Pavasarį, įvedus ekstremalią padėtį, laikraščių ir žurnalų leidėjų pajamos krito apie 80 proc., nes gerokai sumažėjo reklamos apimtis, taip pat ir leidinių pardavimai, mažėjo prenumerata, teigia asociacija.

„Valstybė skelbė apie visokeriopą paramą verslui, tačiau pažadai leidėjams iki šiol liko neįgyvendinti – dalinės kompensacijos buvo skirtos tik už du iš trijų karantino mėnesių“, – pranešime cituojama „Nacionalinė spauda“ pirmininkė Ineta Stravinskaitė.

„Valstybė skelbė apie visokeriopą paramą verslui, tačiau pažadai leidėjams iki šiol liko neįgyvendinti.

Prognozuojama, kad lapkritį vėl griežtinant apribojimus, nepriklausoma žiniasklaida patirs dar didesnių problemų, nei pavasarį. Tuo tarpu operatyvus tikslios ir nešališkos informacijos pateikimas visuomenei šiandien yra ypač svarbus siekiant, kad šalyje nekiltų nepagrįsta panika.

Žiniasklaida savo ruožtu ėmėsi visų įmanomų priemonių – stengiasi išlaikyti darbuotojus, užtikrinti atsvarą milžiniškam dezinformacijos srautui, kuris plinta socialiniuose tinkluose. 

Asociacija „Nacionalinė spauda“ ragina valstybės institucijas imtis visų reikalingų priemonių, kad sudėtingu metu gyventojai turėtų galimybę gauti kokybišką, objektyvią informaciją apie situaciją šalyje. Turėtų būti apsvarstytos įvairios galimos priemonės – mokesčių atidėjimas, valstybės subsidijos, užtikrintos finansavimo galimybės, didesnė socialinės reklamos apimtis žiniasklaidoje, reklamos draudimų panaikinimas.

„Esame įsitikinę, kad šiuo metu valstybė privalo palaikyti spausdintą žiniasklaidą, kad ji būtų išsaugota ir būtų užtikrinta kokybiškos informacijos sklaida, o visuomenę pasiektų objektyvi informacija - ypač karantino metu, kai tokia informacija yra ir gyvybiškai svarbi“, – sako I. Stravinskaitė.

Asociacija „Nacionalinė spauda“ vienija nacionalinio lygmens laikraščių ir žurnalų leidėjus. Asociacijos nariai yra bendrovės „Lietuvos rytas“, „Media bitės“, „Savaitė“, „SS leidyba“, GM žurnalų leidybos grupė“, „Kaimo žinios“.

„Taip, mes tai padarėm!“ – paskelbė bulvarinis dienraštis „Daily Express“, aktyviai palaikęs kampaniją už Britanijos išstojimą iš ES.

Ši antraštė buvo išspausdinta ant JK žemėlapio, sudaryto iš šio leidinio pirmųjų puslapių, išleistų per pastaruosius 43 mėnesius – nuo 2016-ųjų birželį įvykusio „Brexit“ referendumo iki vėlesnių trijų sprendimų atidėti pasitraukimą ir galutinio Britanijos parlamento sprendimo ratifikuoti „skyrybų“ sutartį.

„Nauja aušra Britanijai“, – rašo dienraštis „The Daily Mail“, „Daily Express“ varžovas ir „Brexit“ šalininkas.

„11 val. vakaro mūsų išdidi valstybė pagaliau paliks ES – tebebūdama Europos draugė, bet vėl laisva ir nepriklausoma po 47 metų“, – pridūrė leidinys.

Kairiosios pakraipos „The Guardian“ padėtį vertino atsargiau. Pagrindinė antraštė jo pirmajame puslapyje skelbė „Maža sala“, o „Brexit“ vadinamas „didžiausiu kartos lošimu“.

„Premjeras nori Kanados stiliaus prekybos sutarties su Briuseliu“, – dienraštis „The Times“ rašo vedamajame straipsnyje apie vyriausybės vadovo Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) pastangas įgyvendinti savo sumanymus dėl laisvosios prekybos sutarties, panešios į neseniai sudarytą tarp ES ir Kanados.

„Britanija atsisveikina su ES apimta tiek optimizmo, tiek gailėdamasi“, – konstatuoja laikraštis „The Financial Times“.

