S. Gentvilo teigimu, „raudonojo“ dyzelino vartojimas auga, nes jam, skirtingai negu „žaliajam“ arba žemdirbiams skirtam dyzelinui, nebuvo taikomos įsigijimo kvotos.

„Matome nuosaikų augimą „raudonojo“ dyzelino, kas mums sako, turbūt, apie kažkokį šešėlinį panaudojimą kitoms reikmėms, nes tokio poreikio neturėtų būti – tiek (daug – BNS) grūdų džiovyklų per pastarąjį laikmetį nepasistatė“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptariant akcizų didinimą kurui teigė S. Gentvilas.

Pasak jo, ūkininkai bus skatinami keisti „raudonąjį“ dyzeliną į dujas. 

Nesant kainų signalo gyventojai tikrai nelinkę keisti įpročių ir tada valstybė tik savo lėšomis tikslų nepasieks.

„Nemaža dalis ūkininkų ar gal labiau bendrovių jau įsidiegė grūdų džiovyklose dujinį šildymą, kurie yra prisijungę prie dujų tinklo, bet ten, kur nėra dujų, paramą teiksime. Gyventojams, kurie kūrenasi  „raudonuoju“ dyzelinu, parama yra teikiama pasikeisti šildymo krosnis – finansuojama 50 proc. sumos, o socialiai remtiniems – net 85 proc. dengiama sąmata naujo siurblio arba katilo“, – sakė ministras.

Pasak S.Gentvilo, parama teikiama ir valstybinėms įstaigoms.

Tuo tarpu „valstietis“ Valius Ąžuolas sako, kad „raudonasis“ dyzelinas yra išskirtinė šildymosi priemonė tose vietose, kur nėra įvestos dujos.

„Ką daryti tiems regionams? Ar valstybė jiems dujas atves, ar sudarys galimybę pasikeisti šildymo katilus iš dyzelinių į dujinius. Lenkijoje tai yra daroma – visiems, kurie naudoja „raudonąjį“ kurą  sudaroma galimybė už ES lėšas pasikeisti pečius“, – teigė V. Ąžuolas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis tvirtino nežinąs nė vieno ūkio, kuris grūdų džiovinimui naudotų dujas, o ne „raudonąjį“ dyzeliną.

„Jeigu ir yra (dujų – BNS) vamzdis, jis, išbrangus dujoms, iš principo yra nenaudojamas. Javų toną išdžiovinti reikia 20 litrų „raudonojo“ dyzelino, o kukurūzams daugiau – apie 50 kilogramų tonai“, – kalbėjo J. Sviderskis. 

Asociacijos atstovo teigimu, ne tik ūkininkai „raudonąjį“ kurą naudoja, bet ir daug kaimo mokyklų, darželių, todėl jis siūlo šiam kurui nustatyti kvotas, kokios taikomos „žaliajam“ kurui.  

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas įspėjo, kad dėl „raudonojo“ kuro brangimo našta gali gulti savivaldybėms, kurioms teks finansuoti pastatus, pavyzdžiui, visuomeninės paskirties, mokyklų, gydymo įstaigų, dabar šildomų šiuo kuru.

Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė informavo, kad Energetikos ministerijos numatytų 6 mln. eurų dalybos kuro katilų keitimui prasidės gegužę, o iš viso ministerija kompensacijoms „raudonojo“ dyzelino keitimui į dujinį šildymą yra numačiusi 37 mln. eurų.

Pasak jos, Aplinkos ministerija tam taip pat skirs lėšų, tačiau, V. Augutavičienės teigimu, jeigu gyventojai, kurie šildosi „raudonuoju“ dyzelinu būtų anksčiau žinoję, kad jis brangs, būtų anksčiau apsirūpinę šildymo kuro pakeitimu. 

„Nesant kainų signalo gyventojai tikrai nelinkę keisti įpročių ir tada valstybė tik savo lėšomis tikslų nepasieks“, – teigė ji. 

Pasak jos, Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos nuo 2014 metų katilų keitimui jau skyrė 46 mln. eurų. 

Žaliosios mokesčių pertvarkos pakete numatyta šildymui skirtam dyzelinui, vadinamajam buitiniam krosnių kurui, akcizą iš pradžių didinti iki 140 eurų, o vėliau – iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų. Šiuo metu jis yra 21,14 euro.  

„Ateina šildymo sezonas – labai svarbu jam pasiruošti (...) Dabar pats metas žmonėms apie tai rimtai pagalvoti – dar yra laiko žmonėms susitvarkyti krosnis, išsivalyti dūmtraukius“, – antradienį žurnalistams sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Aurimas Gudžiauskas.

