Komisijos sprendimu premija mokslininkei skirta už giluminius mitologinio pasaulėvaizdžio tyrimus, prigimtinės kultūros įprasminimą, puoselėjimą ir sklaidą.

D. Vaitkevičienės kandidatūrą pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, siūlydamas ją premijuoti už reikšmingus mokslinius tyrimus ir svarią visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje.

„Laureatės mokslinė, akademinė, šviečiamoji veikla apima platų lietuvių etninės kultūros temų lauką: baltų mitologijos tyrimus ir jų sklaidą, folkloro tyrimus, jo skaitmeninimo darbus, lauko tyrimus, akademinius prigimtinės kultūros seminarus, mokslo žinių sklaidą edukaciniuose renginiuose, ugdomąją ir šviečiamąją veiklą, dalyvavimą mokslo komisijų ir redakcinių kolegijų darbe, ekspertų komisijose, dalyvavimą visuomeniniuose kultūros ir kraštovaizdžio reiškinių išsaugojimo judėjimuose“, – teigiama pranešime spaudai.

D. Vaitkevičienė yra dviejų mokslo monografijų autorė, trijų fundamentinių tautosakos šaltinių ir keturių mokslo leidinių sudarytoja, yra paskelbusi daugiau kaip 50 mokslo straipsnių, taip pat apie pusšimtį mokslo sklaidos publikacijų profesinėje ir kultūrinėje spaudoje.

Pagrindinė šių metų premijos laureatės mokslinių tyrimų sritis – baltų religija ir mitologija, atspindėta monografijose „Žydinti taurė: baltų gėrimai ir apeigos“ bei „Ugnies metaforos: lietuvių ir latvių mitologijos studija“.

D. Vaitkevičienė dėsto Vilniaus universiteto Filologijos fakultete semiotikos magistrantams, vadovauja semiotikos magistratūros darbams iš mitologijos ir etnologijos srities, taip pat daktaro disertacijoms.

J. Basanavičiaus premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą.

Ji teikiama asmenims arba asmenų grupei už išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Premija teikiama kasmet minint Valstybės atkūrimo dieną vasario 16-ąją Prezidentūroje.

Nacionalinę J. Basanavičiaus premiją sudaro 800 bazinių socialinių išmokų – šiemet tai daugiau nei 39 tūkst. eurų.

„Man gimė mintis, kad mes kaip išdidi, nepriklausoma savarankiška valstybė negalime leisti toliau tokios situacijos neturėti „Aušros“ pilno komplekto, kad mūsų jaunimas galėtų pasimokyti tos besąlygiškos, altruistinės tėvynės meilės, kurią turėjo mūsų protėviai, – knygų mugėje sakė prezidentas. – Šiandien aš be galo džiaugiuosi, kad turime šiuos egzempliorius prieš mus.“

„Tikiu, kad tai taps turbūt įžanga mano kelionėms po Lietuvą pristatinėjant „Aušrą“, – pridūrė jis.

Anot prezidento, kalbant apie patriotiškumo ugdymą, gynimąsi nuo išorės priešų ir istorijos perrašinėjimo, galima remtis savo protėvių pavyzdžiu.

„Gali paprasčiausiai parodyt pavyzdį tėvų, senelių ir prosenelių, kurie išsaugojo mums lietuvių kalbą, galimybę sukurti valstybę. Prisilietęs prie šitos istorijos aš supratau, kad tai yra darbas, kurį privalome padaryti. Džiaugiuosi, kad atsirado štai tokie žmonės kaip bičiulis Pranas Kiznis, kuris daro tyliai kultūrinės mecenatysės dalykus, kurie Lietuvai šiandien be galo svarbūs“, – kalbėjo prezidentas.

Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičius leidinys sutalpintas į keturias knygas, jos išleistos 2,1 tūkst. egzempliorių tiražu: 1,5 tūkst. rinkinių bus perduota šalies mokykloms, bibliotekoms, muziejams, dar 300 – lituanistinėms mokykloms. Likusius 300 rinkinių bus galima įsigyti.

Aiškinamąją knygą tokiu pačiu tiražu planuojama išleisti iki kovo pabaigos, tuomet visos jos ir iškeliaus pas savininkus.

„Ji yra baigiama rengti, mokslinis aparatas yra sudėtingas“, – Vilniaus knygų mugėje sakė instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.

„Aušra“ (Auszra) – pirmasis tautinis lietuvių mėnraštis, ėjęs nuo 1883 metų kovo iki 1886 metų birželio Mažojoje Lietuvoje, Ragainėje ir Tilžėje.

Leidinio iniciatoriai – buvę Marijampolės gimnazijos mokiniai ir Maskvos bei Sankt Peterburgo universitetų lietuvių studentai. Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius.

Laikraščio tiražas buvo pasiekęs 1000 egzempliorių, išėjo 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius.

„Aušra“ buvo perleista 1983 metais Čikagoje, JAV, minint jos šimtmetį.

Svarbiausias „Aušros“ uždavinys buvo telkti lietuvius, kelti tautinę savimonę.

Leidinys daugiausia rūpinosi lietuvių kalbos ugdymu ir jos prestižu, aukštino lietuvių liaudies kultūrą, tautosaką, skelbė originalius grožinės literatūros kūrinius, publikavo XIX amžiaus pirmos pusės rašytojų  kūrybą, supažindino su pasauline literatūra.

„Šis renginys telkia ir buria po visą pasaulį pasklidusius lietuvių kilmės rašytojus, kuriančius ne tik lietuvių kalba, bet savo kūryba teigiančius lietuviškosios tapatybės svarbą“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen.

Iki ketvirtadienio vyksiančio suvažiavimo renginiuose dalyvaus 25 rašytojai, vertėjai, literatūros kritikai iš 15 šalių: Airijos, Australijos, Belgijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kipro, Lenkijos, Meksikos, Nyderlandų, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos.

Svetur kuriantys lietuvių rašytojai susipažins su Lietuvos kultūrinio gyvenimo aktualijomis: dalyvaus kultūrinėje programoje Nacionalinio muziejaus Istorijų namuose, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos surengtoje diasporos rašytojų knygų parodoje ir išeivijos fotografo Edžio Jurčio parodos finisaže, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje aplankys parodas „Paralelinis laikas“ ir Šiuolaikinė Afrikos dailė: Tapatybės svajos ir realijos“, pranešė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Trečiadienį Rašytojų klube vyks specialiai šiam suvažiavimui parengto pasaulio lietuvių rašytojų almanacho „Egzodika 2“ pristatymo vakaras, rašytojų kūrybos skaitymai, ketvirtadienį numatytas baigiamasis vakaras su pasaulio lietuvių rašytojų kūrybos skaitymais ir susitikimu su Lietuvos rašytojų sąjungos nariais.

Pirmasis diasporos rašytojų suvažiavimas vyko 2019 metais.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas netinkamai įsigijo knygų spausdinimo paslaugas - suskaidė pirkimą ir įvykdė jį apklausos būdu, teigia Valstybės kontrolė.

Per šešis tokius pirkimus įsigyta paslaugų už 350 tūkst. litų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

„Pirkimai negalėjo būti vykdomi apklausos būdu ir išskaidyti į keletą pirkimų (...). Taigi, buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos“, - nurodo auditoriai.
Institutą auditavusi Valstybės kontrolė taip pat sukritikavo, kad jis, nesudaręs sutarčių, perdavė muziejams patikėjimo teise valdomas kilnojamąsias kultūros vertybes, kurių bendra vertė – 776 tūkst. litų.

„Buvo pažeistas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kuriame neįtvirtinta galimybė paskolinti, perduoti saugoti ar deponuoti kitam subjektui patikėjimo teise valdomą turtą. Taip pat nebuvo užtikrintas įstatyme nurodytas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo viešosios teisės principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad sandoriai dėl valstybės turto būtų sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais“, - aiškina Valstybės kontrolė.