„Pasivažinėjimas buvo įspūdingas“, – pareiškė verslo naujienų laikraštis „City AM“, savo pirmajame laikraštyje pavaizdavęs amerikietiškųjų kalnelių atrakcioną, kurio vagonėliuose sėdi „Brexit“ sagos iškilūs veikėjai, įskaitant nuliūdusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir džiūgaujantį „Brexit“ partijos lyderį Nigelą Farage'ą (Naidželą Faradžą), iškėlusį alaus bokalą.

„Tai ne pabaiga, o pradžia“, – pažymėjo „The Daily Telegraph“, cituodamas B. Johnsono kalbą, pasakytą prieš penktadienį įvyksiantį ypatingąjį kabineto posėdį Sanderlande – šiaurės rytų Anglijos mieste, per referendumą tvirtai nubalsavusį už išstojimą.

Tuo metu bulvarinis laikraštis „Daily Mirror“ savo pirmąjį puslapį skyrė naujienoms apie 150 britų, atsidūrusių karantine tvyrant nerimui dėl naujojo koronaviruso protrūkio. Mažesnėje skiltyje su antrašte „Brexit“ diena“ rašoma: „Dabar laikas vėl suvienyti šalį.“

Škotijoje, kur dauguma rinkėjų buvo nubalsavę  pasilikimą Bendrijoje, antraštės buvo mažiau džiugios.

Edinburge leidžiamas dienraštis „The Scotsman“ parašė: „Likit sveiki, bet ne viso gero.“ Pirmajame puslapyje frazė „Likit sveiki“ taip pat buvo paskelbta 24 Europos kalbomis.

„Pasikeitusi į bloga: izoliuota, atsidūrusi prastesnėje padėtyje, silpnesnė ir susiskaldžiusi“, – liūdnai konstatavo " The Daily Record“.

Net ir šiuo istoriniu momentu vienas Anglijos bulvarinis laikraštis neatsispyrė progai pašmaikštauti.

„Šį vakarą iš tikrųjų ISTORINIS MOMENTAS mūsų didžiai valstybei, – savo pirmajame puslapyje rašo „The Daily Star“.

„Taip, teisingai – baigiasi Sausasis Sausis!“ – pridūrė laikraštis, turėdamas omenyje populiarėjantį pasižadėjimą pirmąjį metų mėnesį susilaikyti nuo alkoholio.

Pernai šis rodiklis buvo 62 proc., tačiau tyrėjai pažymi, jog pokyčius iš dalies lėmė ir atnaujinta tyrimo metodologija – žmones telefonu bei internetu, o ne namuose.

„Didesnį įsitraukimą skaitant spaudą rodo ir išaugęs skaitomų leidinių krepšelis: jeigu pernai tyrimo duomenimis Lietuvos gyventojas skaitė vidutiniškai apie 4 skirtingų pavadinimų leidinius, tai šiemet – 5“, – pranešime teigia „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė Justina Dundulytė.

Spaudos auditorijos reprezentatyvus tyrimas atliktas vasarį-balandį, apklausus 1616 žmonių nuo 16 iki 74 metų. Tyrimo metu analizuoti 103 leidiniai: 8 dienraščiai, 34 savaitraščiai, 3 dvisavaitiniai, 34 mėnraščiai ir 17 dvimėnesinių/ketvirtinių leidinių. 

Komunistinė Kinijos valdžia griežtai kontroliuoja, kokia informacija pasiekia šalies piliečius. Tai daroma, be kita ko, pasitelkus ir „Didžiąją ugniasienę“, blokuojančią prieigą prie valstybės netinkamais laikomų tinklalapių bei turinio.

Tačiau kontroliuoti informaciją siekia ne tik Kinija. Anot RSF, Pekinas „eksportuoja“ savo taikomus cenzūros bei informacijos kontrolės metodus į kitas šalis.

„Per savo ambasadas ir Konfucijaus institutus, skirtus mokyti kinų kalbą ir skatinti pažinti kinų kultūrą, Kinija nesvyruodama vykdo bauginimą ir persekiojimą, siekdama primesti savo „ideologiškai teisingą“ leksiką ir nuslėpti tamsesnius savo istorijos epizodus“, – rašoma atskaitoje.     

