– 2008-aisiais buvo surengti pirmieji Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Šiemet ceremonija vyks 10-ąjį kartą. Kaip iki 2008-ųjų buvo įvertinami Lietuvos kūrėjai? Kuo ir kam yra svarbūs nacionaliniai kino apdovanojimai?

– Iki 2008-ųjų Lietuvos kinematografininkų sąjunga pagal savo kuklias galimybes kiekvienais metais rengdavo geriausių kino kūrinių rinkimus ir šią tradiciją tęsia iki šiol. Visų pirma, pirmieji apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ leido surengti Lietuvos kino ir kultūros bendruomenei ilgai lauktą šventę, kurios taip trūko šios srities profesionalams. Ir ne tik šventę. Galvojome apie būtinybę rimtai įvertinti šiuolaikinį lietuvių kiną ir jo kiekvienų metų rezultatus, taip pat pagerbti lietuvių kino kūrėjus už jų gyvenimo nuopelnus. Taip buvo suformuota pagrindinė „Sidabrinės gervės“ misija: įvertinti šiuolaikinį mūsų kiną ir pagerbti tuos, kurie klojo jam pamatus.

Pagrindinė „Sidabrinės gervės“ misija: įvertinti šiuolaikinį mūsų kiną ir pagerbti tuos, kurie klojo jam pamatus.

„Sidabrinė gervė“ visus sukvietė į gražią ceremoniją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Atmintyje ilgam liko pirmosios šventės atmosfera: šaunūs ceremonijos vedėjai Vladas Bagdonas ir Nelė Savičenko, jaudinantis jaunųjų, rieškučiomis semiančių apdovanojimus, optimizmas, tuomet dar tik studentės Kristinos Buožytės filmo „Kolekcionierė“ triumfas ir ilgos ovacijos lietuvių kino grandams už jų gyvenimo nuopelnus nacionaliniam kinui. Pirmieji apdovanojimai pagrindė nacionalinių kino apdovanojimų būtinybę. Šiandien juos neatsitiktinai pristato LiKA ir LKC, reaguojantys į nacionaliniame kino lauke vykstančius procesus. Palyginimui galime pasakyti, kad 2008 m. buvo pateiktos tik 5 vaidybinių filmų paraiškos, o 2016 m. – 10. Tai kalba apie stiprėjančią kino industriją, iš kurios ilgainiui atsiranda ir kokybiško kino pavyzdžiai.

– Gal galite atskleisti, kodėl statulėlei buvo pasirinktas būtent gervės simbolis?

– Įdomias istorijas apie apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ statulėlę galėtų papasakoti jos autorius, skulptorius Audrius Liaudanskas. Savo ruožtu galiu pridurti, kad gervė yra vienas gražiausių Lietuvos paukščių, o filmavimo aikštelėje labai praverčia „gervė“, gerai pažįstama kino profesionalams. Galima pasidžiaugti, kad mūsų gervės statulėlė yra vienas gražiausių kino apdovanojimų Europoje.

– LiKA atsakinga už apdovanojimams pateikiamų filmų atrankos, svarstymo ir apdovanojimų teikimo etapus. Gal galėtumėte papasakoti, kaip vyksta filmų atranka? Kokiais kriterijais vadovaujamasi?

– Pagrindiniai vertinimo kriterijai yra profesionalumas, kūrybiškumas ir kino kalbos autentiškumas. Jie ir padeda atrinkti filmus, galinčius pretenduoti į apdovanojimus. Atrankos ir vertinimo komisija paskelbia nominantus kiekvienai apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ kategorijai, o tikrieji LiKA nariai už juos balsuoja. Taip nominantai tampa laureatais. Toks vertinimo būdas laikomas demokratiškiausiu – atsižvelgdami į Europos kino akademijos patirtį, į vertinimo procesą įtraukėme visus tikruosius LiKA narius, kurių šiuo metu yra 73.

– Kokiais būdais LiKA siekia išlaikyti lietuviško kino paveldą ateities kartoms?

