Pigūs pinigai

Nors pastarasis ECB bazinių palūkanų normų kilstelėjimas tikrai ne pirmas, tačiau itin skausmingas gyventojams ir įmonėms, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Jis skaičiuoja, kad, 2022-ųjų liepą pirmą kartą po ilgo laiko pakėlusi bazines palūkanų normas, kiek daugiau nei po metų ECB Valdančioji taryba tai padarė net dešimtą kartą iš eilės. „Euro zonos istorijoje yra buvęs vos vienas atvejis, kai palūkanos dešimt kartų buvo keičiamos didėjimo kryptimi. Vis dėlto tai nebuvo daroma be atokvėpio, posėdis po posėdžio. Tuomet per ketverių metų laikotarpį, nuo 2003 m. iki 2007 m., jos pakeltos nuo 1 proc. iki 3,25 proc.“, – primena L. Marcinkevičius.

Palyginkime: dabar vos per vienų metų laikotarpį bazinės palūkanų normos pakeltos 4,5 proc. punktais. To imtis ECB teko siekiant normalizuoti į viršų šovusį kainų augimą, tačiau L. Marcinkevičius sako, kad prie šio šuolio nemenkai prisidėjo ir pats ECB.

„Niekada anksčiau bazinės palūkanų normos nebuvo tokio žemo lygio tokį ilgą laiką, kaip pastarąjį dešimtmetį. Tai pripratino gyventojus, įmones ir valstybes prie pigių pinigų srautų“, – konstatuoja ekspertas.

Staiga apsivertę lūkesčiai

L. Marcinkevičius aiškina, kad kartu su rekordinėse žemumose laikomomis palūkanomis, per pandemiją rekordiškai padidintas kiekybinio skatinimo programų mastas – vien pandeminė programa esą sudarė 1,85 trln. eurų.

„Tai lėmė, kad nors ekonomika praktiškai neaugo, pinigų kiekis euro zonoje padidintas ketvirtadaliu. Dėl tokio masto pigių pinigų srautų ECB infliacijos tikslas buvo viršytas jau 2021 m. liepą. Tačiau į savo pačių sprendimų padarinius pinigų politikos formuotojai sureagavo ir palūkanas iš neigiamos zonos perkėlė tik po metų“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.

Niekada anksčiau bazinės palūkanų normos nebuvo tokio žemo lygio tokį ilgą laiką, kaip pastarąjį dešimtmetį. Tai pripratino gyventojus, įmones ir valstybes prie pigių pinigų srautų.

„Iki šio mėnesio ECB valdančiosios tarybos posėdžio buvo viešai svarstoma, kad šį kartą nuo bazinių palūkanų normų didinimo bus susilaikyta, kadangi kainos nebeauga taip sparčiai, o euro zonos ekonomikos augimo perspektyvos nenuteikia optimistiškai. Tačiau dieną prieš posėdį naujienų agentūros „Reuters“ paskelbta informacija apvertė rinkos dalyvių lūkesčius. Nutekintose ECB infliacijos prognozėse numatyta, kad infliacija ateinančiais metais vis dar gerokai viršys pačių pinigų politikos formuotojų keliamą 2 proc. tikslą“, – tęsia L. Marcinkevičius.

Ši informacija pasitvirtino: centrinio banko ekonomistai prognozuoja, kad 2023 m. kainų augimas vidutiniškai sieks 5,6 proc., kitais metais – 3,2 proc., o 2025 m. – 2,1 proc. L. Marcinkevičius daro išvadą, kad sprendimas kelti bazines palūkanų normas rodo, kad numatomos infliacijos tendencijos netenkino ECB Valdančiosios tarybos narių.

Pasiektas pikas?

Vis dėlto palūkanos, kaip leidžia suprasti ECB, pasiekė gana aukštą lygį. „Remdamasi savo dabartiniu vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad pagrindinės ECB palūkanų normos pasiekė tokį lygį, kuris, išlaikytas gana ilgą laiką, labai prisidės prie to, kad infliacija laiku grįžtų į tikslą. Būsimi Valdančiosios tarybos sprendimai užtikrins, kad pagrindinės ECB palūkanų normos bus nustatytos gana ribojančios tiek, kiek reikės“, – rašoma centrinio banko pranešime. Pasak L. Marcinkevičiaus, tai leidžia daryti prielaidą, kad ECB palūkanų didinimo poreikio veikiausiai nebemato, tačiau jų mažinti taip pat neskubės.

„Vertinant pastarojo meto palūkanų kėlimo ciklą, galima konstatuoti, kad kuo ilgiau atidedami reikalingi sprendimai, tuo didesnį šoką tenka išgyventi dorojantis su padariniais“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.

Jo vertinimu, nulinės palūkanos buvo anomalija, tačiau daugelis paskolų turėtojų šiuo metu susiduria su pirmu jų gyvenime palūkanų kėlimu ir su tokiu reiškiniu išvis nėra susidūrę. „Jiems tenka sugerti ir rekordinį paskolų įmokų pabrangimą. Veržtis diržus ir iš esmės permąstyti veiklos strategijas tenka ir įmonėms – įpratusios prie pigių paskolų, jos ėmėsi rizikingesnių investicijų, iš kurių uždirbti šiandien galimybių vis mažiau“, – sako L. Marcinkevičius.

Anot jo, ateityje ECB gali imtis mažinti bazines palūkanų normas, tačiau tai nebūtinai reikėtų sutikti pernelyg džiaugsmingai. „Galiausiai tai reikš dar didesnį pinigų nuvertėjimą ir problemų nustūmimą į ateitį“, – aiškina L. Marcinkevičius.

2022 m. liepą pirmą kartą po ilgo laiko pakėlusi bazines palūkanų normas, kiek daugiau nei po metų ECB valdančioji taryba tai padarė dešimtą kartą iš eilės. Euro zonos istorijoje yra buvęs vos vienas atvejis, kai palūkanos dešimt kartų buvo keičiamos didėjimo kryptimi. Vis dėlto tai nebuvo daroma be atokvėpio, posėdis po posėdžio. Tuomet per keturių metų laikotarpį, nuo 2003 m. iki 2007 m. jos pakeltos nuo 1 proc. iki 3,25 proc.

Dabar vos per vienerių metų laikotarpį bazinės palūkanų normos pakeltos 4,5 proc. punktais. To imtis ECB teko tam, kad normalizuotų į viršų šovusį kainų augimą, prie kurio pats nemenkai prisidėjo.

Niekada anksčiau bazinės palūkanų normos nebuvo laikomos tokiame žemame lygyje tokį ilgą laiką, kaip pastarąjį dešimtmetį. Tai pripratino gyventojus, įmones ir valstybes prie pigių pinigų srautų.

Kartu su rekordinėse žemumose laikomomis palūkanomis, per pandemiją rekordiškai padidintas kiekybinio skatinimo programų mastas (vien pandeminė programa sudarė 1,85 trln. eurų). Tai lėmė, kad nors ekonomika praktiškai neaugo, pinigų kiekis euro zonoje padidintas ketvirtadaliu. Dėl tokio masto pigių pinigų srautų ECB infliacijos tikslas buvo viršytas jau 2021 m. liepos mėnesį. Tačiau į savo pačių sprendimų padarinius pinigų politikos formuotojai sureagavo ir palūkanas iš neigiamos zonos išvedė tik po metų.

Niekada anksčiau bazinės palūkanų normos nebuvo laikomos tokiame žemame lygyje tokį ilgą laiką, kaip pastarąjį dešimtmetį. Tai pripratino gyventojus, įmones ir valstybes prie pigių pinigų srautų.

 

Iki šio mėnesio ECB valdančiosios tarybos posėdžio buvo viešai svarstoma, kad šį kartą nuo bazinių palūkanų normų didinimo bus susilaikyta, kadangi kainos nebeauga taip sparčiai, o euro zonos ekonomikos augimo perspektyvos nenuteikia optimistiškai.  Tačiau dieną prieš posėdį naujienų agentūros Reuters paskelbta informacija apvertė rinkos dalyvių lūkesčius. Nutekintose ECB infliacijos prognozėse numatyta, kad infliacija ateinančiais metais vis dar gerokai viršys pačių pinigų politikos formuotojų keliamą 2 proc. tikslą.

Ši informacija pasitvirtino: centrinio banko ekonomistai prognozuoja, kad 2023 m. kainų augimas vidutiniškai sieks 5,6 proc., kitais metais – 3,2 proc., o 2025 m. – 2,1 proc. Sprendimas kelti bazines palūkanų normas rodo, kad numatomos infliacijos tendencijos ECB Valdančiosios tarybos narių netenkino.

Vis dėlto palūkanos, kaip leidžia suprasti ECB, pasiekė pakankamai aukštą lygį. „Remdamasi savo dabartiniu vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad pagrindinės ECB palūkanų normos pasiekė tokį lygį, kuris, išlaikytas pakankamai ilgą laiką, labai prisidės prie to, kad infliacija laiku grįžtų į tikslą. Būsimi Valdančiosios tarybos sprendimai užtikrins, kad pagrindinės ECB palūkanų normos bus nustatytos pakankamai ribojančios tiek, kiek reikės“, – rašoma centrinio banko pranešime. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ECB palūkanų didinimo poreikio veikiausiai nebemato, tačiau su jų mažinimu taip pat neskubės.

Vertinant pastarojo meto palūkanų kėlimo ciklą, galima konstatuoti, kad kuo ilgiau atidedami reikalingi sprendimai, tuo didesnį šoką tenka išgyventi dorojantis su pasekmėmis.

Nulinės palūkanos buvo anomalija. Tačiau daugelis paskolų turėtojų šiuo metu susiduria su pirmu jų gyvenime palūkanų kėlimu ir tokio reiškinio išvis nėra matę. Jiems tenka sugerti ir rekordinį paskolų įmokų pabrangimą. Veržtis diržus ir iš esmės permąstyti veiklos strategijas tenka ir įmonėms – įpratusios prie pigių paskolų, jos ėmėsi rizikingesnių investicijų, iš kurių uždirbti šiandien galimybių vis mažiau.

Ir nors ateityje ECB gali imtis mažinti bazines palūkanų normas, tai nebūtinai turėtume sutikti džiaugsmingai. Galiausiai tai reikš dar didesnį pinigų nuvertėjimą ir problemų nustūmimą į ateitį.

Prieigos valdytojomis tapo „Google“ paieškos variklį, „Facebook“ socialinį tinklą, „Amazon.com“ platformą ir „Apple“ programėlių parduotuvę „App Store“ valdančios bendrovės ir kitos daugelio mūsų naudojamos platformos.

