Kaip penktadienį pranešė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, nuspręsta netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos prašymo dėl perkėlimo, kadangi šiuo metu nenustatyta, kad nuteistasis yra tiek pasikeitęs, jog būtų tikslinga sušvelninti atliekamos bausmės režimo sąlygas.

„Nuteistasis atitinka formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą, nes yra atlikęs daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės sąlygų švelninimo nuteistajam, privaloma atsižvelgti į (...) paties nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai“, – rašoma teismo nutartyje.

Latvijos pilietį K. Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lietuvoje jis laikomas suimtas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Byloje nustatyta, kad K. Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

2017 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi patvirtino ankstesnių teismų sprendimus, kad Medininkų žudynės surengtos vykdant sovietų politiką, kurios tikslas – išlaikyti Lietuvą Sovietų sąjungos sudėtyje.

K. Michailovui skirtas įkalinimas iki gyvos galvos. Iš nuteistojo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Kauno apylinkės teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą teisme K. Michailovas savo kaltės nepripažino.

Teismo duomenimis, kalėjimo administracijos nuteistasis apibūdinimas kaip mandagus, neprovokuojantis konfliktinių situacijų, palaikantis normalius tarpusavio santykius su kitais nuteistaisiais, neturintis autoriteto tarp kitų nuteistųjų. Jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime vertinamas gerai.

Teismas pažymėjo, kad nuteistasis pokyčiams nemotyvuotas, bet kokia intervencija, skirta spręsti kriminalines, psichologines, socialines problemas, jam nėra priimtina. Nors teismui pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad nuteistasis vieną kartą skatintas, tačiau byloje taip pat yra duomenų, kad bausmės atlikimo metu jis buvo tris kartus baustas drausmine tvarka.

Pasak teismo, duomenys apie pataisos įstaigos vidaus taisyklių nepaisymą ir uždraustų daiktų laikymą leidžia spręsti apie nuteistojo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų netgi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Teismas teigiamai įvertino tai, jog nuteistasis dalyvauja įvairiuose organizuojamuose pozityvaus užimtumo renginiuose, kūrybinių darbų konkursuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau paskirtą bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau bausmę gali atlikti pataisos namuose.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad K. Michailovas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, itin žiaurią nusikalstamą veiką, sukėlusią sunkias ir negrįžtamas pasekmes, padarymą. Nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė ne tik ypatingą žalą visuomenei, bet ir negrįžtamus padarinius.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.

K. Michailovas dėl jam paskirto įkalinimo iki gyvos galvos šiemet kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

Strasbūro teismas vertins, ar K. Michailovo įkalinimas iki gyvos galvos nesant galimybės sušvelninti bausmę nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

Kaip skelbia Vyriausybės atstovas EŽTT, Strasbūro teismas vertins, ar K. Michailovo įkalinimas iki gyvos galvos nesant galimybės sušvelninti bausmę nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

Taip pat atsižvelgiama į tai, kad baudžiamieji kaltinimai pakeisti apeliacinėje proceso stadijoje ir dėl to pareiškėjas nebuvo nedelsiant informuotas apie jų pobūdį ir pagrindą, į tai, kad dauguma pareiškėjo prašymų teismams atmesti, kad valstybės pareigūnai ir politikai darė viešus pareiškimus apie jo kaltę ir poreikį jį nuteisti, ir į tai, kad nuosprendis rėmėsi daugiausiai anoniminių liudytojų parodymais.

Teismas taip pat vertins, ar buvo pažeista konvencija, kai pareiškėjas nuteistas už nusikaltimus žmoniškumui, ir kai apeliacinėje proceso stadijoje kaltinimai buvo perkvalifikuoti iš nužudymo į nusikaltimą žmoniškumui.

Teismui pateiktoje peticijoje K. Michailovas teigia, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą dėl politizuoto teismo proceso ir šališkų teismų. Tokį teiginį K. Michailovas motyvuoja tuo, kad daugiau kaip 400 jo gynėjo skundų ir prašymų teismai atmetė, tuo metu prokurorų prašymai tenkinti, be to, aukšti pareigūnai ir politikai viešai ne kartą įvardijo jį kaltu, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį remtasi anoniminių liudytojų, kurių pareiškėjo gynėjai negalėjo efektyviai apklausti teismo proceso metu, parodymais.

K. Michailovo teigimu, būdamas žemo rango OMON pareigūnas jis negalėjo būti baudžiamas už nusikaltimus žmoniškumui, juoba, kad nė vienas to meto politikas ar valstybės vadovas nebuvo teisiamas už tokio pobūdžio nusikaltimus.

Be to, pareiškėjo teigimu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinimai ir jis neturėjo galimybės prašyti, kad aukštesnės instancijos teismas dar kartą įvertintų įrodymus. Be to, jis neturėjo pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai.

Latvijos pilietį K. Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lietuvoje jis laikomas suimtas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Byloje nustatyta, kad K. Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

2017 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi patvirtino ankstesnių teismų sprendimus, kad Medininkų žudynės surengtos vykdant sovietų politiką, kurios tikslas – išlaikyti Lietuvą Sovietų sąjungos sudėtyje.

