„Turime didelių ambicijų 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, tačiau, susiklosčius esamoms aplinkybėms, nutarėme dar šioje kadencijoje turėti savo partijos atstovus Seime. Todėl partijos vadovybė vienbalsiai pritarė, kad Žirmūnų apygardoje organizacijai atstovaus Algis Čaplikas, o Žiemgalos apygardoje – Saulius Gegieckas. Tiek Algis Čaplikas, tiek Saulius Gegieckas – didelę politinę patirtį turintys politikai, kuriais mūsų organizacija tiki ir pasitiki”, – atsiųstame pranešime spaudai teigė partijos pirmininkas A. Zuokas.

A. Čaplikas yra buvęs Seimo narys, aplinkos, sveikatos apsaugos ministras, Seimo pirmininko pavaduotojas, o S. Gegieckas – buvęs Pakruojo meras, ilgametis vietos politikas.

Teigiama, kad dėl kandidato į Gargždų rinkimų apygardą partija iki galo dar nėra apsisprendusi.

“Lietuvos laisvės sąjungai šie rinkimai labai svarbūs, patvirtinome kandidatus į merus ir miestų Tarybas. Labai didžiuojuosi šia komanda, nes kandidatai stiprūs, veiklūs ir jau darbais yra įrodę, kad gyventojų gyvenimas jų miestuose tikrai gali pasikeisti. Visi matome, kaip pasikeitė Švenčionys, Visaginas, Pakruojis - rezultatai kalba patys už save. Todėl mūsų kandidatai pasiryžę deramai atstovauti savo miestų gyventojams ir toliau“ – posėdžio metu sakė partijos Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) pirmininkas Artūras Zuokas.

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) tarybos posėdžio metu patvirtinti pirmieji kandidatai į merus dešimtyje Lietuvoje miestų: Švenčionių - Rimantas Klipčius, Visagine – Dalia Štraupaitė, Prienų – Algis Marcinkevičius, Kaišiadorių – Rita Gliaudelienę, Kelmės – Kęstutis Bilius, Ukmergės – Leonardas Nugaras, Pakruojo – Saulius Gegieckas, Rokiškio – Valius Kazlauskas, Širvintų – Vidmantas Mateika.

Vilniuje į merus kandidatuos partijos pirmininkas Artūras Zuokas, apie savo sprendimą jau paskelbęs ketvirtadienį.

Iš viso Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) partijos nariai kandidatuos 28 Lietuvos miestuose ir rajonuose.

Partijos taryba įgaliojo valdybą tikslinti kandidatų sąrašus ir priimti galutinius sprendimus dėl jų kandidatavimo Savivaldos rinkimuose. Valdyba artimiausiu metu patvirtins ir likusius kandidatus į merus.

Šiuo metu Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) vienija virš 4 tūkst. narių ir simpatikų visoje Lietuvoje. Turi 3 merus bei 4 vicemerus Lietuvos savivaldybėse. 47 partijos atstovai dirba ir atstovauja visuomenę 27 savivaldybėse.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šią savaitę atmetė Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) (LLS) siūlymą grąžinti iki 2017-ųjų balandžio buvusią tvarką, kai patalpos partijoms buvo suteikiamos nemokamai.

LLS liberalai taip pat siekė pratęsti savo sutartis su savivaldybe dėl dar beveik 200 kvadratinių metrų patalpų Vilniaus gatvėje, kad jos būtų suteiktos nors už minimalią nuomos kainą. Tačiau taryba leido nuomą už vidutinę rinkos kainą, t. y. LLS (liberalai) kas mėnesį turės mokėti per 2 tūkst. eurų, „darbiečiai“ už tokio pat dydžio patalpas Ankštojoje gatvėje prie Seimo – beveik po 2,5 tūkst. eurų.

„Kolegos, ar jūs suprantate, kad jūs partijas prilyginate komercinėms struktūroms?“ – per tarybos posėdį kalbėjo LLS (liberalų) frakcijos seniūnas Žilvinas Šilgalis.

