Aiškiname vaikams patyčių prevencijos abėcėlę, kad niekas neturi teisės kritikuoti kūną, šaipytis iš jo, o interneto erdvėse pateikiame tokius „universitetus“, kad ausys gali nukristi. „Nukarusi krūtinė, baisi, papai pažastyse, – į tokią apkalbų centrifugą patekusi Ieva Zasimauskaitė ją užgauliojusioms komentatorėms atrėžė: „Moterys, tikrai norėčiau palinkėti jums laimės, bet tiesiog palinkėsiu, kad jus kas nors apkabintų ir mylėtų, vertintų ne už papus.“ Garsi atlikėja sumokėjo kainą už akimirką prie fotosienelės, kurią viena garsenybė praminė kankinimų siena. Nei užuojautos, nei supratimo čia negali tikėtis – į interneto platybes ištransliuojamus atvaizdus kaip grifai puola mėsinėti komentatoriai.

Mes juk geriausiai žinome, kuriai „storai karvei“ reikia numesti svorio, o kuriai „lyginimo lentai“ – pasididinti krūtis.

Anonimiškumas ir nebaudžiamumas peržengė bet kokias protu suvokiamas ribas – interneto neapykantos kalba (angl. hate speech) tapo epidemija. Vis plačiau ir garsiau prabylama, kad anoniminis kito žmogaus žeminimas, tyčiojimasis viešojoje erdvėje turi būti traktuojamas ne kaip nuomonės išreiškimas, bet kaip nusikaltimas. Vis mažėja palaikančiųjų poziciją „duok durniui kelią“. Visuomenės apklausos džiugina pokyčiais: daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų neapykantos kalbos internete jau nebelaiko saviraiškos laisve, daugėja pasiryžusių imtis teisinių veiksmų, jei asmeniškai susidurtų su neigiamais komentarais internete.

Liepė eiti pas nudistus

Skunde tarnybai išdėstyta, kad moteris Neringoje poilsiavo šių metų birželį.

„Deginausi paplūdimyje, gelbėtojai privažiavo keturračiu prie manęs ir pasakė, kad čia yra moterų pliažas, ir liepė man palikti paplūdimį bei nueiti į toliau esantį nudistų paplūdimį“, – skunde įvykio aplinkybes dėstė pareiškėja.

Pirmą kartą prie moters privažiavo mergina gelbėtoja, antruoju atveju esą keturračiu važiavo dviese – ta pati mergina gelbėtoja bei vyras gelbėtojas.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad jai yra atlikta krūtų šalinimo operacija dėl vėžio rizikos, jos plaukai yra trumpai kirpti, todėl, pasak poilsiautojos, vizualiai gelbėtojams atrodė „nemoteriškai“.

Iš manęs išsityčiojo, nes iki šiol nesuprantu, kaip gelbėtojai gali pagal išvaizdą nuspręsti, kokios lyties yra asmuo.

Moteris saulėje kaitinosi be viršutinę kūno dalį dengiančios maudymosi kostiumėlio dalies.

Iš moterų pliažo išprašytoji tarnybai rašė, kad gelbėtojų veiksmai sukėlė neigiamų pasekmių, nes sugadino poilsio dienas.

Toks gelbėtojų elgesys, pasak moters, įžeidė tuo, kad palaikė ją vyriškos lyties asmeniu.

„Iš manęs išsityčiojo, nes iki šiol nesuprantu, kaip gelbėtojai gali pagal išvaizdą nuspręsti, kokios lyties yra asmuo. Tai tegul visų poilsiautojų tikrina asmens dokumentus ir taip įsitikina, kokios lyties asmuo. Kodėl tik aš išvaryta, o prie kitų moterų nebuvo privažiuota? Lankiausi moterų paplūdimyje ir lankysiuosi, kol tokie dar Lietuvoje bus“, – piktinosi moteriškė.

Paaiškėjo: išprašyti iš paplūdimio žmogaus, nes jis vizualiai atrodo neturintis konkrečios lyties požymių, niekas neturi teisės. D. Vasiliauskienės nuotr.

Priekabiavimas dėl lyties?

Pareiškėja skunde nurodė, kad gelbėtojų veiksmus ji vertina kaip priekabiavimą dėl lyties.

„Nes, kaip minėjau, mano nuomone, negali gelbėtojai nustatinėti pagal išvaizdą, kokia yra asmens lytis. Juolab yra asmenų, pasikeitusių lytį. Gelbėtojų elgesys mane pažemino ir sumenkino“, – nuoskaudą reiškė moteris.

Pareiškėja klausė, ar Neringos miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos darbuotojai gali subjektyviai pagal išvaizdą nuspręsti, kaip turi atrodyti moteris, ar tokiais atvejais gelbėtojai turi tikrinti visų asmenų asmens tapatybės korteles?

Taip pat klausė, kaip gelbėtojai vertintų asmenį po lyties keitimo?

Pareiškėja prašė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikti administracinę skundo tyrimo procedūrą.

Pamanė, kad tai vyras

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė kreipėsi paaiškinimo į Neringos savivaldybę, biudžetinę įstaigą „Neringos paslaugos“, kuriai pavesta prižiūrėti paplūdimius.