K. Michailovui skirta bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.

Iš nuteistojo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Iš K. Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Jo advokatas Bogdanas Chranovskis BNS sakė, kad iš K. Michailovo sąskaitos antstolis kas mėnesį išskaičiuoja visas į asmeninę sąskaitą pervedamas lėšas, jam nelieka pinigų net higienos reikmenims.

Vilniaus miesto apylinkės teismas neseniai atnaujino terminą skundui paduoti dėl antstolio veiksmų, tačiau, pasak advokato, dėl esminio klausimo – išieškojimo, prašymo nepatenkino.

„Viską nuskaičiuoja iki nulio. Prašau, kad jam būtų sumažintas (išieškojimas – BNS). Žmogus negali net dantų šepetėlio nusipirkti, taip pažeidžiamas žmogaus orumas “, – BNS sakė K. Michailovo advokatas.

Žmogus negali net dantų šepetėlio nusipirkti, taip pažeidžiamas žmogaus orumas.

Jis mano, kad antstolis laikosi Civilinio kodekso, tačiau nesilaiko Bausmių vykdymo kodekso, yra kilusi teisinė kolizija.

Pasak advokato, nuteistasis turi teisę būti švarus, tvarkingas, nusipirkti laikraščių bei žurnalų ir taip sužinoti svarbiausius įvykius.

Dabar B. Chranovskis rengia skundą Vilniaus apygardos teismui.

„50 proc., 80 proc. antstolis gali paimti, turi būti pusiausvyra tarp kreditoriaus ir skolininko. Negalima palikti žmogaus be jokios paramos. Teisinėje valstybėje turi būti protingumo, sąžiningumo principai“, – BNS sakė advokatas B. Chranovskis.

Išieškojimą vykdo Vilniuje veikiantis antstolis Valdas Čeglikas. Jo kontoros darbuotoja BNS sakė, kad antstolis savo vykdomųjų bylų nekomentuoja.

Medininkų žudynių byla yra iki galo išnagrinėta, nuteistasis atlieka bausmę Lukiškių kalėjime.

Vasario 28 dieną išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) septynių teisėjų kolegija atmetė iki gyvos galvos Medininkų žudynių byloje nuteisto buvusio omonininko K. Michailovo ir jo advokatų skundus.

LAT teisėjai patvirtino ankstesnių teismų sprendimus, kad Medininkų žudynės surengtos vykdant sovietų politiką, kurios tikslas – išlaikyti Lietuvą Sovietų sąjungos sudėtyje, o užpuolikai rėmė ir vykdė sovietų valdžios politiką – dideliu mastu užpuldinėti, žudyti ir žaloti civilius. Buvo siekiama naikinti valstybingumo požymius, tarp jų ir jų muitinės postus.

K. Michailovo aiškinimus, kad jis nedalyvavo žudynėse, Aukščiausiojo Teismo vertinimu, paneigia surinkti bylos duomenys.

Šio teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas.

1991-ųjų liepos 31-osios rytą per žiaurų omonininkų išpuolį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nužudyti Medininkų kelio poste budėję muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, „Aro“ pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas. Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas Tomas Šernas. Anot Lietuvos prokurorų, šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos. 

K. Michailovas 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai.

„Laikantis visų įstatymo reikalavimų viskas yra atlikta ir lauksime Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo. Taip, faktas toks egzistuoja – skundas teisme gautas, toliau laukiame teismo procedūros“, – BNS sakė K.Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Pagal egzistuojančius procedūras pareiškėjui pranešama apie gautą skundą.

„Skundas yra pateiktas ir gautas teismo patvirtinimas, kad skundas gautas ir įregistruotas, jam suteiktas registracijos numeris ir nieko daugiau. Teismas dar turi spręsti priimtinumo klausimą ir visa kita. Tik išsprendęs priimtinumo klausimą dar turi spręsti dėl komunikavimo procedūros pradėjimo, iki to dar reikia palaukti“, – BNS sakė A.Marcinkevičius.

Strasbūrui skundas buvo išsiųstas liepą.

Advokatas išsamiai skundo motyvų ir reikalavimų nekomentuoja, tačiau sako, kad nagrinėjant jo kliento baudžiamąją bylą buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės.

„Nė vienas asmuo negali būti nuteistas kitaip, nei įrodymų pagrindu. K.Michailovas nusikaltimo padarymo metu buvo OMON bazėje Vilniuje, tad jis niekaip negalėjo būti Medininkuose. Tai apie visą kitą nėra prasmės kalbėti, nėra jokių įrodymų, kad jis padarė nusikaltimą. Jeigu mes interpretacijų, samprotavimų ir politinių nuostatų pagrindu pradėsime teisti žmones, tai atsiprašau...“, – sako advokatas. Jis visų instancijų teismus tikino, kad jo klientas yra nekaltas.