Dalis jų į naujas taisykles jau sureagavo. Bendrovė „Meta Platforms Inc.“, valdanti socialinį tinklą „Facebook“, dėl Skaitmeninių rinkų akto sukeltų neaiškumų nusprendė atidėti naujos programėlės „Threads“ paleidimą ES vartotojams.  Jos prieinamumas turėjo sukurti tiesioginę konkurenciją Elono Musko valdomai platformai „X“, ką tik pakeitusiai pavadinimą iš „Twitter“. Taip Skaitmeninių rinkų aktas sukėlė visiškai atvirkščią efektą, nei deklaruotas tikslas sukurti „daugiau galimybių vartotojams pakeisti savo tiekėjus“ Taigi, užuot augusi, konkurencija lieka tokia pati.

Kompanija „Microsoft“ prie Skaitmeninių rinkų akto taisyklių prisitaikė keisdama savo produktų kainodarą. Dar 2017 m. „Microsoft Teams“ bendradarbiavimo programa prie „Microsoft Office 365“ paketo buvo pridedama nemokamai. Vartotojui tai reiškė patogumą gauti visą drauge veikiančių programų paketą. Tokia verslo praktika pagal naująjį reguliavimą yra traktuojama kaip netinkama, proteguojanti savo sukurtą produktą, paslepianti tikrąją šios programėlės kainą. Kainodarą pakeitus, už „Microsoft Teams“ mokėti teks atskirai.

Minėti pavyzdžiai rodo, kad ES, siekdama apsaugoti vartotojus ir sukurti jiems daugiau galimybių, apribojo konkurenciją ir tai, ko visuomet siekia vartotojai – geriausiai jų poreikius atitinkančių paslaugų.

 

Keisis ir „Apple“ operacinės sistemos naudojimas. Iki šiol programėlių kūrėjai, norėdami, kad jų produktai būtų naudojami „iPhone“ telefonuose, turėjo paklusti kompanijos „Apple“ taisyklėms ir už buvimą sistemoje mokėti komisinius. Jau 2022 m. gruodžio mėn. buvo skelbiama, kad  kompanija ruošiasi prisitaikyti prie naujų reguliavimų ir leisti išmaniąsias programėles į „iPhone“ telefonus parsisiųsti ne tik iš „Apple Store“ programėlių parduotuvės. Nors oficialiai jokių pakeitimų dar nėra padaryta, tačiau neabejojama, kad iki sankcijų taikymo pradžios (2024 m. kovo mėnesio), pasirodžiusiose naujose operacinių sistemų versijose tokia galimybė atsiras („Apple iOS 17“ arba „Apple iOS 18“). Kaštai programėlių kūrėjams dėl to sumažės, bet rizika vartotojams gali padidėti. Nebegalėdama užtikrinti programėlių patikimumo, kompanija „Apple“ pabrėžia, kad negalės apsaugoti vartotojų privatumo ir saugumo, atmesti galimų kenkėjiškų programėlių. 

Minėti pavyzdžiai rodo, kad ES, siekdama apsaugoti vartotojus ir sukurti jiems daugiau galimybių, apribojo konkurenciją ir tai, ko visuomet siekia vartotojai – geriausiai jų poreikius atitinkančių paslaugų. Draudimų iššauktas neišvengiamas interneto platformų  atsakas tą tik patvirtina.

Teisininkai ir šį reglamentą nagrinėjantys ekspertai įžvelgia ilgų bei brangių bylinėjimosi procesų grėsmę ir riziką, kad Skaitmeninių rinkų aktas persipins su šalyse narėse galiojančiais nacionaliniais konkurencijos įstatymais. Dėl to reglamento įgyvendinimas gali užtrukti ir taip didinti neapibrėžtumą ir kaštus rinkos dalyviams.

Nuo rugsėjo 6 d. iki kovo 7 d. prieigos valdytojomis paskelbtos platformos privalės prisitaikyti prie Skaitmeninių rinkų akto reikalavimų ir atsisakyti draudžiamų veiksmų. Tarp jų – nebeproteguoti savo produktų ir atsisakyti neištrinamų programėlių. To nepadarius grės baudos, siekiančios iki 10 proc. bendrovės globalios metinės apyvartos.

Pilnai įgyvendinus Skaitmeninių rinkų aktą, ES vartotojai gali susidurti su mažesniu pasirinkimu, didesnėmis skaitmeninių paslaugų kainomis ar prastesne kokybe, didesnėmis laiko sąnaudomis, o verslai su mažėjančiomis inovacijų kūrimo paskatomis ir didesne koncentracijos rizika skaitmeninių paslaugų sektoriuje.

Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, parodanti, kokią dalį uždirbtų pajamų gyventojai skiria valstybės išlaidoms finansuoti. Ja siekiama parodyti žmonėms jų sumokamų mokesčių dydį ir panaudojimo sritis, supažindinti su jų rūšimis ir struktūra.

„Valdžia neturi stebuklingos lazdelės, kuria pamojus susikurtų visos gėrybės: nusitiestų keliai, prisipildytų autobusų kuro bakai ir būtų išmokėti mokytojų atlyginimai. Valdžios pinigai – tai visų dirbančiųjų, kuriančių žmonių uždirbti ir mokesčiais sumokėti pinigai. Todėl žmonėms dera žinoti, kokias visuomenės išlaidas jie finansuoja, o politikams ir valstybės tarnautojams dera tuos pinigus naudoti efektyviai ir skaidriai“, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Praėjusiais metais Laisvės nuo mokesčių diena buvo apskaičiuota birželio 15 d., tačiau ją peržiūrėjus pagal faktinius metų rezultatus, ji pasislinko į gegužės 22 d. – tai yra trimis savaitėmis anksčiau nei būtų pagal planuotas valstybės biudžeto išlaidas, nurodoma LLRI pranešime.