Tarp Pekino mėginimų daryti įtaką užsienyje minimas „pinigų žėrimas savo televizijos tarptautiniam transliavimui, investavimas į užsienio žiniasklaidos kanalus, didžiulių reklamos kiekių tarptautinėje žiniasklaidoje pirkimas ir žurnalistų iš viso pasaulio kvietimasis į visiškai apmokamus vizitus Kinijoje“, pažymėjo RSF.

„Kinijos vyriausybė jau yra pasiekusi pažangos, formuodama sau palankią viešąją nuomonę visame pasaulyje, pasitelkdama minkštąją galią ir bendrus politinius bei verslo interesus“, – sakė Taivano nacionalinio Chung Chengo (Čung Čengo) universiteto komunikacijų profesorius Lo Shih-hungas (Lo Šihungas).

„Rezultatai gana akivaizdūs... Daugelis šalių... vengia užduoti Kinijai pernelyg aštrių klausimų arba spausti Kinijos vyriausybę“, – aiškino jis.

RSF pranešime taip pat apžvelgiama vadinamoji „Trojos arklių politika“, kai Pekinas nuolat perka užsakomuosius straipsnius prestižiniuose tarptautiniuose leidiniuose, tokiuose kaip „The Wall Street Journal“, „Le Figaro“ ar „The Daily Telegraph“.

„Žurnalistai be sienų“ pažymėjo, kad tokie straipsniai, nuo pradžios iki pabaigos parašyti kinų valstybinės žiniasklaidos darbuotojų, skleidžia oficialią Pekino žinią skaitytojams užsienyje.

„Naujoji pasaulio žiniasklaidos tvarka, kurią Kinijos tarnybos propaguoja visame pasaulyje, yra nukreipta prieš žurnalistiką“, – sakė RSF Rytų Azijos biuro ekspertas Cedricas Alviani (Sedrikas Alvianis).

„Tai nauja žiniasklaidos tvarka, kai žurnalistas dirba valstybei, o ne piliečiams“, – pridūrė jis.

RSF ataskaitoje taip pat sakoma, kad Kinijos kampanija „kelia tiesioginę grėsmę ne vien žiniasklaidai, bet ir demokratijoms“.

Šios organizacijos paskelbtame 2018 metų „Žiniasklaidos laisvės indekse“ Kinija tarp 180 šalių užima 176-ąją vietą.

Ką gi, virtualiosiose iškreiptos tikrovės erdvėse mėgėjiškumas įsitvirtino tarsi nauja pseudocivilizacijos forma, tarsi naujas savimonės reiškinys, kurį patyręs didžiausias visų laikų sąmonės specialistas E.Husserlis turbūt vėl gautų galą.

Feisbukas bei kiti nūdienos snukiaveidžiai įtvirtino ir namudinį politinės rinkodaros suvokimą. Regis, pasaulis be šitos socialiniais tinklais vadinamos prievolės nebėra nieko vertas, ir tik retos tikrojo sąmoningumo akimirkos leidžia skaudžiai patirti, kad realybė už lango yra vis dar tokia pat fizinė, kaip ir J.Huso arba E.Husserlio laikais.

Kodėl anam rinkimuose pasisekė, o man ne? Šis klausimas dabar ypač kamuoja nesėkmę patyrusius agitacinės orgijos dalyvius.

Priežastis galima įžvelgti visai objektyvias. Artėjant rinkimams, moderniais siekę būti pretendentai save naiviai guodė: tarybos narių kėdes laimėsime feisbuke ir instagrame – "viską valdo technologijos".

Na, ir koks rezultatas iš šitos namudinės feisbukų agitacijos, jei rinkimus laimėjo tie, kurie dažniausiai buvo laikraščiuose? Taip taip, būtent juose. Tai juk nesunku patikrinti.

Logika čia paprasta: popierinius leidinius vis dar labiausiai skaito pagyvenę žmonės. Tai tūkstančiai prenumeratorių, kurie ir yra patys aktyviausi rinkėjai, tariantys lemiamą žodį. Feisbukinei jaunuomenei tie vietos tarybų reikalai – pofik, tačiau senjorams politika yra svarbiausia po sveikatos. Feisbuku nesinaudojantys, bet prie balsadėžių stropiai einantys pensininkai iš esmės nulemia rinkimų baigtį, todėl poligrafinė agitacija, nukreipta į juos, ir yra rezultatyviausia.