Advokatas kol kas nenori viešinti, ko iš Lietuvos valstybės prašo nuteistasis Medininkų byloje. Paprastai valstybę apskundę asmenys prašo jiems atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Šiemet vasarį išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) septynių teisėjų kolegija atmetė iki gyvos galvos Medininkų žudynių byloje nuteisto buvusio omonininko K.Michailovo ir jo advokatų skundus.

LAT teisėjai patvirtino ankstesnių teismų sprendimus, kad Medininkų žudynės surengtos vykdant sovietų politiką, kurios tikslas – išlaikyti Lietuvą Sovietų sąjungos sudėtyje, o užpuolikai rėmė ir vykdė sovietų valdžios politiką – dideliu mastu užpuldinėti, žudyti ir žaloti civilius. Buvo siekiama naikinti valstybingumo požymius, tarp jų ir jų muitinės postus.

K. Michailovo aiškinimus, kad jis nedalyvavo žudynėse, Aukščiausiojo Teismo vertinimu, paneigia surinkti bylos duomenys.

„Nekyla abejonių, kad muitinės postas užpultas kaip civilinis objektas, siekiant nužudyti jame budėjusius asmenis“, – sakė teisėjas Vytautas Masiokas.

K. Michailovas suprato nusikaltimo pavojingumą to laikmečio politiniame kontekste ir kad daro nusikaltimą pagal tarptautinę teisę.

LAT teigimu, Medininkų postas, kaip ir kiti muitinės postai, buvo tik civilinis objektas, skirtas civilinio pobūdžio funkcijoms vykdyti, o jame dirbę pareigūnai nevilkėjo karinių uniformų, neturėjo ginklų, todėl jei laikomi civiliais. Muitininkai ir policininkai nebuvo priskirti karinėms pajėgoms.

„Suprato nusikaltimo pavojingumą“

Pernai birželio 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad K.Michailovo veiksmus iš nužudymo perkvalifikuoja į nusikaltimus žmoniškumui bei palieka galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Perkvalifikuoti veiksmus prašė Generalinė prokuratūra.

Aukščiausiojo Teismo kolegija pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad K.Michailovo padaryta veika 1991 metais laikyta nusikaltimu pagal tarptautinę teisę. Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „baudžiamoji atsakomybė už šiuos nusikaltimus kyla nepriklausomai nuo to, ar padarymo metu jie buvo tokiais laikomi pagal valstybės nacionalinę teisę, jei nusikaltimais jie buvo laikomi pagal tarptautinę teisę ar civilizuotų tautų visuotinai pripažintus bendruosius teisės principus“. Šios nuostatos išplaukia iš 1945 metų rugpjūčio Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo statuto bei jo nuosprendžio.

„K. Michailovas, priklausydamas OMON būriui ir tiesiogiai dalyvaudamas nusikalstamoje veikloje prieš civilius gyventojus, suprato nusikaltimo pavojingumą to laikmečio politiniame kontekste ir kad daro nusikaltimą pagal tarptautinę teisę“, – paskelbė teisėjas V. Masiokas.

Teisėjai atkreipė dėmesį, kad omonininkas suvokė jam pavestos operacijos tikslą. 1991 metais jis sąmoningai dalyvavo operacijose prieš civilius ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.

LAT taip pat pažymėjo, kad 1991 metais, kai buvo padarytas nusikaltimas, veikos, padarytos prieš civilius gyventojus, jų žudymas, padarytos vykdant didelio masto arba sistemingo jų užpuolimo kontekste, nesvarbu: karinio konflikto ar taikos metu, tarptautinėje teisėje aiškiai buvo apibrėžtos kaip nusikaltimai žmoniškumui.

Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Iš K. Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Byloje nustatyta, kad K. Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje pažymėjo, kad Medininkų postas buvo užpultas ne pirmą kartą, o lemtingąją 1991-ųjų liepos 31-ają užpultas suplanuotai netikėtai paryčiais ginkluotų užpuolikų, su kuriais Lietuvos pareigūnai nekonfliktavo, jų neprovokavo ir jiems jokiais būdais ir priemonėmis nesipriešino, nors tokia galimybė buvo – Tomas Šernas, išgirdęs pistoleto šūvius, pažadino kitame kambaryje besiilsinčius pareigūnus, tarp jų buvo ginkluotas „Aro“ pareigūnas.

„Prieš nužudymą policijos pareigūnai buvo nuginkluoti. Aštuoni civiliai pareigūnai buvo suguldyti muitinės vagonėlyje ant grindų, septyni nužudyti šūviais į galvą, kitas vietas, o vienas sunkiai sužalotas į galvą. Šis nužudymo būdas – šūviai į gulinčių beginklių žmonių galvas – rodo, kad veikta profesionaliai, siekiant, kad neliktų gyvų liudytojų“, – sakė teisėjas V. Masiokas.

LAT teisėjai patvirtino ankstesnių teismų sprendimus, kad Medininkų žudynės surengtos vykdant sovietų politiką, kurios tikslas – išlaikyti Lietuvą Sovietų sąjungos sudėtyje, o užpuolikai rėmė ir vykdė sovietų valdžios politiką – dideliu mastu užpuldinėti, žudyti ir žaloti civilius. Buvo siekiama naikinti valstybingumo požymius, tarp jų ir jų muitinės postus.