„Laisvės nuo mokesčių dienos skaičiavimus apsunkina tai, kad oficialios prognozės šių dienų neapibrėžtoje aplinkoje vis labiau stokoja tikslumo, taip pat ir tai, kad didėjanti valstybės išlaidų dalis yra finansuojama ne mokesčių, bet skolinimosi pagalba“, – kalbėjo E. Leontjeva.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos valstybės skola pasiekė 24,5 mlrd. eurų arba 8772 eurus vienam gyventojui. Lietuvos skola sudaro beveik pusę (44,3 proc.) bendrojo vidaus produkto. Nors šis santykis yra vienas mažesnių Europoje, piliečiams svarbu žinoti, kad 2021 m. vien 246,7 mln. eurų siekiančioms palūkanoms padengti buvo išleista daugiau nei skirta kultūrai (234 mln. eurų).

„Skaidrumą ir žmonių sąmoningumą siekiama didinti visose srityse, bet mokesčių ir valstybės išlaidų sritis dažnai pamirštama. Tyrimai rodo, kad kuo geriau žmonės susipažinę su valstybės mokesčių struktūra, panaudojimo tikslais bei išlaidų proporcijomis ir kuo tiksliau jie pažįsta jiems tenkančią asmeninę valstybės finansavimo naštą, tuo labiau informuotus sprendimus jie gali priimti balsuodami rinkimuose ir spręsdami, kokių mokesčių ir išlaidų reikia valstybei“, – sakė E. Leontjeva.

LLRI skaičiavimai rodo, kad vidutinis mokesčių mokėtojas 34 dienas skirs tam, kad finansuotų „Sodros“ sistemą, 13 dienų – švietimą ir sportą, po dvi dienas dirbs aplinkai saugoti, kultūrai plėtoti ir teisingumui užtikrinti. Žemės ir maisto ūkio palaikymas kainuos mums septynias, o užsienio politika – vos vieną dieną darbo.

Skirtingas pajamas gaunantys žmonės, valstybės išlaidas finansuoja skirtingai, pažymima LLRI pranešime. Pavyzdžiui, minimalią mėnesinė algą (644 eurus) gaunantis žmogus gynybai skiria 16 eurų savo mėnesio atlyginimo, vidutinio dydžio darbo užmokestį (1679 eurus) gaunantis – 56 eurus, 3 000 eurų uždirbantis – 107 eurus. Švietimui atitinkamai yra skiriami 23 eurai, 79 eurai ir 150 eurų.

„Laisvės nuo mokesčių diena nurodo, kad šiemet vidutinis mokesčių mokėtojas dirbo 157 dienas tam, kad finansuotų valstybės išlaidas. Tai reiškia, kad bus ir tokių mokesčių mokėtojų, kurie dirbti sau pradėjo gerokai anksčiau, bet bus ir tų, kuriems Laisvės nuo mokesčių dienos dar teks palaukti. Siekiant mokesčių naštą gyventojams paskirstyti kuo tolygiau, mokesčiai turi būti paprastesni, mažesni ir skaidresni, – sako ekonomistė. – Pasaulio ir mūsų artimųjų kaimynų estų patirtis rodo, kad tokiais mokesčiais galima surinkti kur kas didesnes biudžeto įplaukas.“

Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes, užsiima švietėjiška veikla.

Pagarbos mokesčių mokėtojams diena Lietuvoje yra minima nuo 2018 m. LLRI iniciatyva ji yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą.

„Ši diena svarbi tuo, kad kviečia prisiminti, jog mokesčių mokėtojų į biudžetą suneštus pinigus turime panaudoti prasmingai. Iškilmės ragina ne tik kalbėtis, bet ir nuveikti konkrečius darbus, kad mūsų valstybės tarnyba iš tiesų tarnautų žmonėms“, – LLRI pranešime spaudai teigė instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Iki šiol, jos teigimu, pagarbos mokesčių mokėtojams buvo siekiama vangiai ir prabėgomis – įstatymų poveikis, jų sukelti prisitaikymo kaštai ir administracinė našta vertinami pernelyg retai, ne visuomet paisoma mokesčių mokėtojų teisių į skaidrią ir efektyvią mokesčių sistemą, kokybišką konsultavimą ir planavimą.

Vis dėlto situaciją numatyta keisti – dar kadencijos pradžioje Vyriausybė išsikėlė tikslą optimizuoti viešąjį sektorių, ir kaip tik dabar pradedama svarstyti valstybės tarnybos pertvarkos koncepcija. Gerų progų suteikia ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas „Naujos kartos Lietuva“, kuriame numatyta viešąsias paslaugas orientuoti į klientą.

„Jeigu planas bus įgyvendinamas tinkamai, jis gali iš esmės pakeisti valstybės institucijų santykį su mokesčių mokėtojais. Iš paslaugos gavėjų tapę klientais, turėtume pamiršti painius įstatymus, perteklinę biurokratiją, ilgas derinimų grandines ir netgi eiles pas gydytojus. Tai būtų tikra pagarba ir padėka už mūsų visų kasdien kuriamą vertę“, – teigė LLRI prezidentė.

