Valstybė jau nukentėjo

Klaipėdos apygardos teisme vėl atversta teismo byla, kur vokiečių draudimo kompanija  „Lampe & Schwarce K.G“ iš Lietuvos jūrų laivininkystės ir Lietuvos geležinkelių prašė priteisti 785 tūkst. JAV dolerių su palūkanomis.

Kadangi Lietuvos jūrų laivininkystė jau kaip ir užbaigė egzistavimą, nuo jos nukentėjusiai bendrovei „Lampe & Schwarce K.G“ pinigus kaip ir turėtų sumokėti jos laivų įkeitimo  perėmėja Lietuvos geležinkelių bendrovė.

Beje, viena valstybės įmonė šioje istorijoje jau yra nukentėjusi. Lietuvos jūrų laivininkystei gelbėti 500 tūkst. eurų buvo skyrusi „Smiltynės perkėla“. Jai už tai buvo įkeista dalis laivo „Venta“. Tačiau teismuose atsiradus bendrovės „Lampe & Schwarce K.G“ ieškiniui šis įkeitimas juridiškai jau yra panaikintas. Teoriškai valstybė, tiksliau jos valdoma įmonė, dėl to jau yra nukentėjusi, nes nebeliko jokių galimybių jai atgauti pinigų.

Lietuvos jūrų laivininkystės žlugimas paliko skolas ir Sodrai – per 263 tūkst. eurų. 

Dar didesnį nuostolį valstybė gali patirti, jei bus priteista pinigų suma iš Lietuvos geležinkelių.

Išlaisvino ir sugrąžino laivą

Yra didelė tikimybė, kad Lietuvos geležinkeliams gali tekti sumokėti bendrovės „Lampe & Schwarce K.G“ prašomą sumą.

Pinigai yra realiai išleisti. Pagal sutartį su Lietuvos jūrų laivininkyste „Lampe & Schwarce K.G“ sumokėjo JAV Naujojo Džersio valstijos Kamdeno uoste areštuoto laivo „Venta“ skolas, mokėjo už įgulos maitinimą, kurą, padėjo jam sugrįžti į Klaipėdą.

Tai buvo daroma todėl, kad vyko šios bendrovės bei Lietuvos jūrų laivininkystės ir Lietuvos geležinkelių atstovų susitikimas, kur buvę pažadėta, kad patirtos išlaidos bus sumokėtos pardavus laivą „Venta“. Bet kai laivas grįžo į Klaipėdą pažadas tarsi ir buvo pažeistas. „Lampe & Schwarce K.G“ pinigų negavo, Lietuvos geležinkelių bendrovės atstovas nuo derėjimosi dėl laivo sugrąžinimo atsiribojo, nes jis be valdybos sprendimo negalėjęs priimti jokio sprendimo, o valdybos posėdis taip ir nebuvęs sušauktas.

„Lampe & Schwarce K.G“ atstovai teikdami ieškinį tikino, kad Lietuvos geležinkelių bendrovei atstovavęs vyriausiojo finansininko pavaduotojas juos suklaidinęs, nes buvo leista manyti, kad pardavus laivą „Venta“ pirmiausia su jais bus atsiskaityta. Laivas „Venta“ prieš tai jau buvo įkeistas kaip tik Lietuvos geležinkeliams už tai, kad gelbėdama Lietuvos jūrų laivininkystę ji jai buvo suteikusi 3 mln. eurų tikslinę paskolą. Šie pinigai buvo sumokėti bankui, kad jam priklausęs laivų įkeitimas būtų perduotas Lietuvos geležinkeliams.

Nesėkminga gelbėjimo operacija

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. „Lampe & Schwarce K.G“ pretenzijas Lietuvos geležinkeliams atmetė. Buvo konstatuota, kad susitikimo metu Lietuvos geležinkelių atstovas neturėjo galimybių sudaryti sutartį, kuriai reikėjo valdybos pritarimo.

Buvo palikta ir „Smiltynės perkėlos“ naudai už 500 tūkst. eurų paskolą sudaryta laivo „Venta“ dalies įkeitimo sutartis.

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 16 d. panaikino laivo dalies įkeitimo „Smiltynės perkėlos“ naudai sutartį, bet kitą bylos dalį jis paliko nepakeistą.