Nuosprendis galutinis

K.Michailovo aiškinimus, kad jis nedalyvavo žudynėse, Aukščiausiojo Teismo vertinimu, paneigia surinkti bylos duomenys.

Šio teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nagrinėja teismų praktikai reikšmingas bylas.

„Nekyla abejonių, kad muitinės postas užpultas kaip civilinis objektas, siekiant nužudyti jame budėjusius asmenis“, – sakė teisėjas Vytautas Masiokas.

LAT teigimu, Medininkų postas, kaip ir kiti muitinės postai, buvo tik civilinis objektas, skirtas civilinio pobūdžio funkcijoms vykdyti, o jame dirbę pareigūnai nevilkėjo karinių uniformų, neturėjo ginklų, todėl jei laikomi civiliais. Muitininkai ir policininkai nebuvo priskirti karinėms pajėgoms.

Pernai birželio 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad K.Michailovo veiksmus iš nužudymo perkvalifikuoja į nusikaltimus žmoniškumui bei palieka galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Perkvalifikuoti veiksmus prašė Generalinė prokuratūra.

Aukščiausiojo Teismo kolegija pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad K.Michailovo padaryta veika 1991 metais buvo laikoma nusikaltimu pagal tarptautinę teisę. Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „baudžiamoji atsakomybė už šiuos nusikaltimus kyla nepriklausomai nuo to, ar padarymo metu jie buvo tokiais laikomi pagal valstybės nacionalinę teisę, jei nusikaltimais jie buvo laikomi pagal tarptautinę teisę ar civilizuotų tautų visuotinai pripažintus bendruosius teisės principus“. Šios nuostatos išplaukia iš 1945 metų rugpjūčio Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo statuto bei jo nuosprendžio.

„K.Michailovas, priklausydamas OMON būriui ir tiesiogiai dalyvaudamas nusikalstamoje veikloje prieš civilius gyventojus, suprato nusikaltimo pavojingumą to laikmečio politiniame kontekste ir kad daro nusikaltimą pagal tarptautinę teisę“, – paskelbė teisėjas V.Masiokas.

Teisėjai atkreipė dėmesį, kad omonininkas suvokė jam pavestos operacijos tikslą. 1991 metais jis sąmoningai dalyvavo operacijose prieš civilius ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.

LAT taip pat pažymėjo, kad 1991 metais, kai buvo padarytas nusikaltimas, veikos, padarytos prieš civilius gyventojus, jų žudymas, padarytos vykdant didelio masto arba sistemingo jų užpuolimo kontekste, nesvarbu: karinio konflikto ar taikos metu, tarptautinėje teisėje aiškiai buvo apibrėžtos kaip nusikaltimai žmoniškumui.

Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Iš K.Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Byloje nustatyta, kad K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje pažymėjo, kad Medininkų postas buvo užpultas ne pirmą kartą, o lemtingąją 1991-ųjų liepos 31-ają užpultas suplanuotai netikėtai paryčiais ginkluotų užpuolikų, su kuriais Lietuvos pareigūnai nekonfliktavo, jų neprovokavo ir jiems jokiais būdais ir priemonėmis nesipriešino, nors tokia galimybė buvo – Tomas Šernas, išgirdęs pistoleto šūvius, pažadino kitame kambaryje besiilsinčius pareigūnus, tarp jų buvo ginkluotas „Aro“ pareigūnas.

„Prieš nužudymą policijos pareigūnai buvo nuginkluoti. Aštuoni civiliai pareigūnai buvo suguldyti muitinės vagonėlyje ant grindų, septyni nužudyti šūviais į galvą, kitas vietas, o vienas sunkiai sužalotas į galvą. Šis nužudymo būdas – šūviai į gulinčių beginklių žmonių galvas – rodo, kad veikta profesionaliai, siekiant, kad neliktų gyvų liudytojų“, – sakė teisėjas V.Masiokas.

Nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Česlavas Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių, liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.

Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.

Labai reikšmingas sprendimas valstybei

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinei septynių teisėjų kolegijai atmetus nuteistojo Medininkų žudynių byloje K. Michailovo skundus, prokuroras Saulius Verseckas sako, kad priimtas labai reikšmingas sprendimas valstybei – pagaliau įvardyti kaltieji asmenys.

Prokuroro manymu, reikšminga, kad kaltė nustatyta teismo sprendimu, tai nėra prokurorų kaltinimai ar spėliojimai.

„Nustatyta jų kaltė, nustatyti šių asmenų veikimo motyvai. Pagaliau aiškiai pasakyta dėl šių asmenų veikos kvalifikacijos. Dėl to šis sprendimas labai reikšmingas ir teisės taikymo prasme. Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra labai svarbus visais aspektais – tiek valstybei, tiek teisei, tiek, manau, visai visuomenei“, – po nutarties paskelbimo sakė valstybės kaltintojas byloje prokuroras S.Verseckas.

