„Šiais metais abiturientų skaičius, norinčių siekti aukštojo mokslo, nuo pernykščių metų skiriasi nedaug. Šiais metais prašymus pateikė 13,2 tūkst. šių metų laidos abiturientų“, – teigė P. Žiliukas.

Kur kas daugiau šiais metais geresnių abiturientų išvažiuoja į užsienį.

Į valstybės finansuojamas vietas šiemet stoja 2 tūkst. mažiau abiturientų. Pasak P. Žiliuko, kaltas ne tik prastai išlaikytas matematikos egzaminas.

„Yra žymiai daugiau veiksnių, kurie veikia. Matematika, be abejo, nepridėjo didesnių [stojančiųjų] skaičių, bet jos įtaka yra 2–3 proc. Iš šiemet pateikusių prašymus 62 proc. tenkina valstybės finansuojamų vietų reikalavimus. Pernykščiai metai mus palepino – buvo arti 75 proc., bet kasmetė norma yra maždaug 65 proc. Vėl atsivėrė Europos valstybių sienos, tad šiais metais kur kas daugiau geresnių abiturientų išvažiuoja į užsienį“, – teigė P. Žiliukas. 

Į universitetus šiemet stojo daugiau informatiką norinčių studijuoti abiturientų nei pernai. Taip pat padaugėjo ir ugdymo mokslus pasirinkusių.

„Tradicijos kasmet per daug nekinta. Kolegijų sektoriuje jau kelis metus iš eilės visiškai tas pats dešimtukas pagal populiarumą: verslo ir viešoji vadyba, sveikatos mokslai, inžinerijos, socialiniai mokslai. Universitetų sektoriuje pokyčiai įvyko, bet irgi ne ties pirmomis eilutėmis: socialiniai mokslai, sveikatos mokslai, verslas ir viešoji vadyba ir į ketvirtą vietą patenka informatikos mokslai, šiemet šitoje srityje pastebimas augimas. Inžinerija netoli pernykščių skaičių ir menai šiemet populiaresni. Ugdymo mokslai gana populiarūs, turbūt turėsime didesnius skaičius įstojusių į specialiosios pedagogikos programas, pradinio ugdymo ir lietuvių kalbos“, – vardijo P. Žiliukas.

Energetikos, žemės ūkio ir pedagogikos sričių studijas pasirinkusieji šiais metais buvo viliojami stipendijomis. Būsimų pedagogų tokiu būdu pritraukti pavyko.

„Kalbant apie inžinerijos studijas pastebimo poveikio kol kas nėra, nes turbūt daug anksčiau reikėtų rinkodaros ir reklamos. Pedagogikos studijas šiemet rinkosi daugiau abiturientų. Šiemet stipendijos skiriamos tik prioritetinėms specializacijoms ir jos veikia“, – komentavo P. Žiliukas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valstybei dar teks imtis radikalių skatinimo priemonių, nes mokytojų stygius gali būti labai didelis.

Pedagogo profesiją galima įgyti trimis būdais. Vienas jų – pabaigus bakalauro studijas pereiti metus laiko trunkančią mokytojų programą.

„Stipendijų politika prasidėjo neseniai ir baigusių [studijas] dar nėra. Nepamirškime, kad yra trys mokytojų rengimo keliai. Pirmasis – stoti į pirmosios pakopos bakalauro studijas, kitas kelias – įstojus į bet kurias kitas studijas rinktis pedagogiką kaip specializaciją (gretutinės studijos). Turint bakalauro laipsnį yra vienerių metų mokytojų programos, skirtos įgyti mokytojo profesiją. Ten turbūt susilaukia daugiau studentų. O štai, kad pirmąją pakopą pradėtų nuo pedagogikos, turbūt dar reikės ne vienerių metų, kad šitie skaičiai radikaliai pasikeistų. Manau, kad valstybei dar teks imtis radikalių skatinimo priemonių, nes mokytojų stygius gali būti labai didelis“, – samprotavo LAMA BPO vadovas.

Pasak jo, šviesti jaunimą apie profesijas reikia dar progimnazijoje, o gal ir dar anksčiau, nes atėjus laikui rinktis, kokius egzaminus laikyti, reklamuoti profesijas būna per vėlu.

