Laužai liepsnoja ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato, o kiek vėliau turėtų būti uždegti ir Nepriklausomybės aikštėje, kur numatyta Sąjūdžio valanda.

Vakare Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose vyks koncertas visuomenei, Koncertas „In memoriam“ vyks ir Šv. Jonų bažnyčioje.

Minia būriavosi prie netoli televizijos bokšto esančio memorialo Sausio 13-osios aukoms, joje buvo ir prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia.

Jie bei kiti žmonės ant memorialo dėjo gėles, uždegtas žvakes, per aukų pagerbimo ceremoniją skambėjo patriotinės dainos, per ekraną buvo rodomi 1991 metų sausio įvykių archyviniai kadrai.

Nebuvo metų, kad nebūtume čia sudalyvavę.

Kino ir televizijos režisierė Venesa Urbienė pasakojo, kad 1991 metais gyveno netoliese ir vis ateidavo pas budėjusiuosius prie televizijos bokšto, atnešdavo sumuštinių. Tuo metu ji laukėsi dukros.

„Daug mūsų buvo, ir šeimos narių, ir draugų. (...) Mano vyresnioji dukra irgi čia dalyvavo – ji gimė po dviejų mėnesių“, – BNS sakė moteris.

Pasak jos, sausio 13-ąją ji su artimaisiais buvo ir prie televizijos bokšto, ir prie parlamento, o tąnakt nuo sovietų nukentėjo jos brolis.

V. Urbienė teigė vis atvykstanti, kad prisimintų šiuos įvykius.

„Nebuvo metų, kad nebūtume čia sudalyvavę“, – sakė ji.

Medicinos srityje dirbančiai Indrei Blaževičiūtei tuo metu buvo 13 metų, per to meto įvykius ji liko namuose.

„Mano mama irgi dirbo medicinoje ir tada iškvietė medikus, aš likau namie viena. Pro langus mačiau, kad prasidėjo šaudymai, mirgėjimai, tie garsai visi. (...) Prisimenu, kaip kampe tupėjau, nes tėtis vežė mamą į darbą ir liepė niekur neiti prie langų arti“, – BNS pasakojo moteris.

„(Tokiomis dienomis – BNS) sukyla labai atmintyje tos emocijos“, – pridūrė ji.

81-ių pensininkas Kazimieras Šveikauskis, taip pat budėjęs prie bokšto 1991 metais, sakė, jog tuo metu niekas netikėjo, kad Lietuvai pavyks iškovoti laisvę.

„Prisimenu visus šitus laikus. Džiaugiamės, kad viskas išėjo mūsų laimei“, – BNS teigė jis.

Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje – taip pat degs atminimo laužai, vyks tradiciniai bėgimai, bus rodomi filmai.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniai daliniai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Tada žuvo 14 žmonių, o daugiau nei tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Kauno vienuolyno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje tarnaujantis kunigas R. Taučius rinkimų naktį socialiniuose tinkluose sukėlė audrą viešai parašęs, jog geriausias siūlymas – V. Matijošaitį sudeginti ant XIII amžiaus laužo.

„Nebuvo nei grasinimas. Aš daugiau mėgstantis pajuokauti, bet niekada nėra tokios minties grasinti žmogui, nes tikrai nedera. Bet tikrai, pasidavęs rinkimų rezultatų sukeltoms emocijoms, neapgalvotai pajuokavau“, – pasiteisinimus dėstė kunigas R. Taučius.

Pranciškonų vadovybė liepė kunigui viešai atsiprašyti.

„Man kaip kunigui, vienuoliui, apskritai tikinčiam žmogui taip elgtis nedera. Nuoširdžiai atsiprašau tiek mero, tiek tų, kuriuos mano komentaras papiktino ir nuliūdino. Esame nusidėjėliai, reikia atsiversti mums visiems“, – toks buvo kunigo atsiprašymas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pranciškonų vadovybė tokį pasisakymą vertina griežtai.