Lietuvos aukščiausiasis teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo dėl nuostolių atlyginimo bendrovei „Lampe & Schwarce K.G“. Šio teismo nuomone byloje nebuvo įvertintos aplinkybės apie tai, kokie buvo „Lampe & Schwarce K.G“ santykiai su Lietuvos geležinkeliais iki minėto susitikimo, kuriame dalyvavo Lietuvos geležinkelių atstovas. Kai laivas „Venta“ jau buvo įkeistas Lietuvos geležinkeliams kas ir kokiu pagrindu pažadėjo, kad, jei „Lampe & Schwarce K.G“ finansuos laivo sugrąžinimo operaciją, jai bus sumokėta pirmiausiai, kai tik laivą „Venta“ parduos.

Šioje situacijoje labiausiai nukentėjusi yra „Lampe & Schwarce K.G“, nes ji išleido pinigus už jai suteiktą pažadą. Po Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimo jai atsirado viltis, kad dalis pinigų iš „Lietuvos geležinkelių gali būti priteista. Bus apklausiami liudininkai, aiškinamasi dėl pažadų draudimo bendrovei „Lampe & Schwarce K.G“.

Nesėkminga Lietuvos jūrų laivininkystės gelbėjimo operacija dar gali padidinti valstybės valdomo verslo išlaidas.

Lietuvos jūrų laivininkystė, kurios veikla juridiškai jau pasibaigė, 144 kreditoriams liko skolinga 17 mln. 194 tūkst. eurų. Didžiausiai 9,11 mln. eurų skolą iš Lietuvos jūrų laivininkystės paveldėjo SEB bankas, 2,59 mln. eurų Lietuvos geležinkeliai, 899 tūkst. eurų jau minėta „Lampe & Schwarce K.G“.

Trys pasaulio milžinai

Tarptautinis jūrinės analitikos leidinys „Themagazine.maritime-executive.com“ paskelbė dešimt didžiausių laivybos registro šalių sąrašą pagal turimų laivų vertę.

Pasaulyje 2018 metais labiausiai augo Kinijos laivynas. Jo vertė per metus šoktelėjo 6,3 mlrd. JAV dolerių. Tačiau Kinijos laivynas pagal bendrą 90,8 mlrd. JAV dolerių vertę nusileidžia ir Japonijai (94,7 mlrd. JAV dolerių) ir Graikijai (105,2 mlrd. JAV dolerių).

Graikijos laivyno vertė 2018 m. augo 5 mlrd. JAV dolerių. Ji valdo didžiausią pasaulyje SGD laivyną, kurio vertė net 18,5 mlrd. JAV dolerių. Per pastaruosius metus Graikija neteko nemažos dalies naftos platformų laivyno.

Pagrindinę dalį Japonijos laivyno sudaro tanklaiviai, balkeriniai laivai ir dujovežiai. Šios šalies laivynas kokių nors ryškesnių netekčių per pastaruosius metus nepatyrė.

Kiniją labiausiai sukrėtė konteinerinio laivyno vertės kritimas. Tai parodo, kad Kinijos kompanijoms sunkiai konkuruoja su didžiausiomis pasaulio konteinerinės laivybos milžinėmis.

Tačiau yra ir nauja tendencija, kad Kinijos kompanijos šiuo metu pasaulyje yra užsakiusios pastatyti daugiausiai naujų laivų - pagrinde dujovežių, balkerių. Prognozuojama, kad Kinija per artimiausius metus pagal savo laivyno vertę aplenks Japoniją.

Europiečių pozicijos menkėja

Didžiausią nuostabą sukėlė tai, kad pagal laivyno vertę 2018 m. į ketvirtąją vietą šoktelėjo Singapūras, kuris aplenkė JAV ir Norvegiją.

Singapūro laivyno vertė 49,9 mlrd. JAV dolerių. Per 2018 m. jis išaugo net 3,1 mlrd. eurų. Lėmė tai, kad Singapūre savo biurą atidarė stambi Japonijos laivybos kompanija „One“, kuri pervedė ir visą savo konteinerinį laivyną. Singapūro laivų registre yra ir didžiulis Artimuosiuose ir Tolimuosiuose rytuose dirbančių naftos verslovių laivynas.