„Čia jau gana įsisenėjusi bendrojo ugdymo problema. Turbūt rinkodaros ir profesijų reklama turėtų prasidėti progimnazijos laikmečiu. Kai jau renkamasi valstybinius brandos egzaminus, matome, kad skaičiai vis kasmet panašūs. Jeigu susumuoti šiemet stojančių į informatikos ir inžinerijos mokslus, tai mes turime apie 1,5 proc. augimą, bet šiemet labiau pasisuko informatikos naudai. Galbūt inžinerijoje elektronika išlaikys pozicijas, gal dar viena kita kryptis. Reikia labai stiprinti profesinį orientavimą ankstyvesniu laikotarpiu, kas daroma daugelyje Vakarų valstybių“, – kalbėjo P. Žiliukas.

Papildomas priėmimas skirtas tiems, kurie neapskaičiavę savo galimybių nepajėgia įstoti į norimas studijas. Taip pat papildomame priėmime dalyvauja persigalvoję abiturientai.

„Kai kurie neapsiskaičiuoja savo galimybių ir surašo pageidavimus, į kuriuos nėra pajėgūs įstoti. Svarbi dalis ir stojančiųjų, kurie pabandė Vakaruose, bet persigalvojo arba nepavyko ir nutarė vis dėlto likti studijuoti Lietuvoje. Papildomas priėmimas truks ganėtinai trumpai – prasideda rugpjūčio 3 d. ir truks tik kelias dienas. Visi procesai ir sutarčių pasirašymai vyks iki žolinių“, – sakė P. Žiliukas.

Anot Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), tai yra beveik 2 tūkst. daugiau nei pernai.

Studijuoti universitetuose gavo 12 tūkst. 122 jaunuoliai, kolegijose – 10 tūkst. 149.

Kvietimų į valstybės finansuojamas ir su studijų stipendijomis numatytas vietas gavo 13 tūkst. 654 asmenys: 9226 – universitetuose, 4428 – kolegijose.

Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesta 8617 stojančiųjų: universitetuose – 2896, kolegijose – 5721.

Per pagrindinį priėmimą LAMA BPO šiemet sulaukė per 29 tūkst. asmenų prašymų studijuoti.

„Per susitikimą ministrui bus detaliau pristatyti pirmojo priėmimo etapo rezultatai. Pažymėtina, kad tai dar nėra galutiniai duomenys, nes bus skelbiamas ir antrasis etapas“, – BNS sakė ministro atstovas spaudai Kęstutis Butvydas.

Jo teigimu, preliminarūs priėmimo duomenys rodo, kad norinčiųjų studijuoti Lietuvoje – daugiau nei įprastai.

„Preliminarūs priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenys rodo, kad tos pesimistinės nuotaikos, atsiradusios ir po matematikos valstybinio brandos egzamino, nepasiteisino. Rezultatai yra išties geri, norinčiųjų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose yra daug, jų skaičius jau viršija pastarųjų metų rodiklius“, – sakė švietimo ministro atstovas.

Jis pridūrė, kad per susitikimą taip pat ketinama aptarti preliminarius priėmimo į profesines mokyklas rezultatus, jie, anot K. Butvydo, taip pat viršija praėjusių metų rodiklius.

„Tai rodo pavykusius sisteminius pokyčius, kurie jau buvo pradėti ir toliau yra sėkmingai tęsiami“, – tvirtino K. Butvydas.

Pagrindinis – pirmasis – priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas baigėsi antradienio vidurdienį. Vien iki pirmadienio popietės sulaukta beveik 28 tūkst. stojančiųjų pageidavimų.

Valstybė šiemet ketina finansuoti 16,5 tūkst. pirmakursių studijas: 10,3 tūkst. – universitetuose, 6,2 tūkst. – kolegijose. Tai 25 proc. daugiau nei buvo numatyta pernai.

Iki pirmadienio 15 val. sulaukta beveik 28 tūkst. stojančiųjų pageidavimų, BNS informavo asociacijos atstovė spaudai Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė.

Anot jos, suskaičiavus rezultatus, kvietimus studijuoti planuojama išsiųsti šeštadienį.

Valstybė šiemet ketina finansuoti 16,5 tūkst. pirmakursių studijas: 10,3 tūkst. – universitetuose, 6,2 tūkst. – kolegijose. Tai 25 proc. daugiau nei buvo numatyta pernai.

Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti nuo rugpjūčio 24-osios iki rugpjūčio 26-osios.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimui, nuo rugpjūčio 28-osios iki rugpjūčio 31-osios, norintieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomame priėmime.

Į valstybės finansuojamą studijų vietą galės pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį.

Šiuo laikotarpiu taip pat numatytas motyvacijos vertinimas tiems, kurie jame nedalyvavo pagrindinio priėmimo metu. Kvietimų studijuoti po papildomo priėmimo stojantieji sulauks rugsėjo 4 dieną.

Šiemet minimalus konkursinis balas stojant į valstybės finansuojamas vietas universitetuose turi būti ne mažesnis kaip 5,4, į kolegijas – 4,3.

Abiturientai, pretenduojantys stoti į valstybės finansuojamas vietas, turi būti išlaikę mažiausiai tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) bei matematikos. Visų jų minimali išlaikymo riba – 16 balų, išskyrus stojantiems į menų studijų krypčių grupės studijų programas, kuriems matematikos egzamino laikyti nereikia.

Skaičiuojamas bus ir mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkis. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, bus ne mažesnis negu septyni, į kolegijas – ne mažesnis negu šeši.

Šiemet bendrą priėmimą vykdo 17 universitetų ir 19 kolegijų.

„Kol kas nežinome tik VGTU minimalaus konkursinio balo, kitų universitetų skaičiai yra aiškūs (konkursinis balas – 5, 4), VDU dar turi abejonę dėl papildomų balų stojantiems į Žemės ūkio akademiją. Visų kitų universitetų balai jau yra aiškūs“, – informavo LAMA BPO prezidentas profesorius Pranas Žiliukas, akcentuodamas, kad privačių universitetų minimalus konkursinis balas į valstybės nefinansuojamas vietas skirsis.

Visgi LAMA BPO prezidentas akcentuoja, kad valstybinės kolegijos bendro sutarimo dėl minimalaus konkursinio balo į valstybės nefinansuojamas vietas greičiausiai neturės.

„Kolegijos vis dar svarsto, ten vaizdas yra žymiai margesnis, ten ir privačių stambių kolegijų yra daug. Šiandien nedrįsčiau sakyti, kad galutinis variantas aiškus“, – teigė P. Žiliukas, akcentuodamas, kad dauguma kolegijų dar nenusprendė, kokį minimalų konkursinį balą į valstybės nefinansuojamas vietas taikyti ir kaip jį skaičiuoti.

VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Dovilė Ulinskaitė Eltai patvirtino, kad universitetas vis dar svarsto, ar stojantiems į valstybės nefinansuojamas vietas nustatyti 5,4 balo siekiantį minimalų balą, ar taikyti jį žemesnį, kaip buvo daroma ir praeitais metais.

„Šiuo metu sprendimo neturime, nes kaip tik studijų rektorius, prorektorius diskutuoja ir kiti rektorato nariai diskutuoja, koks jis turėtų būti ar išlaikyti 5,4, kaip į valstybės finansuojamą vietą, ar truputį pažeminti, kaip praeitais metais padarėme“, – informavo D. Ulinskaitė.

„Tikrai dar galutinės informacijos neturiu, nes dar nėra nustatyta, stengsimės, kaip liepia Mokslo ir studijų įstatymas iki birželio 1 dienos jį nusistatyti ir pasitvirtinti“, – pridūrė ji.

Per papildomą priėmimą į aukštąsias Lietuvos mokyklas prašymus studijuoti užpildė 6291 stojantysis, pakvietimų sulaukė beveik pusė.

Papildomame priėmime studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 755 stojantieji, valstybės nefinansuojamose – 2648 stojantieji, trečiadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Pakviestieji studijuoti rugpjūčio 13–14 dienomis turės pasirašyti sutartis aukštosiose mokyklose.

Šiemet bendrajame priėmime dalyvauja 43 aukštosios mokyklos. Preliminariai valstybė finansuos daugiau kaip 14 tūkst. pirmakursių studijas.

Daugiausiai abiturientų šiemet renkasi socialinius ir medicinos mokslus.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, iš šiuo metu 29,2 tūkst. užsiregistravusiųjų stoti, beveik 40 proc. renkasi socialinius mokslus, o ketvirtadalis - su medicina susijusius mokslus, pranešė LNK televizijos žinios.