„Mes turime atspindėti tą mylinčią bažnytinę visuomenę, tad nesuvokiama net protu, kaip galima išreikšti būtent tokius žodžius“, – komentavo Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras Evaldas Darulis.

Kunigas sako, kad per aštriai sureagavo į rinkimų rezultatus.

„Stebėdamas bendrai, kas vyksta politinėje situacijoje, kaip įvyko savivaldybės rinkimai, kaip formuojasi, grynai, va, taip kritiškai vertinau pačių rinkimų eigą“, – sakė kunigas R. Taučius.

Į kunigo komentarą sureagavo ir V. Matijošaitis.

Nei šiam kunigui, nei kitiems Bažnyčios tarnams nesu niekuo nusidėjęs.

 

„Nei šiam kunigui, nei kitiems bažnyčios tarnams nesu niekuo nusidėjęs. Per aštuonerius metus nemažai bažnyčių atnaujinta, įrengtas pastatų apšvietimas, kad jos būtų iš tolo matomos ir puoštų mūsų miestą tamsiu paros metu. Tikiuosi, kad šis jauno žmogaus leptelėjimas buvo netyčinis ir nieko blogo nelinkintis, o klysti – žmogiška. Nemėgstu politikuoti pats, todėl nuoširdžiai linkiu neužsiimti tuo ir dvasininkams“, – toks buvo Kauno mero V. Matijošaičio komentaras. 

„Dvasininkai politiniais klausimais galbūt net ir neturėtų kalbėti, nebent tarpusavyje. Bet taip viešai reikšti savo nuomonę, kuri galėtų turėti įtaką, ypač jei dar ta kalba yra agresyvi, manau, apskritai tai neatspindi mūsų kaip dvasininkų pašaukimo“, – kalbėjo E. Darulis.

Gyventojai į kunigo pasisakymą reaguoja skirtingai.

„Man nepatinka, nehumaniška, ypač kunigui“, – teigė kalbinta moteris.

„Visi turime teisę į laisvą nuomonę, bet jei ji yra grindžiama neapykanta, tada gal geriau susilaikyti nuo tokių žodžių“, – sakė kita pašnekovė.

„Manau, savo nuomonę kiekvienas gali pasakyti. Tik ne visiems ta nuomonė patinka“, – kalbėjo moteris.

„Be abejo, blogai vertinu. Nėra už ką jį deginti iš tikrųjų“, – savo nuomonės neslėpė vyras.

Kunigo komentaras apie mero sudeginimą užkliuvo ir teisėsaugai.

Feisbuko nuotr.

„Gauta informacija, jog policijos pareigūnai socialiniuose tinkluose pastebėjo, jų nuomone, nederamo pobūdžio informaciją, komentarą. Ir ši informacija buvo užfiksuota. Dabar tikslinamos įvykio aplinkybės“, – informavo Klaipėdos policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba savo suvestinėse apie sausio 24-osios įvykius, į kuriuos teko vykti, informuoja, kad 19.54 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta apie jaunuolių ant geležinkelio bėgių sukurtą laužą ir iš ten girdimus sprogimus.

Kauno policijos atstovė šią informaciją buvo linkusi papildyti tuo, kad tai buvo pasivaikščioti išėjusio pilietiško vyro pranešimas.

Skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą, jis teigė, kad viskas vyksta ant geležinkelio bėgių, nutiestų per tiltą, esantį ties R. Kalantos gatve – Kauno jachtklubo link. Ir, kad jau buvo du sprogimai šioje kažkokių jaunuolių „pramogos“ vietoje.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, kalbėta apie geležinkelio atšaką, kuria važiuoja krovininiai traukiniai, tarp jų – ir į Kaliningradą.

