Kiekvieną dieną – po naudingą patarimą

Pernai kalendorių ir darbo knygų pardavimai lietuviškame prekybos tinkle buvo beveik 10 procentų didesni lyginant su 2018 metų rezultatais.

„Populiariausi yra kalendoriai, kurie pirkėjams suteikia aiškios vertės – daug naudingų patarimų, pavyzdžiui, praėjusiais metais klientai įsigijo beveik 41 tūkstantį egzempliorių sodininko–daržininko kalendorių, skirtų 2020-iesiems, ir dar virš 40 tūkstančių sveikatos kalendorių“, – pastebi „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Pats paklausiausias prekybos tinkle buvo tradicinis kalendorius 2020 metams – temų įvairove išsiskiriančio leidinio pardavimai pernai viršijo 42,5 tūkstančio.

Patinka gražios nuotraukos

Iš viso pernai prekybos tinklas savo klientams siūlė per 360 skirtingų kalendorių – nuo mažų, telpančių į kišenę kalendoriukų iki darbo knygų ir didelių, ant sienos kabinamų kalendorių su įspūdingomis nuotraukomis.

„Spalvingas kalendorius papuošia sieną ir dovanoja gerų emocijų. Būtent todėl pirkėjų dėmesio sulaukia sieniniai kalendoriai su nuotraukomis, kuriuose – šuniukai, kačiukai, gamtos spalvos, automobiliai, išskirtiniai Lietuvos vaizdai. Dalis žmonių kalendorių perka kaip dovaną“, – teigia V. Drulienė ir priduria, kad ne mažiau populiarūs yra magnetiniai kalendoriai, kurie patogiai prilimpa prie šaldytuvo ar ant kito metalinio paviršiaus.

Iš viso įvairių kalendorių ir darbo knygų prekybos tinklas pernai pardavė per 330 tūkstančių vienetų.

Atkreipdama dėmesį į darbo knygas V. Drulienė sako, kad klientai dažniausiai renkasi klasikinio dizaino knygas – nekintančias, standartinės struktūros, todėl užvertus 2019 metų knygą paprasta pereiti prie 2020 metų puslapių – planuoti naujus darbus ir atostogas.

Darbo knygą pildyti sklandžiai ir efektyviai padės penki patarimai:

Naudokite kasdien. Darbo knygos pildymas turėtų tapti kasdieniu įpročiu. Kasdien skirkite 5-10 minučių knygos pildymui ir tai padės jums sutaupyti ne vieną valandą per savaitę – iš anksto žinodami, ką turite nuveikti, būsite geriau organizuoti, lengviau pasiruošite ir nesiblaškysite.

Tiksliai apibrėžkite užduotis. Planuodami dieną konkrečiai aprašykite žingsnius, kuriuos turite atlikti. Juk mažais žingsneliais pasiekiamos net aukščiausios viršūnės. Be to, žingsnių aprašymas padeda lengviau suvokti, kiek laiko prireiks kiekvienos užduoties įgyvendinimui.

Rinkitės patogų formatą. Darbo knyga gali būti kaip telefonas – visada su jumis ir nuolat naudojama. Tad geriausia turėti tokią, kuri lengvai telpa į rankinę ar kuprinę. Taip pat svarbu išsirinkti darbo knygą, kurios išvaizda ir spalva jums patinka labiausiai – toks pasirinkimas padeda lengviau prisiminti, kad puslapiai laukia jūsų prisilietimo – knyga turi būti nuolat vartoma ir pildoma.

Suasmeninkite savo darbo knygą. Jūs esate knygos savininkas ir kūrėjas, tad drąsiai išreikškite save – keiskite darbo knygą pagal savo poreikius ir įpročius. Susikurkite savo knygos pildymo ir peržiūros sistemą, kuri jums yra patogiausia, greita ir efektyvi. Naudokite skirtingas spalvas, sutartinius ženklus, piešinėlius. Atraskite savo stilių – lengviau planuosite, pildysite ir prisiminsite svarbią informaciją.