Pateiktame atsakyme incidente dalyvavusi gelbėtoja paaiškino, kad ji vizualiai nustačiusi, jog moterų paplūdimyje yra vyriškos lyties asmuo, mandagiai pasiūlė asmenį iš to paplūdimio teritorijos pasišalinti.

Tačiau paaiškėjo, kad gelbėtojai iš viso neturi teisės išprašyti poilsiautojų iš vienų ar kitų paplūdimių.

Tai savo paaiškinime konstatavo pati gelbėtoja.

Birutė Sabatauskaitė. G. Bartuškos nuotr.

Vyksta lankytojų apžiūra

Lygių galimybių kontrolierė prašė paaiškinti, kokiu teisės aktu remiantis buvo prašoma moterį palikti paplūdimį.

Taip pat prašyta patikslinti, ar pareiškėja sėdėjo, gulėjo ar stovėjo, ar ji dėvėjo apatinę maudymosi kostiumėlio dalį.

Įstaigos „Paslaugos Neringai“ tuometė direktorė tarnybai paaiškino, kad „fiziniai lyties požymiai identifikuojami paplūdimio lankytojų vizualios apžiūros būdu“.

Jeigu paplūdimį prižiūrintiems gelbėtojams kyla įtarimas, kad moterims ar vyrams skirtuose paplūdimiuose yra priešingos lyties atstovas, gelbėtojai, siekiantys sumažinti konflikto riziką, gali rekomenduoti (pasiūlyti) palikti moterų ar vyrų paplūdimio teritoriją ar pereiti į bendrąjį ar nudistų paplūdimį.

„Gelbėtojai neturi teisės reikalauti palikti paplūdimio teritorijos, taip pat neturi teisės prašyti pateikti asmens tapatybės dokumentą“, – rašoma paaiškinime.

Viršijo įgaliojimus?

Įstaigos direktorė, atsakydama į klausimą, kokiais teisės aktais remiantis gelbėtojams suteikiami įgaliojimai, išaiškino tvarkas.

Gelbėtojai neturi teisės savo iniciatyva duoti nurodymų poilsiautojams palikti paplūdimį.

„Nurodymą palikti paplūdimį asmeniui gali duoti tik policijos pareigūnai ir tik įsitikinę, kad moterų ar vyrų paplūdimyje esantis asmuo yra priešingos lyties“, – rašoma įstaigos vadovės paaiškinime.

Įstaigos vadovė kėlė versiją, kad moteris gal ir galėjo atrodyti kaip vyras.

„Paminėtina, kad pareiškėja savo skunde pati nurodė, kad jai atlikta krūtų šalinimo operacija bei kad jos plaukai nukirpti trumpai. Taigi, vizualiai pareiškėja atrodė kaip vyriškos lyties asmuo. Būtent todėl gelbėtojai vizualiai pasirodė, kad pareiškėja yra vyriškos lyties“, – išvadas darė direktorė.

Įstaigos vadovė aiškino, jog pasitaiko atvejų, kad ir pačios moterys ar vyrai praneša gelbėtojams apie tai, kad moterų ar vyrų paplūdimyje yra priešingos lyties asmuo, ir prašo, kad toks asmuo iš pliažo teritorijos būtų išprašomas.

Taisyklėmis nėra specifiškai reglamentuojama, kaip fiziškai atrodantys asmenys turėtų būti priskiriami moterims arba vyrams.

Paaiškinimai – prieštaringi

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad gauti pareiškėjos, įstaigos direktorės bei gelbėtojos paaiškinimai tarpusavyje yra prieštaraujantys.

Nors buvo aiškinta, kad moters niekas iš paplūdimio nevarė, ši tikino, kad jai net ranka buvo parodyta kryptis, kur reikėtų eiti – į nudistų pliažą.

Lygių galimybių kontrolierė konstatavo, jog Neringos savivaldybės patvirtintose tvarkose išaiškinta, kad moterų pliažas yra skirtas tik moterims.

Taip pat įtvirtintas draudimas lankytis bendruose paplūdimiuose nuogiems asmenims.

„Taisyklėmis nėra specifiškai reglamentuojama, kaip fiziškai atrodantys asmenys turėtų būti priskiriami moterims arba vyrams. Taip pat nėra reglamentuota, kas ir kokiais kriterijais, požymiais vadovaujantis turi teisę identifikuoti asmenį moterimi, vyru arba kitos lyties asmeniu. Taisyklėse nėra nustatyta, kaip ir kas turėtų reaguoti, jei moterims skirtame paplūdimyje pastebimas vyras arba asmuo, kurio lytis negali būti identifikuojama pagal jo fizinę išvaizdą, ir ar apskritai turėtų reaguoti“, – išvadą padarė kontrolierė B. Sabatauskaitė.

Tvarkos: nors Neringos gelbėtojai vizualiai nustatinėja žmonių lytį, aiškėja, kad jokiose taisyklėse nėra specifiškai reglamentuojama, kaip pagal fizinę išvaizdą asmenys turėtų būti priskiriami moterims arba vyrams. A. Aleksėjūnaitės nuotr.