Taigi tie, kurie sapnuoja feisbuko ir reklamos agentūrų koduojamus sapnus, gali sapnuoti sau toliau politinės rinkodaros užribyje. Kaip sakė A.Užkalnis, "baigėsi blogi rinkimai, laukia dar blogesni".

Svarbiausia – kokybė

Šią tendenciją patvirtina šiemetinis globalus pasitikėjimo indeksas, kurį kasmet sudaro autoritetinga JAV komunikacijos kompanija "Edelman Corporation" ir kuris atskleidžia visuomenės požiūrį į įvairias institucijas.

Tyrimo metu apklausti 33 tūkst. žmonių 28 pasaulio valstybėse. Septyni iš dešimties respondentų pareiškė, kad nepasitiki socialiniais tinklais, baiminasi netikrų naujienų, o tradiciniais naujienų kanalais – klasikine žiniasklaida – pasitiki rekordiškai daug, 59 proc., žmonių. Kitomis institucijomis pasitikima mažiau: 53 proc. visuomenės pasitiki nevyriausybinėmis organizacijomis, verslu – 52 proc., nacionalinėmis vyriausybėmis – 43 proc.

Kaip pastebi "Edelman Corporation" ekspertas Stephenas Kehoe, pasaulyje, kur kyla grėsmė faktams, patikimi šaltiniai tampa svarbūs kaip niekada.

Įdomi detalė – socialiniais tinklais pasitikima tose šalyse, kurios pastaruoju metu išgyvena politinę įtampą, vykdomos represijos prieš žiniasklaidą: Turkijoje, Meksikoje, Malaizijoje ir Brazilijoje. Didžiausias skirtumas tarp pasitikinčiųjų tradicine žunalistika ir socialiniais tinklais – Vokietijoje, Kanadoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Kanadoje, Australijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje (skirtumas siekia 21–17 proc.).

Jei žmonės nebegali atskirti faktų ir melagingų pranešimų, tai turi lemiamos reikšmės mūsų visuomeniniam diskursui ir susitelkimui. Svarbiausia žiniasklaidos užduotimi tampa informacijos kokybės apsauga.

Mažiausiai socialiniais tinklais pasitikima Airijoje ir Švedijoje (33 proc.), o labiausiai šis rodiklis, lyginant su ankstesniais metais, smuko JAV (11 proc.).

63 proc. apklausos dalyvių nuogąstauja, kad nežino, kaip atskirti tikrąsias naujienas nuo melagingų. "Jei žmonės nebegali atskirti faktų ir melagingų pranešimų, tai turi lemiamos reikšmės mūsų visuomeniniam diskursui ir susitelkimui. Svarbiausia žiniasklaidos užduotimi tampa informacijos kokybės apsauga", – sakė kompanijos ekspertė Susanne Marell.

Atslūgo ir isterija

Pasaulinės analizės rezultatus patvirtina ir nacionaliniai tyrimai. Pavyzdžiui, pasitikėjimas žiniasklaida Vokietijoje išgyvena atgimimą, konstatuoja Johanneso Gutenbergo universiteto Publicistikos instituto mokslininkai.

2017 m. atliekant tyrimą 1 200 atsitiktinai atrinktų suaugusiųjų buvo paprašyti atskleisti savo požiūrį į žiniasklaidą ypač svarbių temų kontekste – kai kalbama apie gamtos apsaugą, pavojų sveikatai, politinius skandalus. 2015 m. tik 28 proc. respondentų sakė greičiau ar visiškai pasitikį žiniasklaida, pernai šis rodiklis pašoko iki 42 proc. – aukščiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį.

Pastebimai atslūgo ir isterija dėl esą žiniasklaidos kanaluose visuotinai skleidžiamo melo. Pernai 56 proc. nesutiko su teiginiu, kad "Vokietijos gyventojus žiniasklaida sistemingai apgaudinėja" – prieš metus tam prieštaravo 44 proc.

Pritariančiųjų teiginiui "Žiniasklaida ir politika dirba ranka rankon, kad manipuliuotų gyventojų nuomone", sumažėjo nuo 15 proc. iki 12 proc. 62 proc. respondentų kategoriškai nesutiko su tokiu teiginiu – 8 procentiniais punktais daugiau nei ankstesniais metais.

Ilgalaikė minėta studija rodo, kad jaučiamas išskirtinis pasitikėjimas dienraščiais: 66 proc. respondentų šią žiniasklaidos priemonę apibūdino kaip "Labai / veikiau patikima" – daugiau pasitikima tik visuomenine televizija (72 proc.).

Socialinių tinklų, vaizdo platformų ir interneto forumų turiniu pasitiki tik 2–4 proc. apklaustųjų. Įdomi detalė – tyrimas atliktas dar prieš įsižiebiant feisbuko ir "Cambridge Analytica" skandalui, kurio metu, siekiant politinių tikslų, buvo neteisėtai kaupiami ir panaudojami duomenys iš socialinių tinklų.

Panašu, kad didelę įtaką auditorijai padarė po JAV prezidento rinkimų 2016-aisiais kilusios diskusijos apie netikrų naujienų įtaką. 75 proc. tyrimo dalyvių laikosi nuomonės, kad neapykantą kurstantys komentarai internete kelia pavojų visuomenei. 74 proc. panašiai pasisako apie netikras naujienas. 69 proc. laikosi nuomonės, kad valstybė turi įstatymais užkirsti kelią netikrų naujienų ir neapykantą kurstančių komentarų plitimui.

Priešnuodis nuo populizmo

"Donaldas Trumpas triumfuoja naujienų dykumose" – tokią išvadą neseniai paskelbė šalies prezidento rinkimų rezultatų ir spaudos paplitimo sąsajas išnagrinėjęs JAV laikraštis "Politico".

Naujienų dykumų metafora šiuo atveju pavadintos tie administraciniai vienetai, kurių gyventojai prenumeruoja ypač mažai leidinių. "Politico" palygino, kiek konkrečių apygardų gyventojų balsavo už vieną ar kitą pastarųjų prezidento rinkimų dalyvį, ir kiek jose yra oficialių spaudos ir interneto leidinių prenumeratorių.

Tyrimo metu paaiškėjo aiški koreliacija tarp D.Trumpo populiarumo ir prenumeratorių skaičiaus. Išvados nepasikeitė net atsižvelgus į galimą kitų faktorių (išsilavinimo, profesijos) įtaką. Politinės patirties neturėjęs į prezidento postą nusitaikęs verslo magnatas D.Trumpas triumfavo ten, kur buvo per menka žiniasklaidos įtaka, kur stigo jo labai dažnai populistinius teiginius išanalizuoti galinčių žurnalistų.

"Kai nėra orientyro – laikraščio, žmonės ieško kitų galimybių susivokti aplinkoje", – situaciją aiškina Šiaurės Karolinos profesorė Penny Abernathy. Tokiu atveju orientyrai randami socialiniuose tinkluose.

Per laikotarpį nuo 2012 m. iki 2016 m. rinkimų leidinių prenumeratorių skaičius krito 19 proc., o "Twitter" sekėjų gretos išaugo dvigubai. D.Trumpas "Twitter" gali tiesiogiai pasiekti 50 mln. vartotojų, o visų JAV laikraščių bendras tiražas darbo dienomis siekia 35 mln., sekmadieniais – 38 mln.

Tyrėjai pastebi ir dar vieną sąlygą, leidžiančią suklestėti populizmui: lokalios žurnalistikos, kuri paprastai yra labiau pragmatiška ir mažiau poliarizuota, stygių. Žmonės labiau pasitiki žurnalistais, kuriuos mato dirbančius savame mieste, renginiuose, kuriuose ir patys lankosi.

"Informacinis raštingumas ir patikimi žurnalistai ateityje bus svarbesni kaip niekada", – neabejoja lokalios žurnalistikos giganto "Hufftington Post" ir interneto naujienų žiniasklaidos kompanijos "BuzzFeed" vienas įkūrėjų Johannas Peretti.

„Postimees Group“ pranešė, kad nuo spalio nutraukiama laikraščių rusų kalba „Postimees“ ir „Dien za dniom“ leidyba, bet bus plėtojama jų alternatyva – naujienų portalai rusų kalba.

„Mūsų leidžiamų laikraščių rusų kalba tiražai pastaraisiais metais mažėjo, tačiau džiaugiamės augančiu portalų rusų kalba skaitytojų skaičiumi“, – sakė „Postimees Group“ vadovas Peepas Kala.

„Skaitytojų ir reklamos užsakovų persikėlimas į virtaulią erdvę Estijoje vykstant itin sparčiai, todėl pirmiausia investuosime į portalų rusų kalba plėtrą“, – pridūrė jis.

Grupei priklauso seniausias Estijos laikraštis „Postimees“, jo naujienų portalai, regioniniai laikraščiai „Tartu Postimees“, „Parnu Postimees“, „Sakala“, „Virumaa Teataja“, „Jarva Teataja“, „Valgamaalane“.

Grupę valdo Baltijos šalyse veikiantis žiniasklaidos holdingas „Eesti Meedia“, kuriam taip pat priklauso naujienų agentūra BNS.

Keturiolika kultūrinių leidinių ir internetinių portalų, tarp jų - „Metai“, „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „7 meno dienos“, „Kinas“, bernardinai.lt ir kiti kreipėsi viešu laišku į prezidentę, Seimą ir Vyriausybę. Laišką pasirašę leidinių redaktoriai primena, jog šiųmetinis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) konkursas paramai vėlavo dėl įvairiose institucijose įstrigusių teisės aktų rengimo, o pastarosiomis dienomis paskelbti rezultatai rodo, jog didžiajai daliai kultūrinių leidinių parama šiemet mažės naujai atsirandančių ir paremtų kultūrinių projektų sąskaita.

Fondui - priekaištai dėl skaidrumo

„Rezultatų analizė rodo, kad dėl neaiškių priežasčių nepriklausomybės metais įkurti leidiniai pasmerkti jau ne bado dietai, bet išnykimui“, - rašoma kreipimesi.

Laiško autoriai pažymi, jog minimi leidiniai leidžiami ir vykdo „kultūrinę misiją“ jau 25-eris metus, juos skaito įvairių specialybių akademinė bendruomenė, meno kūrėjai ir jų publika, švietimo darbuotojai, išeiviai. Leidinių atstovai pasigenda konkurso kriterijų, pagal kuriuos fondas atrenka projektus, taip pat turi priekaištų SRTRF tarybai dėl viešai neskelbiamų atrankos vertinimų, taip pat nurodo, kad taryboje „tik 2 iš 7 narių turi ką nors bendro su kultūra“.

„Tenka konstatuoti, jog fondas savo sprendimais ne tik nepadeda gerinti kultūros leidinių, bet ir verčia bloginti jų kokybę, atvirai juos žlugdo nuolat mažindamas finansavimą ir kaitaliodamas politiką. Kyla klausimas: kodėl profesionaliosios kultūros spaudai remti sukurtas fondas ją siekia sunaikinti?“, - rašoma laiške.

Kreipimosi autoriai reikalauja „užtikrinti tradicijas ir skaitytojų auditoriją turinčių periodinių kultūros ir meno leidinių finansavimą“ ir tai daryti sukuriant tęstinę rėmimo programą, įvardyti ir pagrįsti projektų vertinimo kriterijus, skelbti projektams ekspertų suteiktus balus, kaip tai daro Kultūros Taryba ir Mokslo taryba. Be kita ko, reikalaujama keisti fondo tarybos sudėtį, kad joje dominuotų kultūros ir švietimo atstovai, „suinteresuoti fondo misijos vykdymu“.

Tikslas išlaikyti kultūrinę žiniasklaidą - ne vienintelis

SRTRF tarybos pirmininkė Danguolė Skorbalienė iš dalies sutinka su priekaištais, tačiau sako, kad fondo misija nėra tik remti kultūrinius leidinius, bet atrinkti, valdybos nuomone, geriausius finansavimo vertus kultūrinius projektus.

„Jie garantuoti, kad gamina geras, labai reikalingas Lietuvai žiniasklaidos priemones, jas labai puikiai platina - jie taip mano. Ir jie nori garantuoto finansavimo. Fondas čia tikrai to negali užtikrinti, nes jis kasmet turi vykdyti konkursą ir visiems gerai parengtiems projektas skirti valstybės paramą. Jie yra geri, bet yra ir daugiau pareiškėjų“, - paaiškino D.Skorbalienė.

Ji sako, kad kai kurių protestuojančių leidinių atstovai pateikia ne visus duomenis, nes neįtraukia dalies projektų, už kuriuos jie gavo valstybės paramą. Be to, valstybės lėšomis kompensuojama tokių leidinių prenumerata, kuri siekia „ir tris, ir penkis tūkstančius eurų“. Anot jos, šių leidinių atstovai lygina savo ir internetinių leidinių finansavimą, o tai nėra teisinga, nes parama internetui ir popieriniams leidiniams skiriama iš atskirų krepšelių. Be to, fondui pavesta skirstyti paramą ir visuomenės informavimo, medijų raštingumo ugdymo projektams, o tai dar labiau padidino konkurenciją.

Žada permainas, bet ne greitas

Pirmininkė sakė sutinkanti viešinti ir valdybos vertinimų rezultatus, bet nežino, ar tai bus padaryta šiemet.

„Manyčiau, kad taip turėtų būti ir turėtumėme sekti Kultūros tarybos tikslų, bet nežinau, ar šiemet pajėgsime tai padaryti, nes esame nauji žmonės. Yra tam tikras konfidencialumo aspektas, bet, mano nuomone, būtų geriau, kad būtų paskelbta. Kažkokia forma - žinoma kad taip“, - sakė ji.

Anot D.Skorbalienės, kultūrininkų reikalavimus taryba svarstys kitą savaitę.

Fondo direktorius Gintaras Songaila sako, kad kultūrininkų keliamos problemos bus aptartos ir fondo dalininkų susirinkime.

„Konkurencija auga, o lėšos, skirtos fondui, stabiliai tos pačios. Tai natūralu, kad bendro kažkokio mažėjimo tendencija kai kur atsiranda. Jei taryba būtų ir dievai, sunku būtų visiems įtikti. Bet niekas nėra apdraustas nuo klaidų“, - BNS sakė G.Songaila.

Jis sakė žinantis meno ir kultūros atstovų priekaištus dėl valdybos narių „nepakankamos kompetencijos“ vertinant kultūrinius projektus. „Tačiau jie nebūtinai yra teisingi“, - pažymėjo jis.

Kvies į ministeriją

Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako žinantis keliamas problemas ir kitą savaitę planuojantis susitikti tiek su fondo, tiek su leidinių atstovais.

„Mes nei kištis kažkaip galime, yra įstatymo apibrėžta, kaip parama skirstoma, bet susirūpinimą, aišku, man kelia. Todėl kitą savaitę kalbėsimės apie tai - ir su fondu, ir su leidiniais“, - sakė jis.

SRTRF duomenimis, šiemet iš viso fondas paskirstys apie 2,4 mln. eurų paramos, lygiai ketvirtadalis, t.y. apie 600 tūkst. eurų, skiriama kultūrinei spaudai.

Dalis konkursų rezultatų dar nėra paskelbta, tačiau pagal fondo pateikiamus duomenis didžiausias finansavimas šiemet skiriamas „Literatūrai ir menui“ (65 tūkst., pernai buvo 59 tūkst. eurų), „Metams“ (60 tūkst., pernai buvo beveik 55 tūkst.). Finansavimas šiemet labiausiai sumažėjo „7 meno dienoms“ (22 tūkst., pernai buvo 48 tūkst. eurų), „Kultūros barams“ (49 tūkst. vietoje pernai skirtų 81 tūkst. eurų), „Naujajam židiniui - Aidams“ (27 tūkst. eurų, vietoje buvusių 43 tūkst.), „Šiaurės Atėnams“ (20 tūkst. eurų vietoje buvusių 30 tūkst. eurų).

Fondo duomenimis, parama šiemet jau paskirta 33 projektams. Pernai valstybės paramą gavo 17 kultūros ir meno leidinių, iš viso jiems paskirstyta 450 tūkst. eurų.

SRTRF taryba sudaryta prieš metus, ją sudaro 7 asmenys, kuriuos delegavo Lietuvos žurnalistų sąjunga ir draugija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijos, kelios televizijų asociacijos, Interneto žiniasklaidos asociacija. Vieną narį yra delegavusi ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija.