Sveikindamas kurso dalyvius ir jiems įteikdamas kurso baigimo pažymėjimus, akademijos viršininkas brigados generolas Almantas Leika linkėjo sėkmingai panaudoti gautas žinias grįžus į Ukrainą ir kartu jomis pasidalinti su studentais bei kadetais savo aukštosiose mokyklose, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Jau antrą kartą šiais metais Lietuvos karo akademijos organizuoto kurso tikslas – parengti Ukrainos kariuomenei kompetentingus karininkus, galinčius eiti kuopos vado pareigas. Šešias savaites jo dalyviai buvo mokomi lyderystės, taktikos, vykdyti kuopos ir bataliono lygmens operacijas, šaudymo pratybas, taikyti padalinių valdymo procedūras, sprendimo priėmimo proceso principus.

Ukrainos kariai, tobulinantys savo kvalifikaciją, taip pat lankėsi Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų pėstininkų batalionuose, kur susipažino su jų veikla, uždaviniais ir funkcijomis, naudojamais ginklais ir karine įranga.

Lietuvos karo akademija teigia daug dėmesio skirianti bendradarbiavimui su Ukrainos karinėms ugdymo įstaigoms, prisidėdama prie jos kariuomenės karinio rengimo atnaujinimo, dalydamasi savo patirtimi ir žiniomis apie NATO standartus ir jų taikymą.

„Šios žinios ir patarimai itin svarbūs Ukrainai, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas mūšio lauke, vykstant Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinei invazijai į jos teritoriją“, – sako Krašto apsaugos ministerija.

Šiais metais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Ukrainos nacionaliniu gynybos universitetu, Lietuvos karo akademijoje lankėsi Odesos karo akademijos atstovai, dedama daug pastangų siekiant plėtoti partnerystę gynybos ir saugumo klausimais, organizuoti bendrus karių mokymus, stiprinti su studijomis susijusius ryšius.

Akademija pernai pradėjo Ukrainos kariams skirtus jaunesniųjų vadų mokymus nuotoliniu būdu.

„Tai rodo, kad Lietuvos kariuomenės karininkų švietimo lygis yra aukštas ir vertinamas tarptautiniu mastu. Organizuojami kursai yra NATO gynybos švietimo tobulinimo programos sudedamoji dalis. Juose įgytos žinios yra ypač aktualios jaunesniesiems vadams, kurie netrukus bus paskirti į savo šalies karinius vienetus“, – rašoma ministerijos pranešime.

Pasak prezidento, simboliška, kad Lietuvos karininko priesaiką absolventai davė būtent birželio 23-iąją – sukilimo prieš sovietinę okupaciją dieną, ir pakvietė niekada to nepamiršti bei semtis iš šios datos įkvėpimo.

„Efektyvios gynybos pagrindas visada buvo ir bus žmonės, kuriems Tėvynės meilė, drąsa ir pareiga nėra tušti žodžiai. Kurie pasiryžę daug ir sunkiai dirbti, kad įgytų ir palaikytų būtinus įgūdžius. Todėl kiekvienas gerai pasirengęs ir pratybose užsigrūdinęs karys – mūsų šalies turtas. Ir vadovauti jiems bei pavyzdį rodyti turi tikri lyderiai – profesionalūs Lietuvos karininkai“, – G. Nausėda cituojamas Prezidentūros išplatintame pranešime.

Tai yra jau 30-oji Lietuvos karo akademijos absolventų laida. 48 vaikinai ir 11 merginų penktadienį ceremonijos metu prisiekė „ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei, negailėdami jėgų ir gyvybės ginti tėvynę, jos laisvę ir nepriklausomybę“.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, iš prisiekusiųjų leitenantų 44 tarnaus Sausumos pajėgų, du – Karinių jūrų pajėgų ir šeši – Karinių oro pajėgų daliniuose. Kiti tarnybą pradės Mokymo ir doktrinų valdyboje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione, Karo policijoje, Ryšių ir informacinių sistemų batalione.