LAT paliko galioti nuosprendį, kuriuo pripažinta, kad buvęs omonininkas įvykdė nusikaltimą žmoniškumui. Jis liko nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

S.Verseckas mano, kad šiuo sprendimu siunčiamas signalas visuomenei, jog nepaisant sudėtingų įrodinėjimo sąlygų, ilgo laiko, teisingumas nugali, kalti asmenys nuteisiami ir turės atlikti bausmę.

Verdiktas bus skelbiamas vasario 28 dieną, sakė teisėjas Olegas Fedosiukas.

Šio teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nagrinėja teismų praktikai reikšmingas bylas.

Generalinė prokuratūra sako, kad naikinti nuosprendį nėra pagrindo, tuo metu advokatai mano, kad jų klientas nuteistas visiškai nepagrįstai ir visi iki tol jam paskelbti nuosprendžiai turi būti panaikinti.

„Nusikaltimo įvykdymo mechanizmas akivaizdžiai rodo, kad Michailovas veikė suderintai su bendrininkais, jis suvokė pavojingos veikos pobūdį“, – sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius.

Prokuroras priminė, kad Latvijai atkūrus nepriklausomybę, Rygos OMON atsisakė depolitizuotis, ignoravo Latvijos įstatymus, o omonininkai nepripažino Latvijos nepriklausomybės ir vykdė ginkluotus išpuolius tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje.

„Nuteistasis kartu su bendrininkais beginklius, nesipriešinančius civilius suvarė į muitinės vagonėlį ir vykdydamas įsakymą, sušaudė. Nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas“, – sakė kitas prokuroras Saulius Verseckas.

Jis sakė, kad nepriklausomų Lietuvos ir Latvijos gyventojų terorizavimas buvo TSRS vykdytos politikos dalis.

Sovietų VRM vadovai, prokurorai nepripažino Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės, siekė grąžinti šias valstybes į TSRS sudėtį.

„Jis (K.Michailovas–BNS) žinojo apie TSRS valstybės politiką, dirbo Rygos OMON“, – sakė S.Verseckas.

Nuteistasis kartu su bendrininkais beginklius, nesipriešinančius civilius suvarė į muitinės vagonėlį ir vykdydamas įsakymą, sušaudė. Nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas.

Kalbėdamas apie nusikaltimo kvalifikavimą, kuris Apeliacinio teismo nuosprendžiu įvertintas kaip nusikaltimas žmoniškumui, prokuroras sakė, kad pagal tarptautines teises normas, Medininkuose žuvę muitininkai ir policininkai buvo civiliai.

„Civiliai yra tie, kurie nepakliūna į kombatanto sąvoką. Kombatantas yra savanoris, karys, kuris atvirai nešioja ginklus (...). Policija nebuvo inkorporuota į ginkluotąsias pajėgas, muitinė taip pat. Jie savo veikloje nesivadovavo karo įstatymais ir papročiais, muitinė niekaip nebuvo susijusi su ginkluotomis pajėgomis“, – sakė prokuroras.

Jis priminė, kad tiriant šią bylą, Rusija nebendradarbiavo su Lietuva, todėl nusikaltimo atskleidimas užtruko.

Iki gyvos kalėti Medininkų žudynių byloje kalėti nuteistas K.Michilovas Aukščiausiojo Teismo prašo stabdyti jo nuosprendžio vykdymą, iki šis teismas priims galutinį sprendimą jo byloje.

Trečiadienį Aukščiausiojo Teismo kolegijai pradėjus nagrinėti nuteistojo advokatų skundą, nuteistasis teigė esąs nuteistas neteisėtai ir teigė visiškai palaikantis savo advokatų skundą bei prašė jį tenkinti.

„Nuosprendis be įrodymų pažeidžia baudžiamąjį įstatymą. (..) Seniai pasibaigęs senaties terminas dėl tyčinio nužudymo“, – kalbėjo K.Michailovas.

Vienas jo advokatų Arūnas Marcinkevičius sakė, kad jo kalba bus ilga ir jis ją išdėstė 189 puslapiuose.

„Nėra jokių įrodymų, kad mūsų ginamasis įvykdė nusikaltimą“, – sakė jis. Gynėjas apgailestavo, kad dar nesibaigus bylai moksleivių istorijos vadovėliuose rašoma, kad Medininkų žudynes įvykdė Rygos OMON.

„Tai turės didelę reikšmę Europos Žmogaus Teisių Teisme“, – sakė gynėjas.

Teisėjai paskelbė, kad advokatai prašo panaikinti visus jų klientui paskelbtus nuosprendžius ir bylą nutraukti, jie akcentuoja netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė pažeidimų.

„Jokiais įrodymais nepagrįstos bendrininkavimo aplinkybės, nėra įrodymų, kad Mlynikas susitarė su Michailovu. Rygos OMON negali būti vertinama kaip organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas, Šernas Michailovo neatpažino“, – rašoma advokatų skunde. Jame taip pat teigiama, kad Apeliacinis teismas pažeidė tarptautinių teisės aktų reikalavimus.