Ugniagesiai gelbėtojai praneša buvę nurodytoje vietoje po devynių minučių. Panašu, kad juos išvydę, „pramogautojai“ pabėgo, kas tik įrodo, jog jie suprato savo veiksmų pavojingumą.

Netrukus konstatuota, kad jie buvo sukūrę laužą iš knygų ir purškiamų dažų balionėlių, kurie ir sproginėjo nuo karščio. Ugniagesių gelbėtojų suvestinėse akcentuojama, kad sprogus šiems balionėliams, dažais aptaškyti bėgiai.

Šis laužas likviduotas apie 20.06 val. Ir, kaip teigiama ugniagesių gelbėtojų suvestinėje, apie incidentą informuotas „Lietuvos geležinkelių“ budėtojas.

"Lietuvos geležinkelių“ atstovė portalui kauno.diena.lt patikslino, kad incidentas įvyko tarpstotyje Rokai – Palemonas. "Atlikus vertinimą nustatyta, kad dėl šio incidento „Lietuvos geležinkeliai“ nuostolių nepatyrė", - teigiama jos atsiųstame įvykio aplinkybių patikslinime. 

Apie tai, kad nesulaukė dėl šio įvykio jokių pretenzijų iš „Lietuvos geležinkelių“,  portalui kauno.diena.lt teigė ir Kauno policijos atstovė. Todėl, anot jos, dėl šio įvykio nepradėtas joks tyrimas.

Tačiau "Lietuvos geležinkelių" atstovė, savo ruožtu, priminė, kad geležinkelis yra padidinto pavojaus zona, todėl vaikščioti bėgiais, ant jų būti ar kirsti juos neleistinose vietose yra draudžiama. Pavojinga geležinkelio zona yra laikomi ir 2,5 metrai nuo geležinkelio kelio kraštinio bėgio, todėl vaikščiojimas čia taip pat draudžiamas.

Apie tai, kad Laisvės alėjoje – prie buvusio kino teatro „Laisvė“ tokiu būdu pramogauja trys asmenys, Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie 2 valandą.

Skambinantieji teigė, kad ši langus daužanti trijulė susikūrė laužą prie pat pagrindinio įėjimo į minėtą buvusio kino teatro pastatą. O šiai orgijai vadovauja dėl panašių išpuolių jų galvos skausmu jau tampantis kaimynas.

Į Laisvės alėją pasiųsti policijos patruliai bei ugniagesiai gelbėtojai nusikaltimo vietoje nutvėrė tik vieną, kaip teigta jų pranešimuose iš įvykio vietos, neaiškaus gymio žmogų. Belieka daryti išvadą, kad toks jis buvo murzinas.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Konstatuota, kad šis neblaivus asmuo ant minėto pastato laiptų degina šakas metalinėje statinėje.

Šis improvizuotas laužas skubiai užgesintas. O minėtą asmenį išsivežė policijos pareigūnai.

Policijos atstovė portalą kauno.diena.lt informavo, kad šiam 40-mečiui buvo nustatytas lengvas – 0,84 prom. girtumas ir surašytas protokolas dėl dviejų administracinių nusižengimų – alkoholio vartojimo viešoje vietoje ar pasirodymo joje išgėrus bei nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Remiantis pritaikytų minėtų Administracinio nusižengimo kodekso straipsnių dalimis, abiem atvejais konstatuoti pakartotiniai pažeidimai vienerių metų bėgyje, už ką šiam asmeniui jau gresia baudos nuo 30 iki 240 eurų bei įpareigojimas dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

Ugniagesiai gelbėtojai, savo ruožtu, linkę priminti, kad deginti laužus mieste yra draudžiama. O deginti šakas ar kitus nekenksmingus daiktus metalinėse statinėse galima, tik laikantis saugaus atstumo nuo pastatų. Jis turi būti ne mažesnis kaip šeši metrai.