Būkite lankstūs. Jeigu darbo knygą rengiatės pildyti pirmą kartą, tai gali būti nemenkas iššūkis – tarsi Naujųjų metų pažadas sau. Tušti puslapiai gali sukelti šiek tiek nerimo, tačiau užpildyti kiekvieną puslapį nuo viršaus iki apačios – nebūtina. Atkreipkite dėmesį į svarbiausius savo tikslus ir projektus, išryškinkite prioritetus – planuokite ne tik darbą, bet ir laisvalaikį, atostogas. Tegul darbo knyga atspindi natūralų jūsų gyvenimą tam tikru laikotarpiu – kai kurios savaitės bus intensyvios ir kupinos veiklos, o kitos – mažiau apkrautos, leidžiančios judėti lėčiau – skirti daugiau laiko sau.

Tikriausiai ir jūs pažįstate bent vieną žmogų, kuris gyvena pagal laikrodį (gal tai jūs pats?). Šeštą keliatės, septintą – jūs jau sporto salėje, dvyliktą – pietūs, trečią – kavos pertraukėlė, lygiai penktą užtrenkiate darbo duris.

Buities rūpesčiai ir vaikų priežiūros reikalai irgi tvarkomi kasdien tuo pačiu metu, pagal griežtą planą, dažnai iš anksto apgalvojus ir įvertinus visas aplinkybes, dėl kurių nuo pirminio plano gali tekti nukrypti, ar tai būtų eismo spūstys, ar keblumai statant automobilį, ar kas kita.

Žmogui, kurio dienotvarkė griežta ir konkreti, galimybė numatyti, kas bus arba galėtų būti, – neįkainojama vertybė.

Impulsyvumas – svetima ir nepatogi sąvoka tam, kuris gyvena tokį aiškią struktūrą turintį gyvenimą. Jums, ko gero, nešautų į galvą mintis tokiam žmogui rengti vakarėlio-staigmenos ar pasiūlyti savaitgaliui nuvykti į Las Vegasą. Jis tokio pasiūlymo paprasčiausiai nesuprastų.

Terminai verčia jaustis nejaukiai

Kitame spektro gale – asmenys, kurie labiau mėgsta gyventi pagal aplinkybes. Pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja jie ne tada, kada ateina laikas, o tada, kada išalksta. Ir tai nėra apsileidimo požymis.

Į savo pareigas, pasak W. L. Patrick, galima žiūrėti ne tik kaip į užduotis, kurias iki tam tikro termino privalu atlikti, bet ir kaip į projektus, kuriuos reikia įgyvendinti. Suprantama, būtų gerai, jei terminai visuomet būtų lankstūs, tačiau nieko baisaus juk neatsitiks, jei prie projekto teks padirbėti ilgėliau, nesvarbu, kad darbo valandos seniai pasibaigusios.

Tokio tipo žmonės nejaukiai jaučiasi ribojami griežtų terminų – bet kurioje situacijoje. Gal nederėjo pirkti bilietų į kiną tai dienai, kurią jūsų partneris suplanavęs kone iki seanso pradžios, ir dar neaišku, spės iki tol viską pabaigti, ar ne, o jūs, kaip tyčia, tikitės pamatyti naujų filmų anonsus.

Vis dėlto reikia žinoti, kad abiejų tipų planuotojai – produktyvūs visuomenės nariai tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.

Tačiau kyla klausimas – kurie iš jų laimingesni? Pagalvokite, kokio tipo planuotojas esate jūs pats: ar gyvenate pagal planą, ar apsieinate be jo? Jeigu manote, kad griežtas planavimas ir sustyguota dienotvarkė jums keltų stresą, jūsų nuojauta visiškai atitinka tyrėjų išvadas.

Pagalvokite, kokio tipo planuotojas esate jūs pats: ar gyvenate pagal planą, ar apsieinate be jo?

Nustatytas ryšys tarp planavimo ir savijautos

Tyrėjos Anne-Laure Sellier ir Tamar Avnet atliko tyrimą pavadinimu „Kas bus, jei laikrodis išmuš?“ (angl. So What if the Clock Strikes?), kuriuo siekė išsiaiškinti, kaip planavimo įpročiai susiję su žmogaus savijauta. Jos nagrinėjo du planavimo tipus: planavimą pagal aplinkybes ir planavimą pagal laikrodį.

Planavimas pagal aplinkybes – tai toks planavimas, kai dienos darbai planuojami pagal tai, kokia tvarka juos reikia atlikti, o planavimas pagal laikrodį – tai planavimas griežtai pagal laiką. Tyrėjos nustatė, kad, vieną planavimo tipą pakeitus kitu, keičiasi ir pasaulio suvokimas.