Tam, kad planai virstų realybe, neužtenka tik procesų skaitmenizacijos, numatytos minėtuose dokumentuose įvairiems tikslams pasiekti.

„Būtinoji skaitmenizavimo prielaida – peržiūrėti ir sutrumpinti visas biurokratines grandines ir tik paskui jas skaitmenizuoti. Nuolat stringanti valstybės informacinių technologijų infrastruktūra įspėja, kad nebūtinų ir vertės nesukuriančių funkcijų turi būti atsisakyta, iki joms patenkant į skaitmeninę erdvę“, – sakė LLRI vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė.

Tam svarbu pertvarkyti viešąjį valdymą. „Šiandien valstybės tarnautojai yra patekę į nepavydėtiną padėtį, kai norėdami padėti žmogui to padaryti negali, nes yra įkalinti taisyklių ir reguliavimų gausos bei prieštaringumo. Ką būtina daryti? – Sistemiškai šalinti reguliavimo spragas ir biurokratines kliūtis žmonių veiklai“, – kalbėjo E. Leontjeva.

Todėl svarbu įtvirtinti realią valstybės tarnautojų atsakomybę, siekiant visuomenei svarbiausių tikslų, ir nustoti vykdyti bevaises procedūras. Tai leistų užmegzti valstybės institucijų ryšį su gyventojais kaip VIP klientais.

„Jausdami valstybės tarnautojų pastangą tarnauti, o ne viešpatauti, žmonės palankiau žiūrėtų į mokesčius. Šie metai turi tapti pagarbos mokesčių mokėtojams metais“, – sakė LLRI vadovė.

Krizė atskleidė brandą

– Neseniai bendravote su Klaipėdos verslo atstovais, kas jiems yra įdomu ir aktualu šiandien?

– Kalbėjome apie darbdavio ir darbuotojo santykį, kuris visiems yra aktualus – ir dirbančiam žmogui, ir tam, kuris sukuria tą darbo vietą. Svarbu, kad šiuo atveju žmonės vieni kitus suprastų, ir sinergijos nenaikintų tarpusavio įtampa, konfliktai ir kiti negeri dalykai, kurie įsižiebia net ir pačiose geriausiose komandose, kur, regis, viskas padaroma dėl darbuotojų komforto, atlyginimų ir skatinimo sistemos, ir vis tiek kartkartėmis įtampos kyla. Tad mes kalbėjome apie tų įtampų ištakas. Tam tikslui panaudojau instituto tarpdisciplininius tyrimus.

– Papasakokite apie tuos tyrimus.

– Subūrėme 20 mokslininkų komandą, tarp jų – filosofus, antropologus, teologus, psichologus, istorikus ir, žinoma, ekonomistus. Ir nagrinėjome stokos fenomeną, ką žmonija žino apie fenomeną, kai mums kažko trūksta, kai žmones slegia kažkoks neišsipildymas, nepilnumas, netobulumas. Kėliau hipotezę, kad už to fenomeno slypi kažkas daugiau nei gamtos klaida, kad už viso to yra kažkas svarbaus ir dėsningo. Ir tame tyrime atradome, kad stoka yra trečias pradas kartu su forma ir materija. Stoka dalyvauja visame radimesi ir kitime, todėl mes ir gyvename nuolatiniame pokytyje, galime tobulėti, augti. Tiek trumpai apie mokslinę paradigmą, kuri leidžia atrakinti daugybę šiandien žmonėms labai aktualių dalykų.

– Per krizę faktiškai mes visi ir patyrėme tą stokos fenomeną, kurį jūs tyrinėjote. Ką praktiškai atskleidė ši sudėtinga situacija, užgriuvusi mus visus per karantiną?

– Karantinas palietė visus, kadangi dalis įmonių tiesiog buvo uždaryta, joms nebuvo leista dirbti, tai nuo darbdavio tada mažai kas ir priklausė. Todėl Laisvosios rinkos institutas ir deklaravo, kad šiuo atveju Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę už tuos padarinius, nes visi paslaugas teikiantys žmonės, kurie tikrai nėra labai pasiturintys, buvo priversti stabdyti veiklą. Ir tai nebuvo jų įnoris nedirbti ar baimė apsikrėsti, tai buvo valdžios įsakymas. Todėl valdžia turi prisiimti atsakomybę dėl uždarytų bendrovių ar tų, kurių veikla drastiškai sumažėjo dėl sutrikusių logistinių sprendimų. Turėjo būti daugiau aiškumo ir pagarbos žmonėms. O mes pamatėme, kad mūsų valdžia yra gudri veikti tokiomis sąlygomis ir kištis į verslo santykius. Bet, kai iš tiesų ištiko krizė ir reikėjo prisiimti rimtą atsakomybę, veikti ryžtingai ir savo piliečiams suteikti saugumo garantą, tai kaip tik tada ir patyrėme tvirtos valstybės trūkumą. Beje, ta krizė išryškino ir verslininko vaidmenį. Pamatėme, jog negana to, kad įmonė veikia, darbuotojas lieja prakaitą, gali būti pilni sandėliai produkcijos, bet jei nesugebama užtikrinti pardavimo, nerandami nauji pirkėjai, tas darbas neturi vertės. Taigi mes pamatėme, kokia svarbi yra verslininko drąsa, atsakomybė, gebėjimas sujungti išteklius ir rasti sprendimus. Ir kai dabar kalbama, kad Lietuvos BVP krito mažiausiai Europos Sąjungos šalyse, kažkodėl vartojami tie pasyviniai sakiniai, kuriuose nėra veikiančio žmogaus. Juk ne šiaip tas BVP nukrito mažiausiai Europos Sąjungoje, už to yra žmonės, kurie sugebėjo išlaikyti įmones. Juk ne visos bendrovės buvo uždarytos. Dalinių atleidimų buvo tik mažiau nei ketvirtadalyje įmonių, o daugelis iš viso išvengė atleidimų. Čia mes ir pamatėme verslininko vaidmenį. Tai parodė tam tikrą mūsų verslo atstovų, darbdavių brandą.