Skundo nagrinėjimą nutraukė

Po susirašinėjimų, papildomų patikslinimų teikimo kontrolierė suabejojo įvykio aplinkybių tikslumu.

Kadangi įvykis nebuvo nufilmuotas, neįrašytas pokalbio su gelbėtoja garsas, suabejota, ar viskas vyko taip, kaip pasakoja viena ir kita pusės.

Pareiškėja nurodo vienaip, o gelbėtoja ir biudžetinės įstaigos vadovė – kitaip.

„Skundo tyrimo metu gauti paaiškinimai dėl skundžiamų aplinkybių nepatvirtina jų, todėl negali būti vertinami kaip teisiškai pagrįsti, patikimi, objektyvūs ir pakankami patvirtinti skundžiamas aplinkybes dėl galbūt vykdytų priekabiavimo veiksmų Nidos moterų paplūdimyje“, – rašoma kontrolierės sprendime.

Išvaizda gali neatitikti standartų

Lygių galimybių kontrolierė, nors ir nusprendė nutraukti skundo tyrimą, turėjo pastabų dėl situacijos.

„Visuotinai žinoma, kad asmenys moterų, taip pat ir vyrų, paplūdimiuose yra nuogi arba apsinuoginę atitinkamą kūno dalį, ir todėl yra žymiai labiau pažeidžiami, ypač turint omenyje fizinės išvaizdos ypatumus, kurie gali neatitikti visuomenei žinomų ir įsivaizduojamų išvaizdos standartų. Fizinė išvaizda gali būti pakitusi po chirurginių intervencijų dėl vėžio rizikos (kaip skundo tyrimo atveju) bei kitokių procedūrų. Todėl galima numanyti, kad gelbėtojo ar kito asmens garsiai išsakoma nuomonė apie asmens priskyrimą vienai ar kitai lyčiai, kuri galbūt yra paremta jo vidiniais įsitikinimais ir kuri nesutampa su to asmens lytimi, gali turėti priekabiavimo dėl lyties požymių, įžeisti, pažeminti asmenį, sukelti žmogui neigiamas ilgalaikes pasekmes“, – teigė B. Sabatauskaitė.

Pasak kontrolierės, gelbėtojų elgesys ir pasakyti žodžiai, tiksliau – siūlymas palikti paplūdimį, adresuoti atitinkamos lyties asmeniui, neteisingai identifikavus jo lytį, gali sukelti neigiamų padarinių.

„Žmogus, kuris gali būti neteisingai identifikuotas moterimi arba vyru, paplūdimyje neprivalo pateikti asmens tapatybės dokumentų bei aiškinti viešai gelbėtojams arba kitiems įgaliotiems asmenims, kokia jo lytis, kad jis turi kiek kitokius fizinius požymius, kurie nėra priskirtini įsivaizduojamai lyčiai. Šie klausimai yra itin jautrūs, privataus pobūdžio ir turėtų būti sprendžiami itin diskretiškai ir, žinoma, vertinant realų konfliktinės situacijos atsiradimą“, – pabrėžė B. Sabatauskaitė.

Moters protestą ant ceremonijos raudonojo kilimo užfiksavo fotografai.

Kaip praneša portalas dailymail.co.uk, ant atlikėjos krūtinės švietė užrašas „Čilėje jie kankinami, žudomi ir prievartaujami“ ir tokiu būdu moteris norėjo atkreipti dėmesį į opias Čilės problemas.

Mon Laferte protestas skirtas Čilės gyventojų teisėms palaikyti, nes čia jau daugiau nei mėnesį vyksta masinės demonstracijos – reikalaujama naujos konstitucijos.

36-erių Mon Laferte, kurios tikrasis vardas yra Norma Monserraat Bustamante Laferte, ant kaklo taip pat ryšėjo žalią skarelę kuri, anot portalo, simbolizuoja palaikymą legalizuojant abortus. 

„Kokios emocijos…Dėkoju kolegoms ir ypač publikai, žmonėms, čia esantiems gerbėjams, be kurių nieko nebūtų nutikę, – atsiimdama apdovanojimą ispaniškai sakė dainininkė. – Skiriu tai Čilei.“

Ji taip pat perskaitė poeto La Chinganera eilėraštį. 

Šiemet dainininkei įteiktas antras „Grammy“ apdovanojimas. Ji apdovanojimą pelnė už albumą „Norma“, kuris nugalėjo geriausio alternatyvios muzikos albumo kategorijoje.

Beje, galima šiek tiek nurimti: moterims traumų sekso metu pasitaiko gerokai mažiau nei vyrams – čia jau anatomijai galima sakyti „ačiū“. O ir sveiką protą moterys išlaiko ilgiau nei vyrai. Vis dėlto, papildomų žinių apie moterų traumas mylintis nebus per daug.

Sunkiausia trauma – vaginos trūkimas

Šio didelio nemalonumo kaltininkai gali būti du veiksniai: per didelis vyro penis ir nemokėjimas išsirinkti tinkamos pozos, kai vyro pasididžiavimas itin didelis.