„Jeigu kas dvidešimta krosnis ir liks netvarkinga šį šildymo sezoną, tai neišvengiamai turėsime skaudžių pasekmių“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, dalies žūčių gaisruose būtų galima išvengti.

„Šių žūčių galima išvengti, bent jau dalies žūčių galima išvengti. Analizuodami statistiką mes pastebime, kad svarbiausi yra du dalykai – saugi aplinka, kad nebūtų žmonės gaisre, ir antras svarbiausias dalykas – žmonių sąmoningumas ir atsakingumas“, – kalbėjo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas.

PAGD duomenimis, vis dar nemaža dalis gyventojų neturi įsirengę dūmų detektoriaus, taip pat nerimą kelia ir kita statistika.

„Kiek daugiau nei 40 proc. šalies būstų neturi įsirengę paprasto prietaiso – autonominio dūmų detektoriaus, kuris gelbsti gyvybes gaisruose, yra nebrangus, jį paprasta sumontuoti. Kas dvidešimta krosnis šalyje yra netvarkinga, kas dvidešimtas būstas turi netvarkingą elektros instaliaciją. Jeigu procentais, tai nėra dideli procentai (...) Tačiau šalies mastu tie skaičiai yra milžiniški“, – teigė A. Gudžiauskas.

Jis pabrėžė, kad įprastai gaisruose žūsta „tam tikro asocialaus elgesio bruožų turintys asmenys“, o jų neatsakingas elgesys užtraukia pavojų aplinkiniams.

PAGD duomenimis, kasmet šalyje kyla vidutiniškai 10 tūkst. gaisrų, žūsta apie 100 gyventojų. Šiemet gaisruose jau žuvo 62 žmonės, kilo per 6,5 tūkst. gaisrų.

Pagrindinė žūčių priežastis gaisruose – neatsargus rūkymas, neatsargus elgesys su ugnimi, netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai bei elektros instaliacija.

Ugniagesiai šiemet gaisruose jau išgelbėjo beveik 90 gyvybių.

Rastos 3308 netvarkingos krosnys ar kiti šildymo įrenginiai, 2597-iuose būstuose aptikta netvarkinga elektros instaliacija.

PAGD specialistų duomenimis, blogiausia situacija – Kauno miesto ir rajono bei Rokiškio ir Šiaulių rajonų savivaldybėse. Lyginant su kitomis šalies savivaldybėmis, minėtose aptikta daugiausiai netvarkingų krosnių ir kitokių šildymo įrenginių, rasta daugiausiai nesutvarkytos ar netinkamai įrengtos elektros instaliacijos, kuri gali tapti gaisro priežastimi.

Rokiškio rajono savivaldybėje ugniagesiai rado 108, Šiaulių rajono savivaldybėje – 100 netvarkingų krosnių ir kitų šildymo įrenginių. 117-oje socialinės rizikos grupei priskiriamų šeimų būstų Kaune rasta netvarkinga elektros instaliacija, 102 tokie atvejai užfiksuoti Kauno rajone, 101 – Rokiškio rajono savivaldybėje.

Pasak vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko, pagrindinis šios prevencinės akcijos tikslas – ne tik aptikti rizikos židinius, bet ir padėti gyventojams sutvarkyti prakiurusias krosnis, dūmtraukius. Taigi visos akcijos metu informacija apie rastą padėtį nedelsiant buvo perduodama savivaldybėms.

Tačiau, PAGD duomenimis, tik 13-ka šalies savivaldybių ieškojo būdų ir lėšų padėti savo gyventojams, tai yra – suremontuoti socialinės rizikos šeimų krosnis bei pašalinti kitus priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus.

Biržų rajono savivaldybė įsipareigojo sumontuoti 7 autonominius dūmų detektorius bei numatė nupirkti dar 27. Prieš prasidedant šildymo sezonui, turėjo būti suremontuotos 5 krosnys ir dūmtraukiai gyvenamuosiuose namuose, o iki šių metų pabaigos – dar 4.

Ignalinos rajono savivaldybė pažadėjo nupirkti ir kartu su valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnais įrengti autonominius dūmų detektorius visoms socialinės rizikos šeimoms, gyvenančioms socialiniuose būstuose.