Portalo kauno.diena.lt fotografui šiandien lankantis aprašytos nakties orgijos vietoje, iš savo buveinės, esančios tarpuvartės, vedančios link buvusio kino teatro „Laisvė“, rūsyje, išlindo taip pat įtartinos išvaizdos asmuo, prisistatęs šios vietos apsaugininku. Jis teigė, kad panašūs įvykiai, kuriuos lydi net muštynės ir panų klyksmai, pastaruoju metu čia vyksta beveik kiekvieną vakarą. Esą šis apleistas pastatas bei jo prieigos yra virtę asmenų, kuriems naktimis nesimiega, orgijų vieta.

Antradienį prieš pietus, apie 11 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje kilo incidentas – vienoje kameroje liepsnojo medinis stalo paviršius. Pareigūnai pamatė šį vaizdą per stebėjimo kameras.

Ugnis labai greitai buvo užgesinta. Pareigūnai į atskiras kameras perkėlė du prieš tai kartu laikytus vyrus.

Vienas jų – 30-metis ukrainietis. Jis pirmadienio naktį Klaipėdoje, Taikos prospekte, policininkų nutvertas vairuojantis automobilį „Opel Zafira“ neblaivus. Pareigūnai užfiksavo 1,56 prom. girtumą ir uždarė užsienietį į areštinės kamerą.

Atvykėlio laukia nemenki nemalonumai – bauda, automobilio konfiskavimas ir vairuotojo pažymėjimo praradimas.

Kaimyno ukrainietis kameroje sulaukė pirmadienį po pietų. Tai buvo 31-erių palangiškis.

Kaip įtariama, alkoholio ir dar kažko pavartojęs vyras siautėjo kurorto Gabijos gatvės kieme.

Be aiškios priežasties jis nuo automobilių „Mercedes-Benz“ ir BMW nuplėšė valstybinius numerius, nulaužė mersedeso ženklą, įlenkė mašinos variklio dangtį, nudrėskė nuo stovo trispalvę valstybės vėliavą, kieme iškasė pušaitę.

Negalėdami kitaip sutramdyti įsisiautėjusio vyro, policininkai ir jį nuvežė į areštinę.

Panašu, kad per parą jis nenurimo ir kitą dieną elgėsi nepaaiškinamai.

Antradienį ant areštinės kameros stalo jis susikrovė iš popierių laužą ir jį padegė. Areštinės kamerose sulaikytiesiems nedraudžiama turėti žiebtuvėlius ir rūkyti.

Taip įsisiautėjęs palangiškis užsidirbo dar vieną bėdą – pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, trumpiau sakant, padegimo.

Liepos 13 d. apie 10 val. Kauno apskrities policija gavo neprisistačiusio asmens pranešimą, kad kaimynai savo namų valdos teritorijoje Jonavos rajone, Žeimių miestelyje degina laužą.

Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai pastebėjo, kad 30 metrų atstumu nuo artimiausių pastatų, tačiau 2 metrų atstumu nuo kaimynų nušienautos sausos kiemo žolės, prakiurusioje statinėje, esant vėjui į kaimynų pusę, buvo kūrenamos galimai gamtinės atliekos.

Atliekas deginusios sodybos savininkės į kiemo teritoriją atvykusių ugniagesių gelbėtojų neįsileido, atsisakė pačios gesinti kūrenamas atliekas, pradėjo konfliktuoti teigdamos, jog Jonavos rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andrius Venckus joms leido kūrenti atliekas bei nurodė neįsileisti į savo valdą ugniagesių.

Į įvykio vietą buvo iškviestas policijos pareigūnų ekipažas, tačiau savininkės vis tiek neleido gesinti laužo bei pradėjo konfliktuoti ir su policijos pareigūnais.

Apie susiklosčiusią situaciją informavus Jonavos rajono savivaldybę, moterys laužą prigesino pačios. Nurodytu adresu taip pat buvo atvykęs ir A. Venckus, kuris paaiškino sodybos savininkėms, kaip reikia saugiai kompostuoti gamtines atliekas jų nedeginant.