Optimizacija biudžetininkus aplenkė

– Kalbant apie Vyriausybės brandą, bandant suvaldyti krizę, kiek šiuose jos bandymuose buvo ekonominio siekio padėti piliečiams ir kiek politinio išskaičiavimo?

– Pirmiausia, ši krizė atskleidė nepasiruošimą ir negebėjimą veikti tokiomis neįprastomis sąlygomis, nes nebuvo aiškių scenarijų – ar čia reikia saugoti darbo vietas, ar karstus gaminti. Liūdna, bet niekas neturėjo to saugumo jausmo ir apibrėžtų prognozių. Tai galima užjausti ir Vyriausybę, nes ir jai nebuvo lengva.

Nebuvo aiškių scenarijų – ar čia reikia saugoti darbo vietas, ar karstus gaminti.

– Bet Vyriausybė lengva ranka skolinosi ir dalijo. Kaip tai vertinate?

– Taip, skolinosi ir dalijo. Tuo metu, kai įmonės turėjo optimizuoti veiklą, sumažinti visas nereikalingas išlaidas, biudžetinis sektorius nepatyrė jokio nepatogumo, nors tai tikrai buvo gera proga atsisakyti nereikalingų išlaidų ar funkcijų ir optimizuoti tas veiklas, nes daugelį metų valstybinio sektoriaus biudžetas tik augo.

– Per krizę bent jau keturiose ministerijose darbuotojai pamaloninti solidžiais priedais. Kaip tai vertinate?

– Šiuo atveju pamatėme, kaip tas stokos fenomenas veikia mūsų šeimos ar privataus verslo biudžetą. Ta stoka vertė optimizuoti veiklą, nuolat ieškoti geresnių sprendimų, naujų verslo santykių, naujų technologijų. Bet, jei nėra tos stokos spaudimo, ką regime valstybiniame sektoriuje, tai to optimizavimo poreikio ir nėra. Tas išlaidų nemažinimas valstybinėse institucijose buvo praleista proga optimizuotis ir atkurti pagarbų tarnystės santykį su piliečiais, nes tai parodytų tam tikrą valstybinių institucijų nuolankumą dirbantiems žmonėms, o iš ekonominės pusės išaugtų mūsų konkurencingumas. Juk nuolat kalbama apie tai, kad valstybės sektorius yra mūsų silpnoji grandis, kuri neužtikrina mums galimybės veikti greitai, efektyviai, tai šiuo atveju valstybinis sektorius praleido progą pasitaisyti.

– Galima juos vadinti, tam tikra prasme, ekonominiais parazitais?

– Čia jūsų žodžiai.

– Taip, bet visiems mokesčių mokėtojams buvo labai skaudu, kai kažkas staiga neteko darbo, turėjo galvoti, kaip išlaikyti šeimą, o valstybininkams buvo mokamos premijos, priedai prie didelių algų.

– Sutinku, kai reikia mokėti mokesčius, sugebama mokesčių mokėtojams priminti ir randama būdų, kaip tuos mokesčius iš jų išreikalauti, bet, kai reikėjo valstybei pasitarnauti, kad tie žmonės skubiai, be jokio žeminimosi galėtų gauti paramą, čia valstybė nesugebėjo veikti kaip žmonių tarnas. Daugybei žmonių tai buvo ne tik finansinė krizė, prie viso to nestabilumo dar prisidėjo valstybininkų nepagarba ir nepalaikymas.

Ydinga pašalpų politika

– Bet Vyriausybė nuolat deklaruoja, kad štai davėme po 120 už vaiką, po 200 eurų kiekvienam senjorui. Tiesa, tai kai kas vertina kaip pačią brangiausią rinkimų kampaniją ir dar valstybės pinigais finansuotą. Ką jūs apie tai manote?

– Buvo labai daug išdalyta pinigų ir nebūtinai tiems, kurie labiausiai nukentėjo nuo karantino sukeltos krizės. Liūdniausia, kad žmonės yra pratinami prie to, kad valdžia gali būti tokių lengvų pinigų šaltiniu. Tai nėra gerai, ypač kai žmogus nuo jaunystės įpranta ne savo talentus įdarbinti ar kokių naujų gebėjimų įgyti, bet atitikti pašalpų gavėjo reikalavimus, tai yra tam tikras žmogaus demoralizavimas. Ir mūsų tyrimai rodo, kad tai neigiamai veikia žmogaus prigimtį, nes visgi esame sukurti kaip laisvi, mąstantys ir kuriantys žmonės. Ir tas mūsų atsakas į stoką, kad ir koks jis yra sudėtingas, reikalaujantis viršyti savo gebėjimus krizės metu, jis yra būtinas, kad liktume žmonėmis. Jeigu gyvename vien iš davinių, tai prarandame žmogaus savybes, kai nebereikia tobulėti, ieškoti darbo, išlaikyti šeimos.