Jonavos rajono savivaldybė skyrė 200 dūmų detektorių socialinės rizikos šeimoms. Kėdainių rajono savivaldybė įsipareigojo iki šių metų lapkričio 1 d. Vilainių seniūnijos Vilainių kaime Melioratorių g. 2 esančiame bendrabutyje įrengti bendras virtuves abiejuose aukštuose su elektrinėmis viryklėmis ir iš gyvenamųjų patalpų pašalinti dujines virykles su balionais. Taip pat iki šildymo sezono pradžios suremontuoti kietojo kuro krosnis ir elektros instaliaciją, įrengti autonominius dūmų detektorius būstuose. Šiuos darbus savivaldybė pažadėjo atlikti tik jai priklausančiuose būstuose, kuriuose gyvena socialinės rizikos šeimos.

Kupiškio rajono savivaldybė nupirks 50 autonominių dūmų detektorių, kuriuos sumontuos valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai. Įsipareigojo dar šiemet suremontuoti 2–3 socialinės rizikos šeimų krosnis ir dūmtraukius. Savivaldybė numatė sutvarkyti netvarkingą elektros instaliaciją socialinės rizikos šeimų būstuose. Darbus atliks savivaldybės elektrikas.

Pirmuoju etapu šie darbai bus atliekami Kupiškio mieste bei Kupiškio seniūnijoje esančiuose socialinės rizikos šeimų būstuose. Kupiškio rajone Virbališkių kaime gyvenančiai 9 asmenų socialinės rizikos šeimai Kupiškio rajono valdžia suteiks pagalbą, siekiant pagerinti gyvenamųjų patalpų priešgaisrinę būklę. Kupiškio rajono savivaldybės administracija taip pat nusprendė įpareigoti savivaldybės ugniagesių komandų ugniagesius suteikti socialinės rizikos šeimoms praktinę pagalbą gerinant gyvenamųjų patalpų priešgaisrinę būklę.

Panevėžio miesto savivaldybė nupirko 121 autonominį dūmų detektorių bei įsipareigojo padėti gyventojams pasiruošti šildymo sezonui – išvalyti dūmtraukius. Plungės rajono savivaldybė numatė savivaldybei priklausančiuose socialinės rizikos ir socialiai remtinų šeimų būstuose įrengti autonominius dūmų detektorius.

Rietavo savivaldybė įsipareigojo visuose socialinės rizikos šeimų būstuose įrengti autonominius dūmų detektorius bei konkrečioms šeimoms suteikti praktinę pagalbą potencialioms gaisro kilimo priežastims pašalinti. Skuodo rajono savivaldybė šiais metais savo lėšomis žada nupirkti 73 autonominius dūmų detektorius ir įpareigoti seniūnijų seniūnus sumontuoti detektorius socialinės rizikos šeimų būstuose.

Tauragės rajono savivaldybėje yra įdarbintas naujas darbuotojas, kuris nuolat vykdys statybos remonto darbus socialinės rizikos šeimų būstuose ir šalins priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nustatytus trūkumus.

Telšių rajono savivaldybė numatė konkrečioms šeimoms suteikti praktinę pagalbą potencialioms gaisro priežastims pašalinti. Visagino savivaldybė sumontavo 15 autonominių dūmų detektorių – po vieną detektorių kiekviename Visagino savivaldybės administracijai priklausančiame bute. Liko dar 5 butai, kuriuose reikėtų sumontuoti autonominius dūmų detektorius, tačiau dėl lėšų trūkumo juos planuojama įsigyti ir sumontuoti 2017 metais. 15-oje savivaldybei priklausančių butų sutvarkyta elektros instaliacija.

Zarasų rajono savivaldybės administracija kitais metais planuoja išleisti lankstinukus apie pavojus, kurie kyla rūkant. Savivaldybės administracija numato dar šiemet įsigyti apie 30 dūmų detektorių. Jie bus įrengti socialinės rizikos šeimose.

Per devynis šių metų mėnesius gyvenamajame būste iš viso kilo 1278 gaisrai. Iš jų – 517 gaisrų kilo daugiabučiuose, 720 – individualiuose namuose, 28 gaisrai – bendrabučiuose ir 13-a gaisrų – kitokiose gyventi pritaikytose patalpose.

262 gaisrai kilo dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 23 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 161 gaisras kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 98 gaisrai – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimo. 120 gaisrų sukėlė rūkoriai, dar 205 gaisrus įplieskė gyventojai, neatsargiai besielgiantys su ugnimi.

Savo namuose šiemet per 9 mėnesius žuvo net 56 žmonės. Iš jų per gaisrus, kilusius dėl netvarkingos ar sugedusios elektros instaliacijos, sudegė 9 gyventojai. Dėl netvarkingų krosnių, dūmtraukių žuvo 4 gyventojai. Ugniagesių duomenimis, daugiausiai gyventojų – 17 – sukėlė gaisrą ir žuvo rūkydami.

Praėjusiais metais priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms bendradarbiaujant su savivaldybėmis buvo suremontuotos 105 netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai (daugiausiai jų Telšių apskrityje – 30, Utenos – 21, Kauno – 20). Vilniaus apskrityje suremontuota 16 krosnių, Marijampolės – 12, Klaipėdos – 6.

Lietuvos gyventojų būstuose pernai sumontuoti 1 552 autonominiai dūmų detektoriai (Vilniaus apskrityje – 463, Alytaus – 343, Utenos – 257, Panevėžio – 155). Šiemet iš viso planuota sumontuoti 500 detektorių, iš jų – 300 yra nupirkti už PAGD lėšas. Gyventojams detektoriai ir jų įrengimas nekainuoja.

Atsižvelgdami, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse gyventojų žūsta daug daugiau negu miestuose, ugniagesiai teigia su nerimu laukiantys netrukus prasidėsiančio šildymo sezono.

Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Pernai vien tik nuo rugsėjo mėnesio iki metų pabaigos gaisruose žuvo 46 žmonės.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų jutiklius.

Kaip skelbia ugniagesiai, per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 7 tūkst. 648 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 16,5 proc. Gaisruose žuvo 62 žmonės (2015 m. – 79), iš jų 3 vaikai (6), o 126 gyventojai (148) patyrė traumų. Tai pats mažiausias per dvylika metų žuvusiųjų gaisruose skaičius.

Šiemet jau kilo 9 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir 3 gaisrai, pasiglemžę po 3 gyvybes. Miestuose gaisruose žuvo 22 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 40. Aštuoni žmonės žuvo Kauno mieste, 7 – Vilniaus rajone, 6 – Šalčininkų rajone,  po 5 – Kėdainių ir Varėnos rajonuose bei Vilniaus mieste, 4 – Šiaulių mieste, po 3 – Alytaus ir Anykščių rajonuose

Dėl neatsargaus rūkymo šiemet žuvo 19 gyventojų, 17 – dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi, 5 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 4 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, po 1 – dėl padegimų bei kitų priežasčių.  Dar 9 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.

Ugniagesiai jau daugybę metų gyventojus ragina atkreipti dėmesį į krosnių, židinių būklę, tačiau nepasimokoma net ir tragedijomis pasibaigusių nelaimių. 

Viena tokių nutiko trečiadienio naktį Šiluvos seniūnijoje, Raseinių rajone. Liepsnose žuvo namo savininkė. Gaisro priežastis - krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai.

Kantrimaičių kaime gyvenusi J.B. gaisrą namuose pastebėjo per vėlai. Jos pagalbos prašymas gautas 2 val. nakties. Atvykę ugniagesiai medinį pastatą rado jau degantį atvira liepsna. Po dešimties minučių viduje rastas apdegęs savininkės kūnas.

Ugniagesių darbą sunkino tai, kad vanduo buvo vežiojamas 12 km atstumu iš Raseinių mieste esančio hidranto. Lokalizuoti gaisrą pavyko per kiek daugiau nei valandą.

Išdegė pastato vidus, įgriuvo perdanga, nudegė stogas, sudegė viduje buvę namų apyvokos daiktai.

Kauno ugniagesiai perspėja, kad atšalus orams, gaisruose Kauno apskrityje žūsta net po kelis žmones. Tragiškas pasekmes sukelia netinkama krosnių, židinių, dūmtraukių, elektrinių prietaisų eksploatacija; dėl skubėjimo, alkoholio vartojimo sumažėjęs žmonių budrumas.

Šiais metais nuo gruodžio 28 dienos Kauno ugniagesiai gelbėtojai bei Priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai lankosi daugiavaikėse šeimose, lanko vienišus, sunkiai gyvenančius žmones. Gyventojams primenamos gaisrinės saugos reikalavimai, atkreipiamas dėmesys į matomus trūkumus, patariama, ką galima sutvarkyti neinvestuojant didelių lėšų. Dažniausi pažeidimai tokiuose namuose: užkrautos daiktais krosnys, išėjimai, elektriniai šildymo prietaisai, taip pat netvarkinga elektros instaliacija. Gaisrus neretai sukelia ir paliekami be priežiūros vaikai.

Daugiavaikėse šeimose bendrauta ir su vaikais, buvo smagu išgirsti, kad beveik visi žino, kaip išsikviesti pagalbą atsitikus nelaimei. Liūdina tai, kad matydami netinkamą tėvų pavyzdį jie nesusidaro nuomonės, kas yra pavojinga ir gali sukelti gaisrą. Daugiavaikėse šeimose pareigūnai įrengė dūmų jutiklius.