Portalas kauno.diena.lt susisiekė su A. Venckumi. Šis paaiškino, kad moterys sakė netiesą, esą jis neturi kompetencijos ko nors leisti arba neleisti.

Suprantat, ne mano kompetencija tokie dalykai – leisti, neleisti. Man niekas nesuteikė tokių teisių.

„Suprantat, ne mano kompetencija tokie dalykai – leisti, neleisti. Man niekas nesuteikė tokių teisių. Aš ne gaisrininkas“.

Pasak pašnekovo, moterys jam iš tiesų skambino klausti, kur dėti gamtines atliekas, bet pamelavo, kad degins tik kelias šakeles: „Moteriškė paskambino, sakė, kur padėti išdžiūvusias avietes, yra kelios šakutės. Sako, ar galima deginti? Sakau, kai šašlykus kepsit, tai galima, pasiimkit kepsninę ir sudeginkite tas šakutes, bet atokiau nuo namų, nes sausa, kad neuždegtumėt“.

Esą iš pradžių A. Venckus moterims siūlė kreiptis į bendrovę „Jonavos paslaugos“, mat ten galima atsikratyti atliekų, tačiau moterys už tokias paslaugas pinigų mokėti nenorėjo. Dėl to viešosios tvarkos skyriaus vedėjas ir pasiūlė aviečių šakeles sulaužyti, susmulkinti ir tuomet deginti kepsninėje.

O vėliau A. Venckus pasakojo susilaukęs antro skambučio, tik šįkart – iš pareigūnų: „Paskui man vėl skambina, aš buvau nuvažiavęs ir policija buvo, bendravom, ir ugniagesiai gelbėtojai ten buvo“.

Į įvykio vietą nuvykęs viešosios tvarkos skyriaus vedėjas pastebėjo, kad deginamos – visai ne aviečių šakelės, o žolė, sukrauta statinėse. Tačiau, kaip jis teigė, laužas buvo gan toli nuo kaimynų pastatų: „Nuo kaimynų pastatų ten apie 50–100 metrų. Tik nuo tvoros gal du metrai, ne nuo pastato. Ten tinklinė tvora, geležinė“.

Anot A. Venckaus, laužą kūrenusios moterys yra seserys, pas kurias jau ne kartą teko važiuoti, mat jos nuolat konfliktuoja su seniūnija ir gyventojais.

„Mes nelaukiame ryto, kad nubudę suprastume, kad jau atėjo Kovo 11-oji – mes patys ją pasitinkame, laukiame jos su laužais ant Stalo kalno Vilniuje, kviečiame ją dainomis, svečių istorijomis ir prisiminimais, istoriniais faktais, garsių žmonių apsilankymais“, – pasakoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai, jau dvyliktus metus prie Nepriklausomybės laužo minėdami vieną reikšmingiausių valstybės švenčių. Kariūnų kartos keičiasi, tačiau tradicija išlieka ta pati.

Pasitikti Kovo 11-ąją išliko tradicija ir tarp buvusių kariūnų, prie laužo susirenkančių karininkų, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Pirmąjį laužą uždegę karininkai kpt. Kazimiras Bogdanas, kpt. Daugirdas Antulis, kpt. Algirdas Navasaitis ir kpt. Alminas Sinevičius, prisimindami, kaip gimė idėja surengti šiltą ir jaukų vakarą, sako, kad laukiant laisvės, kaip ir aušros, kariui svarbu budėti sargyboje: „Parodome, kad mes saugome iškovotą nepriklausomybę, ir tai tampa amžinos nepriklausomybės sargybos simboliu“. Būsimi karininkai simboliškai ir budi prie laužo iki vidurnakčio – iki pat Kovo 11-osios.