„Tai yra kaina, kurią moka verslininkai. Kokios tuomet paliktos galimybės? Dirbti, kaip Liberalų sąjūdis? Mes taip nemokame, taip nedirbame. Mes dėžutėmis neimame ir neimsime. Lieka palikti patalpas ir, aišku, mes jas paliksime. Opozicinė frakcija lieka be patalpų. Ką tuo parodėte? Atkeršijote?“ – piktinosi jis.

Tai yra kaina, kurią moka verslininkai. Kokios tuomet paliktos galimybės? Dirbti, kaip Liberalų sąjūdis? Mes taip nemokame, taip nedirbame. Mes dėžutėmis neimame ir neimsime.

Savo ruožtu meras Remigijus Šimašius „visiems, kas lieja ašaras“, priminė, kad visiems politikams leidžiama naudotis Vilniaus savivaldybės patalpomis ir partiniams renginiams.

„Savaitgalį vyko konservatorių organizuojama „Demokratijos šventė“, dvi dienas savaitgalį, netgi su naktiniais budėjimais. Tai tikrai galima pilnai naudoti savivaldybės patalpas demokratinėms reikmėms, įskaitant vidinį partijų gyvenimą“, – aiškino R. Šimašius.

2017-ųjų balandį Vilniaus miesto taryba buvo visiškai atsisakiusi nemokamų patalpų partijoms, tačiau tų pačių LLS (liberalų) siūlymu sprendimą metų pabaigoje pakoregavo, palikdami galimybę pagal panaudos sutartį suteikti 50 kvadratinių metrų plotą. Jei patalpos didesnės, už likusį plotą turi būti mokama rinkos kaina.

Priėmus šiuos sprendimus, metų pradžioje savivaldybė nusprendė skirti taryboje esančioms partijoms didesnes erdves pačiame savivaldybės pastate.

Nemokamų patalpų partijoms visiškai yra atsisakęs Kaunas. Finansų ministerija siekia, kad valstybė ir savivaldybės nuo kitų metų atsisakytų panaudos sutarčių su visais neviešojo sektoriaus subjektais, įskaitant partijas, ir jas pakeistų į nuomą. 

“Vilniečių nuomonė Vilniaus miesto savivaldybei neįdomi – konteineriai įkasami po gyventojų langais, balkonais, išrausiant jų sutvarkytą aplinką ir su gyventojais jų vietų nederinant, nors patys gyventojai savo iniciatyva siūlo, jų manymu, tinkamesnes vietas. Tačiau į gyventojų laiškus nereaguojama, o merui klausimo užduoti apskritai nepavyksta – ir tokių gyventojų prašymų padėti rasti dialogą tarp miesto valdžios ir gyventojų ar bendrijų esame gavę jau ne vieną. Dabar viskas daroma buldozerio principu – tiesiogine ir perkeltine šio žodžio prasme – darbininkai tiesiog atvažiuoja ir be derinimo su gyventojais įkasa konteinerius”, - sakė opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje seniūnas Žilvinas Šilgalis.

Reaguodami į netvarką LLS dar prieš porą mėnesių registravo rezoliuciją dėl to, jog atliekų konteinerių vietos būtų pažymėtos iki lapkričio 1 d. suderinant jas su gyventojais ir šiai rezoliucijai taryba buvo pritarusi, tačiau už tai atsakinga savivaldybės įmonė "VASA" į rezoliuciją nereagavo.  Todėl teikiamas tai atlikti įpareigojantis sprendimo projektas, rašoma partijos išplatintame pranešime.

Šiuo metu galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 dienos sprendimu patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės. Tarybos sprendimu siūloma papildyti taisyklių 30 punktą nustatant, kad Vilniaus miesto mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių išdėstymo schemos prieš jų tvirtinimą turi būti suderintos su atliekų turėtojais.

“Be to, Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė naujo atliekų vežėjo konkursą, todėl vietos, iš kurių vežėjai veš atliekas, jau turėjo būti su gyventojais suderintos ir patvirtintos – tokia schema būtina skelbiant konkursą – vežėjai turi įsivertinti ir paskaičiuoti kainas pagal tai. Todėl toks sprendimų eiliškumas ir gyventojų interesų ignoravimas kelia daug klausimų”, - sakė Ž.Šilgalis.

Šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje nuspręsta kandidatų sąrašus ir merus kelti ne mažiau kaip pusėje šalies savivaldybių.

„Lietuvos partinės sistemos suirutėje artėjantys rinkimai itin svarbūs. Iššūkiai mūsų valstybei reikalauja ryžtingų sprendimų. Mūsų kandidatai pasiryžę deramai atstovauti liberalioms vertybėm“, – pranešime cituojamas partijos pirmininko pavaduotojas Vydūnas Sadauskas.

Pasak partijos pranešimo, tarybos posėdžio metu taip pat vyko diskusija dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose bei galimos partijos paramos konkrečiam kandidatui.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) turi per 4 tūkst. narių, 3 merus bei 4 vicemerus Lietuvos savivaldybėse. Partijos reitingas nedidelis, apklausose jis atskirai nenurodomas.

Spaudos konferencijoje trečiadienį opozicinių Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos seniūnas Žilvinas Šilgalis sako, kad be planų dešimt kartų padidinti biudžetą savivaldybės informacijos viešinimui, pastaruoju metu savivaldybės įmonės taip pat didina išlaidas viešiesiems ryšiams.

„Bendroje sumoje tai yra daugiau nei 0,5 mln. eurų. Akivaizdu, kad tie dalykai nėra geri, jie turi būti analizuojami. Mes, matyt, kreipsimės į tarybą ir siūlysime jai iš šios pateiktos informacijos arba padaryti darbo grupę, arba atlikti išsamesnę analizę, kuri paneigtų arba patvirtintų mūsų surinktus faktus“, – sakė jis.

Kaip penktadienį skelbė BNS,  savivaldybės pirkimų plano korekcijos rodo, jog projektui „Informacijos apie svarbiausius sostinėje vykstančius projektus sklaidos planavimas ir platinimas per žiniasklaidos kanalus“ rugsėjo viduryje buvo numatyta 29,2 tūkst. eurų, po kelių dienų suma padidinta iki 65 tūkst. eurų, spalio pradžioje minėtam projektui paprašyta numatyti bent keturiskart didesnę maksimalią pasiūlymo vertę – 260 tūkst. eurų.

Manome, kad buvo sukurtas planas, kad viešiesiems ryšiams pinigus, kurie bus nukreipti į rinkimų kampaniją, ciniškai paimti iš miesto biudžeto.

Savivaldybės atstovai patikino, kad minėta 260 tūkst. eurų suma tėra teorinė, reikalinga viešųjų pirkimų metodikai, o viešinimui daugiausia bus išleista būtent 65 tūkst. eurų.

Ž. Šilgalis savo ruožtu teigia, kad be numatytų savivaldybės lėšų, pastaruoju metu „Vilniaus vandenų“ sutarčių informacijos viešinimui vertė siekia 200 tūkst. eurų, Vilniaus atliekų tvarkymo centro (VATC) - 133 tūkst. eurų, naujai įsteigta atliekų bendrovė „VASA“ viešinimui išleido 103 tūkst. eurų, „Grinda“ – 43 tūkst. eurų, „Vilniaus šilumos tinklai“ – 37 tūkst. eurų.

Jis didėjančias išlaidas viešiesiems ryšiams vadina mero Remigijaus Šimašiaus siekiu finansuoti buriamo rinkimų komiteto išlaidas būsimuose mero ir savivaldos rinkimuose.

„Manome, kad buvo sukurtas planas, kad viešiesiems ryšiams pinigus, kurie bus nukreipti į rinkimų kampaniją, ciniškai paimti iš miesto biudžeto“, – sakė jis.

„Jei meras ir administracija nesugebės įtikinamai paaiškinti, kam reikėjo tų lėšų, natūralu, kad mes taryboje kelsime klausimą dėl pasitikėjimo meru Šimašiumi, nes toks žmogus eiti pareigų negali“, – pridūrė Ž. Šilgalis.

R. Šimašius: tai opozicijos fantazija

R. Šimašius opozicijos kaltinimus vadina „fantazija“ nes, anot jo, didžioji dalis lėšų planuojama išleisti jau po rinkimų.

„Opozicija turi fantaziją (...). Tai vertinu kaip džiugų faktą, kad nėra prie ko daugiau prikibti, tad belieka tokius dalykus fantazuoti. Labai natūralu, kad mums reikia informuoti vilniečius ir išleidžiame tam mažai, netgi mažiau, nei mažesni Lietuvos miestai, viskas daroma pagal įstatymą“, – tikino meras.

Savivaldybė praėjusį penktadienį taip pat viešai informavo, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl konfidencialios informacijos apie planuojamus viešuosius pirkimus atskleidimo, kaltindami, jog tai padarė būtent buvusio mero Artūro Zuoko bendražygis Ž. Šilgalis.

„Tai yra baltarusiški Lukašenkos metodai, kuriais siekiama užgniaužti opoziciją, kurios pagrindinė funkcija yra kontrolė“, – į šiuos veiksmus sureagavo Ž. Šilgalis.

„Mano pasirinkimas yra gerai apgalvotas, apie prisijungimą prie Lietuvos laisvės sąjungos svarsčiau jau kurį laiką būdamas nepriklausomu tarybos nariu. Džiaugiuosi, kad mums pavyko susitarti su Lietuvos laisvės sąjunga dėl bendro darbo, požiūrio į miestui svarbius klausimus ir sprendimus, kurie svarbūs kiekvienam vilniečiui. Liberalų frakcija turi aiškius tikslus, turi kompetencijų ir gebėjimų juos įgyvendinti“, - sakė V. Stankevič.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) miesto taryboje, prisijungus V. Stankevič, nuo šiol turės septynis narius.

„Džiaugiamės, kad tarybos nariai pastebi ir vertina aktyvią mūsų veiklą miesto taryboje ir jungiasi bendram darbui”, - sakė Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos seniūnas Žilvinas Šilgalis.

Į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą V. Stankevič buvo išrinktas su partija “Tvarka ir teisingumas”.

„Jau ilgą laiką esu pasitraukęs iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ ir dirbau kaip nepriklausomas Tarybos narys. Mano ir LLS požiūris į miesto perspektyvas bei Vilniaus ateities gerinimą sutampa, todėl jungiuosi prie žmonių, kurie stengiasi gražinti bei puoselėti Vilniaus miestą ir savo gebėjimus jau yra įrodę konkrečiais darbais”,  - sakė V. Stankevič.

Kadangi Vilniaus meras Remigijus Šimašius nesugeba užtikrinti sklandaus miesto Tarybos darbo ir posėdžių vedimo tvarkos, šiandien Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcija Vilniaus miesto savivaldybės tarybai teikia rezoliuciją, kuria siekiama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių užtikrinti tinkamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių pirmininkavimą pavedant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžiams pirmininkauti mero pavaduotoją merui nedalyvaujant, rašoma Lietuvos laisvės sąjungos išplatintame pranešime.

Juridinis pagrindas tam atsiranda perkeliant Vilniaus mero R. Šimašiaus dažnai pasirenkamą darbo formą – darbą iš namų penktadieniais į trečiadienius, kai vyksta Tarybos posėdžiai. Taip būtų užtikrintas sklandus Tarybos darbas, o meras galėtų produktyviai dirbti su dokumentais iš namų.

Primename, kad Vilniaus meras R. Šimašius yra tiesiogiai išrinktas vilniečių, o valdančiąją Tarybos daugumą sudaro net 33 tarybos nariai.

Pateikiamas rezoliucijos tekstas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.1 papunkčiu, atsižvelgdama į pastovų nesugebėjimą pirmininkauti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžiams taip, kad posėdžio metu būtų apsvarstyti teikiami Tarybos sprendimų projektai ir kiti klausimai, įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių užtikrinti tinkamą Tarybos posėdžių pirmininkavimą ir Tarybos sprendimų ir kitų klausimų svarstymą paskirtame posėdyje arba pavesti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžiams pirmininkauti mero pavaduotojui merui nedalyvaujant.

Dauguma Liberalų sąjūdžio partijos narių negalėjo žinoti, kad partijos vadovai yra nesavarankiški ir priklausomi nuo verslo grupės. Todėl LLS Valdyba priėmė sprendimą kreiptis į LR Liberalų sąjūdžio narius ir kviečia drauge atkurti Lietuvos liberalų sąjungą.

„Apie galimybę bei būtinybę suvienyti liberalias partijas kalbama nuo 2011 m., kuomet prezidentas Valdas Adamkus buvo sukvietęs visų partijų vadovus prie vieno stalo. Deja, iniciatyva nebuvo sėkminga - su iškelta idėja nesutiko Liberalų sąjūdžio lyderiai. Kaip dabar išaiškėjo, sprendimą dėl partijų vienybės priiminėjo ne jie, o koncerto „MG Baltic“ vadovai“, - sakė LLS pirmininkas Artūras Zuokas.

Šį rudenį Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) pasiruošusi sušaukti suvažiavimą ir susigrąžinti istorinį partijos pavadinimą - Lietuvos liberalų sąjunga, drauge išrinkti naują partijos pirmininką ir vadovybę, sudaryti sąlygas naujiems lyderiams imtis atsakomybės.

LLS Valdybos kreipimasis

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)

LLS Valdybos kreipimasis

Gerbiami kolegos liberalai, gerbiami Lietuvos žmonės, kurie palaikote liberalias idėjas ir puikiai suprantate, kad tik laisvas žmogus gali kurti atvirą visuomenę stiprią valstybę.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma ir LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas atskleidė beprecedentinį įvykį Lietuvos politikoje, kai verslo grupė įsteigia praktiškai nuo jų priklausančią ir kontroliuojamą politinę organizaciją, šiuo atveju Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdį.

Dauguma iš mūsų prisimena 2005-2006 metus, kai buvo kryptingai veikiama prieš tuometinę daugumos mūsų partinę organizaciją – LiCS (Liberalų ir centro sąjungą). Prisimename veikusius asmenis bei koncerno „MG Baltic“ bei jų valdomos žiniasklaidos įtaką šiems procesams. Dauguma tų asmenų yra įvardinti Seimo patvirtintame NSGK tyrime arba šiuo metu yra įtariamieji politinės korupcijos byloje.

Mums ši žinia nėra netikėta, vis dėlto, politinės organizacijos sąsajos su verslo grupe pirmą kartą istorijoje yra viešai įvertintos, kaip keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui.

Praeities nepakeisi, tačiau galime ir privalome kurti ateitį, kuri neįsivaizduojama be stiprios, atviros ir savarankiškos liberalios partijos.

Puikiai suprantame, kad koncernas „MG Baltic“ negalėjo kontroliuoti viso Liberalų sąjūdžio, nes dauguma partijos narių negalėjo žinoti, kad partijos vadovai yra nesavarankiški ir priklausomi nuo verslo grupės.

Todėl kviečiame drauge atkurti Lietuvos liberalų sąjungą. Šį rudenį Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) pasiruošusi sušaukti suvažiavimą ir susigrąžinti istorinį partijos pavadinimą. Drauge išrinkime naują partijos pirmininką ir vadovybę, sudarykime sąlygas naujiems lyderiams imtis atsakomybės.

XXI amžius neįsivaizduojamas be liberalių idėjų ir vertybių, taip pat ir Lietuvoje. Yra liberalai, kurie sako, kad laisvas žmogus privalo paklusti ne asmenims, o tik įstatymams. Yra liberalai, kurie įsitikinę, kad liberalios pažiūros artimos pirmiausiai viduriniajai klasei, o ne elitui. Yra liberalai, kurie žino, kad Adamas Smitas ne tik padėjo pamatus laisvos rinkos pagrindams, bet pirmiau parašė traktatą apie etiką. Yra liberalai, kurie sutinka, kad galima susitarti dėl bendrojo gėrio. Yra liberalai, kurie nesupriešina visuomenės ir asmens, ir kurie tautiškumą yra įtraukę į savo programą.

Kviečiame - dirbkime drauge ir taip ištaisykime klaidas, nežiūrint, kas ir kada jas padarė.

Pirmininkas A. Zuokas

LLS (liberalai) kreipiasi į Lietuvos Seimą skubiai sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri ištirtų ir išsiaiškintų, kas atsakingas už neteisingų ar klaidinančių statistinių duomenų pateikimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), pagal kuriuos Lietuva pasaulyje išsiskiria kaip šalis, kurioje galimai suvartojama daugiausiai alkoholio vienam asmeniui per metus ir kurioje alkoholio suvartojimas per pastaruosius metus padidėjo net 36 proc. Būtina įvertinti, ar tai nėra sąmoningas duomenų iškraipymas, kuris situaciją šalyje parodo ženkliai blogesnę nei ji yra iš tiesų.

Pasaulio sveikatos organizacijos 2017 m. išvadose matoma, kad Lietuvoje, lyginant su paskutinėms PSO išvadomis 2010 m., alkoholio, tenkančio vienam žmogui sulaukusiam 15 metų, suvartojimas padidėjo nuo 13,42 (duomenys 2009 m.) iki 18,2 (duomenys 2016 m.) litrų. Alkoholio suvartojimas nuo 2010 m. iki 2017 m. padidėjo net 36 procentais, kai praktiškai visose ES šalyse, įskaitant ir kaimynines šalis, alkoholio vartojimas ženkliai sumažėjo ar duomenys išliko nepakitę. PSO savo išvadas rengia remdamasi pačių šalių pateiktais duomenimis.

Specialistai jau pastebėjo didelius neatitikimus tarp šių duomenų. Pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia duomenis, kurie paremti alkoholio importo ir prekybos statistika, sumokėtų akcizo mokesčio dydžiais – šie faktiniai duomenys rodo, kad per pastaruosius 10 metų visų rūšių alkoholinių gėrimų (alus, vynas, stiprieji gėrimai) suvartojimas sumažėjo 30 proc. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2007 m. iki 2016 m. nė vienoje alkoholio produktų grupėje pardavimai neišaugo, o atvirkščiai – mažėjo. Net alkoholio gamybos apimtys Lietuvoje per dešimtmetį praktiškai nepakito, tuo tarpu eksportas į kitas šalis išaugo kelis kartus, kas reiškia, kad alkoholį, pagamintą Lietuvoje, vartojo ne Lietuvos gyventojai.

LLS (liberalai) neneigia alkoholio vartojimo daromos žalos ir būtinybės skatinti atsakingo vartojimo įgūdžius bei reguliuoti prekybos ar reklamos sąlygas, kurios mažintų alkoholio suvartojimą šalyje. Tačiau dabar viešumoje tarptautiniu mastu naudojami duomenys diskredituoja Lietuvą ir jos gyventojus, parodydami lietuvius kaip prasigėrusią tautą.

Pasaulio spaudoje šiuo metu gausu pranešimų apie Lietuvą ir alkoholio daromą žalą, kurie, neabejotinai, turės įtakos užsienio investicijų pritraukimui ir turizmo skatinimui. Netiksli statistika ir jos interpretacija daro žalą Lietuvos įvaizdžiui tarptautiniu mastu. Anot LSS, tai prisideda ir prie emigracijos skatinimo: faktas, kad alkoholio suvartojimas išaugo net 36 proc., gali sudaryti įspūdį, kad socialinė aplinka ir gyvenimo kokybė Lietuvoje drastiškai blogėja. Tai rodo prastus šalį valdžiusių politinių partijų ir valstybės vadovų organizacinius gebėjimus.

LSS manymu, Seimo komisija turėtų nustatyti, kokios institucijos ar asmenys yra atsakingi už metodikų parengimą bei tokių duomenų pateikimą, įvertinant, ar tai nebuvo daroma siekiant politinių tikslų ar bandant pakenkti šalies įvaizdžiui bei prestižui. PSO ataskaita dar nėra paskelbta ir yra laiko pateikti teisingus bei objektyvius duomenis.