Jutikliai greitai ir patikimai užfiksuoja vos kilusį gaisrą. Jutiklyje esanti sirena informuoja jus ir kaimynus apie iškilusią grėsmę, tad galima suspėti lokalizuoti beįsiplieskiančią ugnį, kol ji dar nepasiglemžė jūsų turto ar net gyvybės.

Nepamirškite, kad netvarkingą krosnį draudžiama kūrenti, todėl įsidėmėkite pagrindines taisykles, pabrėžia ugniagesiai:

neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis;

nenaudokite krosniai pakurti lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga;

neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti mažamečiams vaikams; nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti;

baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis.

Šildymo sezonas grėsmingas ne tik tiems gyventojams, kurie šildosi kūrendami krosnį. Ne ką mažiau pavojingi ir elektriniai šildytuvai, kurie naudojami gyvenamuosiuose būstuose bei įstaigose.

Svarbiausia taisyklė, kurią turi atminti asmenys, naudojantys elektros šildytuvus, jog šis prietaisas privalo būti sertifikuotas. Jokiu būdu nenaudokite savadarbių šildymo prietaisų. Ant elektrinių prietaisų nedžiaukite skalbinių, nes elektra ir vanduo – pavojingi kaimynai. Be to, kiekviena medžiaga, veikiama šilumos, turi savą užsiliepsnojimo temperatūrą, tad nemažai gaisrų kyla dėl to, kad šildytuvai paliekami per arti įvairių daiktų: spintų, minkštasuolių, užuolaidų. Šildytuvą statykite erdvioje vietoje, atokiau nuo baldų ir sienų. Nepalikite šildytuvo be priežiūros. Atminkite, jog ir tepaliniai elektriniai šildytuvai nėra apsaugoti nuo gamyklinio broko, tad ir jais negalima pasitikėti šimtu procentų. Trūkus tepalo skyriui ir tepalams išsiliejus ant kaistančio šildytuvo, gali kilti gaisras. Elektriniai prietaisai mums pavojingi, nes gali sukelti trumpąjį jungimą. Norėdami to išvengti nejunkite šildytuvo į vieną elektros lizdą kartu su kitais prietaisas.

Atvėsus orams padaugėja gaisrų dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir naudojimo taisyklių pažeidimų. Aplinkosaugininkai pastebi, kad degindami buitines atliekas privačių namų savininkai užteršia gamtą.

Šiauliečių Petkų šeima sako jau visiškai pasiruošusi kūrenimo sezonui. Šiemet laukia šaltos žiemos tad ir malkų priruošta pakankamai.

„Nusiperkame malkikių mašinytę, kartais ir dviejų prireikia, vyras išvalo kaminus ir gyvename, pasikūrename kiek norime, kartais taip šilta būna, kad trumpomis rankovėmis vaikštome, be galo smagu – malkytės traška ir nuotaika puiki“, – sakė šiaulietė Irena Petkuvienė.

Pasak ugniagesių, daugiausiai gaisrų kyla pradėjus gyvenamuosius namus šildyti krosnimis. Neretai liepsnos įsiplieskia nevalytuose ir nebalintuose kaminuose, dažnai pažeidžiamos ir kitos saugos taisyklės.

„Prie pakuros durelių sudeda patį kurą, malkas, džiovina skalbinius sudėję vos ne ant pečių, atidarytas dureles palieka. Žodžiu elgiasi neatsakingai ir dėl to kyla gaisrai“, – aiškino Šiaulių priešgaisrinės apsaugos tarnybos vyr. specialistas Gintaras Zonis.

Pasak aplinkosaugininkų, blogu įpročiu jau tapo krosnyse ir šildymo katiluose kūrenti įvairias atliekas – plastiko butelius, senus batus ir drabužius.

„Negalima deginti to, kas nenatūralu, kas neparašyta įrenginio aprašyme – kas chemiškai apdirbta, nudažyta arba plastikas, guma, visa, kas dega – rūbai, padangos, kas skleidžia šilumą, bet išskiria nuodingas medžiagas“, – kalbėjo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Aplinkos agentūros vedėjas Alvydas Kairys.

Netvarkingų krosnių ir nevalytų kaminų šeimininkai nubaudžia save patys – nukenčia dėl gaisrų. Vien šiemet dėl šios priežasties šalyje jau kilo apie 600 gaisrų, žuvo 5 žmonės, 9 buvo sužeisti. Teršiančius gamtą  gali nubausti aplinkosaugininkai. Nuo spalio 1 dienos mažiausia bauda už gamtai padarytą žalą siekia 345 litus arba šimtą eurų.