Jos išsiaiškino, kad tie žmonės, kurie savo laiką planuoja valandų tikslumu, labiau linkę gyvenimo tėkmę sieti su lemtimi ar atsitiktinumu. O tie, kurie planuoja pagal aplinkybes, labiau tiki savo veiksmų galia.

Paaiškėjo, kad šie skirtumai turi nemažos įtakos mūsų nuotaikai. Žmonės skirtingai suvokia savo galią kontroliuoti aplinkybes – būtent todėl, A.-L. Sellier ir T. Avnet aiškinimu, tie, kurie vadovaujasi laikrodžiu, silpniau geba įsijausti į teigiamas emocijas.

Planavimo įpročiai lemia pasaulėžiūrą

A.-L. Sellier ir T. Avnet visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingi žmonės orientuojasi į skirtingus dalykus. Jos pažymi, kad mėgstantieji savo laiką planuoti pagal laikrodį labiausiai vertina produktyvumą, o tie, kurie planuoja pagal aplinkybes, – efektyvumą. Taigi skirtingi planavimo įpročiai lemia skirtingą pasaulėžiūrą.

Remiantis atliekant tyrimą gautais duomenimis galima teigti, kad tie žmonės, kurie gyvena žvelgdami į laikrodį, į gyvenimą žiūri kaip į virtinę tarpusavyje nesusijusių įvykių, kuriuos galima planuoti nepriklausomai vienas nuo kito.

Tie, kurių planus nulemia aplinkybės, gyvenimą mato kaip tampriai susijusių, vienas paskui kitą tvarkingai plaukiančių įvykių grandinę. Aiškinantis, kaip tai susiję su žmogaus savijauta, nustatyta, kad kai atliekant tam tikras užduotis vadovaujamasi ne jausena, o laikrodžiu, teigiamų emocijų generuojama mažiau.

Rekomenduoja bent kartais nusisegti laikrodį

Vis dėlto šį bei tą pakeisti savo gyvenime gali net ir tie, kurie neturi kitos išeities, kaip tik laikytis griežtos dienotvarkės. Juk, galų gale, nevalia nei vėluoti į darbą, nei vaikus iš darželio pasiimti per vėlai, nei pas gydytoją sutartu laiku nepasirodyti vien dėl to, kad kilo noras nupjauti pievelę.

W. L. Patrick teigimu, norint būti laimingesniems, kai kuriuos gyvenimo tarpsnius reikėtų palikti nesuplanuotus, pavyzdžiui, savaitgalius ar pan., kai niekas oficialiai nereikalauja laikytis grafiko.

Pripažinę sau, kad esame savo dienotvarkės vergai, turėtume dažniau susimąstyti, ar tikrai tie darbai, kurių suplanavome griebtis šeštadienį antrą valandą popiet, negali luktelti. O gal nieko baisaus nenutiks, jei juos atliksime vėliau, o vietoj to popietę praleisime su mylimais žmonėmis?

Jei patys tokie nesate, tikrai turite tokių draugų, kurie visada visur vėluoja. Mokykloje į klasę jie visada įžengdavo po skambučio, į susitikimus vėluoja bent 15 minučių, o pražiopsotų traukinių ar net skrydžių jie jau nebeskaičiuoja. Jiems nepatinka matyti nusivylusių žmonių veidus ar patekti į bėdą dėl vėlavimo į darbą, tačiau jie nieko negali padaryti ir vis tiek vėluoja. Kai kurie netgi spėlioja, kad tai – įgimta kai kurių žmonių problema, tačiau iš tikrųjų viską gali ištaisyti geras laiko planavimas.

Laiko planavimo ekspertė Laura Vanderkam dažnai patarinėja verslininkams ir jauniems darbuotojams, kuriems labai sunku nevėluoti. Ji yra įsitikinusi, kad punktualus gali būti kiekvienas, jei tik atpažins savo klaidas ir bus pasiryžęs jas ištaisyti. Štai pagrindinės 4 laiko planavimo klaidos, kurias L. Vanderkam išskiria.

1. Jūs nežinote, kiek užtrunka pasiruošimas

Visada galvokite apie savo vėlavimo pasekmes <...>. Darbe paaukštinimą gaus už jus greitesnis, draugai kitą kartą jūsų nebekvies, o ir mokslo draugai apie jus rimtai negalvos.