Itin pavojinga viena iš abiejų pusių mėgstamiausių pozų, kai moters kojos užmestos ant vyro pečių. Ne mažesnį pavojų kelia ir labai stiprus sekso pomėgis – pernelyg aistringas, nesuvaldomas, netgi agresyvus seksas gali sudraskyti vaginos sieneles ar suėjimą.

Kaip suprasti, kad sekso pasekmė – seksualinė trauma? Deja, tiesiogiai: skaudės, labai skaudės. Be to, neišvengsite kraujo.

Ką daryti? Kuo greičiau kreiptis į gydytojus. Esant dideliam kraujo nuotėkiui – kviesti greitąją pagalbą. Jei žaizda matoma, galima ją pridengti steriliu raiščiu, o ant viršaus uždėti ledo. Jei pažeisti vidiniai audiniai, nereikėtų bandyti sustabdyti kraują tamponu – jis neturės įtakos kraujavimui, tik sudarys laikiną iliuziją, kad viskas yra gerai. Taip tik prarasite laiko.

Seksas paplūdimyje arba po eglute – grėsmė gleivinei

Patinka ekstremalus, spontaniškas seksas užsienio kurortuose ant smėlio arba po kalėdine egle? Tuomet būkite pasiruošę, kad švelni lytinių organų gleivinė gali lengvai nusitrinti. Arba susibraižyti.

Beje, sudirgimai, įbrėžimai, nutrynimai gali atsitikti ir visai banaliomis sąlygomis, tarkime, per daug aktyvūs, tačiau nemokšiški partnerio veiksmai, jo mačo įvaizdis arba natūralaus moters drėgnumo nebuvimas.

Ką daryti? Leisti pailsėti, o gleivinę po mūšio lauko gelbėti pačiai savarankiškai. Jokiais būdais nenaudokite briliantinės žalumos arba jodo – tai ne pagelbės, o tik pakenks, t.y. dar labiau išdegins ir taip pažeistą jautrią vietą.

Per didelė klitorio stimuliacija

Nepaisant to, kad klitoris dažnai sutapatinamas su vyrišku peniu, tačiau kalbant apie seksualines traumas, jo padėtis yra dėkingesnė: anatomiškai jį nėra taip lengva pasiekti ir „sugadinti“. Tačiau nuo nutrynimo ir mikro įbrėžimų jis nėra apsaugotas. Ši seksualinė trauma apie save praneš šlapinantis.

Ką daryti? Jei nėra kraujavimo, nėra ko nerimauti. Jei seksas buvo pernelyg audringas ir partneris nepaskaičiavo savo jėgų glamonių metu, dėl ko pasirodė kraujas, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją. Klitoris yra nervinių galūnių gumulėlis ir nesaugoti jo sveikatos – tai pakenkti sau.

„Apdovanojimas“ už judrumą

Jei vyro penis yra pakankamai didelis ir dar jam patinka spontaniškos improvizacijos, tai gali sukelti moteriai labai rimtų nemalonumų. Jei lytinio akto metu vyras staiga keičia kūno padėtį, moteris gali patirti raumenų ir raiščių, kurie prilaiko gimdą, traumą. Gimda gali pasislinkti į šoną, o toks gimdos išlinkimas gali būti kūdikio neišnešiojimo ar net nevaisingumo priežastimi.

Ką daryti? Nedelsiant kreiptis į ginekologą.

Krūtų traumos

Dažniausiai dėl tokių problemų kreipiasi tos, kurioms patinka agresyvus seksas. Jei esate žmonės, kuriems skausmas ir pasitenkinimas susilieja į visumą, be kitų organų saugokite ir moters krūtis. Moters speneliai nėra taip pažeidžiami, o štai su pačia krūtimi reiktų elgtis atsargiau, jei nenorite turėti reikalų onkologijos klinikose.

Ką daryti? Nukentėjusius spenelius galima tepti specialiu gydomuoju kremu. Krūtis, „išpuoštas“ hematomomis ir mėlynėmis, būtina parodyti mamologui. Gali būti, kad reikės ir rimtesnio tyrimo.

Socialiniai tinklai lūžta nuo šios ponios nuotraukų. Aktyviai nuogalės nuotykius aptarinėja įvairaus amžiaus klaipėdiečiai.

Iš nuotraukų galima spėti, kad ši ponia pėstute apsuko nemenką atstumą.

Vienoje ji užfiksuota Taikos prospekte, prie perėjos, ties prekybos centru „Akropolis“.

Moteris vienoje rankoje laiko rankinę, o kita praskleidusi striukę demonstruoja įspūdingą krūtinę.

Tik apatinius dėvinti moteriškė kitoje nuotraukoje žargstosi ant pėsčiųjų perėjos.

O štai vaizdelis, užfiksuotas Vilniaus plente, ties įvaža į Klaipėdos miestą, panašus į Ispanijos greitkeliuose pasitaikančius vaizdelius.

Vairuotojus vietoje miesto ženklo pasitiko nuogas damos užpakalis. Ponia nusismaukusi kelnaites savo grožybes demonstravo pakelėje.

Internautai kėlė versiją, kad ponia galėjo būti apsvaigusi nuo narkotikų, kiti abejojo jos psichine būkle.