Karo akademijos absolventai pasakoja, kad pirmaisiais metais Nepriklausomybės laužai būdavo tik kariūnų renginys, bet jį organizuojant sulaukdavo vis didesnio Akademijos bendruomenės palaikymo ir vis daugiau prisijungdavo karininkų, dėstytojų.

Kariūnai kiekvienais metais į renginį kviečiasi draugus, kitų universitetų studentus, jaunimo organizacijas. Švente susidomi vis daugiau žmonių.

Karininkai patvirtina, kad laužų tradicija „keliauja“ ir į kitus miestus – pradėję tarnybą karininkai šią šventę organizuoja ir tame Lietuvos kariuomenės dalinyje, kuriame tarnauja.

Pirmųjų Nepriklausomybės laužų organizatoriai neužmiršta renginio ir baigę studijas Lietuvos karo akademijoje. Į Nepriklausomybės laužus sugrįžtantys karininkai sako, kad naujosios kariūnų kartos taip pat mato ir ieško prasmės šiame renginyje, kurio pagrindinė mintis liko gyva ir plečiasi, sutelkia vis didesnę visuomenės dalį. Karo akademijos absolventai kariūnams linki ir toliau išlaikyti tą dvasią – nepriklausomybę švęsti ir budėti, t. y. ją saugoti, branginti.

Dėl sausų orų neatsakingų lankytojų kurstomos laužavietės gali virsti didele nelaime.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai parko teritorijoje aptiko laužavietę, suręstą ant miško keliuko.

Šalia lankytojų poilsiui pastatyto suoliuko kažkas prieš kelias dienas laiką miške leido kurstydamas ugnį.

Parko direkcija įspėja karantino laikotarpiu laiką leidžiančius gyventojus dėl gresiančios atsakomybės. Miškininkai prašo visų gyventojų ir lankytojų būti atsakingiems, nenaudoti atviros ugnies gamtoje.

Aplinkosaugininkai primena, kad 2006 m. kilęs Kuršių nerijos gaisras nuniokojo 235,6 ha miško tarp Smiltynės ir Alksnynės.

Miškininkai poilsiautojams yra įrengę specialias poilsiavietes, kuriose yra laužavietės. Tačiau laužus galima kurti tik telefonu informavus Nidos girininką. Tokia informacija skelbiama kiekvienoje poilsiavietėje įrengtuose stenduose.

Iš viso įrengtos keturios poilsiavietės – viena Juodkrantės girininkijos ribose, trys – Nidos girininkijos miškuose.

Valstybinės miškų urėdijos duomenimis, balandžio 8 d. Lietuvoje vyravo trečios, kai kur išliko antros klasės miškų gaisringumas. Balandžio 9 d. Lietuvoje užfiksuotas antros ir trečios, kai kur vakariniuose rajonuose – pirmos klasės miškų gaisringumas.

Norisi tikėti, kad dauguma atvejų pagalba yra tikrai reikalinga ir ją gavę asmenys tai vertina, o jiems patikėtą būstą saugo, tausoja.

Tačiau pasitaiko ir sunkiai protu suvokiamų atvejų. Pavyzdžiui, socialinį būstą paversti šiukšlynu ir jame netgi susikurti laužą, rizikuojant ne tik visuomenės turtu, bet ir savo bei kitų asmenų sveikata bei gyvybe.

Portalas kauno.diena.lt sulaukė vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip name, esančiame Radvilų dvaro gatvėje,  ant palangės dega laužas. 

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Matyti, kad kambaryje esančios moters ugnis nestebina. Pasirodo, tai ne gaisras, o greičiausiai kasdienis būdas pasišildyti ar pasigaminti valgyti.

Moteris, užkalbinta akibrokštą filmavusio praeivio, atidarė jam langą ir darbuodamasi prie ugnies ramiai sau aiškino, kad jai nusispjauti į galimas pasekmes.

„P***ui man ta palangė“, – į klausimą, ar nebijo, kad sudegs palangė be didelių emocijų atšovė gyventoja, prieš tai užkąsti pasiūliusi ir praeiviui.