– „Auksinė gervė“, įteikiama už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kinui, kalba apie būtinybę gerbti savo kino istoriją. Kai per pirmąją ceremoniją į sceną kilo Donatas Banionis, Marijonas Giedrys ir Jonas Gricius, salė stovėdama jiems plojo. Kitais metais Ingeborga Dapkūnaitė nepaprastai gražiai pasveikino Eugeniją Pleškytę. Tokių pačių aplodismentų vėliau nusipelnė Arūnas Žebriūnas, Regimantas Adomaitis, Vaiva Mainelytė, Jonas Vitoldas Tomaševičius, Gražina Balandytė, Algirdas Ničius ir Izabelė Pinaitytė. „Auksinės gervės“ vertas dar didelis būrys senojo lietuvių kino profesionalų. Mūsų pareiga neleisti jų užmiršti. Priminti ne tik gerai žinomus mylimų aktorių veidus ar garsių režisierių pavardes, bet ir tuos, kurie stovėjo už kameros. Jų indėlis į lietuvių kiną didžiulis. Prisiminkime, kaip pernai metais atsiimdama šį apdovanojimą jaudinosi juostos montažo karalienė Izabelė Pinaitytė. Lietuvos kino centras skaitmenina nacionalinę kino klasiką ir ketina steigti Nacionalinę filmoteką. Tikimės, kad tai neleis seniems filmams ir jų kūrėjams nugrimzti į užmarštį.

– Kokius kitus lietuvių kino kūrėjus žino ir vertina užsienio žiūrovai ir kino industrijos specialistai?

– Režisierius Šarūnas Bartas dažnai kviečiamas pristatyti savo filmus Kanuose, debiutanto Andriaus Blaževičiaus „Šventasis“ pradeda sėkmingą kelionę po tarptautinius kino festivalius, o dokumentinio kino grandai Audrius Stonys ir Arūnas Matelis visada domina prestižinius dokumentinio kino forumus. Užaugo jaunų ir ambicingų režisierių karta, keičianti lietuvių kino veidą. Te nesupyksta legendinis lietuvių režisierius Vytautas Žalakevičius – kino pasaulis seniai nebepriklauso tik vyrams.

– Lietuviški filmai dažnai nepasiekia Lietuvos žiūrovo dėl skeptiško šalies gyventojų požiūrio į nacionalinį kiną. Ar jums atrodo, kad šis požiūris vis dar gajus ar, atvirkščiai, jaunesnių režisierių darbai (pavyzdžiui A. Blaževičiaus „Šventasis“, L. Lužytės „Amžinai kartu“) ar kitos priežastys keičia visuomenės nuomonę?

– Tas laikas, kai buvo populiarus nuodingas pokštas, kokie yra filmai – geri, blogi ir lietuviški – praėjo. Per lietuviškų filmų premjeras salėse nebelieka tuščių vietų. Režisieriai gali pasidžiaugti, kad jų naujausi darbai laukiami ir šiltai sutinkami publikos. Lietuvių kine atsirado ir komercinio kino srovė, ypač populiari tarp žiūrovų, tačiau mane džiugina tai, kad noriai laukiami ir sudėtingesnius klausimus keliantys kūriniai. Galbūt jų lankomumo rodikliai nėra tokie aukšti, kaip komercinio kino seansų, bet jų poveikis skonio ugdymui ir edukacijai yra labai svarbus ir reikšmingas. Manau, kad lietuvių kinas ima vis sėkmingiau įveikti atstumą tarp autoriaus ir žiūrovo.

– Ar šiemet tęsis projektas - festivalis „Sidabrinės gervės naktys“, kurio metu rodomi filmai, kurie buvo nominuoti ar pelnė apdovanojimą „Sidabrinė gervė“?

– Vasaros kino festivalis „Sidabrinės gervės naktys“ šiais metais vėl kels sparnus ir aplankys mažiausiai dešimt Lietuvos miestų. Žiūrovai labai laukia ir šio renginio, ir svečių, kurie visada mielai atvyksta į susitikimus. Tai puikus būdas skatinti nacionalinio kino sklaidą ne tik šalies didžiuosiuose miestuose, bet ir ten, kur naujausius filmus sunku pamatyti.

Gegužės 9-20 dienomis Lisabonoje vykusioje parodoje, tarp 28 kino trofėjų iš viso pasaulio, Lietuvai atstovavo Lietuvių kino akademijos rengiamų kino apdovanojimų trofėjus – gervės statulėlė.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje šiais metais Lietuvių kino akademija galėjo visai Europai pristatyti prestižinę „Sidabrinės gervės“ statulėlę, kurią specialiai kino apdovanojimams sukūrė skulptorius Audrius Liaudanskas. LiKA vadovė Lina Buzelytė pasakoja, kad dalyvauti šioje trofėjų parodoje juos pakvietė Portugalijos kino akademija, kuri kasmet teikia savo nacionalinius kino apdovanojimus „Sophia“.