Šios ponios šou miesto gatvėmis baigėsi netikėtai. Pusnuogė ponia patraukė Kauno gatve.

Tikėtina, kad nuogalė buvo atvykėlė, nes nenutuokė, kad kulniuoja policijos komisariato link.

Čia švystelėjusi liemenėlę žemyn ir išsitraukusi nuogas krūtis, ponia sulaukė praeivių pasipiktinimo.

Žmonės puolė skambinti policijai, kurios ilgai laukti nereikėjo. Patruliai tuojau pat sulaikė nuogalę.

Tikėtina, kad jai bus pareikštos pretenzijos dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jei paaiškės, kad nuogalė vis dėlto adekvati.

Ilgai siuntinėjo po kabinetus

Ieškoti medikų pagalbos Vitą paskatino ištinusi kairė ranka. Iš pradžių buvo įtartos kraujagyslių, širdies problemos. Tačiau rimta liga slypėjo visai kitur.

„Gydytojai ilgai ieškojo priežasčių – nieko blogo neradę vis siuntinėdavo vieni kitiems. Galų gale rado guziuką krūtyje“, – pasakojo pašnekovė.

Per metus atliekama per tris šimtus operacijų, kurių metu pašalinama krūtis ar jos dalis, tačiau krūtis atkuriančių operacijų padarome tik iki kelių dešimčių.

Atlikus biopsiją moteris išgirdo nuosprendį – pirmosios stadijos čiuopiamas krūties vėžys. Operacijos metu teko amputuoti visą krūtį, nes liga buvo išplitusi. „Gydytojai sakė, kad jei nors vieną kruopelytę paliksime, gali tekti vėl gultis ant operacinio stalo“, – prisiminė jau prieš daugiau nei du su puse metų operaciją patyrusi moteris.

Nors žinia dėl ligos išmušė moteriai žemę iš po kojų, pašnekovė pabrėžė, kad operacija – toli gražu ne sunkiausias dalykas. „Sudėtingiausia susitaikyti psichologiškai. Džiaugiuosi, kad turiu tvirtą užnugurį – tiek vyras, tiek vaikai besąlygiškai palaikė. Tačiau su viskuo susidoroti tenka pačiai“, – sakė ji.

Apie operaciją girdėjo puse lūpų

Vita džiaugėsi, kad jai pavyko išvengti chemoterapijos ir spindulinio gydymo, iki dabar moteriai taikoma tik hormonų terapija. Tačiau naujo gyvenimo puslapį moteris atvertė po plastinės krūties operacijos.

Apie krūtų rekonstrukcines operacijas moteris puse lūpų buvo girdėjusi, tačiau nesitikėjo, kad tai bus galima padaryti taip greitai. Juolab kad dar buvo tęsiama ir biologinė terapija. „Mane prižiūrinti mamologė paklausė, ar nenorėčiau rekonstruoti krūties. Galvojau, kad kokius penkerius metus tikrai reikės palaukti“, – prisiminė Vita.

Moteris pripažino, kad po prieš porą mėnesių atliktos krūties rekonstrukcijos jaučiasi kur kas geriau. „Ypač psichologiškai kita būsena. Nebebaisu į save nuogą veidrodyje pažiūrėti, – džiaugėsi pašnekovė. – Atrodo, kad krūties pašalinimo operacijos lyg nebūta.“

Rugpjūčio pradžioje moters laukia antroji plastinė operacija. „Tikiuosi, po jos būsiu visai kaip naujai gimusi ir viskas liks užmarštyje, – nestokodama optimizmo vylėsi Vita. – Nežinau, kas man padėjo, bet jau po pačios pirmosios operacijos žinojau, kad pasveiksiu. Buvau įsitikinusi, tiesiog įtikinau save, kad esu sveika. Ir dabar tokia jaučiuosi.“

Interviu

VUL Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Nerijus Jakutis:

– Kodėl taip susiklostė, kad krūties rekonstrukcijos pas mus atliekamos daug rečiau nei Vakarų valstybėse?

– Nors operacijų kiekvienais metais atliekame vis daugiau, išties jų skaičiai turėtų būti gerokai didesni. Pagal Nacionalinio vėžio instituto statistiką, per metus atliekama per tris šimtus operacijų, kurių metu pašalinama krūtis ar jos dalis, tačiau krūtis atkuriančių operacijų padarome tik iki kelių dešimčių. Savo ruožtu Suomijoje, kurioje gyvena apie penkis milijonus gyventojų, rekonstrukcinių krūtų operacijų atliekama 20 kartų daugiau negu Lietuvoje.

Vakarų šalyse jos yra įprastesnės, pacientės apie rekonstrukcinės chirurgijos galimybes sužino gana anksti. Ten sudarant onkologinio gydymą planą dalyvauja ne tik onkologas, radioterapeutas, chemoterapeutas, bet ir plastinės rekonstrukcijos chirurgas. Kai kuriais atvejais daliai pacienčių įmanoma krūties pašalinimo operacijos metu atlikti ir jos rekonstrukciją.