Moteris savo kalbą paskanindama keiksmažodžiais piktinosi, kad neturi kitos išeities, kaip maistą šildytis būtent tokiu būdu – esą būste atjungta elektra. Kodėl liko be elektros, ji nedetalizavo.

Sunku prognozuoti

Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas portalui kauno.diena.lt teigė, kad aiškinasi aplinkybes.

„Vienareikšmiškai situacija yra netoleruotina ir nedelsiant į tai reaguojame. Aiškinamės įvykio aplinkybes, vertiname turtui padarytą žalą. Taip pat kreipsimės į atitinkamas institucijas prašydami įvertinti minėtą incidentą sukėlusios gyventojos fizinę ir psichologinę būklę“, – komentavo D. Valiukas.

Anot jo, naujausiais duomenimis Kauno mieste nuomojami 2266 savivaldybės butai ir 977 socialiniai būstai. „Jūsų pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas incidentas būtent socialiniame būste, Radvilų dvaro g. 20. Šiame name yra vienas socialinės paskirties butas“, – patvirtino vedėjas. 

Jis aiškino, kad panašių atvejų gali pasitaikyti ne vien socialiniuose būstuose, o juose gyvenantys žmonės dažnai patiria socialinę atskirtį.

„Išvengti tokių incidentų ar juos prognozuoti – itin sunku. 2019 metais Nekilnojamojo turto skyriaus specialistai aplankė 700 probleminių butų: tikrino, kaip nuomininkai vykdo nuomos sutarties sąlygas, rinko ir perdavė informaciją Socialinių paslaugų skyriaus kolegoms ir Socialinių paslaugų centrui apie nuomininkams reikalingas socialines paslaugas“, – vardijo D. Valiukas.

Skyriaus turimais duomenimis, bendromis pastangomis drauge su Kauno Socialinių paslaugų centro darbuotojais aštuonių nuomininkų šeimoms padėtos išspręsti socialinės atskirties problemos. Taip pat šeši vieniši, negalintys savarankiškai savimi pasirūpinti nuomininkai savivaldybės darbuotojų iniciatyva buvo apgyvendinti nuolatinės slaugos specializuotose įstaigose. Dar keturiems nuomininkams, turintiems itin mažas pajamas, buvo pakeistos nuomos sutarties sąlygos, leidusios trečdaliu sumažinti nuomos mokestį.

D. Valiukas pridūrė, kad skyrius visada siekia užtikrinti ne tik būsto, bet ir jame gyvenančių žmonių saugumą, jaučia pareigą suteikti kvalifikuotą pagalbą, kuri padėtų išspręsti socialinės integracijos problemas.

Išvengti tokių incidentų ar juos prognozuoti – itin sunku.

Būna, kad sutartis nutraukia

D. Valiukas informavo, kad per 2019 m. ir 2020 m. pateikti 67 prašymai Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriui dėl nuomos sutarties nutraukimo. 59 butams nutrauktos nuomos sutartys, apsilankius su antstoliu bei konstatavus faktines aplinkybes, kad butuose nuomininkai negyvena arba naudoja gyvenamąsias patalpas ne pagal paskirtį.

Savivaldybės atstovai negalėjo atsakyti, kokie šiemet ir pernai patirti nuostoliai dėl nuomininkų ar dėl jų į socialinį būstą įleistų asmenų elgesio. Atskira statistika dėl turto niokojimo nevedama. Kiekvieną incidentą, kaip dėstė D. Valiukas, darbuotojai aiškinasi individualiai, prireikus pasitelkiamos teisinės priemonės.

Socialinio būsto nuomos sutartis Kaune įprastai sudaroma trejiems metams, su galimybe pratęsti. Visgi pageidaujama, kad per tuos trejus metus galintieji ateitų į darbo rinką, kad išsikraustytų iš socialinio būsto, geriau gautų kompensaciją už būsto nuomą.

