Tokio teisinio blūdo atvaizdų regime kasdien – klasika jau tapo teiginys "grasino daiktu, panašiu į pistoletą".
Na, į pistoletą kam nors gali būti panaši ir sulenkta dešrelė, bet tai dar nereiškia, kad ji dėl to pradės kelti realią grėsmę.
Panašiai ir nelaimingos mergaitės sužalojimo atveju. Medikai liepė auką gelbėjusiems paaugliams ją nuolat kalbinti, kad neprarastų sąmonės ir nenugrimztų į komą, kol galų gale išgirstame teisinį apibendrinimą, jog "pasikėsinimo išžaginti veikos sudėtis apima ir nežymų kūno sužalojimą".
Ar ne dėl to sulaikius tą žinduolį nesusifermentavusiomis smegenimis niekas net nesikreipė į teismą dėl kardomosios priemonės – sulaikymo – pratęsimo?
Nieko sau nežymus kūno sužalojimas: sutrupintas žandikaulis, išmušti šeši dantys, pažeista trachėja ir neatpažįstamai sutinęs veidas.
Akivaizdu, kad promilių paveiktam pusgalviui jausmų neatradusi mergaitė buvo sadistiškai daužoma ne tik rankomis, bet ir kojomis. Teisinis viso to įvertinimas – namų areštas! Kada baigsime tą lunatizmo šventę?
Kukliai priminsime, kad sadizmas yra lytinis iškrypimas – žalodamas kitą sadistas jaučia erekciją ir malonų jaudulį, kuris skatina tai dar žiauriau daryti.
Jei auka būtų negyvai užspardyta, ar teisės virtuozai konstatuotų, kad įvykio vietoje buvo pastebėtas objektas, panašus į kūną, sužalotą atsikišimais, panašiais į galūnes?
Tik gal vis dėlto pakaks mums visiems būti asmenimis, panašiais į durnius. Nes daiktus reikia vadinti savais vardais.
Net jei nepilnametis padarė žiaurų nusikaltimą, turi būti legaliai leidžiama paviešinti ne tik tai, ką jis padarė, bet ir jo vardą, pavardę bei fizionomiją. Ir ne užsimaskavus gobtuvu, o atvira nosiarykle. Tauta turi žinoti savo "didvyrius". Iškrypėlius – taip pat.