Pernai birželio 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad K.Michailovo veiksmus iš nužudymo perkvalifikuoja į nusikaltimus žmoniškumui bei palieka galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Perkvalifikuoti veiksmus prašė Generalinė prokuratūra. Nuosprendžiu pripažinta, kad Medininkų žudynės įvykdytos politiniais motyvais, sako prokuroras.

Prokuroras S.Verseckas yra sakęs, kad teismas pripažino, kad Medininkų žudynės nebuvo atsitiktinis užpuolimas iš kriminalinių paskatų – buvo įvykdytas OMON pareigūnų, ir jie tai padarė vykdymi įsakymus, siekdami įbauginti Lietuvos gyventojus ir valdžios atstovus atsisakyti paskelbtos Nepriklausomybės ir grįžti į TSRS sudėtį.

Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Iš K.Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Česlavas Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.

Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.

Skundą pasirašė visi trys gynėjai – Lietuvoje praktikuojantys advokatai Ingrida Botyrienė ir Arūnas Marcinkevičius, advokatas iš Latvijos Oskaras Ruodė.

Teismo atstovė spaudai Živilė Jokimaitė-Dolgich sakė, kad skundas gautas praeitą savaitę, jis perduotas atrankos kolegijai, kuri ir spręs, ar priimti nagrinėti šį skundą.

Advokatas A. Marcinkevičius sakė, kad Aukščiausiojo Teismo prašoma panaikinti anksčiau priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius K. Michailovui ir jį visiškai išteisinti.

„Nėra nė vieno įrodymo, kad žmogus padarė nusikaltimą. Negali būti kaltas žmogus dėl to, ko jis nepadarė“, – sakė advokatas A. Marcinkevičius. Jis gretino savo kliento ir sovietmečiu KGB dirbusio buvusio Lietuvos vidaus reikalų ministro Marijono Misiukonio bylą. Pastaroje M. Misiukonis buvo teisiamas ir išteisintas dėl genocido už jo vaidmenį sulaikant paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamą Antaną Kraujelį - Siaubūną.

Birželio 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad K. Michailovo veiksmus iš nužudymo perkvalifikuoja į nusikaltimus žmoniškumui bei palieka galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Perkvalifikuoti veiksmus prašė Generalinė prokuratūra. Nuosprendžiu pripažinta, kad Medininkų žudynės įvykdytos politiniais motyvais, sako prokuroras.

Prokuroras Saulius Verseckas yra sakęs, kad teismas pripažino, jog Medininkų žudynės nebuvo atsitiktinis užpuolimas iš kriminalinių paskatų – buvo įvykdytas OMON pareigūnų, ir jie tai padarė vykdydami įsakymus. Buvo siekiama įbauginti Lietuvos gyventojus ir valdžios atstovus atsisakyti paskelbtos Nepriklausomybės ir grįžti į TSRS sudėtį.

K. Michailovo ir jo advokatų skundus Apeliacinis teismas atmetė.

Apeliacinio teismo pranešime rašoma, kad visuotinai pripažinti bendrieji teisės principai neabejotinai priskiria civilių gyventojų nužudymą nežmoniškoms veikoms pagal tarptautinę teisę. Teismas nustatė, kad nužudyti pareigūnai pagal tarptautinėje teisėje vartojamas sąvokas buvo civiliai (t. y. ir muitinė, ir policija buvo institucijos, nesusijusios su ginkluotosiomis pajėgomis). Poste 1991 metų liepos 31 dieną dirbę pareigūnai buvo užpulti staiga pasirodžiusių ginkluotų užpuolikų, su kuriais nė vienas iš pareigūnų nekonfliktavo, jų neprovokavo, jiems jokiais būdais ir priemonėmis nesipriešino.

Teismas nustatė, kad Lietuvai ir Latvijos atkūrus nepriklausomybę, TSRS, siekdama destabilizuoti padėtį, tęsti okupaciją ir grąžinti šias valstybes į savo sudėtį, ėmėsi bauginimo ir teroro politikos. Nuo 1991 metų pradžios Lietuvoje buvo vykdoma atvira karinė agresija, kuria siekta išprovokuoti ginkluotą konfliktą, neramumus. Sėkmingos provokacijos atveju tai būtų tapę priežastimi nuversti atsikūrusių valstybių valdžią, panaudojant karines pajėgas įvesti TSRS prezidentinį valdymą ir taip tęsti okupaciją. Didelio masto ir sistemingos represijos prieš gyventojus buvo dalis oficialios tikslingos sisteminės totalitarinės TSRS politikos, siekiant išsaugoti TSRS vientisumą.

Byloje taip pat buvo padaryta išvada, kad Medininkų žudynių metu Rygos OMON milicininkas K. Michailovas veikė kaip TSRS valdžios atstovas, palaikė ir įgyvendino TSRS persekiojimo politiką. Į muitininkus ir policininkus šaudyta taikant jiems į galvas, gyvybiškai pavojingą vietą, siekiant tyčia juos nužudyti, nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, jam kruopščiai ruoštasi.