Susiduriame su požiūriu, kad jei skirtas socialinis būstas, tai ir tėvams, ir vaikams, ir dar anūkams. Tai ne Dievo dovana.

„Susiduriame su požiūriu, kad jei skirtas socialinis būstas, tai ir tėvams, ir vaikams, ir dar anūkams. Tai ne Dievo dovana“, – yra komentavusi vicemerė Rasa Šnapštienė.

Eilė gauti socialinį būstą Kaune sumažėjusi iki 700 žmonių.

Paramą būstui išsinuomoti gali gauti asmenys (šeimos), kurių turtas (įskaitant pajamas) neviršija vyriausybės nustatytų dydžių, neturi tinkamo gyventi būsto ir gyvenamą vietą deklaravę Kauno mieste.

Neįtikėtina, bet faktas – uostamiesčio ugniagesiams teko ne tik kovoti su ugnimi namuose bei mašinose, bet ir užlieti sausio 13-osios atminimui prie Klaipėdos savivaldybės įžiebtą laužą.

Sekmadienį lijo, minėjimo rengėjai pasirūpino po pietų sukrauti dailų laužą, bet apdengti medienos kokia neperšlampančia plėvele nesumojo. Todėl laužą įžiebti labai sunkiai sekėsi – vyrai pylė ir pylė ant šlapių malkų degų skystį, kol liepsna pagaliau įsigalėjo.

Prastas oras gana greitai išvaikė žmones į namus, todėl renginio organizatoriams mažiau nei po valandos nuo mitingo pradžios prireikė ugniagesių pagalbos užgesinti iki devynių kvadratinių metrų išplitusį laužą.

Tos pačios dienos vakare, po 21 val., Šilutėje degė apleista lentpjūvė. Dirbant dviejų aukštų statinyje ugniagesiams prireikė ir diskinio pjūklo, kuriuo teko išpjauti duris.

Šeštadienio vakaras ugniagesiams buvo ypač sunkus. Skuodo rajone Viršilų kaime degė gyvenamasis namas, gaisravietėje rastas ugnyje žuvusio 89 metų namo šeimininko kūnas.

Tą pačią dieną Kretingos rajone, Juodupėnų kaime esančioje sodyboje sudegė automobilis „Volkswagen Multivan“. Nuo degančios mašinos apsilydė namo dailylentės, nuo karščio įskilo vienas langas.

Šeštadienį prieš pietus gelbėtojus kvietėsi Klaipėdos rajono, Antkopčio kaimo gyventojai. Žmonės negalėjo patekti į namą, kuriame įtarė esant mirusį žmogų. Ugniagesiams teko laužti užraktą laužtuvu. Šiurpūs įtarimai pasitvirtino – lovoje gulėjo miręs vyras.

Tos pačios dienos vidurdienį Šilutės rajone, Juknaičiuose gyvenantys žmonės pamanė radę sprogmenį, ugniagesiams teko užtikrinti saugumą. Vėliau paaiškėjo, kad radinys – viso labo žemės ūkio padargo dalis.

Sausio 11-osios popietę Klaipėdoje, naujojoje Uosto gatvėje esančioje bendrovėje žmogui metalinė konstrukcija prispaudė koją. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas paprašė išvaduoti nelaimėlį. Iki atvykstant ugniagesiams, nukentėjusįjį išvadavo bendradarbiai.

Penktadienį vakare uostamiesčio Debreceno gatvėje esančiam daugiabučiame name kilo gaisras. Kai atvyko ugniagesiai butas degė atvira liepsna.

Nelaimės metu veidą apdegė vyras, jis išgabentas į ligoninę.

Gaisro metu išdegė visi virtuvėje buvę buities daiktai, išdužo langas, aprūko kambarių sienos ir lubos. Nuo antro iki penkto aukštų aprūko bendro naudojimo laiptinių sienos ir lubos.