– Bet gal valdžiai iš esmės tokie žmonės kaip tik yra parankūs ir patogūs, nes jie – paklusnūs piliečiai, priklausantys nuo valstybės kišenės, jais galima lengvai manipuliuoti?

– Visi politikai nori save pateikti kaip patriotus, kuriems rūpi Lietuvos ateitis. Tačiau atsižvelgiant į tai, ką kalbėjome, tai yra nesuderinami dalykai. Ir mūsų tie tyrimai skirti tam, kad tą nelabai žmonėms pažįstamą stokos fenomeną jie pažintų ir išmoktų tai paversti potencija. O jei žmonės tik ir laukia iš valdžios, kad ta jų stoka bus likviduota, jie gyvena iliuzijoje.

Nepasinaudojo: per krizę biudžetinis sektorius nepatyrė jokio nepatogumo, nors tai, anot E.Leontjevos, buvo gera proga atsisakyti nereikalingų išlaidų ir parodyti pagarbą mokesčių mokėtojams. / Shutterstock nuotr.

– Kaip manote, ar rinkimų rezultatams turės įtakos šita priešistorė?

– Be abejo, istorijoje viskas turi padarinius. Reikia tikėtis, kad prabus žmonių prigimtinis orumas. Kai laisvę žmonės praranda brutaliu būdu, kai laisvė iš jų yra atimama, tai tas žmonių orumas sukyla, ką dabar matome Baltarusijoje, ką ir patys neseniai išgyvenome Lietuvoje, tada žmonės būna pasiruošę aukoti net ir gyvybes, kad nebūtų engiami ir žeminami. Bet kai tą orumą bando užgniaužti taikiu, tarsi ne prievartos, o maitinimo, palaikymo būdu, deja, ta žmogaus sąžinė turi polinkį ir užmigti. Tai yra labai svarbus išbandymas atpažinti, su kuo žmonės sieja savo ateitį ir perspektyvas, – ar su tais, kurie jiems daugiau numes ir pamaitins, ar su tais, kurie sudarys sąlygas veikti ir kurti patiems.

Pirmųjų vietų nugalėtojams atiteko 500 eurų piniginiai prizai, nugalėtojus išrinko komisija, sudaryta iš dėstytojų ir profesionalių ekonomistų.

„Šis egzaminas – puikus būdas dar garsiau kalbėti apie ekonomiką, jos išmanymo svarbą, suprasti, kaip ji veikia mūsų kasdienybę. Iš kitos pusės – tai smagus būdas pasitikrinti savo žinias“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Iš 4225 egzamine dalyvavusių moksleivių visus klausimus teisingiausiai atsakė Kauno technologijos universiteto gimnazijos dvyliktokas Vytautas Oniūnas. Geriausiai ekonomiką išmanantis studentas – Gediminas Goda, iš Prancūzijos „Sciences Po Paris“ universiteto. Pirma vieta piliečio kategorijoje atiteko kaunietei Austei Augustinaitei.

„Dalyvauti egzamine paskatino įmonė, kurioje dirbu – egzaminą laikėme kartu su kolegomis. Manau, kad puiku, kad taip gali pasitikrinti žinias, juk net nepagalvoji, kasdien susiduri su ekonomika. Aš pati devynerius metus studijavau ir dirbau užsienyje, tad man sunkiausi klausimai buvo ekonominę politiką, apie procesus, kurie vyksta Lietuvoje“, – teigia piliečio kategorijos nugalėtoja Austė Augustinaitė.

Antrus metus iš eilės aktyviausiai egzamine dalyvavo Marijampolės Sudūvos gimnazija, egzaminą vienu metu čia sprendė net 446 mokiniai. Mokykla apdovanota vadovėlio „Ekonomika per 31 valandą“ komplektais, o mokinius ekonomika sudominusi mokytoja Rasa Tumosienė apdovanota 300 eurų prizu.

„Mes kiekvienas esame ekonomikos dalis, tad jei jos neišmanome, mums tiesiog yra sudėtinga priimti kasdienius sprendimus. Šio egzamino tikslas – sudominti, parodyti, kad šis mokslas yra be galo įdomus, kiekvienam suprantamas, tuo pačiu didinti lietuvių ekonomines žinias. Didelis susidomėjimas ir palaikymas rodo, kad žmonėms įdomu išbandyti savo jėgas – tad tikrai organizuosime egzaminą ir kitais metais“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Egzaminą organizuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas kartu su LRT.

„Šis egzaminas – puiki galimybė išmėginti savo jėgas, pasigilinti labiau į sritis, kur juntama spragų, ir padaryti tai smagiai bei prasmingai. Didelis susidomėjimas ir augantis egzamino dalyvių skaičius tik rodo, kad visuomenė nėra abejinga ir nori suprasti kas darosi su jų pinigais, valstybės finansais, kaip tai priklauso nuo tam tikrų valdžios sprendimų. LRT, kaip nacionalinis transliuotojas, džiaugiasi galintis prisidėti prie gyventojų žinių didinimo ir finansinio raštingumo išprusimo“, – sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Šiemet dalyviai atsakinėjo į 30 testo tipo klausimų ir į vieną atvirą. Lengviausiai žmonėms sekėsi su asmeniniais finansais susiję klausimai, sunkiausiai – užduotys apie bendruosius ekonomikos principus ir ekonominę politiką. Jei vertintume rezultatus dešimtbalėje sistemoje, rezultatas panašus kaip ir pernai – bendras pažymys būtų penketas. Į visus testo klausimus teisingai atsakė tik 17 žmonių.