Šios laidos kariūnai Lietuvos karo akademijoje studijavo pagal Nacionalinio saugumo ir gynybos, Gynybos technologijų vadybos ir Tarptautinių santykių universitetinių bakalauro studijų programas ir buvo rengiami pagal karinio rengimo programą.

Du kariūnai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute baigė Orlaivių pilotavimo magistrantūros studijų programą, o karinio rengimo programą baigė Lietuvos karo akademijoje.

Karo akademijos pirmakursių priesaika tęsiamos tarpukario Lietuvos tradicijos, kai savanoriai, kariai, o vėliau ir partizanai laisva valia kartojo beveik tuos pačius priesaikos savo šaliai žodžius – negailėdami jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. 

„Galiu pasakyti, kad esate ypatingi, verti mūsų visų pasididžiavimo jaunuoliai, nes pasirinkote šį kelią matydami laisvės kainą, kurią šiandien moka Ukraina, ir aiškiai suvokdami būtinybę saugoti mūsų valstybės nepriklausomybę, – į kariūnus iškilmingoje ceremonioje kreipėsi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Jūsų užduotis – semtis išminties iš vyresniųjų kariūnų ir karininkų, kaupti patirtį, ugdyti drąsą.

Pasak jo, ateinantys ketveri metai bus jaunuolių stiprėjimo ir tobulėjimo metai.

„Jūsų užduotis – semtis išminties iš vyresniųjų kariūnų ir karininkų, kaupti patirtį, ugdyti drąsą ir niekada nepamiršti kodėl pasirinkote šį kelią“, – kalbėjo ministras.

Kariūnams įteikti simboliniai antpečių ženklai, primenantys vieno ryškiausių okupacijos pasipriešinimo vadų ir lyderių – generolo Jono Žemaičio-Vytauto istorinį indėlį. Ši tradicija perimta iš tarpukariu veikusios Karo mokyklos, kurios auklėtiniai segėjo antpečius su tuometinio mokyklos globėjo Lietuvos prezidento Antano Smetonos inicialais.

Tęsiant tradicijas, teisė pabučiuoti akademijos vėliavą visų prisiekiančių kariūnų vardu buvo suteikta Lukui Lekavičiui, pripažintam geriausiai Kariūnų bazinį kario kursą baigusiu kariūnu. Akademijos bendruomenės vardu jam buvo įteikta vardinė atminimo dovana – durklas. 

Lietuvos karo akademija yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, suteikianti universitetinį ir karinį išsilavinimą.

Šių metų sausio–gegužės mėnesiais mokėsi ir šiuos kursus sėkmingai baigė 43 klausytojai, iš jų 32 – Lietuvos, 4 – Latvijos, 3 – Estijos, 2 – Moldovos karininkai ir po vieną Gruzijos ir Azerbaidžano karininką.

Geriausio VDKK klausytojo apdovanojimą gavo kapitonas leitenantas Julius Parnarauskas.

Kursų dalyviai lankėsi Lietuvos kariuomenės Mechanizuotojoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ Rukloje, Juozo Vitkaus inžinerijos batalione, Vytauto Didžiojo jėgerių batalione ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, Motorizuotojoje pėstininkų brigadoje „Žemaitija“ ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų dalinyje Klaipėdoje, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione.

Jie galėjo susipažinti su Lietuvos karinių vienetų struktūra ir uždaviniais, apžiūrėti pagrindinę Lietuvos karo techniką ir ginkluotę, Aviacijos bazėje Šiauliuose daugiau sužinoti apie čekų oro policijos misiją ir Oro gynybos batalioną.

Akademijos tarptautiniuose kursuose rengiami kompetentingi karininkai, gebantys vykdyti sausumos pajėgų karininkų funkcijas nacionaliniuose ir tarptautiniuose bataliono (brigados) lygmens štabuose. Kaip pabrėžiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, jų karjerai šie kursai labai svarbūs, nes juos baigusieji gali pretenduoti gauti aukštesnį karinį laipsnį.

Kursų metu mokomasi bataliono, brigados operacijų, taktikos, tarptautinio ir nacionalinio saugumo teorijos, projektų valdymo, lyderystės ir kario etikos, karo teorijos, tarptautinės humanitarinės teisės, karinio administravimo ir karinio rengimo dalykų. Paskaitas skaito Lietuvos karo akademijos instruktoriai ir dėstytojai, Lietuvos krašto apsaugos sistemos kariai ir darbuotojai, užsienio šalių kviestiniai lektoriai specialistai.

Kasmet šiuos 4 mėnesių trukmės kursus baigia daugiausiai Lietuvos, taip pat sutartas skaičius pakviestų Latvijos, Estijos, Lenkijos, Sakartvelo, Ukrainos ir Moldovos karininkų. KAM duomenimis, iš viso VDKK baigė 647 karininkai.

VDKK yra vienintelė sausumos pajėgų vyresniųjų štabo karininkų rengimo institucija Baltijos šalyse.

Tai yra jau 28-oji Lietuvos karo akademijos absolventų laida. Šios laidos kariūnai Akademijoje studijavo Gynybos technologijų vadybos, Tarptautinių santykių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos bakalauro studijų programas ir kartu buvo rengiami pagal karinio rengimo programą.

Trys kariūnai baigė jūrų laivavedybos studijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje ir karinio rengimo programą Karinių jūrų pajėgų mokymo centre Klaipėdoje, du – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto absolventai: orlaivių pilotas ir aviacijos mechanikos inžinerijos magistras – karinio rengimo programą pabaigė Akademijoje.

Tęsiant Lietuvos karo akademijos tradicijas ceremonijos metu bus apdovanotas geriausias Akademijos absolventas – jam krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kaip kario garbės simbolį įteiks kardą.

Vėliau Lietuvos karo akademijos ramovėje kariūnams bus įteikti bakalauro diplomai, pėstininkų būrio vado kvalifikacijos pažymėjimai. Tradiciškai 28-osios kariūnų laidos absolventai prie ramovės pasodins ąžuoliuką.

Keis įstatymus

Niekas nedrįstų ginčytis, kad kuo daugiau Lietuvoje bus gerų mokyklų, tuo geriau. Tačiau neatrodo gražiai, kai naujoms mokykloms lėšų randama valstybės piniginėje, kitas paliekant našlaičio vietoje.

Dėl ambicingos Lietuvos karo akademijos vizijos sukurti veiksmingą bendradarbiavimo su socialiniais ir akademiniais partneriais tinklą, teks keisti Švietimo ir mokslo bei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymus.

Švietimo įstatymo 15 straipsnyje kalbama apie formalųjį švietimą papildantį ugdymą ir kas jį gali vykdyti. Iki šiol ten buvo išvardytos muzikos, meno ir sporto mokyklos. Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas paaiškino, kad, priėmus įstatymo pataisą, būtų kalbama apie tai, kad teisė vykdyti formalųjį švietimą papildantį ugdymą būtų suteikta tokiems subjektams kaip Karo akademija.

"Prie galutinės išvados nepriėjome, nes įrašyti vien Karo akademiją būtų keistoka, todėl brandiname pasiūlymą, kad įstatymo pakeitime atsirastų galimybė tai daryti ir kitoms aukštosioms mokykloms, kolegijoms", – aiškino A.Žukauskas.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas neslėpė, kad žinia apie Karo akademijos užmojį vykdyti formalųjį švietimą išgąsdino tokią veiklą vykdančias muzikos, meno ir sporto mokyklas dėl finansavimo, esą ta pačia valstybės pinigine teks dalytis su dar vienu tiekėju.

"Tai šiuo atveju bendrasis ugdymas būtų finansuojamas Švietimo ir mokslo ministerijos, o papildantis ugdymas – Karo akademijos arba bet kurios kitos aukštosios mokyklos. Pagal įstatymą aukštosios mokyklos iš valstybės negauna finansavimo, o gauna iš valstybės asignavimų pagal tam tikrus rodiklius", – tęsė A.Žukauskas.

Ignoruoja Kauno kadetus?

Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pasisakęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikslino, kad Karo akademijos licėjaus startas numatytas 2022–2023 mokslo metais. Kalbama apie 24 moksleivių klasę Vilniaus licėjuje.

Tačiau naujos karinę pakraipą turinčios mokyklos kūrimas Lietuvoje, esant jau dviem veikiančioms, užkliuvo kai kuriems posėdyje dalyvavusiems Seimo nariams.

"Kodėl, turėdami jau veikiančią Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklą Kaune, visiškai ją ignoruojame, o kuriame naują licėjų Vilniuje. Paprastai dėl vienos mokyklos nedarome išlygų įstatymuose. Jeigu bus neaiškumų, prašysiu antikorupcinio šio teisės akto vertinimo", – pastebėjimais dalijosi Seimo narė Asta Kubilienė.

Buvusi Seimo narė kaunietė Aušra Papirtienė kiek skaudžiau įkando krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. "Kodėl gerbiamam mano apygardos Seimo nariui nerūpi Kadetų licėjus, kuris yra ne tik Kaune, bet ir jo vienmandatėje apygardoje, kur jis yra išrinktas? Jis net neranda laiko pasidomėti, kaip tam Kadetų licėjui sekasi", – savo feisbuko paskyroje pasisakė A.Papirtienė.

A.Papirtienę stebina, kad dar pernai Krašto apsaugos ministerija nepanoro būti Kauno kadetų licėjaus dalininku, o dabar staiga užsimojo kurti naują darinį Vilniuje. (K. Kavolėlio/Fotobanko nuotr.)

Iš tiesų būtent Kalniečių vienmandatėje apygardoje rinkėjai savo balsus atidavė už A.Anušauską. Kalniečiuose, Žeimenos gatvėje, veikia ir Kadetų licėjus. Tačiau, net atmetus politinį atspalvį, buvusi Seimo narė priminė dar viena ne mažiau iškalbingą detalę.

Kaune į Seimą išrinktas ministras A.Anušauskas nepanoro kalbėtis, kodėl ignoruojamas jo apygardoje veikiantis kadetų licėjus. (Evaldo Virkečio nuotr.)

Pasak A.Papirtienės, praeitos kadencijos pabaigoje buvo sušauktas tarpinstitucinis pasitarimas Vyriausybėje, tuomečio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio iniciatyva, kuriame dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Kauno savivaldybės atstovai.

"Tada Krašto apsaugos ministerija nepanoro būti Kauno kadetų licėjaus dalininku ar vykdyti kažkokias veiklas, kaip dabar nori daryti su Vilniaus licėjumi. Kodėl, kai buvo svarstomos Kauno kadetų licėjaus perspektyvos, Krašto apsaugos ministerija suabejojo, ar jie bus pajėgūs, o štai su Vilniaus licėjumi jau bus viskas gerai?" – retoriškai klausė A.Papirtienė.

Iškalbinga detalė, kad į krašto apsaugos ministrui pateiktus klausimus atsakinėjęs Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyrius apsiribojo paaiškinimu, kad Krašto apsaugos ministerija pagal galimybes taip pat remia ir skatina įvairias veiklas, orientuotas į pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymą.

Iškalbingi skaičiai

Iškalbingesni už žodžius kartais būna skaičiai. Kauno kadetų licėjuje mokosi 323 moksleiviai. Jų metinis biudžetas 2021 m. nesiekė 1,3 mln. eurų. Būsimame Karo akademijos licėjuje pirmaisiais metais mokytųsi 24 mokiniai. Planuojama, kad jiems reikėtų 494 tūkst. eurų. Tai beveik pusė Kauno kadetų licėjaus biudžeto, skirto 323 mokiniams.

Kaune veikiantis kadetų licėjus kasmet netenka vienos klasės dėl to, kad neturi kur apgyvendinti vaikų. (Artūro Morozovo nuotr.)

Aiškinamajame rašte Seimui išsamiau pateikiamos būsimo Karo akademijos licėjaus išlaidos. Planuojama, kad vieno mokinio aprangai ir ekipuotei prireiks 4 850 eurų. Maitinimas kainuotų iki 8 eurų per parą – tokio dydžio maistpinigius gauna kariūnai, kai jie neaprūpinami maistu. Vadovėliams, pratybų sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, planšetiniam kompiuteriui reikėtų 600 eurų mokiniui. Personalo darbo užmokestis per metus – 290 tūkst. eurų vienuolikai etatų. Mokiniai būtų apgyvendinami Karo akademijoje.

Planuojama, kad antraisiais mokslo metais jau reikėtų 564 tūkst., trečiaisiais – 668 tūkst., o ketvirtaisiais ir paskesniais metais – 740 tūkst. eurų papildomų valstybės asignavimų. Taip pat reikės papildomų lėšų mokiniams apgyvendinti.

Jau minėtame Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje nuskambėjo ir patikinimas, kad "sprendimas bus ir jis bus palankus", sudarantis galimybę Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai kartu su mokyklomis, vykdančiomis bendrojo ugdymo programas, vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas.

Neskuba komentuoti

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nuo išsamesnio komentaro apie naujai steigiamą Karo akademijos licėjų susilaikė, esą ką tik prasidėjo diskusijos ir sunku plačiau komentuoti. "Ministerijos principinė nuostata – kiekviena mokiniui palanki švietimo iniciatyva yra sveikintina, jei užtikrinamos saugios sąlygos ir ugdymo kokybė", – pareiškė ministrė.

Ministrė taip pat priminė, kad kiekviena savivaldybė, atsižvelgdama į visuomenės poreikius, turi teisę steigti švietimo įstaigas ir naujas klases jose, taip pat ir specializuotas: savivaldybės ir yra absoliučios daugumos mokyklų steigėjos. Krašto apsaugos ministerija taip pat gali būti švietimo įstaigos dalininke ir padėti rengiant būsimus kariūnus, šaulius.

"Minimos mokyklos – Kauno kadetų licėjus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla – irgi atsirado savivaldybių, ne centrinės valdžios, iniciatyva. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų liepą iš Vidaus reikalų ministerijos perėmė Kauno kadetų licėjaus dalininko funkcijas, kitas dalininkas – miesto savivaldybė", – tęsė ministrė J.Šiugždinienė.

Naujausia Karo akademijos bendradarbiavimo iniciatyva-projektas – tai neformalusis vaikų švietimas, sukuriant ir vykdant formalųjį švietimą papildančią programą.

"Atkreipiame dėmesį į tai, kad, vykdant šį bendradarbiavimo projektą, nauja mokykla steigiama nebus – šią programą vykdys pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atrinkta bendrojo ugdymo mokykla, kuri bus atsakinga už formalųjį švietimą, ir Karo akademija, kuri bus atsakinga už neformalųjį švietimą", – informaciją "Kauno dienai" pateikė Krašto apsaugos ministerija.

Kodėl, turėdami jau veikiančią Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklą Kaune, visiškai ją ignoruojame, o kuriame naują licėjų Vilniuje.

Ambicingas projektas

Dalyvavimu Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje nustebinęs Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnaujantis žurnalistas Edmundas Jakilaitis patikslino būsimos mokyklos gaires.

"Vilniaus licėjus komplektuotų naują klasę ir tos klasės vaikai, mokydamiesi Vilniaus licėjuje ir gyvendami Lietuvos karo akademijoje, gautų ne tik geriausią įmanomą bendrąjį išsilavinimą, bet ir pilietinį patriotinį ugdymą, fizinį parengimą", – visuomeninės iniciatyvinės grupės nariu prisistatė E.Jakilaitis.

Į 24-ias Karo akademijos licėjaus vienos klasės vietas galėtų pretenduoti berniukai ir mergaitės iš visos Lietuvos. Atrankos kriterijus – aukšti akademiniai rezultatai ir fizinis pasirengimas. Jie gyvens Karo akademijoje, į pamokas eis Vilniaus licėjuje ir Karo akademijoje. Pastaroji taps jų namais nuo pirmadienio iki penktadienio.

"Šį projektą realizuoja Krašto apsaugos ministerija, Vilniaus savivaldybė, kariuomenė ir Vilniaus licėjus. Finansavimas: viena dalis per mokinio krepšelį, o kita – per Krašto apsaugos ministeriją", – E.Jakilaitis paaiškino, kad ir pats visuomeniniais pagrindais prisidedantis prie sėkmingo naujo projekto starto.

Taip pat patikino, kad niekas nevers vaikų vėliau rinktis studijų Karo akademijoje. Net jei vaikai nepasirinks studijų Karo akademijoje, kad ir kas jie būtų užaugę – medikai, verslininkai, menininkai, politikai – turės aiškų santykį su gynyba, kariuomene, šalies saugumo tematika. "Todėl svarbu ateityje sėkmingai dirbsiančius žmones susieti su karybos temomis", – pabrėžė E.Jakilaitis.

Netenka klasės

Grįžkime į Kauną. Krašto apsaugos ministerija patikino vertinanti Generolo P.Plechavičiaus kadetų licėjaus veiklą, grindžiamą Sausumos kadetų ugdymo samprata.

Generolo P.Plechavičiaus kadetų licėjus veikia nuo 2012-ųjų, o jo veiklą palankiai vertino bei dažnai į jaunųjų kadetų priesaikas atvykdavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. (Evaldo Virkečio nuotr.)

Karo akademija bendradarbiavimą su Generolo P.Plechavičiaus kadetų licėjumi vertina kaip svarbią partnerystę, todėl organizuojami bendri renginiai. Taip pat stojant į Karo akademija pridedama 0,5 balo.

Tačiau Kauno kadetų licėjus kasmet netenka vienos klasės mokinių vien dėl to, kad neturi kur jų apgyvendinti. Žinoma, Krašto apsaugos ministerija ir Karo akademija gali besti į kadetų licėjaus steigėjus – savivaldybę ir Švietimo ministeriją, ir jie bus teisūs. Kiek sunkiau užsimiršti, kad dar pernai Krašto apsaugos ministerijai per didelė našta buvo prisiimti kokius nors įsipareigojimus Kauno kadetų licėjui.

"Pas mus mokosi vaikai iš visų Lietuvos miestų, kurie nori išmokti tapti gerais ir stipriais kariais, karininkais ir pareigūnais. Baigę kadetų licėjų, mūsų auklėtiniai tampa aktyviausiais Lietuvos karo akademijos kariūnais. Baigę akademiją ir pasirinkę karininko kelią yra lyderiai ir pavyzdys savo vadovaujamiems kariams", – apie absolventus kalbėjo kadetų licėjaus direktoriaus pareigas laikinai einanti Ingrida Levickienė ir pavaduotojas Ričardas Žilaitis.

Generolo P.Plechavičiaus kadetų mokyklos šaknys siekia dar 1995 m., kai visuomeniniais pagrindais ėmė veikti Jaunojo kario mokykla. 2005 m. ji tapo neformaliojo ugdymo įstaiga "Lūšiukai", o nuo 2012 m. yra bendrojo ugdymo mokykla, kuri ugdymą grindžia sausumos kadetų samprata.

Kadetų licėjus turi sukūręs karybos užsiėmimams skirtas edukacines erdves: alpinizmo salę, lazerinę šaudyklą, treniruoklių ir Tailando bokso sales, įrengtas naujas stadionas su kliūčių ruožu. Šalia esančiame Kleboniškio miške vyksta praktiniai taktikos užsiėmimai. Karyba integruojama į kiekvieną ugdomąjį dalyką.

Pagrindinės centro funkcijos bus šviesti Lietuvos karius inovacijų tema ir nustatyti bei susisteminti inovacijų poreikius šalies kariuomenėje.

Centras taip pat sukurs platformą, kurioje verslas galės pristatyti savo iniciatyvas gynybos srityje.

„Gynybos inovacijų centras – tai ta dėlionės dalis, kurios iki šiol trūko sistemiškai skatinant gynybos inovacijas Lietuvoje“, – pranešime teigė centro vadovas Simonas Aleksandravičius.

„Buvo pavienių iniciatyvų, konferencijų, renginių, diskusijų šia tema, tačiau vieno, viską apimančio padalinio, galinčio sukviesti visus suinteresuotus dalyvius prie vieno stalo, – ne“, – sakė jis.

KAM teigimu, centro vadovas S. Aleksandravičius pastaruosius kelerius metus dirbo „Versli Lietuva“ ir buvo atsakingas už Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių eksporto skatinimą užsienyje.

Iškilmingame Mokslo ir žinių dienos minėjime sveikindamas akademijos kariūnus krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pažymėjo, kad Lietuvos karo akademija tęsia garbingas prieškario Karo mokyklos tradicijas, Lietuvos kariuomenei rengdama karininkus.

„Tai yra labai svarbi užduotis, nes karininkas yra kartu lyderis ir vadas, kuris turi motyvuoti, sutelkti ir iki galo įgyvendinti jam skirtą užduotį. Džiugu, kad šiais metais turime rekordinį - beveik 70 - į akademiją įstojusiųjų pirmakursių, kurie pasirinko garbingą karininko profesiją, skaičių", - pabrėžė ministras.

Akademijos kariūnus ir visą jos bendruomenę pasveikino ir Karo akademijos viršininkas pulkininkas Juozas Kačergius.

Naujų mokslo metų proga šventinėje rikiuotėje taip pat dalyvavo krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras, Ordinariato apaštalinis administratorius ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Susirinkusiesiems buvo perskaitytas prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas, kuriame jis visiems linkėjo pažinimo ir valstybės kūrimo kelionėje ryžto augti ir tobulėti.

Šiais metais į akademiją priimti jaunuoliai jau nuo liepos Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje išėjo Bazinį kariūno kursą - pagrindinį karinį parengimą. Čia jie įgijo karybos žinių ir praktinių įgūdžių, kuriuos vėliau tobulins, tęsdami studijas Karo akademijoje.

2019-2020 mokslo metais akademijoje kariūnai studijuos pagal penkias bakalauro studijų programas: Gynybos technologijų vadybos, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Tarptautinių santykių, Gynybos ir saugumo institucijų valdymo, Moderniųjų gynybos technologijų vadybos.

Taip pat Karo akademijoje studijas tęs 107 pirmosios ir antrosios pakopų ištęstinių studijų studentai, 9 doktorantai.

Kariūnai, baigę Karo akademiją, įgyja aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pirmąjį karininko (leitenanto) laipsnį. Visi absolventai, įgyvendinę jiems keliamus reikalavimus, kviečiami į profesinę karo tarnybą.

Šventėje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos prodekanė prof. dr. Snieguolė Matulienė, Karo akademijos vadovybė, instruktoriai, prisiekiančiųjų artimieji.

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis prisiekusiems JKVM klausytojams linkėjo savo tarnybą matyti ne kaip pareigą, bet kaip asmeninį indėlį į saugesnės Lietuvos kūrimą ir jausti didelį džiaugsmą, prisidėjus prie stipresnės kariuomenės kūrimo. „Būkite ištikimi savo priesaikai ir tarnaudami prisiminkite bene garsiausią pasaulyje priesaką Tėvynei: „Neklausk, ką dėl tavęs padarė tavo šalis; o klausk, ką tu dėl jos padarei“. Teįkvepia šie žodžiai pavyzdingai tarnybai ir Lietuvos saugumo stiprinimui“, - kalbėjo ministras.

Sveikindamas JKVM karius, akademijos viršininkas plk. J. Kačergius ragino juos ir toliau būti smalsius, aktyvius, nesustoti ir nuolat tobulėti.

Šiais metais Lietuvos valstybei prisiekė šeštoji Lietuvos karo akademijos JKVM klausytojų laida, kurią sudaro studentai ir absolventai iš dvidešimt vienos aukštosios mokyklos, 2018 m. rudenį tarnybą pradėję Lietuvos karo akademijoje (61 klausytojas) ir Dragūnų batalione (26 klausytojai). 3 JKVM pirmo kurso klausytojai jau buvo prisiekę anksčiau kaip kariai savanoriai, bazinių karinių mokymų dalyviai ar atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

Priesaikos metu buvo pristatytas ir geriausias JKVM klausytojas, kuriam suteikta teisė visų prisiekusių klausytojų vardu pabučiuoti Akademijos vėliavą. Juo išrinktas Didžiojoje Britanijoje informatiką ir programavimą studijavęs Lensterio universiteto absolventas, po studijų į Lietuvą grįžęs Žygimantas Stancelis. Jaunuolis pasiekė gerų mokymosi rezultatų, parodė puikų pasirengimą ir tapo geru pavyzdžiu kitiems JKVM klausytojams.

Priesaikos ceremonija taip pat vyks vasario 16 d. Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto minėjimo metu Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje, kur prisieks JKVM dalyviai, besimokantys šiame mieste, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje.

Šiuo metu Vilniuje (Lietuvos karo akademijoje) mokosi 242, Klaipėdoje - 68, Kaune - 174 JKVM klausytojai.

Sėkmingai baigusiems trejų metų kursą JKVM absolventams suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis ir rezervo būrio vado kvalifikacija. Atsargos karininkai turi realias galimybes tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir siekti karininko karjeros.

Pagal Lietuvos kariuomenės tradicijas dalinio kovinę vėliavą naujajam Karo akademijos viršininkui įteikė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Akademija atlieka išskirtinę ir labai svarbią misiją – rengia būsimus Lietuvos kariuomenės lyderius. Lietuvos kariuomenė šiuo metu pradėjo esminį modernizacijos ir plėtros kokybinį etapą, todėl ateityje aukštos kvalifikacijos karininkų poreikis tik augs, – pranešime cituojamas ministras. – Naujajam akademijos viršininkui keliu vieną tikslą ir uždavinį – stiprinti akademijos bendruomenės intelektinį, kūrybinį potencialą bei tapti stipriu karybos ir gynybos mokslo centru.“

Karo akademijos viršininkas pasikeitė minint šimtąsias šios mokyklos metines.

„Nors laikas įneša savo korekcijas, tačiau puoselėjamos vertybės, tikslai ir iššūkiai išliko, kaip ir tarpukario Lietuvoje. Šiandien Karo akademija rengia aukštos kvalifikacijos, išsilavinusius lyderius, skiepija patriotizmą, moko būti pavyzdingais, atsakingais, gebančiais savarankiškai priimti sprendimus vadais“, – kalbėjo karininkas.

J. Kačergius karinį išsilavinimą įgijo Danijos Karališkojoje karo akademijoje, taip pat yra baigęs Jungtinių Amerikos Valstijų Vadų ir generalinio štabo koledžą bei Nacionalinį gynybos universiteto Eisenhowerio koledžą.

Tarnybą krašto apsaugos sistemoje jis pradėjo 1992–aisiais, kaip Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Marijampolės rinktinės kuopos vadas, vėliau vadovavo KASP Marijampolės apskrities batalionui, motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ mokomajai kuopai. Karininkas tarnavo kitose pareigose kariuomenėje, dalyvavo tarptautinėje Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijoje Kroatijoje.

2017 – 2012 metais J. Kačergius vadovavo Antrojo operatyvinių tarnybų departamentui, vėliau dirbo Gynybos atašė Jungtinėse Amerikos Valstijose, prieš paskyrimą ėjo Krašto apsaugos ministerijos Generalinio inspektoriaus pareigas.

Jis taip pat buvo prezidento Valdo Adamkaus patarėjas gynybos klausimais.