Latvijos pilietį K. Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad K. Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką, taip pat pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Iš K. Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Česlavas Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.

Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus buvo tik oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos Rygos piliečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.

Šeštadienį Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje vyks atminimo vakaras „Budėkime dėl santarvės ir taikos“, sekmadienio rytą už žuvusiuosius bus aukojamos mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Taip pat žudynių aukos bus tradiciškai pagerbtos Medininkų memoriale Vilniaus rajone, prie Medininkų pasienio posto.

Pasibaigus ceremonijai, prie memorialo bus duotas startas estafetiniam bėgimui „Medininkai–Vilnius“. Priešpiet pagerbimo ceremonija persikels į  Antakalnio kapines.

Seimo Parlamento galerijoje eksponuojama paroda, skirta Medininkų žudynėms atminti - ją galima apžiūrėti penktadieniais.

1991-ųjų liepos 31-osios naktį Medininkų pasienio kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius. Muitininkas Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją.

Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.

Dėl žudynių nuteistas taip pat vienintelis asmuo - buvęs omonininkas Konstantinas Michailovas. Lietuvos apeliacinis teismas birželį patenkino prokurorų prašymą ir perkvalifikavo kaltinimus iš nužudymo į nusikaltimą žmoniškumui bei paliko galioti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam teismui.

Perkvalifikavimo prašė prokuratūra.

Generalinė prokuratūra savo apeliaciniu skundu prašė nuteistojo K.Michailovo veiką iš nužudymo perkvalifikuoti į nusikaltimą žmoniškumui – nužudymą, įvykdytą remiant užsienio valstybės ir užsienio valstybės organizacijų politiką, sistemingai ir stambiu mastu užpuldinėjant, žudant, žalojant civilius gyventojus.

„Nuteistasis buvo tarp asmenų, atlikusių smurto veiksmus prieš aštuonis pareigūnus“, – sakė teisėjas Aloyzas Kruopys.

Jis taip pat paskelbė, kad K.Michailovo ir jo advokatų skundai atmetami.

„Nusikaltimo padarymo metu nebuvo numatyta atsakomybė už nusikaltimą žmoniškumui, tačiau Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis turi grįžtamąją galią, nes iki jo įsigaliojimo nusikaltimai žmoniškumui, padaryti prieš civilius gyventojus, tarptautinėje teisėje buvo aiškiai apibrėžti, įtvirtinti 1945-ųjų Niurnbergo tribunolo statute. K.Michailovas galėjo numatyti, kad gali būti baudžiamas už nusikaltimus žmoniškumui“, – sakė teisėjas.

Kalbėdamas apie K.Michailovo veiksmų perkvalifikavimą jis taip pat paminėjo, kad pagal tarptautinę teisę, civilių gyventojų nužudymas priskiriamas prie nežmoniškumų veikų, nužudyti pareigūnai laikytini civiliais gyventojais tarptautinės teisės prasme, nes jie nepateko į karines pajėgas.

Teisėjas taip pat paminėjo, kad Medininkų žudynės buvo dalis Sovietų sąjungos tuo metu vykdytos politikos. Į muitininkus ir policininkus šaudyta taikant jiems į galvas, gyvybiškai pavojingą vietą, siekiant tyčia juos nužudyti.

„Nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, jam kruopščiai ruoštasi“, – sakė teisėjas.

Jis teigė, kad skirta bausmė yra adekvati ir teisinga įvykdytam nusikaltimui.

Po Apeliacinio teismo sprendimo nuosprendis įsiteisėjo.

„Aš supratau, kad bausmė perkvalifikuota, bet teismas nenurodė, kokiais duomenimis įrodyta mano kaltė. (...) Aš nesupratau teismo pozicijos“,– sakė K.Michailovas, teisėjo paklaustas, ar suprato nuosprendį.

Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Prokurotas: svarbu, kad pripažinta

Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas sako, kad Apeliacinio teismo nuosprendis, kuriuo buvusio omonininko K. Michailovo veiksmai iš nužudymo perkvalifikuoti į nusikaltimus žmoniškumui, yra svarbus ir tuo, kad teismas konstatavo, kad nusikaltimas įvykdytas politiniais motyvais.

„Teismas patenkino prokuratūros skundą ir perkvalifikavo nuteistojo K.Michailovo veiką iš 129 straipsnio, kuris buvo kvalifikuotas kaip nužudymas, į 100-ąjį straipsnį, kaip nusikaltimą žmoniškumui. Tai aišku duoda pagrindinį dalyką – buvo pripažinta, kad ši veika padaryta buvo politinais motyvais, o būtent vykdant TSRS oficialią politiką užpuldinėti Lietuvos gyventojus ir juos žudyti“,– sakė prokuroras.

Jis mano, kad Apeliacinio teismo nuosprendis turės reikšmės kitoms, šiuo metu dar nagrinėjamoms byloms, susijusioms su to metu įvykiais. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja Sausio 13-osios bylą, taip pat nagrinėjama kitų omonininkų, K.Michailovo bendrininkų byla dėl žudynių Medininkuose.