Mūsų šalyje apie operaciją dažniausiai sužinoma iš interneto ar panašių šaltinių. Džiugu, kad situacija gerėja, nes daugėja ir onkologų atsiunčiamų pacienčių. Anksčiau tiek onkologų požiūris į rekonstrukcines operacijas buvo labiau skeptiškas, tiek ir mes patys jų nedaug teatlikdavome. Tačiau rezultatai, kuriais patenkintos ir pacientės, ir gydytojai, lemia tai, kad šiuo metu stebimas tikras krūtų rekonstrukcinės chirurgijos renesansas.

– Esama apribojimų, kada negalima atlikti tokios operacijos?

– Pas mus kartais dar klaidingai manoma, kad būtina išlaukti penkerius metus po onkologinio gydymo, kai pacientė laikoma visiškai pasveikusi nuo krūties vėžio, ir tik tada leisti atlikti krūtį atkuriančią operaciją. Ją galima atlikti praėjus mažiausiai mėnesiui po chemoterapijos taikymo bei maždaug pusmečiui – po spindulinio gydymo. Tačiau tai – tik orientaciniai terminai, svarbiausia, ar moteris yra pasiruošusi fiziškai ir psichologiškai. Rekonstrukcijos gali būti atliekamos ir praėjus metams, trejiems ar net dešimčiai. Bet kuriuo atveju rekonstrukcinės operacijos neturi trukdyti pagrindiniam onkologiniam gydymui.

Taikant hormonų terapiją apribojimų nėra, tik dėl atsargumo rekomenduojama 10–14 dienų iki rekonstrukcinės operacijos ir kelioms dienoms po jos gydymą laikinai sustabdyti. Nors nėra įrodyta, kad gydymas tamoksifenu ir panašiais preparatais galėtų sukelti komplikacijų po rekonstrukcinių mikrochirurginių krūtų operacijų, kai krūtis formuojama persodinant minkštųjų audinių lopus, dažniausiai iš apatinės pilvo, tačiau žinoma, kad šiek tiek padidėja kraujagyslių trombozės rizika.

– Dažnai prireikia keleto operacijų rekonstruojant krūtį?

– Jau prieš rekonstrukcinę krūties operaciją klausiame pacientės, kokio dydžio krūties ji norėtų. Jeigu kitos krūties dydis bei forma pacientę tenkina, tokiu atveju ji laikoma atskaitos tašku krūčiai, kurią reikia atkurti. Tokiu atveju stengiamasi atkurti krūtį kuo panašesnę į sveikąją. Praėjus šešiems mėnesiams po rekonstrukcijos visada vertinama abiejų krūtų simetrija. Klausiama pacientės, ar ją tenkina esama situacija.

Priklausomai nuo rekonstrukcinės operacijos metodikos sunkesnio fizinio darbo negalima dirbti nuo trijų iki šešių mėnesių.

Neretai sveikoji krūtis būna labai didelė ir kelia diskomfortą (taip yra ir šios pacientės atveju), tuomet antrosios operacijos metu ji sumažinama iki atkurtosios krūties dydžio. Tai – nuo pradžios iki pabaigos – kūrybinis darbas. Jei moterį viskas tenkina, antroji operacija, kada būtų keičiamas sveikosios ar rekonstruotosios krūties dydis, nėra reikalinga. Tuomet kitas etapas – formuojamas krūties spenelis, dar po dviejų trijų mėnesių tatuiruotės būdu rekonstruojama areolė. Šių operacijų neprireikia, jei onkologai būna atlikę krūties odą kartu su speneliu išsaugančią mastektomiją.

– Pacientės gyvenimas po operacijos stipriai suvaržomas?

– Kai rekonstrukcija atliekama panaudojant mikrochirurginį apatinės pilvo dalies lopą (MS TRAM arba DIEP), t.y. pačios pacientės audinius, pilvo siena kartais gali truputį susilpnėti. Aišku, operuodami taikome modernias metodikas, kurios leidžia minėtų komplikacijų išvengti. Tačiau apribojimų po operacijos išvengti nepavyksta – du mėnesius moteriai tenka nuolat nešioti pilvo korsetą. Yra ribojamas krūvis pilvo preso raumenims.

Priklausomai nuo rekonstrukcinės operacijos metodikos sunkesnio fizinio darbo negalima dirbti nuo trijų iki šešių mėnesių.

Rekonstrukcijai naudojant silikoninius implantus nebūtų nei tokios ilgos ir sudėtingos reabilitacijos, nei papildomų pooperacinių randų tam tikrose kūno vietose. Tačiau nebūtų ir tokio natūralaus ir ilgalaikio rezultato. Silikoninį implantą po dešimties metų gali tekti pakeisti, dažnesnės papildomos operacijos dėl implantų sukeltų komplikacijų.

– Naudojant savo audinius komplikacijų rizika mažesnė?

– Tai – labai sudėtingos mikrochirurginės operacijos, tad komplikacijų rizika visuomet yra. Šiuo atveju jos gali būti susijusios su mikrochirurginio lopo kraujotakos sutrikimais. Retais atvejais įvyksta lopo kraštinės ar riebalų nekrozė, itin retai gali neprigyti visas lopas. Nors tai – labai reti atvejai, tačiau prieš tokias sudėtingas rekonstrukcines operacijas pacientės turi būti psichologiškai pasiruošusios, kad komplikacijų gali būti.