„Šiemet gavome kvietimą iš Portugalijos kino akademijos, kurie kasmet teikia savo nacionalinius apdovanojimus „Sophia“, prisijungti prie pasaulinės kino akademijų trofėjų parodos. Mes labai džiaugiamės, kad esame įvertinti. Tai yra tikrai didelis pasiekimas atsidurti tokioje parodoje, kurioje buvo eksponuojami net 28-ių šalių trofėjai. Šiuo metu gervės statulėlė jau iškeliavo iš Portugalijos ir iki apdovanojimų tikrai pasieks Lietuvą“, - kalbėjo LiKA vadovė.

Lietuviška gervės statulėlė šioje parodoje buvo eksponuojama kartu su kasmetinių Britų akademijos apdovanojimų BAFTA, nacionalinių Prancūzijos „Cezario“ apdovanojimų bei kitų pasaulyje garsių kino apdovanojimų trofėjais.

Nuo 2014 metų Lietuvių kino akademija (LiKA) yra Europos kino akademijos klubo narė. Šis klubas yra subūręs per 20 Europos šalių kino akademijų, kurios kartu dirba Europos kino labui. Lietuvai šioje organizacijoje atstovauja viena iš LiKA steigėjų, tarybos pirmininkė ir humanitarinių mokslų daktarė Gražina Arlickaitė.

Pasak LiKA vadovės L. Buzelytės, įstojimas į tokią reikšmingą Europos kino sąjungą neabejotinai buvo didelis postūmis visam Lietuvos kinui, o Lietuvai labai svarbu palaikyti ryšius su kolegomis iš įvairių Europos šalių, kuriose nacionalinio kino apdovanojimai turi jau ilgas tradicijas.

„Mus tikrai džiugina tai, kad esame Europos kino akademijų klubo nariais. Kiekvienais metais klubo nariai renkasi susitikime ir kalba apie bendrus ateities planus. Buvimas šiame klube Lietuvai leidžia dalyvauti ne tik kuriant Europos sąjungos šalių narių nacionalinio kino apdovanojimų gaires, bet ir būti vienais iš Europos kino apdovanojimų organizatorių“, - džiaugėsi LiKA vadovė L. Buzelytė.

2016 metų „Sidabrinės gervės“ statulėlės bus įteiktos jau šį penktadienį, gegužės 27 dieną, koncertų salėje „Compensa“. Devintoji „Sidabrinė gervė“ ceremonija prasidės 18.30 val. Televizijos žiūrovai tiesioginę renginio transliaciją galės žiūrėti LRT kanalu.

Šiais metais iškilmingų apdovanojimų organizatoriai – Lietuvių kino akademija (LIKA) – pirmą kartą žiūrovus kviečia raudonojo kilimo eisenos transliaciją stebėti tiesiogiai. 

Raudonojo kilimo šeimininkai – transliacijos vedėjai Eglė Daugėlaitė ir Richardas Jonaitis – pasitiks ir kalbins apdovanojimų svečius: šių metų nominantus, garsiausias Lietuvos kino asmenybes, renginio garbės svečius ir organizatorius. Žiūrovų laukia šiandieninio kino apžvalga, nominantų spėjimai ir prognozės.

Tradicija tapę prestižiniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ yra laukiamiausias ir iškilmingiausias metų Lietuvos kino renginys, kuriame dalyvauja žinomi aktoriai, režisieriai, prodiuseriai, kultūros, sporto ir verslo pasaulio atstovai. 

Iškilmingos „Sidabrinės gervės“ ceremonijos organizatoriai ir apdovanojimų steigėjai LiKA šiais metais grįžta su naujovėmis ir visą Lietuvą kviečia pirmąkart ceremonijos svečių eisena raudonuoju kilimu stebėti tiesiogiai per LRT kultūrą ir portale LRT.lt. Žiūrovų lauks ne tik pasipuošę ceremonijos svečiai, bet ir įdomiausi pokalbiai su kino bendruomenės nariais, kino apžvalgos, netikėti klausimai, prisiminimai ir dar daug išskirtinių pokalbių.