Greitai atsakykite, kiek laiko užtrunka jūsų kasdienė rytmetinė rutina? Atsakykite tiksliai – 25, 30, 37 minutes? Daugelis žmonių atsakymą suras, tačiau vargu, ar dabartinis jų spėjimas bus susijęs su realybe.

Jei kartą jums pavyko susikaupti ir iš namų išeiti 20 minučių po atsikėlimo iš lovos, tikėtina, kad kitą kartą šį laiką jau laikysite standartu. Jei esate linkę vėluoti, kiekviena laisvo laiko minutė jums virsta 10 minučių atsipalaidavimu.

Kaip tai ištaisyti? Žinokite, kiek iš tikrųjų užtrunkate pasiruošdami išeiti: kiek laiko pusryčiaujate, kai valgote kiaušinienę, o kiek, kai sausus pusryčius, kiek laiko užtrunkate duše, kiek laiko reikia, kad persirengtumėte, jei pastebėsite, kad lauke lyja? Laiką planuoti kur kas lengviau, jei žinote, kiek jo jums iš tikrųjų reikia. Ir savo rekordų nelaikykite standartu – tai veikiau atsitiktinumas.

2. Jūs per daug optimistiški

Aišku, optimizmas gyvenime yra gerai, bet tik ne planuojant darbo dieną. Dažnai prisiimame per daug darbų manydami, kad viską tikrai suspėsime ir save nuteikinėjame, kad su gera nuotaika ir pozityviu požiūriu viskas įmanoma. Tačiau tokie pažadai sau išsipildo retai. Jūs esate toks produktyvus, koks esate, ir tai turite vertinti realistiškai. Jei įprastai kokiai užduočiai skiriate 2 valandas, nemanykite, kad galite ją atlikti per vieną.

Kaip tai ištaisyti? Būkite šiek tiek pesimistiškesni. Tikriausiai skamba kaip žiaurus patarimas, tačiau visada geriau būti pasiruošusiam viskam, kas blogiausio gali įvykti. Galbūt kelyje bus dideli kamščiai, galbūt prieš važiuojant į darbą teks kažkur užsukti, o gal dar kas nors nutiks. Pastebėjote, kad kai kurie žmonės niekada nevėluoja? Tai būtent todėl, kad jie yra pasiruošę ir nenumatytai gaišačiai.

3. Neužbaigiate darbo laiku

Ar būna taip, kad į vieną susitikimą vėluojate todėl, kad laiku neužbaigėte kito? Taip nutinka daugeliui labai užimtų žmonių, nes tiesiog pakilti ir išeiti yra labai nemalonu. Tačiau, jei norite nevėluoti, turite žinoti, kada reikia užbaigti vieną darbą ir imtis kito.

Kaip tai ištaisyti? Nustokite pataikauti kitiems. Nesvarbu, kad pašnekovui tai nepatiks – jei turite kitų planų, jums reikia išeiti laiku. Padeda ir laikmačio nustatymas.

4. Negalvojate apie pasekmes

Dažnai žmonės vėluoja manydami, kad 5 minutės šen ar ten nieko nepakeis, ypač kalbant apie susitikimus. Tačiau vėluodami tik parodote, kad jums jūsų laikas yra svarbesnis už tų žmonių, kurie atėjo laiku. Taip stipriai kenkiate savo įvaizdžiui, o kai kuriais atvejais ir prarandate nemažai pinigų.

Būna atvejų, kuomet kita pusė negali prie jūsų prisitaikyti – skrydžiai, gydytojo priėmimas ir pan. Jei pavėluosite, žinote, kad prarasite dar daugiau pinigų ir laiko. Taip reikėtų galvoti apie kiekvieną susitikimą, kiekvieną darbo dieną ar net pasimatymą su draugais.

Kaip tai ištaisyti? Turite išsiugdyti empatijos jausmą. Kaip jaustumėtės, jei jums tektų laukti žmogaus, kuris ir inicijavo susitikimą? Visada galvokite apie savo vėlavimo pasekmes ir prisiminkite, kad jos gali būti net ir labai neigiamos, net jei to iš karto ir nepastebėsite. Darbe paaukštinimą gaus už jus greitesnis, draugai kitą kartą jūsų nebekvies, o ir mokslo draugai apie jus rimtai negalvos.