1. Žiūrėkite į moterų krūtis. Moterims tai nėra visada malonu, todėl geriausia žiūrėti tik į savo partnerės apvalumus. Kaip teigia 2012 metais „Archives of Internal Medicine“ žurnale publikuotas tyrimas, žiūrėjimas į krūtis skatina pozityvią mąstyseną, kuri turi didelės įtakos sveikatai. Mokslininkų tyrimas parodė, kad vyrai, kenčiantys nuo širdies ligų, po vienerių metų pozityvaus mąstymo skatinimo pradėjo žymiai daugiau judėti. Panašiai nutiko ir su vyrais, turinčiais aukštą kraujospūdį – paskatinti pozityviau mąstyti jie nuosekliau laikėsi gydytojų paskirto vaistų režimo.

Ilgai gyventi norintys vyrai turėtų palepinti akis moteriškais apvalumais, dažnai mylėtis, susituokti, susilaukti vaikų ir, atėjus laikui, užsiauginti nedidelį pilvą.

Kitaip tariant, pozityvi mąstysena skatina priimti sveikatai naudingus sprendimus. Pasirodo, kad teigimas mintis skatina spoksojimas į moterų krūtis. Tiesa, ne tik – galima žiūrėti ir į mielus gyvūnus. Bet galima ir į krūtis. Sprendimą teks priimti patiems – svarbiausia, kad galvoje suktųsi teigiamos mintys.

2. Daugiau sekso. Seksas yra visapusiškai naudingas sveikatai. Mokslininkai teigia, kad dažnas lytinis aktyvumas iš tikrųjų gali pailginti vyrų gyvenimo trukmę. Tiesa, šis atradimas jau seniai nėra naujas – sekso poveikis gyvenimo trukmei BMJ žurnale buvo aprašytas dar 1997 metais. Trumpai tariant, reguliarus ir dažnas seksas gyvenimo trukmę gali prailginti 3–8 metais.

Taip yra dėl kelių priežasčių. Visų pirma, seksas padeda išvengti prostatos vėžio. Antra, fizinis aktyvumas yra labai naudingas žmonių sveikatai – daugiau judantys žmonės gyvena ilgiau. Trečia, sekso metu išskiriamas serotoninas gerina savijautą, padeda gyti žaizdoms ir turi dar daugybę teigiamų savybių.

3. Susituokite ir susilaukite vaikų. Vieno tyrimo metu buvo apklausti net 127 tūkst. amerikiečių. Paaiškėjo, kad tie, kurie susituokė po 25-ojo gimtadienio, vidutiniškai gyveno ilgiau nei tie, kurie susituokė jauni, ar tie, kurie išvis nesusituokė.

Kitas tyrimas, publikuotas „Journal of Epidemiology & Community Health“, atskleidė, kad vyrai, kurie turi vaikų, gali tikėtis gyventi iki vienerių metų ilgiau.

4. Kuo nors rūpinkitės. Mums visiems gera, kai kas nors mumis pasirūpina. Tačiau bent jau sveikatos prasme gali būti, kad geriau yra patiems rūpintis kuo nors kitu. „Personality and Social Psychology“ žurnale publikuotas tyrimas parodė, kad tie senjorai, kuriems buvo patikėtas kambarinis augalas, laikui bėgant ėmė labiau bendrauti, lengviau orientavosi situacijoje ir apskritai pasižymėjo geresne psichine sveikata.

Tai, beje, nebuvo paties augalo įtaka. Kambariniai augalai buvo pastatyti ir kitų pagyvenusių žmonių kambariuose, tačiau jais rūpinosi slaugos namų personalas. Šie augalai jokios įtakos šių senjorų gyvenimo trukmei neturėjo.

5. Kai tapsite tėvu, užsiauginkite nedidelį pilvuką. Nors ne, geriau to specialiai nedarykite. Pilvo srityje susikaupęs riebalų perteklius yra didelė grėsmė sveikatai. Tačiau kai kurie teigia, kad šiek tiek atsikišęs pilvas iš tikrųjų gali padėti pailginti gyvenimo trukmę.

Knyga, pavadinimu „How men age“, teigia, kad šiek tiek riebalų ant pilvo užsiauginę vyrai turi mažesnę galimybę susirgti prostatos vėžiu ar gauti širdies smūgį. Autorius taip pat pastebėjo, kad daugeliui vyresnių moterų vyrai su nedideliu pilvuku patinka, tačiau šį faktą mokslui dar reikėtų patikrinti.

Taigi, ilgai gyventi norintys vyrai turėtų palepinti akis moteriškais apvalumais, dažnai mylėtis, susituokti, susilaukti vaikų ir, atėjus laikui, užsiauginti nedidelį pilvą. Atrodo, nesunku – taip jau atrodo ne vieno vyro gyvenimo planas.

Štai visai neseniai grupelei mokslininkų buvo pavesta ištirti, kas iš tikrųjų vyrus traukia labiau – krūtų dydis ar forma. Klausimas, žinoma, daugeliui gali pasirodyti labai paprastas ar net vulgarus. Tačiau moksline prasme jis yra gana įdomus.