„Klaidinga manyti, kad ant raudonojo kilimo žmonės tik apdarus demonstruoja. Raudonasis kilimas – tarsi vartai į didįjį renginį. Būtent jo zonoje vyksta svarbiausi svečių pokalbiai, mezgamos naujos pažintys, tvirtinamos senosios. Žinoma, įvaizdis taip pat labai svarbus, todėl paisydami kvietime nurodyto aprangos kodo svečiai paprasčiausiai parodo pagarbą organizatorių pastangoms sukurti šventę“, – pasakoja „Sidabrinė gervė. Raudonasis kilimas“ prodiuserė Vaida Skaisgirė.

„Kalbant apie asmenis, kuriuos kviečiame žengti raudonuoju kilimu ir gyvai stebėti vieną svarbiausių kino renginių šalyje, šiemet itin sugriežtinome tvarką. Kino renginyje norime matyti su kinu susijusius žmones – aktorius, režisierius, prodiuserius, dailininkus ir visus kitus kino pasaulyje besisukančius asmenis. Taip pat iškilius kultūros, verslo, meno, politikos, visuomenės veikėjus, kurie vienaip ar kitaip susiję su kinu. Tad šiemet turime labai griežtą sąrašą, kurio priede – ir asmenys, kurių renginyje nelaukiame. Jei jie pasirodys be kvietimo, o buvę ir tokių situacijų, bus maloniai paprašyti palikti renginį. Išimtis būtų, jei nepageidaujamas asmuo atvyktų kaip kviesto svečio antra pusė“, – pasakoja V. Skaisgirė, paklausta, ar egzistuoja šiuo metu renginių kontekste plačiai skambantis „juodasis svečių sąrašas“.

2016-ųjų „Sidabrinės gervės“ statulėlės bus įteiktos gegužės 27 dieną, koncertų salėje „Compensa“. Devintoji „Sidabrinė gervė“ iškilmių ceremonija prasidės 18.30 val. Televizijos žiūrovai tiesioginę renginio transliaciją galės žiūrėti per LRT Kultūrą ir portale LRT.lt.

Apdovanojimų organizatorius – LiKA ir Lietuvos kino centras. Renginio globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„LRT Opus Ore“ studijoje vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavo viena iš LiKA steigėjų ir ilgametė Tarybos pirmininkė, Apdovanojimų atrankos ir vertinimo komisijos pirmininkė dr. Gražina Arlickaitė, LiKA Tarybos narė, „Sidabrinė Gervė“ laureatė Jūratė Samulionytė ir LiKA vadovė Lina Buzelytė. Konferencijos metu buvo aptarti patys svarbiausi Lietuvių kino akademijos ir Apdovanojimų atrankos ir vertinimo komisijos nuveikti darbai bei paskelbtas į apdovanojimus pretenduojančiųjų nominantų sąrašas.

„Per šiuos metus įvyko šiokių tokių pasikeitimų Lietuvių kino akademijoje. Asamblėja išrinko ir suformavo naują tarybą, kuri atjaunėjo, pasikeitė ir tikimės, kad dirbs veiksmingiau. Aš tikiu, kad šios tarybos priimti sprendimai bus prasmingi, konstruktyvūs ir taryba dirbs veiksmingai“, – kalbėjo G. Arlickaitė. LiKA tarybos pirmininkė atskleidė, kad šiemet neliko kelių nominacijų: „Komisija pasiūlė nevertinti geriausio scenarijaus ir neišskirti pagrindinių aktoriaus bei aktorės nominacijų. Šiais metais buvo priimtas sprendimas skirti bendrą geriausio pagrindinio vaidmens nominaciją, neišskirstant į geriausią aktoriaus ir aktorės vaidmenį.“

Kino režisierė LiKA Tarybos narė J. Samulionytė džiaugėsi, kad apdovanojimų atrankos ir vertinimo komisijos nariai turėjo iš ko rinktis, nes paraiškų buvo sulaukta nemažai ir įvairių. „Aš galiu tik pasidžiaugti, kad komisija turėjo iš ko rinktis, nes paraiškų buvo pateikta tikrai nemažai. Šie metai išsiskiria temų ir žanrų įvairove. Filmai pasakoja ne tik apie globalias, pasaulines temas, bet ir keliami filosofiniai, moraliniai klausimai. Mes turime visą spektrą filmų: nuo pramoginio iki poetinės dokumentikos kino. Todėl labai smagu, kad galime rinktis ir matyti bendrą vaizdą.“, – sakė J. Samulionytė.