Prokuroras sako, kad teismas pripažino, kad Medininkų žudynės nebuvo atsitiktinis užpuolimas iš kriminalinių paskatų – buvo įvykdytas OMON pareigūnų, ir jie tai padarė vykdymi įsakymus, siekdami įbauginti Lietuvos gyventojus ir valdžios atstovus atsisakyti paskelbtos Nepriklausomybės ir grįžti į TSRS sudėtį.

Tuo metu nuteistojo advokatas Arūnas Marcinkevičius sakė, kad ketina skųsti nuosprendį Aukščiausiajam Teismui.

„Buvo pasakyta, kad kaltė grindžiama T. Šerno parodymais, tačiau cituoju, jis sako, kad nemačiau tokio žmogaus užpuolikų tarpe“, – žurnalistams sakė K.Michailovo advokatas.

Teismas pirmadienį paliko galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Medininkų byloje nuteistam K.Michailovui.

„Nusikaltimo padarymo metu nebuvo numatyta atsakomybė už nusikaltimą žmoniškumui, tačiau Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis turi grįžtamąją galią, nes iki jo įsigaliojimo nusikaltimai žmoniškumui, padaryti prieš civilius gyventojus, tarptautinėje teisėje buvo aiškiai apibrėžti, įtvirtinti 1945-ųjų Niurnbergo tribunolo statute. K.Michailovas galėjo numatyti, kad gali būti baudžiamas už nusikaltimus žmoniškumui“, – sakė teisėjas.

Kalbėdamas apie K.Michailovo veiksmų perkvalifikavimą jis taip pat paminėjo, kad pagal tarptautinę teisę, civilių gyventojų nužudymas priskiriamas prie nežmoniškumo veikų, nužudyti pareigūnai laikytini civiliais gyventojais tarptautinės teisės prasme, nes jie nepateko į karines pajėgas.

Apeliacinio teismo pranešime rašoma, kad visuotinai pripažinti bendrieji teisės principai neabejotinai priskiria civilių gyventojų nužudymą nežmoniškoms veikoms pagal tarptautinę teisę. Teismas nustatė, kad nužudyti pareigūnai pagal tarptautinėje teisėje vartojamas sąvokas buvo civiliai (t. y. ir muitinė, ir policija buvo institucijos, nesusijusios su ginkluotosiomis pajėgomis). Poste 1991 metų liepos 31 dieną dirbę pareigūnai buvo užpulti netikėtai staiga pasirodžiusių ginkluotų užpuolikų, su kuriais nė vienas iš pareigūnų nekonfliktavo, jų neprovokavo ir jiems jokiais būdais ir priemonėmis nesipriešino.

Teismas nustatė, kad Lietuvai ir Latvijos atkūrus nepriklausomybę, TSRS, siekdama destabilizuoti padėtį, tęsti okupaciją ir grąžinti šias valstybes į savo sudėtį, ėmėsi bauginimo ir teroro politikos. Nuo 1991 metų pradžios Lietuvoje buvo vykdoma atvira karinė agresija, kuria siekta išprovokuoti ginkluotą konfliktą, neramumus. Sėkmingos provokacijos atveju tai būtų tapę priežastimi nuversti atsikūrusių valstybių valdžią, panaudojant karines pajėgas įvesti TSRS prezidentinį valdymą ir taip tęsti okupaciją. Didelio masto ir sistemingos represijos prieš gyventojus buvo dalis oficialios tikslingos sisteminės totalitarinės TSRS politikos, siekiant išsaugoti TSRS vientisumą.

Byloje taip pat buvo padaryta išvada, kad Medininkų žudynių metu Rygos OMON milicininkas K. Michailovas veikė kaip TSRS valdžios atstovas, palaikė ir įgyvendino TSRS persekiojimo politiką.

Iš K. Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Česlavas Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.

Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.

Teisėjai, išklausę nuteistojo paskutiniojo žodžio, pranešė, kad sprendimas šioje byloje bus skelbiamas birželio 6 dieną.

Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme užtruko ilgiau nei ketverius metus - pirmasis posėdis įvyko 2012 metų sausį. Per šį laikotarpį teismas gynybos ir prokuratūros prašymu apklausė liudytojus, siuntė teisinės pagalbos prašymus į Latviją ir Rusiją dėl buvusių omonininkų apklausų, tačiau pastarieji prašymai nebuvo įvykdyti.

Latvijos pilietį K. Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Prokurorai savo apeliaciniu skundu prašo nuteistojo K. Michailovo veiką iš nužudymo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, numatyto Baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje, perkvalifikuoti į Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, taip yra į nusikaltimą žmoniškumui - kaip nužudymą, įvykdytą remiant užsienio valstybės ir užsienio valstybės organizacijų politiką, sistemingai ir stambiu mastu užpuldinėjant, žudant, žalojant civilius gyventojus.

Nuosprendį apskundė ir nuteistasis, kuris prašo būti visiškai išteisintas.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad K. Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.