„Natūralu, geri atlyginimai, įsidarbinimo galimybės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra labai geros. Reikia pripažinti, ir kokybė mūsų rengiamų medikų yra gera“, - teigė asociacijos atstovas, VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.

Pasak jo, studentai vis atsakingiau renkasi studijas, tad ir tarp socialinių mokslų vadyba nebėra populiariausia.

Skaičiuojama, kad šiemet stojančių į aukštąsias mokyklas bus 5-6 proc. mažiau nei pernai.

Šiemet per pagrindinį priėmimą motyvacijos testą, reikalingą stojant į švietimo ir ugdymo krypčių studijų programas, laikė 900 asmenų - pusantro šimto mažiau nei pernai.

Daugumos - daugiau kaip puspenkto šimto - laikiusių motyvacija įvertinta maksimaliai - dviem balais, vieną balą gavo beveik 400, nulį - apie pusšimtis stojančiųjų, BNS pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Motyvacijos vertinimas yra privalomas pretenduojant į pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas, išlaikius motyvacijos vertinimą prie konkursinio balo pridedamas vienas ar du papildomi balai. Jei stojantysis atvyksta į motyvacijos vertinimą, bet gauna nulį balų, jis gali pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą, jam tiesiog nebus pridėta balų. Jei stojantysis neatvyksta į motyvacijos vertinimą, pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą jis jau nebegali.

Šiemet bendrąjį priėmimą sudaro pagrindinis (I ir II etapai) ir papildomas priėmimai.

Pagrindinio priėmimo prašymai teikiami ir koreguojami LAMABPO informacinėje sistemoje iki liepos 18 dienos 15 valandos. Liepos 23 dieną stojantysis galės gauti vieną kvietimą studijuoti universitete ar kolegijoje: valstybės finansuojamoje, valstybės nefinansuojamoje su studijų stipendija arba valstybės nefinansuojamoje vietoje.

Pagrindinio priėmimo antrajame etape nebus galima įtraukti naujų pageidavimų ar keisti finansavimo pobūdžio, bus galimybė tik koreguoti pirmojo etapo prašyme nurodytų pageidavimų eiliškumą. Tuo metu per papildomą priėmimą bus galima įtraukti naujus pageidavimus, taip pat jame galės dalyvauti ir tie, kurie nedalyvavo pagrindiniame priėmime.

Stojantieji, papildomo priėmimo metu pasirinkę pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas, galės laikyti motyvacijos vertinimą rugpjūčio 8 dieną.

Šiemet priėmime dalyvauja 43 aukštosios mokyklos. Preliminariai valstybė finansuos daugiau kaip 14 tūkst. pirmakursių studijas.

Prašymus studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose jau pateikė daugiau kaip 20 tūkst. stojančiųjų, dažniausiai pirmu numeriu jie rinkosi socialinius mokslus.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informuoja, kad informacinėje sistemoje jau užsiregistravo daugiau nei 27 tūkst. stojančiųjų, iš jų daugiau nei 20 tūkst. užpildė savo pagrindinio priėmimo prašymo pageidavimus.

„Pernai bendrajame priėmime dalyvavo beveik 35 tūkstančiai stojančiųjų. Tikėtina, kad šiemet šis skaičius sieks 33 tūkstančius. Taigi, jau gauta beveik du trečdaliai stojančiųjų prašymų“, - teigia LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas.

Pagal prašymuose nurodomą pirmą pageidavimą populiariausi tradiciškai yra socialiniai mokslai (40 proc. universitetuose ir 38 proc. kolegijose), toliau pagal populiarumą rikiuojasi biomedicinos mokslai (23 proc. universitetuose ir 27 proc. kolegijose), technologijos mokslai (12 proc. universitetuose ir 24 kolegijose), menai (po 9 proc.), humanitariniai mokslai (8 proc. universitetuose ir 1 proc. kolegijose) ir fiziniai mokslai (taip pat atitinkamai 8 proc. ir 1 proc.).

Universitetinės studijos šiais metais, kaip ir praėjusiaisiais, yra populiaresnės nei koleginės. Stojantieji nurodė 70 612 pageidavimų studijuoti universitetuose ir 43 359 – kolegijose.

LAMA BPO administracija ragina stojančiuosius suskubti pristatyti visus reikalingus dokumentus. Į LAMA BPO duomenų tvarkymo punktus, veikiančius visoje Lietuvoje, brandos atestatą privalo pristatyti tie stojantieji, kurie bendrąjį išsilavinimą įgijo iki 2010 metų. Į LAMA BPO punktus atvykti ir pristatyti dokumentus, pagrindžiančius sporto pasiekimus, kviečiami ir sportininkai: sporto nacionaliniai ir tarptautiniai pasiekimai įskaičiuojami į konkursinius balus stojantiesiems į sporto ir sporto pedagogikos studijų programas. Šiuose punktuose laukiami ir stojantieji, išsilavinimą įgiję užsienio šalių institucijose, baigę tarptautinio bakalaureato diplomo programą, išeivijos ir lietuvių kilmės vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Jei jie ne mažiau kaip trejus metus yra gyvenę užsienyje, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis 8–12 klasėje, prie konkursinio balo pridedamas 1 papildomas balas.

Primenama, kad stojantieji, kurie mokyklą baigė nuo 2010-ųjų, savo brandos atestato duomenis iš Švietimo informacinių technologijų centro turi įkelti patys.

„Tereikia savo prašyme pasirinkti skyrelį „Atestatas ir pažymos“ ir atsidariusiame lange paspausti mygtuką „Įkelti/atnaujinti“. Savo brandos atestatus jau įkėlė 6 690 stojančiųjų, vidurinį išsilavinimą įgijusių po 2010 m. Šių metų abiturientai savo duomenis tokiu pat būdu turės įkelti kai jau turės išduotą brandos atestatą – po liepos 10 d.“, - nurodo bendrojo stojimo organizatoriai.

Bendrojo priėmimo prašymai teikiami ir koreguojami tik internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje iki liepos 21 dienos 17 valandos.

Tūkstančiai abiturientų nuo pirmadienio save galės vadinti studentais. Visi, kurie gavo pakvietimą žinių semtis kažkurioje aukštojoje mokykloje, studijų sutartį skubėjo pasirašyti jau pirmąją dieną.

Šeštadienį paskelbus bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmo etapo rezultatus ne visi abiturientai galėjo džiaugtis: beveik 2,5 tūkst. jų neįstojo į jokį universitetą ar kolegiją, bet galės laimę bandyti iš naujo. Kaip šioje loterijoje pasisekė kauniečiams?

Koją pakišo anglų kalba

Dienraščio kalbinti Kauno šimtukininkai sakė dar prieš egzaminus abejoję, kad jų pasirinktos Lietuvos aukštosios mokyklos jiems gali užtrenkti duris ar paprašyti susimokėti už studijas. Kiek mažiau savimi pasitikėjo savo studijų planus su svetimomis valstybėmis siejantys jaunuoliai – kai kuriuos jų iš užsienio pasiekusios žinios patvirtino nuogąstavimus.

Trys šimtukai atestate Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos absolvento Vytauto Pečiukėno negelbėjo. Chemijos studijas Anglijoje vaikinui teks atidėti iki kitų metų. Šiuos mokslo metus jis praleis kaip Vilniaus universiteto studentas.

"Lietuvoje įstojau be problemų, bet čia chemijos mokysiuos greičiausiai tik vienus metus. Bandysiu stoti mokytis užsienyje dar kartą", – sakė V.Pečiukėnas, praėjusią savaitę pasaulinėje chemijos olimpiadoje pelnęs sidabro medalį.

Kaunietis mano, kad užsienio aukštosios mokyklos slenksčio neįveikė dėl mokslinės anglų kalbos spragų. Jos išryškėjo per privalomąjį interviu. "Trūko pasirengimo", – spėjo V.Pečiukėnas.

Sutapo pasirinkimas

Keli šiųmečiai abiturientai, iš egzaminų gavę po tris šimtukus, rudenį veikiausiai susitiks bendrose paskaitose. Ir Kauno "Ąžuolo" katalikišką gimnaziją baigęs Tautvydas Punis, ir KTU gimnazijos absolventas Ringaudas Palubinskas pasirinko medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Gali būti, kad prie jų prisijungs ir dar dvi buvusios KTU gimnazistės Karolina Zakarauskaitė bei Martyna Petrulytė, dar svarstanti galimybę medicinos mokytis ne Kaune, bet Nyderlanduose.

Ne vienas jų apsidrausdamas galvojo ir apie atsarginius studijų variantus. "Prašyme prirašiau kelis: medicina, odontologija Kaune, medicina Vilniuje", – vardijo T.Punis ir  pridūrė, kad jį taip pat domino inžinerija.

Laukdamas egzaminų rezultatų kaunietis nerimavo tik dėl lietuvių kalbos egzamino įvertinimo. "Tik jis man galėjo būti pagrindinė kliūtis įstoti į valstybės finansuojamą vietą", – svarstė T.Punis. Dėl gerų balų iš kitų dalykų jis buvo garantuotas.

Vaikinas pasakojo, kad dauguma jo pažįstamų įstojo ten, kur nori. Kai kuriems nepasisekė dėl jų pačų kaltės – laikų neįvykdė kai kurių stojimo procedūros punktų.

Gali prarasti vietą

Šįmet studijuoti šalies aukštosiose mokyklose pageidauja beveik 40 tūkst. abiturientų, t.y. beveik 4 tūkst. mažiau nei pernai. Studijuoti valstybės finansuojamose vietose pakviesta 14,7 tūkst., patiems už studijas mokėti reikės beveik 18 tūkst. asmenų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) atstovė spaudai Aldona Steponavičiūtė priminė, kad studijų sutartys bus pasirašomos  iki rugpjūčio 2 d. Nurodytu laiku nepateikus universitetui reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti bus anuliuotas.

"Kiekviena aukštoji mokykla turi savo tvarką, todėl abiturientai turėtų nepamiršti ir apsilankyti universitetų interneto svetainėse, kad sužinotų bendrą priėmimo tvarką, kokius dokumentus su savimi atsinešti", – dalijo patarimus būsimiems studentams A.Steponavičiūtė.

Antroji galimybė

Tie, kurie pirmuoju etapo negavo jokių kvietimo, turi galimybę pasinaudoti antruoju stojimo etapu – jis vyks nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 5 d. (imtinai). Abiturientai gali pretenduoti ir į valstybės finansuojamą, ir nefinansuojamą vietas.

"Antrajame pagrindinio priėmimo etape galioja tas pats įregistruotas prašymas. Naujų studijų programų moksleiviai negali įtraukti, tačiau gali pakeisti pageidavimų eiliškumą", – aiškino LAMA BPO atstovė.

Jei abiturientas gavo valstybės finansuojamą vietą universitete, tačiau nenori ten studijuoti, antrajame etape jis gali pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamą vietą.
Abiturientai, kurie nespėjo per pirmąjį etapą į aukštąsias mokyklas pateikti savo prašymo, dalyvauti antrajame etape taip pat negalės, turės laukti papildomo priėmimo, kuris prasidės rugpjūčio 9, o baigsis 12 d.

Už registraciją teks susimokėti

Vykstant pasirašyti sutarties su aukštąja mokykla kandidatai turi atsinešti šiuos dokumentus:

pasą arba asmens tapatybės kortelę;

dokumentinę nuotrauką;

brandos atestatą ir jo priedą (priedai, papildomai laikyti ar perlaikyti egzaminai ir t.t.);

jei vidurinis išsilavinimas įgytas ne Lietuvos Respublikoje, pateikiami Studijų kokybės vertinimo centro išduoti dokumentai;

jei baigta aukštesnioji arba aukštoji mokykla, pateikiama diplomo kopija. Taip pat visi kiti papildomus profesinį ar aukštąjį išsilavinimą liudijantys dokumentai;

registracijos mokesčio kvitą – 120 litų, įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas – mokesčio už mokslą kvitą;

dokumentą (-us), patvirtinantį pavardės keitimą (originalą), jei ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde;

tarptautinių ir šalies olimpiadų arba konkursų I–III vietų laimėtojai – tai įrodančius dokumentus, už kuriuos buvo skirta papildomų balų;

tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimo sertifikatą;

jei pakviestas studijuoti asmuo pats negali atvykti į sutarčių pasirašymą, sutartis su universitetu gali būti pasirašyta ir įgalioto asmens. Šie asmenys, įforminant priėmimą ir pasirašant studijų sutartį, privalo turėti notaro patvirtintą įgaliojimą;

visus kitus dokumentus, kuriuos stojantysis nurodė pildydamas prašymą LAMA BPO sistemoje.