Pirmadienio rytą vykusioje konferencijoje buvo atskleista iškilmingos ceremonijos vieta, tai – „Compensa“ koncertų salė.

Taip pat pranešta, kad jau šiąnakt prasidės slaptas tikrųjų LiKA narių balsavimas. Nugalėtojus šiais metais rinks net 100-tas tikrųjų LiKA narių, kurių balsai nulems, kas taps 2016 m. laureatais.

Devintųjų apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantų sąrašas:

Metų geriausias studento darbas „Sidabrinės gervės kiaušinis“

* „Namo“, rež. Gabrielė Urbonaitė

* „Deminas: dvi tvirtovės“, rež. Akvilė Gelažiūtė

* „Sobaka“, rež. Domas Petronis

Metų geriausias profesinės meistrystės darbas

* UAB „Baltijos Filmų paslaugos“ – už sukurtas galimybes lietuvių kino profesionalams dirbti tarptautiniuose kino projektuose.

* Všį „Meno avilys“ – už lietuvių kino paveldo sugrąžinimą ir pritaikymą šiuolaikinei sklaidai.

Metų geriausias montažo režisieriaus darbas

* Jurgis Matulevičius ir Austėja Urbaitė („Tiltai“, rež. Austėja Urbaitė)

* Mikas Žukauskas („Trikampiui pakilus: Krystian Lupa stato ,,Didvyrių aikštę“, rež. Mikas Žukauskas) 


* Gintarė Sokelytė („Ramybė mūsų sapnuose“, rež. Šarūnas Bartas)

Metų geriausias dailininko darbas

* Jurij Grigorovič („Mariupolis“, rež. Mantas Kvedaravičius)

* Paulius Jurevičius („Žmogus Vielabraukis“, rež. Jonas Trukanas) 


Metų geriausias kompozitoriaus darbas

* Kipras Mašanauskas („Edeno sodas“, rež. Algimantas Puipa)

* Alexander Zekke („Ramybė mūsų sapnuose“, rež. Šarūnas Bartas)

* Edgars Rubenis („Karalių pamaina“, rež. Ignas Miškinis) 


Metų geriausias operatoriaus darbas

* Mantas Kvedaravičius, Vadym Ilkov, Viacheslav Tsvetkov („Mariupolis“, rež. Mantas Kvedaravičius)

* Viktoras Radzevičius („Edeno sodas“, rež. Algimantas Puipa)

* Eitvydas Doškus („Ramybė mūsų sapnuose“, rež. Šarūnas Bartas)

Metų geriausias antraplanis aktorės vaidmuo

* Klavdija Koršunova („Ramybė mūsų sapnuose“, rež. Šarūnas Bartas)

* Vaiva Mainelytė („Edeno sodas“, rež. Algimantas Puipa)

* Clotilde Solange Rigaud („Tiltai“, rež. Austėja Urbaitė)

Metų geriausias antraplanis aktoriaus vaidmuo

* Vidas Petkevičius („Karalių pamaina“, rež. Ignas Miškinis)

* Arūnas Sakalauskas („Patriotai“, rež. Šlepas)

* Vytautas Paukštė („Edeno sodas“, rež. Algimantas Puipa)

Metų geriausias pagrindinis vaidmuo

* Juozas Budraitis („Edeno sodas“, rež. Algimantas Puipa)

* Viktorija Kuodytė („Edeno sodas“, rež. Algimantas Puipa)

* Lora Kmieliauskaitė („Ramybė mūsų sapnuose“, rež. Šarūnas Bartas)

Metų geriausias režisieriaus darbas

* Jokūbas Vilius Tūras („Apie Joną“)

* Šarūnas Bartas („Ramybė mūsų sapnuose“)

* Algimantas Puipa („Edeno sodas“)

Metų geriausias animacinis filmas

* „Šalti šaltiniai“, rež. Giedrė Narušytė Boots

* „Nuopolis“, rež. Urtė Oettinger ir Johan Oettinger

* „Sausra“, rež. Agnė Kupšytė ir Balys Kumža

Metų geriausias trumpametražis dokumentinis kino filmas

* „Šaltos ausys“, rež. Linas Mikuta

* „Pakeliui į prieplauką“, rež. Ramunė Sakalauskaitė

* „Suokalbio antologija“, rež. Artūras Jevdokimovas

Metų geriausias ilgametražis dokumentinis kino filmas

* „Trikampiui pakilus: Krystian Lupa stato ,,Didvyrių aikštę“, rež. Mikas Žukauskas

* „Mariupolis“, rež. Mantas Kvedaravičius

* „Apie Joną“, rež. Jokūbas Vilius Tūras

* „Aš už tave pakalbėsiu“, rež. Virginija Vareikytė ir Maxi Dejoie

Metų geriausias trumpametražis vaidybinis kino filmas

* „Tiltai“ rež. Austėja Urbaitė

* „Iglu“, rež. Marija Kavtaradzė ir Vytautas Katkus

Metų geriausias ilgametražis vaidybinis kino filmas

* „Edeno sodas“, rež. Algimantas Puipa

* „Ramybė mūsų sapnuose“, rež. Šarūnas Bartas

* „Karalių pamaina“, rež. Ignas Miškinis

„Auksinės gervės“ statulėlės laimėtojas, teikiamos už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškam kinui, paaiškės renginio metu.

Apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ vyks gegužės 27-ąją 18.30 val. ir bus tiesiogiai transliuojami per LRT televiziją. 

Praėjusiais metais kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ daugiausiai statulėlių susižėręs dokumentinis režisierės Giedrės Žickytės filmas „Meistras ir Tatjana“ tęsia savo tarptautinę kelionę ir yra pristatomas įvairiuose pasaulio kampeliuose.

Ne tik Lietuvos kino kritikų, kino teatrų lankytojų, bet ir tarptautinių kino festivalių pripažinto filmo režisierė sako, kad kiekvienas filmas kyla iš jos širdies, iš noro papasakoti svarbią istoriją. Dokumentinio kino režisierę G. Žickytę drąsiai būtų galima pavadinti apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ senbuve. Debiutinis režisierės filmas „Baras“ 2009 metais buvo apdovanotas kaip geriausias televizijos filmas, „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ 2012 metais nominuotas kaip geriausias ilgametražis dokumentinis, o „Meistras ir Tatjana“ , pasakojantis apie fotomenininko Vito Luckaus gyvenimą, pernai sulaukė net penkių nominacijų ir keturių apdovanojimų.

„Šie metai man buvo nepaprastai intensyvūs, gausūs, turiningi. Žinoma, truputį pavargę, nes mane daug kur kviečia atvažiuoti ir pristatyti savo filmus. Filmas „Meistras ir Tatjana“ toliau keliauja po pasaulį, patenka į prestižiškiausius ir svarbiausius dokumentinių filmų festivalius. Aš labai džiaugiuosi, kad šis filmas susilaukė tarptautinio dėmesio. Jis gyvena savo gyvenimą“, - kalbėjo režisierė G. Žickytė.

Giedrė pasakoja, kad tiesiog negalėjo nepapasakoti šios istorijos ir džiaugiasi, kad dar daugiau žmonių sužinojo apie šį talentingą menininką.

„Aš dariau filmą ne tik sau. Aš turėjau tikslą ir norėjau šią istoriją papasakoti. Daug žmonių susidomėjo Vito Luckaus kūryba. Aš dar iki dabar gaunu elektroninių laiškų, kuriuose žmonės klausia, kur galima pamatyti šį filmą?“, - filmo sėkme džiaugėsi režisierė.

Filmo „Meistras ir Tatjana“ kūrimas užtruko net septynerius metus. Akivaizdu, kad G. Žickytė įdėjo į jį daug darbo, todėl neneigia, kad įvertinimas kūrėjui yra svarbus: „Tu daug dirbi, ir kai gauni apdovanojimą, tave tai tiesiog padrąsina ir įkvepia kitiems darbams. Aš tikrai džiaugiuosi gautais įvertinimais ir apdovanojimais“.

Šiais metais G. Žickytė nepretenduoja gauti „Sidabrinė gervė“ apdovanojimo, tačiau jai tai buvo itin darbingas periodas. Netrukus užsienyje bus pristatytas Čilėje filmuotas dokumentinis filmas apie Alzheimerio liga sergančią ispanę. Tai bendras Giedrės ir čilietės kino režisierės Maite Alberdi darbas. 2017-aisiais kino gerbėjus pasieks dar vienas režisierės darbas – filmas apie lietuvio jūrininko Simo Kudirkos kelionę. Tai bus istorija apie laisvę ir žmogų, kuris pasiklydo jos vingiuose.

„Dabar aš filmuoju naują filmą, dėl kurio labai daug tenka keliauti po Ameriką. Trumpam buvau sustojusi Čilėje, nes ten taip pat kūriau filmą. Jis bus netrukus pristatytas Šveicarijoje, Toronte, vėliau ir Lietuvoje. Šie metai man buvo labai gausūs visomis prasmėmis“, - šypsodamasi pasakojo režisierė. Atrodo, kad dabar – Giedrės sėkmės laikas.

„Kiekvienas filmas kyla iš tavo širdies. Kaip sako: jei gali nedainuoti – nedainuok, tai jei gali nekurti – nekurk. Bet juk kuri ne dėl to, kad ėmei ir sugalvojai daryti kiną. Yra kažkas, apie ką nori ir turi papasakoti. Tiesiog pajunti, kad reikia apie tai papasakoti. Jei kalbėsi apie tai, kas tau yra svarbu, tai bus tikra ir žiūrovai tai tikrai supras“, – atviravo G. Žickytė. 

Devintieji „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai šiemet vyks gegužės 27-ąją.

"Lietuvių kino akademija" (LiKA) oficialiai baigė paraiškų į prestižinius apdovanojimus "Sidabrinė gervė" registraciją. Ketvirtadienį, balandžio 2-ąją, pasibaigus registracijai paaiškėjo, kad paraiškas pateikė rekordinis skaičius kino kūrėjų.

"Atėjus pabaigos terminui esame maloniai nustebinti, sulaukę rekordinio kino kūrėjų aktyvumo. Tokia filmų gausa galėjome džiaugtis tik tais metais, kai apdovanojimai "Sidabrinė gervė" buvo teikiami ir televizinių filmų kūrėjams", – sakė  LiKA direktorė Lina Buzelytė.

Lyginant su praėjusiais metais, kuomet buvo pateiktos 36 kino filmų paraiškos, šiais metais sulaukta net devyniomis daugiau - 45 paraiškos. Iš jų: 5 ilgametražiai vaidybiniai filmai, 4 trumpametražiai vaidybiniai filmai, net 11 dokumentinių filmų ir 12 studentų darbų. Tačiau šiais metais gausiausiai sulaukta animacinių filmų paraiškų – net 13.

"Pernai animacijos kategorijoje buvo užpildytos vos 3 paraiškos, šiemet  net 13. Tad jei praeitus metus galėtume vadinti vaidybinių filmų metais, šiais metais Lietuvoje be abejonės aktyviausi buvo animatoriai", – džiaugėsi LiKA direktorė.

Tiesa, ne visi pateikti filmai pretenduoja į prestižinį "Sidabrinės gervės" apdovanojimą.  Iki balandžio 20 dienos, LiKA Tarybos paskirta Komisija išrinks tik verčiausius filmus, jų kūrėjus ir aktorius, kurie ir bus nominuoti statulėlei.

"Dabar mums įtemptas laikas – reikia atsijoti pelus nuo grūdų. Tai reiškia, atrinkti verčiausius, labiausiai statulėlės nusipelniusius filmus. Tai įvykus laukia ne ką mažesni darbai. Juk iš geriausių filmų 89 LiKA tikrieji nariai slaptu balsavimu privalės išrinkti tik vieną", – pabrėžė L. Buzelytė.

Iki 2013 metų, šešerius metus "Sidabrinės gervės" statulėlę galėjo gauti ir televizinio kino kūrėjai. Tačiau išgryninus kino apdovanojimų koncepciją nuo 2014 m. paraiškas gauti prestižinį apdovanojimą gali teikti tik kino teatruose rodytų filmų kūrėjai.

Prestižiniai aštuntieji apdovanojimai "Sidabrinė Gervė" įvyks gegužės 30-ąją.  Juos visi smalsuoliai išvysti galės tiesiogiai, per LRT televiziją.