Kodėl per milijonus metų išsivystė toks vyrų potraukis žiūrėti į moterų krūtines? Kokios informacijos jie ieško? Tirdami šiuolaikinius vyrus mokslininkai gali atsekti evoliucijos pėdsakus ir sužinoti, kurios moterys anksčiau turėjo  didesnę galimybę susilaukti palikuonių. Dėl to tarptautinė mokslininkų grupė iš Brazilijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos ir Kamerūno gavo finansavimą, kad išsiaiškintų tokį opų klausimą.

Įprastai manoma, kad vyrams svarbiau, kad krūtys būtų teisingo dydžio, tai yra, nei per mažos, nei per didelės jų asmeniniam skoniui. Tačiau šis tyrimas parodė, kad forma yra svarbesnė. Tiksliau tariant, stangrumas. Pirmykščiai vyrai neturėjo kitų būdų išsiaiškinti, ar moteris yra sveika ir vaisinga, todėl pasikliaudavo savo pačių atliekamomis apžiūromis. Pagal krūtis nuspręsdavo, kuri yra tinkamiausia būti jų vaikų motina.

Pirmykščiai vyrai neturėjo kitų būdų išsiaiškinti, ar moteris yra sveika ir vaisinga, todėl <...> pagal krūtis nuspręsdavo, kuri yra tinkamiausia būti jų vaikų motina.

Bet kodėl stangrumas yra svarbiau už dydį? Pasirodo, stangrumas parodo tai, ką mokslininkai vadina „likutiniu vaisingumu“. Krūtų dydis daug nepasako apie tai, kokio amžiaus yra moteris ir kiek vaikų ji turėjo. Tuo tarpu stangrios krūtys yra geras vaisingumo indikatorius, parodantis, kad moteris dar nėra susilaukusi galybės vaikų ir yra vaisinga. Bent jau taip mano mokslininkai.

Kaip jie tai nustatė? Mokslininkų grupė, kurioje, beje, buvo ir moterų, 267 vyrams iš Čekijos, Brazilijos, Kamerūno ir Namibijos parodė keletą krūtų nuotraukų ir liepė jas įvertinti balais. Požiūris į idealų krūtų dydį nebuvo vieningas: dauguma vyrų teigė, kad jiems patinka vidutinio dydžio krūtys, o didelės atsidūrė antroje vietoje. Tuo tarpu požiūris į stangrumą išliko pastovus – tai mokslininkams įrodė, kad šis bruožas išsivystė per ilgą žmonių evoliuciją.

Teigiama, kad temą dar būtina tyrinėti, nes nėra iki galo aišku, kokios informacijos vyrai ieško žiūrėdami į krūtis. Tiesa, jei hipotezė apie „likutinį vaisingumą“ yra teisinga, tai patvirtina mokslininkų nuomonę, kad moterys pirmykščiais laikais neturėjo jokios pasirinkimo teisės. Dar daugiau – kadangi vyrams nebereikia krūtų teikiamos informacijos ir mūsų socialinė santvarka yra visiškai kitokia, gali būti, kad kada nors, po daugelio metų, vyrams žiopsoti į moterų krūtines taip nebesinorės.

Monikos apvalumų neslepianti nuotrauka sulaukė daugybės komplimentų ir kritikos.

Komplimentus „seksualu“, „nuostabu“, „labai“, „gražu“ keitė ne tik aštrūs palyginimai su seniausia profesija, bet ir šiek tiek švelnesni: „Nepykit, bet tavo asmenukė tave apibūdina kaip asmenybę. Tebūnie taika“.

„Monika, galiu pasakyti, kad tu kažkoks keistas žmogus...Iš tavo nuotraukų kartais visi šaiposi. Kaip galima tokias kelti? Ar pačiai ne gėda? Man atrodo, kad tau trūksta dėmesio! Žinoma, kad čia ne mano reikalas, bet pasakius tiesą, tu pati iš savęs darai cirką...“.

„Kad krūtys natūralios – tikimybė maža. Aišku, gaila, kai jauni žmonės kiša į save svetimkūnius.Ypač krūtis. Senstant, kai krūtys pradeda vysti, galima juos įkišti, kad standesnės būtų“, – rėžė viena mergina.

„Be pavydo scenų“, – sulaukė palaikymo M. Šalčiūtė iš vyruko.

„Čia - ne pavydas. Tiesiog stebiu, kaip ji atrodo. Be to, man didelė krūtinė nėra prioritetas. Net sava nervina, pavyzdžiui, kai bėgioju ar sportuoju“, – atrėžė jam.

M. Šalčiūtei patikinus, kad jos krūtys natūralios, ji vėl sulaukė argumentų: 

„Jos toli viena nuo kitos, o natūralios krūtinės tokios nebūna. Be to, Monika mažyte ir plona, iš kur ta didelė krūtinė?“.

Diskusijai nenurimstant vėl neiškentė M. Šalčiūtė: 

„Tau gal duot mano krūtinę pačiupinėt, kad iš pavydo melo neskleistum?“