Iš ketvirtosios vietos į šeštąją smuktelėjo JAV laivynas. Jo vertė 44,5 mlrd. JAV dolerių. Su šios šalies vėliava plaukioja daug ofšorinių (vėjo jėgainių, naftos verslovių) laivų, kurie yra senesni nei 15 metų ir jų rinkos vertė sparčiai krenta.

Penktoje vietoje išlikusios Norvegijos laivyno vertė 48,8 mlrd. JAV dolerių. Norvegija išlaiko didžiausią pasaulyje naftos verslovių laivybą, didėja tanklaivių laivynas. Norvegijai priklauso naujausias ir brangiausias pasaulyje vilkikų laivynas ir trečias pasaulyje aprūpinimo laivų laivynas.  

Toliau dešimtuke esančios šalys Vokietija (laivyno vertė 31,5 mlrd. JAV dolerių), Pietų Korėja (30 mlrd. JAV dolerių), Didžioji Britanija (29 mlrd. JAV dolerių) ir Danija (23 mlrd. JAV dolerių) yra beveik tolygios. Tik tendencija tokia, kad Pietų Korėjos laivyno vertė per 2018 metus augo beveik 5 mlrd. JAV dolerių, o minėtų Europos šalių krito. Vokietijos laivyno vertė sumažėjo net 1,7 mlrd. JAV dolerių. Vokietiją valdė patį brangiausią pasaulyje konteinerinį laivyną. Jo vertė buvo 16,4 mlrd. JAV dolerių. Tačiau 2018 m. tą titulą iš jos atėmė Kinija. Jos konteinerinio laivyno vertė pasiekė 17,3 mlrd. JAV dolerių.

Nežymiam Didžiosios Britanijos laivyno vertės kritimui įtakos, kaip spėjama, galėjo turėti „Brexit“, nes išstojimas iš ES pristabdė investicijas, taip pat ir į laivyną. Danijos laivyno vertė yra labai priklausoma nuo didžiausios pasaulyje konteinerinės laivybos kompanijos „Maersk Line“, kuriai 2018 m. nebuvo patys geriausi. Taip pat mažėjo ir su Danijos vėliava plaukiojančių tanklaivių laivynas. Konteineriniai laivai sudaro apie 35 proc. Danijos laivyno, tanklaiviai - apie 22 proc. Viena iš didesnių Danijos laivybos kompanijų yra DFDS, tačiau dalis jos laivų plaukioja ir su kitų šalių vėliavomis. Tarp jų yra ir iš Klaipėdos uosto plaukiojantys linijinės laivybos keltai.

Laisvų vėliavų pokyčiai

Paskelbtas ir didžiausias vadinamų laisvųjų registrų šalių laivyno sąrašas. Didžiausias kiekis laivų plaukioja su Panamos vėliava. Jos laivų BRT (bendrų registrų tonų) kiekis siekia 218,7 mln. tonų.

Pagal 2018 metų rezultatus į antrąją vietą išlipo Liberija. Jos laivyną sudaro 153,7 mln. registro tonų. Šio laivyno augimas 2018 m. siekė net 8 proc. Padėjo tai, kad Liberija sudarė sutartį su Kinija ir į jos registrą daug laivų pervedė Kinijos kompanijos. Laikoma, kad laikyti laivus Liberijos registre Kinijos laivų savininkams yra pigiau nei Kinijos registre.

Liberijos laivų registre ypač augo naftos, vėjo jėgainių laivynas.

Liberija 2018 m. nežymiai aplenkė Maršalo salų laivų registrą, kurio dalis siekė 153,1 mln. tonų.

Toliau sekė Hong Kongo (125 mln. t) ir Singapūro (87,1 mln. t) laisvieji laivų registrai.

Laivą vadavo vokiečiai

Per teismus ritosi ir Lietuvos apeliaciniame teisme neseniai nagrinėta byla dėl didžiausio buvusios Lietuvos jūrų laivininkystės laivo „Venta“.

2015 m. pavasarį „Venta“ išplaukė iš Indijos į JAV su kompanijai „Salzgitter Mannesmann“ priklausančiu kroviniu. Jį apdraudė vokiečių kompanija „Lampe & Schwartze K. G.“ iš Bremeno.

Laivas buvo skolingas už kurą, todėl JAV naujojo Džersio Kamdeno uoste jį areštavo. Į skolas jau įklimpusi Lietuvos jūrų laivininkystė nebeturėjo pinigų padengti skolą. 785 tūkst. JAV dolerių skolą pagal susitarimą su Lietuvos jūrų laivininkyste padengė „Lampe & Schwartze K. G.“. Laivininkystės skola jai išaugo iki 985 tūkst. eurų.

Ji teismuose ir ieškojo, kas sumokės skolą, nes Lietuvos jūrų laivininkystė bankrutavo taip ir  nesumokėjusi.

Lietuvos jūrų laivininkystės skolą „Lampe & Schwartze K. G.“ pabandė prisiteisti iš valstybės valdomos Lietuvos geležinkelių bendrovės, nes jai buvo įkeistas laivas „Venta“. 

„Lampe & Schwartze K. G.“ aiškino, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo susitarta, jog skola jai bus sumokėta, kai „Lietuvos geležinkeliai“ parduos įkeistą laivą „Venta“. Po šio pažado buvę skirti draudėjo pinigai laivo agentų, uosto, kuro, įgulos maitinimo ir būtinųjų reikmių išlaidoms apmokėti.

Kaltino nesąžininga veikla

Reikalavimą priteisti iš Lietuvos geležinkelių nuostolius „Lampe & Schwartze K. G.“ grindė tuo, kad Lietuvos geležinkeliai tiesiogiai vykdė Lietuvos jūrų laivininkystės valdymą, tapo jos akcijų dalininke, šios bendrovės vadovu buvo paskyrę savo atstovą Sigitą Dobilinską.

„Lampe & Schwartze K. G.“ kaltino Lietuvos valstybės valdomą geležinkelių bendrovę, o tuo pačiu ir Lietuvos valstybę, kuri valdė 56,66 proc. Lietuvos jūrų laivininkystės akcijų.  Neva esant Lietuvos jūrų laivininkystei nemokiai elgtasi nesąžiningai perimant jos laivus ir taip pažeidžiant kitų kreditorių, tarp jų ir „Lampe & Schwartze K. G.“ interesus. 

Neva įkeitus laivą „Venta“ buvęs užtikrintas konkretus tarpusavyje susijusių šalių interesas. Tiek Lietuvos jūrų laivininkystę, tiek Lietuvos geležinkelius valdžiusi ta pati Susisiekimo ministerija. „Lampe & Schwartze K. G.“ vertinimu, tai patvirtina nesąžiningumą. Netgi iškelta prielaida, kad dėl tokių sąsajų užsitikrinus galimybę susigrąžinti pinigus Lietuvos jūrų laivininkystė galėjusi būti sąmoningai stumiama link bankroto.   

„Lampe & Schwartze K. G.“ reikalavo, kad būtų Lietuvos jūrų laivininkystės laivų įkeitimo sutartys ne tik su Lietuvos geležinkeliais, bet ir su „Smiltynės perkėla“. Lietuvos geležinkeliai laivininkystės laivams gelbėti buvo skyrę 3 mln. eurų, „Smiltynės perkėla“ – 500 tūkst. eurų.

Įsipareigojimų neprisiėmė

Klaipėdos apygardos teismas buvo atmetęs „Lampe & Schwartze K. G.“ reikalavimus. Jis konstatavo, kad Lietuvos geležinkeliai neturintys dengti buvusių Lietuvos jūrų laivininkystės skolų. Kai atsirado skola laivas už jo pirkimui suteiktą paskolą buvo įkeistas SEB bankui.

Skola „Lampe & Schwartze K. G.“ atsirado 2015 m. pavasarį. Laivas „Venta“ Lietuvos geležinkelių naudai įregistruotas tų pačių metų rugsėjį, „Smiltynės perkėlai“ už paskolą įkeistas spalį.

Susitarimas, kad pardavus „Ventą“ bus atsiskaityta su „Lampe & Schwartze K. G.“ buvęs. Jį pasirašė tik Laivininkystės atstovai. Lietuvos geležinkelių atstovai jokių įsipareigojimų neprisiėmę. Atskiri asmenys negalėję ko nors įsipareigoti, nes nebuvo Lietuvos geležinkelių valdybos sprendimo.

„Lampe & Schwartze K. G.“ nesąžiningu veiksmu pavadino ir tai, kad po vykusio pokalbio, kur dalyvavę ir Lietuvos geležinkelio atstovai, nebuvęs sušauktas valdybos posėdis dėl minėto susitarimo. Taip neva buvusi suklaidinta „Lampe & Schwartze K. G.“. Jai sumokėjus pinigus laivas „Venta“ sugrąžintas į Klaipėdą.

Teismai – ne užsieniečių naudai

Tai, kad Lietuvos geležinkeliai vykdė kai kurių Lietuvos jūrų laivininkystės skolų dengimą ir tiesioginę paskolintų lėšų kontrolę teismo nebuvo laikoma prisiimta atsakomybe už Lietuvos jūrų laivininkystės veiklą ir skolas. Taip Lietuvos geležinkeliai iš esmės kontroliavo tik savo laivininkystei suteiktą 3 mln. eurų sumą.

Teisme konstatuota, kad suteikdami tikslinę paskolą Lietuvos geležinkeliai siekė, kad Lietuvos jūrų laivininkystės laivams būtų nuimti areštai. Tokias paskolas sunkioje padėtyje atsidūrusiai laivininkystei suteikė ne tik geležinkeliai, bet ir „Smiltynės perkėla“, SEB bankas ir iš esmės ta pati „Lampe & Schwartze K. G.“.

Tuo metu, kai „Lampe & Schwartze K. G.“ dengė laivo „Venta“ skolą jis dar nebuvo niekam įkeistas. Todėl teismas nelaikė, kad Lietuvos geležinkelių veiksmai buvo kokie nors nesąžiningi. Be to, laivo įkeitimas jau buvęs numatytas prieš tai pasirašytoje laivininkystės ir Lietuvos geležinkelių sutartyje dėl paskolos.

Laivas „Venta“ dar nuo 2008 m birželio buvo įkeistas SEB bankui už suteiktą paskolą. Jo įkeitimas panaikintas Lietuvos geležinkelių naudai, kai šie siekdami stabilizuoti Lietuvos jūrų laivininkystės padėtį suteikė paskolą.

Lietuvos apeliacinis teismas nepakeitė Klaipėdos apygardos teismo sprendimo nuostatos, kad Lietuvos geležinkeliai neprivalo atlyginti jos dėl „Ventos“ vadavimo JAV patirtų nuostolių.

Pats laivas „Venta“ vienai užsienio kompanijai buvo parduotas 2016 m. liepą už 1,4 mln. JAV dolerių.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ penktadienį turėtų pervesti bent dalį 3 mln. eurų paskolos finansinių sunkumų kamuojamai „Lietuvos jūrų laivininkystei“.

Geležinkelių atstovas Vidmantas Gudas BNS patvirtino, kad ketvirtadienį geležinkeliai ir pagrindinis LJL kreditorius SEB bankas pasiekė žodinį susitarimą dėl paskolos sąlygų, kuriose numatyta, kad bankas turi perleisti vieno laivo pirminio įkeitimo teisę geležinkeliams.

„Su banku pasiektas žodinis susitarimas, o parašai turėtų būti sudėti rytoj ryte (penktadienį - BNS) ir jeigu viskas gerai, jau rytoj bus pradedami mokėti pinigai LJL“, - BNS sakė V.Gudas.

Jis kol kas negalėjo pasakyti, ar geležinkeliai iš karto perves visus 3 mln. eurų, ar paskolą suteiks dalimis.

Derybos dėl sutarties sąlygų su banku užtruko keletą dienų. Pati sutartis tarp LJL ir geležinkelių pasirašyta trečiadienį, tačiau reikėjo, kad jai pritartų ir SEB bankas.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė, kad „Lietuvos geležinkeliams“ už paskolą bus įkeistas šiuo metu JAV Filadelfijos uoste įstrigęs laivas „Venta“, kurį įmonė ketina parduoti.

Šiuo metu visi 5 LJL turimi laivai įkeisti didžiausiam įmonės kreditoriui SEB bankui, tačiau, pasak susisiekimo ministro patarėjo Ričardo Slapšio, bankas sutiko perleisti laivo įkeitimą.

„SEB sutinka pirminį „Ventos“ įkeitimą perleisti „Lietuvos geležinkelių“ naudai“, - BNS sakė R.Slapšys.

Jo teigimu, „Ventos“ balansinė vertė yra didesnė nei suteikiama 3 mln. eurų paskola.

V.Gudas BNS taip pat patvirtino, kad paskolos sutartis pasirašyta, tačiau nei jis, nei R.Slapšys teigė negalintys atskleisti sutarties sąlygų.

„Lietuvos geležinkeliai“ buvo vieninteliai atsiliepę į LJL kvietimą suteikti 3 mln. eurų paskolą. Paskolinti daugiau nei 20 mln. eurų skolų turinčiai LJL atsisakė valstybės įmonės „Lietuvos energija“, „Klaipėdos nafta“ bei Klaipėdos uostas.

Praėjusį penktadienį SEB bankas dar 9 mėnesiams - iki kitų metų balandžio - atidėjo LJL beveik 15 mln. eurų paskolų grąžinimo terminą.

Vėlesnis paskolos grąžinimo terminas leido stabdyti LJL bankroto procedūras - Klaipėdos apygardos teismas bylą nutraukė praėjusį penktadienį.

LJL akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Parduos laivus?

Finansinių sunkumų kamuojama „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ketina priimti sprendimus dėl galimybės parduoti likusius įmonei priklausančius laivus.

Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, kad rugpjūčio 27 dieną akcininkų susirinkime bus sprendžiama dėl „Vorutos“, „Romuvos“, „Deltuvos“ ir „Raguvos“ pardavimo. Laivo „Ventos“ pardavimui pritarta dar birželio viduryje.

Įmonės akcininkai taip pat spręs dėl „Ventos“ įkeitimo „Lietuvos geležinkeliams“ už 3 mln. eurų paskolą.

JAV Filadelfijos uoste mėnesiui įstrigęs skolose skendinčios bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivas „Venta“ šią savaitę turėtų išplaukti iš uosto, sako laivo kapitonas.

„Šiandien (pirmadienį - BNS) pradėjome iškrovą. Iškrovimas truks tris dienas“, - BNS informavo „Ventos“ kapitonas Olegas Semionovas.

Anot jo, dalis laivo krovinio - plieno gaminių - bus iškrauta Filadelfijos uoste, vėliau laivas plauks į Kanados Sorelio uostą, kur bus iškrauta likusi dalis krovinio.

Laivas „Venta“, kurį LJL ketina parduoti, buvo teismo antstolio žinioje, tačiau O.Semionovas patvirtino, kad šiuo metu visi trukdžiai dėl jo arešto panaikinti. Laivas Filadelfijos uoste buvo įstrigęs vieną mėnesį, jo padėtis iš 4 areštuotų LJL laivų yra geriausia - įgula turi maisto, vandens ir kuro atsargų vienam mėnesiui.

Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas pirmadienį LRT radijui sakė, kad jau esama susidomėjusių „Ventos“ pirkėjų - įmonės akcininkai birželį pritarė jo pardavimui.

Šiuo metu dėl skolų vis dar areštuoti keturi iš penkių LJL laivų, juose yra apie 70-80 jūrininkų. Be „Ventos“, Italijos Taranto uoste įstrigęs laivas „Romuva“, Senegalo Dakaro uoste - „Raguva“ bei Portugalijos Aveiro uoste - „Voruta“. Pastarojo laivo kapitonas Saulius Mačiukas BNS praėjusią savaitę teigė, kad išsprendus įmonės finansines problemas, laivas galėtų išplaukti per savaitę.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad dauguma laivuose esančių įgulos narių pareiškė norą grįžti į Lietuvą, tačiau pridūrė, kad iš JAV laivo norinčiųjų grįžti yra mažiau.

„Mūsų žiniomis, norinčiųjų grįžti yra daug, tik iš JAV mažiau, bet dauguma nori grįžti į Lietuvą. (...) Jei bus daugiau norinčių nei leistų limitai, kad būtų užtikrintas minimalus būtinas įgulos skaičius, tada laivo savininkas turi užtikrinti, kad būtų pakeista įgula, kad būtų nuskraidinta kita įgula, pakeisti tie žmonės. Tai turi vykti sklandžiai, o ne chaotiškai“, - pirmadienį LRT radijui kalbėjo L.Linkevičius.

Pasak jo, du iš „Ventos“ laive esančių ir grįžti į Lietuvą norinčių įgulos narių neturi JAV vizos, tad pagal įstatymus juos turėtų lydėti pareigūnai, o palydą finansuoti turėtų pati LJL.

Su kitų laivų atstovais BNS pirmadienį nepavyko susisiekti.