Žmogus gelbėjimo rogėmis ištrauktas iš ledo ir perduotas medikams. Ugniagesiai primena, kad ledo tvirtumo nereikėtų dar išbandyti, rizikuojant savo gyvybe.
„Taip, dažniausiai visų sezonų tokios tendencijos, kai pirmasis ledas užsitraukia. Tai šiandien turim pirmą auką“, – pasakojo Vilniaus VPGV naras Mindaugas Valaitis.
– Jei šiandien reikėtų apibūdinti ledo storį, turbūt jis siektų apie 3 centimetrus?
– Tikėtina, bet daug priklauso nuo pačio vandens telkinio, jo dydžio, gylio. Šiandien vandens telkiniuose svoris vos kelių centimetrų, vietomis storesnis. Dėl to žmonės gali pagalvoti, kad jis pakankamai storas, bet taip nėra.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Koks ledo storis jau saugus, tarkime, lipti ant jo?
– Vienam žmogui saugiausias ledas yra 7 centimetrų. Jeigu planuotume žmonių grupes, ekskursijas, ledo storis turėtų būti ne plonesnis nei 12 centimetrų.
– Šiandien iki to rodiklio dar toli?
– Taip, tikrai. Šaltukas spustelėjo, ežerai apsitraukė. Tai buvo susiformavęs kažkoks ledas, dabar, kadangi neturim didelių šalčių, ledas tikrai labai plonas.
Suaugę žmonės visą laiką drąsiausi ir patys bando.
– Grįžtant prie pirmųjų atvejų Vilniaus ir Rokiškio rajone. Lipo juk suaugę žmonės, atrodo, turėtų žinoti?
– Suaugę žmonės visą laiką drąsiausi ir patys bando. Čia tikrai ne pirmas atvejis, visada sezono pradžioje kažkas yra pirmasis, kuris išbando ir mums tenka sureaguoti.
– O kaip reikėtų elgtis įlūžus?
– Visų pirma ištinka šokas, nes tai šaltas vanduo, kūnas sureaguoja. Mes pradedam giliai ir dažnai kvėpuoti, galima net apsvaigti nuo to. Nusiraminus reikėtų kuo plačiau išskėsti rankas ir bandyti apsisukti į tą pusę, iš kurios atėjom. Tikėtina, kad iš tos pusės, iš kur atėjom, ledas ir yra tvirčiausias, nes jis mus dar laikė.
Tada reikėtų pabandyti su savo viršutine kūno dalimi užplaukti ant esamo ledo. Jokiais būdais nesistoti, ledu reikėtų šliaužti arba ridentis, kol pajausim, kad ledas tvirtas. Geriausia būtų šliaužti iki kranto. Bet net ir einant ledu kojų geriau nekelti į viršų, o čiuožti tuo ledu. Jei mes nepaskirstom svorio ir atsistojam ant vienos kojos stipriau, esant plonesniam ledui jis gali neišlaikyti. Kuo svorį plačiau paskirstom, tuo tvirčiau jaučiamės.
– Lipant ant ledo reikėtų turėti kokias nors priemones?
– Tai ledo ylos, su jomis tikrai daug patogiau įlūžus. Su jomis daug saugiau ir paprasčiau užlipti ant ledo, galima įsikirsti į ledą ir lengviau save ištraukti.
– Jeigu esam neužtikrinti dėl ledo storio, turbūt nereikėtų eiti ir pašokinėti ant jo?
– Visais atvejais, jei manot, kad ledas netvirtas, lipti tikrai nederėtų. Jei tai tvirtas ir gerai susiformavęs ledas, jis bus skaidrus, mėlynas ar žalsvas. Jei ledas geltonas ar baltai matinės spalvos, tikėtina, kad jis nestabilus ir jame yra oro burbulų.
Jei ledas apsnigtas ir nežinote, kaip atrodo, lipti tikrai nesaugu. Po sniegu ledas visada plonesnis. Jei nusprendėte lipti, visą laiką galima pasitikrinti einant su lazda ar pagaliu prieš save. Jei padaužius lazda atsiranda vandens, reikėtų apsisukti ir kuo skubiau grįžti į krantą.
– Jei atsiranda vandens, tai turbūt itin plonas ledas?
– Visokių situacijų yra: ta vieta gali būti seklesnė, gal ten šviečia daugiau saulės, gal šaltinėlis nuteka. Ežeruose viskas yra pavojinga.
– Yra specifinių vietų, kur reikėtų atkreipti dėmesį?
– Prie kranto visada plonesnis ledas. Ten dažniausiai ir augmenijos būna, šakų prikritusių. Tai trukdo vientisam ledui susiformuoti ir ledas visada bus pavojingesnis.
– Gal anksčiau buvo blogesnė situacija ir lietuviai šiandien tiek neberizikuoja?
– Tikėtina, kad anksčiau vyravo blogesnė situacija, nes dabar įstatymai įpareigoja žvejus turėti tam tikras apsisaugojimo priemones, bet ir žmonės sąmoningesni, save saugo, rūpinasi ir turi apsaugos priemones.