Klausimus rengė visų šalies aukštųjų mokyklų ekonomikos fakultetai, Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, švietėjiškos organizacijos ir ekonomikos mokytojai. Egzaminą globoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Visi spręsti Nacionalinio ekonomikos egzamino užduotis gali svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt

Kaip rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) pranešime spaudai, aktyviausi buvo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Marijampolės, Elektrėnų ir Biržų gyventojai. Savo ekonomikos žinias bandė ir lietuviai užsienyje: Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Airijoje, Singapūre, JAV, Australijoje, Šveicarijoje ir kitur.

„Pagrindinis egzamino tikslas - sudominti, paskatinti žmones gilinti ekonomikos žinias, parodyti, kad ji yra taikoma daugelyje gyvenimo sričių - nuo kasdienių mūsų sprendimų iki politikos koridorių, nuo popkultūros iki istorijos. Pastebint, atpažįstant ją kasdienybėje, tiesiog tampa lengviau priimti sprendimus”, - sakė egzaminą organizavusio LLRI Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Pasak jos, jei egzamino rezultatai būtų vertinami dešimtbalėje sistemoje, rezultatas panašus kaip ir pernai - bendras pažymys būtų penketas. Į visus testo klausimus teisingai atsakė 17 žmonių.

Kaip pastebi LLRI, sudėtingiausias klausimas šiemet - apie santykinį skurdą. Į klausimą, kaip, mažėjant žmonių pajamoms, keičiasi skurstančių žmonių skaičius, teisingai atsakė tik kas 5 dalyvis. Lengviausia užduotis buvo apie valiutą - 86 procentai dalyvių nesudvejojo atsakydami, kokie pinigai Lietuvoje cirkuliavo XXI amžiuje.

„Palyginimui, pernai dalyviams sunkiausiai sekėsi atsakyti į klausimą apie skolinimąsi esant neigiamai palūkanų normai. Apibendrinus visus rezultatus, galime daryti išvadą, kad žmonėms lengvesni asmeninių finansų klausimai, sunkiau sekasi išlukštenti užduotis apie bendruosius ekonomikos principus”, - teigė M. Vyšniauskaitė.

Geriausiai egzaminą išlaikę dalyviai balandžio viduryje bus apdovanoti piniginiais prizais.

ELTA primena, kad Lietuvoje trečiadienį antrą kartą buvo laikomas Nacionalinis ekonomikos egzaminas. Pasitikrinti savo ekonomikos žinias ir laimėti prizų buvo galima internete, specialioje svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt.

Egzaminą organizavo LLRI su partneriais.

Klausimus rengė visų šalies aukštųjų mokyklų ekonomikos fakultetai, Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, švietėjiškos organizacijos ir ekonomikos mokytojai. Egzaminą globojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mažiausiai 70 švietimo įstaigų - mokyklų ir universitetų - sukvietė moksleivius ir studentus laikyti egzaminą kartu.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto, kaip ir pernai, dalyviai varžėsi trijose kategorijose: ekonomiškai raštingiausio moksleivio, studento ir piliečio. Kiekvienos kategorijos laimėtojai bus apdovanoti piniginiais prizais, vadovėlių komplektais ir kitomis dovanomis. Nors iš anksto registruotis nebūtina, tai, LLRI duomenimis, padarė jau 6 tūkst. žmonių.

Pernai egzaminą laikė 7 tūkst. žmonių.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento pareigas Ž. Šilėnas eis iki balandžio 16 dienos. Po to, iki bus paskirtas naujas nuolatinis prezidentas, institutui vadovaus viceprezidentė Edita Maslauskaitė.

„Esu labai dėkingas kolegoms, instituto rėmėjams ir partneriams už kartu nuveiktus darbus. Didžiuojuosi, kad institutas turi stiprią, sustyguotą komandą, kuri tęs darbą. Pats priimu naują iššūkį, tačiau su institutu ir toliau bendradarbiausime. Organizacija, kuriai vadovausiu, siekia tų pačių tikslų - skleisti laisvės ir laisvosios rinkos idėjas JAV ir visame pasaulyje“, - pranešime cituojamas Ž. Šilėnas.

Balandžio pabaigoje Ž. Šilėną laikinai pakeisianti E. Maslauskaitė institute vadovaujamą darbą dirba jau 13 metų.

„Toliau sieksime savo strateginio tikslo - ginsime asmens laisvę. Mūsų stiprybė - analizė, argumentai ir vieša diskusija, todėl pasitelkiame ekonomikos ir viešosios politikos tyrimus: Lietuvos savivaldybių ir Darbo lankstumo indeksus, Šešėlinės ekonomikos tyrimus. Programa „Stebime valdžią” užtikrina, kad esminiai pokyčiai nebūtų įgyvendinti nepastebėti, mes atliekame jų ekspertizes ir pasiūlome alternatyvas. Ieškome ir naujų kelių savo misijai įgyvendinti. Pavyzdžiui, netrukus įvyks dokumentinio filmo „Tobulas alkis“, atskleidžiančio tarpdisciplininių stokos tyrimų atradimus, premjera“, - sakė E. Maslauskaitė.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įkurta prieš 29 metus. Instituto misija, kaip teigia, yra įtvirtinti asmens laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas.