali. Juk ir Prienų klubas, ir daugelis kitų bus dar stipresnių sudėčių.

Man labai patinka važinėti po Lietuvą, pajusti provincijos dvasią, kur yra „kita Lietuva“, kur gyvena nuoširdūs žmonės. Be to, itin smagu bendrauti su visų komandų žaidėjais, treneriais, klubų vadovais. Imponuoja ir tai, kad komentuoju iš įvykio vietos, o ne ankštoje komentatoriaus būdelėje studijoje. Aš labai pasistengsiu, kad jums būtų įdomu stebėti „Betsafe–LKL mūšius.“

Visi komentatoriai darbus pradeda jau šią savaitę – Lietuvos krepšinio lyga prieš sezoną rengia komentatoriams seminarą apie komentavimo subtilybes, taisyklių pasikeitimus.

„Betsafe–LKL“ sezono atidarymo rungtynės vyks rugsėjo 22 d. Kaune, „Žalgiris“ priims Pasvalio „Pieno žvaigždes“. Rungtynes komentuos Čeponio ir Kazlausko duetas.

Iš viso rugsėjį planuojama sužaisti 14 rungtynių, iš kurių šešios bus transliuojamos per BTV televiziją.

Atitinkamą Informacijos ministerijos pateiktą įstatymo projektą, kuriuo remiantis bus pakoreguotas Visuomenės informavimo priemonių įstatymas, šalies parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė beveik vienbalsiai.

"Portalai privalės identifikuoti savo komentatorius. Tai galės daryti siųsdami specialius SMS pranešimus į komentuoti ketinančio asmens nurodytą mobiliojo ryšio telefoną", - parlamento posėdyje kalbėjo informacijos ministras Aleksandras Karliukevičius.

"Identifikuoti savo komentatorius portalai galės ir kitaip. Svarbu, kad būtų identifikuojama efektyviai", - pridūrė ministras.

Pagrindinis taikinys

Bet kuris straipsnis internete, kurio pavadinime yra V.Landsbergio pavardė, užprogramuotas masiniam komentavimui. Dažniausiai anoniminiam, kur tekstai neretai prasilenkia su normine leksika, padorumu ir sveika nuovoka.

Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė, paklausta apie tulžį ant V.Landsbergio liejančius anoniminius komentatorius, sakė, kad net ir jų nereikia, profesorių nesibodi keikti net "garbūs" politikai Seimo posėdžių salėje.

Niekas nebepasikeis, jie yra menkystos, o jis – Nepriklausomybės tėvas.

"Kad jūs būtumėte girdėję, kas vyko už mano nugaros Seimo salėje per iškilmingą posėdį. O ten sėdėjo nepaprasti žmonės ir kaip jie liejo bjaurastį. Jie lyg ir turi vardą, statusą, o viduje – menkystos. Ir tas kalbėjimas yra menkystų pavydas, ne daugiau. V.Landsbergis dar gyvas, bet laikas jau viską išsprendė, niekas nebepasikeis, jie yra menkystos, o jis – Nepriklausomybės tėvas", – rėžė N.Oželytė.

Anot buvusios politikės, jai tokius komentatorius norėtųsi apkabinti ir pabučiuoti, nes "jie turėtų jaustis labai nelaimingi, jei viešoje erdvėje tokias savo išmatas palikinėja".

"Čia yra tas pats, kas išsituštinti viešoje vietoje. Man nuoširdžiai labai gaila tokių žmonių", – tikino N.Oželytė.

Demoniškas paveldas

Profesoriaus V.Landsbergio sūnus, rašytojas ir režisierius Vytautas V.Landsbergis mano, kad yra kelios tokių interneto komentatorių rūšys, vieni jų – iš vadinamųjų trolių fabrikų, kurie dirba tam, kad palaikytų destrukcinį klimatą Lietuvoje.

Esą yra ir tokių, kuriuos samdo vietos politikai, kad formuotų neigiamą nuomonę apie oponentus.

"Yra ir "zombių". Tai tam tikras apsėdimas. Paprastus nelaimingus žmones apsėsti nesudėtinga, o išmanantys juodąsias technologijas, žino, kaip tai padaryti. Ir tada žmogus pasidaro priklausomas nuo savo neapykantos tiražavimo. Tai tampa jo gyvenimo prasme, nes jis nemoka nieko kurti, neturi jėgų griauti, tai jam belieka spjaudytis. Su laisve gavome tokį demonišką paveldą. Apie tai kaip tik Kovo 11-osios proga kalbėjau su savo tėvuku. Jis labai rimtai pasakė, kad Lietuvai reikalingas egzorcizmas", – pastebėjo V.V.Landsbergis.

Jis labai rimtai pasakė, kad Lietuvai reikalingas egzorcizmas.

Tulžingus anoniminius interneto komentarus V.V.Landsbergis pavadino užkratu ir epidemija.

Esą šitas visas šlykštumas, kylantis iš komentarų, užnuodija viešąją erdvę, kurioje turėtų tarpti gyvybė, o ji, deja, virsta mirusia zona.

"Man regis, didžioji dalis žmonių nuo tokios neapykantos persunktos Lietuvos bėga. Manau, kad didelę atsakomybę čia turi prisiimti finansinės magnatų konstrukcijos, kurios tuo minta. Pastebiu, kad visos žinutės apie tėvą jiems yra svarbios, nes vien pavardę pamatę, visi neapykantos apsėstieji ir troliai subėga. Ir tada jie reklamos užsakovams gali parodyti, žiūrėkite, kiek pas mus yra lankytojų", – teigė V.V.Landsbergis.

Užnuodyta Lietuva

Stebėtinas ir paties V.Landsbergio stojiškumas atlaikant tą ant jo liejamą tulžį, nes tai turbūt labiausiai anonimų žeminamas asmuo visoje Lietuvoje.

"Jis labai išmintingas žmogus ir supranta, kad tai yra žmonių nelaimingumas, ir jis puikiai suvokia, jei reaguotų į tą kiekvieną bjaurastį, prarastų savo gyvenimą, o jis turi daryti savo darbus. Jis kažkada labai gražiai perfrazavo Budos mintį: "Kam lieka dovana, kai tu jos nepriimi? Ji lieka dovanotojui". Tai jei nekreipi dėmesio į komentarus, tai tas žmogus pats prasikeikia", – dėstė V.V.Landsbergis.

Anot režisieriaus ir rašytojo, už anoniminius komentarus didžiausią atsakomybę turėtų jausti būtent internetinė žiniasklaida.

"Jei mes norime neužnuodytos Lietuvos, turėtume labai rimtai susiimti ir reikėtų iškošti visą šitą mėšlyną. Žmonės turėtų įprasti, kad tai yra nepadoru, nežmoniška, taip elgtis negalima", – įsitikinęs V.V.Landsbergis.

Politiko pamoka nepraustaburniams

Tačiau vis dažniau anoniminiai interneto nepraustaburniai sulaukia teisinio atkirčio.

Priešingai nei V.Landsbergis, kuris į bjaurius komentarus savo atžvilgiu niekaip nereaguoja, socialdemokratas Aloyzas Sakalas prieš kelerius metus teisme privertė sumokėti jį internete įžeidinėjusius ir šmeižusius komentatorius.

Buvo užgauliojama politiko asmenybė, amžius, charakterio savybės.

Prokurorams tada pavyko nustatyti šmeižikiškus bei jo garbę ir orumą įžeidžiančius komentarus rašiusius asmenis.

Nors teisme komentatoriai A.Sakalo atsiprašinėjo, politikas jiems neatleido ir pareikalavo iš jų po kelis tūkstančius litų neturtinei žalai ir proceso išlaidoms atlyginti.

Vien Vilniaus apylinkės teisme 2014–2015 metais jam iš komentarus rašiusių žmonių buvo priteista apie 30 tūkst. litų.

Kultūros atspindys

Kalbėdamas apie tulžingus komentarų autorius, lietuvių kalbos ekspertas Antanas Smetona teigė, jog interneto komentarai atspindi rašančiojo kultūrą, – tokiu būdu atsiskleidžia tamsiosios žmogaus sielos pusės.

"Keičiasi technologijos, keičiasi pasaulis, bet žmogaus vidus nesikeičia. O žmonių yra visokių – ir drąsių, ir taurių, ir, kaip V.Laučius rašė, daugiausia bailių, kurie, prisidengę anonimiškumu, rašo bjaurius komentarus. Ir kol jie lieja savo neapykantą, negatyvias nuotaikas, tuo demonstruodami savo nenusisekusį gyvenimą, yra viena, bet, kai jie ima raginti smurtauti, pradeda įžeidinėti, jie įžengia į Baudžiamojo kodekso veikimo lauką. O tada pradeda kaukti, kad juos baudžia už žodžio laisvę", – pastebėjo kalbininkas.

A.Smetonos teigimu, negalima painioti žodžio laisvės ir kalbėjimo, kas ką nori ir kaip nori.

Esą kiekvieno mūsų žodžio laisvė yra apribota kito, šalia esančio žmogaus, žodžio laisve.

Socialinio kapitalo veiksnys

Psichologas Gediminas Navaitis pasiūlė įsivaizduoti, kas nutiktų, jei visus lietuvius staiga sukeistume su šveicarais vietomis. Tai kur po penkerių metų būtų Šveicarija?

Esą veikiausiai čia, Lietuvoje. O pačioje Šveicarijoje atsirastų daugybė problemų – nedarbas, nusikaltimai, emigracija ir taip toliau.

Taigi viskas priklauso nuo mentaliteto.

G.Navaitis teigia, jog šiuo metu valstybės perspektyvą ir gerovę lemia vadinamasis socialinis kapitalas.

Tai yra žmones jungiančios vertybės, ryšiai, pasitikėjimas vieno kitu.

"Yra žinoma, kad socialinio kapitalo reikšmę ypač pabrėžia vadinamoji laimės ekonomika, kurios pagrindinis teiginys – kad laimingų žmonių visuomenė yra ekonomiškai sėkmingesnė. Remiantis tuo, nesunku pastebėti, kad būtent socialinis kapitalas yra Lietuvai priešiškų jėgų taikinys. Kai nuolatos tyčiojamasi iš žymiausių šalies žmonių, koks sukuriamas poveikis valstybei? Inteligentija tiesiog nusišalina nuo valstybės reikalų sprendimo, nes kam norisi būti patyčių objektu?" – retoriškai klausė G.Navaitis.

Anot jo, o kai inteligentija nusišalina nuo valstybės reikalų, ją valdo politikai ir valdininkai, kurių sprendimai esą geriausiu atveju yra buitinio lygio.

"Iš čia ir atsakymas, iš kur tiek pykčio internete. Tai yra sąmoningai kurstoma mums priešiškų jėgų. Labai tikiu, kad koks žmogus ką nors bjauraus yra parašęs, šitai perskaitęs, neišvengiamai turėtų suprasti, kam dirba. Jis tikrai nedirba mūsų valstybei. Ir jeigu tik jis norėtų, kad ji būtų geresnė, savo kritiką išsakytų priimtina forma. Tačiau tie žmonės nenori, kad juos išgirstų. Ir šiuo atveju keikimasis viešoje erdvėje nėra tas pats, kas keikimasis privačiai", – tikino psichologas.

Siūlo nepasiduoti provokacijoms

G.Navaičio įsitikinimu, internete dažnu atveju keikiasi anaiptol ne nesubrendėliai.

Psichologas mano, jog ne mažiau nė pusė tų negatyvių komentarų yra ne asmeniniai, o tikslingai užsakyti.

Dalis komentarų bus parašyti labai taisyklinga lietuvių kalba, nes už juos reikės atsiskaityti užsakovui.

"Sakykime, yra koks nors straipsnis apie V.Putiną ir Rusiją. Komentarų bus daug, vieni keiks, kiti palaikys, bet verta atkreipti dėmesį, jog dalis komentarų bus parašyti labai taisyklinga lietuvių kalba, nes už juos reikės atsiskaityti užsakovui. Prorusiški komentarai parašyti daug sklandesne lietuvių kalba, be gramatikos ir sintaksės klaidų, nei komentarai kitomis temomis. Ar tai atsitiktinis dalykas? Akivaizdu, kad ne", – teigė G.Navaitis.

Psichologo teigimu, nereikėtų šios versijos vertinti skeptiškai.

Esą kodėl Lietuvą tokie dalykai turėtų aplenkti, jei JAV atliekamas tyrimas dėl Rusijos jėgų kišimosi į prezidento rinkimus, kai buvo įsilaužta į Vokietijos ministerijų tinklalapius?

Beje, pačioje Lietuvoje per metus būna fiksuojama iki 50 tūkst. įvairių kibernetinių bandymų atakuoti valstybines ar verslo interneto svetaines.

G.Navaitis priminė vadinamąjį pedofilijos skandalą, kur komentarų būdavo tūkstančiai. Kas juos rašydavo?

Neatmetama, jog čia irgi pasidarbavo samdyti komentatoriai, kuriems nesvarbu, kurią pusę palaikyti, svarbiausia – supriešinti visuomenę.

"Tokiais komentarais svarbu padidinti emocinę įtampą. Jei rašoma apie bet kurį valstybėje žinomą gerbtiną žmogų, rasime itin piktų palinkėjimų, jei atsakysime jiems tuo pačiu, įsitrauksime į jų lygio diskusiją. Ir priešiškos jėgos rezultatą bus pasiekusios. Turiu psichologinę iliuziją, kad tai, apie ką kalbėjau, bent dalis skaitytojų supras ir pradės atitinkamai elgtis, nes jei jie teršia viešąją erdvę, jie veikia prieš Lietuvą ir mūsų visų materialinę gerovę, nes gerovę lemia socialinis kapitalas", – teigė G.Navaitis.

Komentaras

Klaipėdos apygardos teismo pirmininko padėjėja Laima Domarkienė:

Verta nepamiršti, kad pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – yra įtvirtinta, jog laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Tai taikytina ir internetiniams komentarams.

Dėl netinkamų komentarų, jei juose šmeižiama ar skleidžiama melaginga informacija, tyčiojamasi, taip pat jei jais skatinama ar kurstoma neapykanta, pvz., tautiniu pagrindu, ar neapykanta tam tikrai žmonių grupei dėl jų įsitikinimų, pažiūrų, seksualinės orientacijos ar kt., gali būti pradėtas baudžiamasis procesas, už tokią nusikalstamą veiką gresia bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apygardos teismui tenka nagrinėti tiek apeliacinius skundus dėl žemesniosios instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų tokiose bylose, tiek skundus, kai skundžiamas prokuratūros, kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą ar sprendimas tokį tyrimą nutraukti.

Jei kalbėtume apie apeliacine tvarka nagrinėjamas bylas, Klaipėdos apygardos teisme praėjusiais metais buvo išnagrinėtos 2 tokio pobūdžio baudžiamosios bylos, šiemet tokių skundų, turimais duomenimis, negauta. Minėtose bylose vienu atveju buvo skundžiamas apkaltinamasis, kitu – išteisinamasis nuosprendis. Abiem atvejais, išnagrinėjęs bylas, teismas sprendimų nepakeitė.

Įžeisti asmenys ginti savo teises gali ir civiline tvarka, t. y. kreiptis į teismą ir teikti ieškinį dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo.

Gamtos ekspertas ir mylėtojas Selemonas P. (nepainioti su bibliniu karaliumi Saliamonu) tikina, kad būtent šie paukščiai garsėja išradingumu ir aukšta psichika. Esą girioje kėkšto vieta ypatinga: jis viską mato, jo visur pilna, apie kiekvieną naujieną jis praneša skardžiu tarškimu.

Gamtininko teigimu, toks kėkštas būna tik neveisimosi metu. Perėdamas ir augindamas paukščiukus skardžiabalsis nutyla ir tarsi pradingsta, kaip ir visi jo gentainiai. Skirtingai nei mūsų pseudogarsenybės, apie kurių pastojimą, nėštumą, gimdymą, vaiko vardą, jo krikštynas, anytos kišimąsi į kūdikio auginimą ir kitą buities dumblą, žinios į viešumą brukamos su pertekliniu narcisizmu.

Bet jau džiugu, kad kėkšto išmintį pagaliau perima ir kai kurios žvaigždės. Pirmoji kregždė – tokia dainininkė Natalija. Pasirodo, ji vėl pagaliau įsimylėjo (gal jau kokį 72 kartą), bet šįsyk „širdies reikalais nusprendė nebegroti viešai“, pagirtina, tik ar ilgam?

Dar paukščių tema. Yra toks garsus politikas gražia plėšraus sparnuočio pavarde – A.Sakalas. Taigi jis ir vėl parašė straipsnį. Ir vėl jis gausiai komentuojamas internete, o kai kurie komentarai, švelniai tariant, negražūs.

Nežinantiems priminsime, kad politikas A.Sakalas yra įžeidus ir principingas, be kita ko – signataras. Spaudos liudijimu, vien Vilniaus apylinkės teisme dar iki euro įvedimo jam iš komentarus rašiusiųjų buvo priteista apie 30 tūkst. litų.

Gal drąsūs komentatoriai apie tai nežino, o jei žino, akivaizdu, kad jiems trūksta to triukšmadario kėkšto išminties ir nuojautos, kada prasminga patylėti ir tiesiog nesikišti, kur nedera, nes galima ir nudegti.

„Puikiai pamenu tą dieną, kai man pranešė, kad norėtų mane matyti Europos čempionate. Tai buvo tokia euforijos pilna diena. Tą dieną ir išvirtas kiaušinis skanesnis, ir saulė ryškiau šviečia, ir viskas daug gražiau“, – pasakoja R. Vyšniauskas.

Nors Rytį galima vadinti jaunu komentatoriumi ir jis pats tikina, jog iš savo kolegos L. Kunigėlio dar mokosi, tačiau patirties Ryčiui netrūksta: „Nenorėčiau nurašyti nė vienų varžybų ar turnyro, kurį teko komentuoti, nes iš kiekvieno kažką pasiimi, bet stambiausia auditorija ir didžiausia atsakomybė turbūt buvo praėjusiais metais, kai komentavau Europos futbolo čempionatą ir jaučiau, kad esu girdimas, kad gaunu atsiliepimų. Tais pačiai metais buvo olimpinės žaidynės, kai irgi buvo didelis dėmesys ir žiūrimumas.“

Rytis tikina, kad jau dabar gyvena naujo iššūkio laukimu: „Eurobasket'as bus labai išskirtinė patirtis, nes būsiu pačiame įvykių sūkuryje. Tai nesulyginami dalykai su komentavimu iš studijos. Tai didelis išbandymas, bet aš labai jo laukiu. Galiu pasakyti, kad su Linu esame komanda, aš tikrai puikiai jaučiuosi šalia tokio patyrusio profesionalo ir žmogaus, iš kurio kiekvieną kartą galiu mokytis.“

Kaip profesionalą Rytį vertina ir L. Kunigėlis, jis visai nesibaimina, kad didžiuliame krepšinio renginyje teks dirbti su kur kas jaunesniu kolega. „Aš į Rytį žiūriu kaip į seną vilką, puikiai suprantantį krepšinį, su kuriuo dirbti vienas malonumas. Aš vertinu žmones ne pagal amžių, o pagal profesionalumą. Jeigu kalbėtume apie pasitikėjimą, tai Ryčiu pasitikiu labiau nei pats savimi. Sutampa mūsų tempas, humoro jausmas, kuris yra labai svarbus komentuojant dviese“, – kolegos privalumus vardija Linas Kunigėlis.

Rytis karjerą pradėjo po konkurso internete, kuriame jam pasisekė ir atsirado progų išbandyti save komentatoriaus kėdėje. „Pirmą kartą komentavau 2011 metais, kai laimėjau „Viasat Sport Baltic“ konkursą ir su kolega gavau teisę pakomentuoti vienas rungtynes, o 2013 metais pradėjau komentuoti internetui. Galima sakyti, kad man per trejus metus, nuo 2013 iki dabar, labai daug visko įvyko“, – prisimena Rytis.

L. Kunigėlis – Europos krepšinio čempionatų senbuvis. Linas skaičiuoja, kad dalyvavo visuose Europos krepšinio čempionatuose nuo 1999 metų, o šis jau bus šeštasis, kurį komentuos. Nepaisant to, kad Linas jau puikiai įsivaizduoja, kas jo laukia, jis sako, kad visuomet yra nenuspėjamų dalykų: „Aišku, labai norėtųsi, kad maloniai nustebintų rinktinė. Bet ir šiaip krepšinio ar apskritai sporto išskirtinis bruožas, kuris traukia, yra tai, kad niekada nežinai, kas bus. Niekada nežinai baigties, scenarijaus, tai yra pati didžiausia intriga. O jaudulį jaučiu prieš kiekvieną eterį. Stengiuosi salėje atsidurti prieš pusantros valandos, pajausti atmosferą, įeiti į darbinę savijautą. Visada smagu susitikti ir su rinktinės nariais, užsienio kolegom“, - apie laukiantį čempionatą pasakoja L. Kunigėlis.

Pirmosios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kontrolinės rungtynės – rugpjūčio 4 d., penktadienį, 19.30 val. per TV3.

Socialiniai tinklai lūžta nuo aibės pašiepiančių komentarų apie kovą dėl Baltųjų rūmų, naujojo šalies prezidento „memų“, humoristinių prognozių apie pokyčių įtaką pasaulio piliečiams, ištekėjusioms moterims ar imigrantams, bei, žinoma, pasidalinimų pirmosios ponios plikos sėdynės nuotraukomis.

Emocijų dėl politikos naujoko D. Trumpo pergalės neslėpė ir garsūs Lietuvos žmonės.

„Kinų prakeiksmas sako: „Kad jūs gyventumėt įdomiais laikais“. Ačiū, įdomiau turbūt nebus“, – „Facebook“ paskyroje lakoniškai atsiliepė žurnalistas ir visuomenės veikėjas Andrius Tapinas.

„Sveikinimai Vladimirui Vladimirovičiui Putinui laimėjus dar vienus prezidento rinkimus! Dėl viso pikto einu užsipirksiu konservų“, – juokavo humoristas ir televizijos laidų vedėjas Justinas Jankevičius. Ir netrukus pridėjo skaitinių „Volodios sąjungininkų išrinkimo proga“ iliustraciją.

„Pagaliau graibyti ištekėjusias moteris legalu“, – šmaikštavo „Dviračio šou“ kūrėjas Haroldas Mackevičius. Anot jo, po D. Trumpo pergalės ir iš Lietuvos prezidento rinkimų galima tikėtis visko.

Pramogų pasaulio atstovas Saugirdas Vaitulionis reagavo kur kas emocingiau. „Atsidariau kompą, pamačiau oranžinę mordą – uždariau. Panašiai jaučiausi ir po brexito, ir po Karbauskio. Amerika, kvailute, ką tu darai???“ – neslėpė nuostabos S. Vaitulionis.

„Kai tavo šalies vadovu išrenkamas diedas, kurį net apsipūtus turbūt ne visada eina suprast, nesistebiu, kad Kalifornija šiąnakt legalizavo marihuaną“, – nesusilaikė ir TV3 žvaigždė Renata Šakalytė-Jakovleva.

Tuo tarpu aštriomis pastabomis ir komentarais garsėjantis žurnalistas Andrius Užkalnis neva šokiruotiems tautiečiams siūlo pasižiūrėti į save. Esą, ko juoktis puodui, kai patys valdžios katilą į rankas įdavė Rolandui Paksui, Viktorui Uspaskichui ar Loretai Graužinienei.

„Akivaizdu, kad tiek anglai, tiek lietuviai, tiek amerikiečiai yra „užknisti“ ir norėjo pokyčių. Norėjo ir gavo. Ateitis parodys, kaip bus“, – konstatavo verslininkė Daina Bosas.

„Visiems, kurie vadinote D.Trumpo išrinkimą „košmaru“, jį patį – „sukčiumi“ ir „chamu“, jo rinkėjus – „mužikais“ – nebijokite! Niekas jūsų pasisakymų neatsimins, jų neieškos ir už juos nekeršys – kaip rodo realybė, jūsų nuomonė ne tik kad klaidinga – ji išvis niekam nerūpi. Eikite našiau dirbti bent jau šitai šaliai, kuriai jums, kaip matome, skirtingai nuo D. Trumpo šįryt, neapsiverčia liežuvis pasakyti – „I love this country“… – savo nuomonę išdėstė Giedrius Drukteinis.

Rami Marijaus Mikutavičiaus reakcija – anot jo, pokyčių eiliniams piliečiams nepajusti – kaip visada buvo, taip ir bus, ir ne vienas, sužinojęs rinkimų rezultatus, tiesiog išsikeps blynų.

Visgi esti ir D. Trumpo gerbėjų, drįsusių viešai pasidžiaugti jo pergale. „Padarykime Ameriką vėl didžią!!!!!! Taip didžiuojuosi! Skirta visiems nekentėjams: galite užsičiaupti ir pasveikinti naująjį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą poną Donaldą Trumpą ir mūsų pirmąją ponią Melanią Trump“, – rašė manekenė Deimantė Guobytė.