J.  Marcinkevičiaus kandidatūrą iškėlė Lietuvos teatro sąjunga, už ją vienbalsiai balsavo Kauno valstybinio muzikinio teatro, Šiaulių dramos teatro, Panevėžio dramos teatro, Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Jungtinio skyriaus, Teatro veteranų, teatrologų-muzikologų skyrių atstovai bei nepriklausomai dalyvavę nariai.

J. Marcinkevičius 1979-2019 metais dirbo aktoriumi Vilniaus „Lėlės“ teatre, jame suvaidino daugiau kaip 30 spektaklių. Naujasis pirmininkas taip pat 2004-2019 metais šiam teatrui vadovavo.

Aktorius 2012 metais buvo apdovanotas valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, 2010-aisiais Vilniaus miesto Šv. Kristoforo statulėle „Už kūrybingos visuomenės puoselėjimą“.

Nuo 2011 metų Lietuvos teatro sąjungai vadovavo aktorius Jonas Ramutis Rimeikis.

Pranešime teigiama, jog sąjunga vienija šalies teatro meno kūrybinius darbuotojus bei atstovauja savo narių profesines, darbo, kūrybines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Organizacijai vadovauja suvažiavime išrinktas pirmininkas ir valdyba.

Drauge su soliste įvairius kūrinius atliks baritonas Andrius Apšega, vakarą ves aktorė ir režisierė Viktorija Streiča.

Jauna ir perspektyvi dainininkė Marija Arutiunova 2016 metais baigė solinio dainavimo bakalauro studijas VDU Muzikos akademijoje, žinomos vokalo dėstytojos, docentės Birutės Sodaitytės klasėje. Aktyviai koncertavo, pelnė pirmas vietas tarptautiniuose dainininkų konkursuose, nuo 2012 metų  kasmet dalyvauja tarptautiniame festivalyje „Operetė Kauno pilyje“.

Talentinga solistė savo teatrinę karjerą pradėjo labai anksti - net pirmame studijų kurse. Kauno valstybiniame muzikiniame  teatre sukūrė įsimintinų soprano vaidmenų - Katariną F. Wildhorno miuzikle „Karmen“,  Trečiadienę  A.Lippa miuzikle „Adamsų šeimynėlė“, Amnerį E. Johno miuzikle „Aida“.

Šiuo metu dainininkė džiaugiasi savo pirmuoju svarbiu vaidmeniu. Kitų metų pavasarį žiūrovai ją išvys spektaklio premjeroje atliekant pagrindinės herojės Silvos partiją I. Kalman operetėje „Silva“.

Naujiems iššūkiams M. Arutiunova ruošiasi ir Lietuvos teatro sąjungoje. „Nors tai yra mano pirmasis tokio pobūdžio vakaras, nujaučiu, kad jis bus jaukus ir šiltas. Kruopščiai rinkau programą, kad klausytojams būtų ir gražu, ir įvairu. Dainuosiu nuo operos arijų iki džiazo dainų.", - su nekantrumu laukdama savo debiutinio kūrybos vakaro sako atlikėja.

Vakaro programoje skambės operų arijos ir duetai - G. Puccini „Miuzetės valsas“, „Madam Baterflai“, G. Verdi „Abigailės arija“,  duetas „Libiamo" iš operos „Traviata", E. Abhez džiazo daina „Nature boy", A. Hamilton „Cry me a river“ ir daugelį kitų. Vakaro pašnekesius moderuos aktorė, režisierė ir pedagogė Viktorija Streiča.

Penktadienį mirė žymus Lietuvos aktorius, teatro scenos veteranas Algirdas Grašys, pranešė Lietuvos teatro sąjunga.

Kovo 23 dieną aktorius būtų šventęs 80 metų jubiliejų.

Aktorius dirbo Marijampolės, Rusų dramos teatre bei Valstybiniame jaunimo teatre. Sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų, daugiausia charakterinių.

Visiems aktoriaus A. Grašio vaidmenimis būdinga gyvenimo tiesa, didelė meilė žmogui. Publiką jis žavėdavo savo paprastumu, naiviu humoru, liaudiškumu.

Vienas ryškiausių jo vaidmenų – Silvestras režisieriaus Vytauto Čibiro spektaklyje „Skapeno klastos“, kuris buvo parodytas daugiau nei 300 kartų.

A.Grašys buvo vienas pirmųjų aktorių scenoje prabilęs tarmiškai ir tuo džiuginęs prie sovietinės cenzūros įpratusią publiką, rašoma Teatro sąjungos pranešime.

Lietuvos teatro sąjunga baigia šių metų renginių sezoną. Pirmadienį, gruodžio 16 d., 18 val., kviečia į paskutinį susitikimą tuos, kurie artėjant šventėms jau ruošiasi ilgiems ir jaukiems vakarams. Žymus Lietuvos aktorius, režisierius, renginių vedėjas, įvairių kultūros projektų iniciatorius Sigutis Jačėnas pirmadienio vakarą dedikuos miesto romansams, autorinėms dainoms, tekstams ir kaip pats sako, „įvairiems kontekstams.“

Sigutis Jačėnas yra vienas iš „Keistuolių teatro“ įkūrėjų, VšĮ „Vieno aktoriaus teatras” steigėjas ir vadovas, taip pat daugybės televizijos bei radijo laidų vedėjas ir autorius. Praėjusiais metais prieš išvykdamas gyventi į Vilnių, aktorius Klaipėdoje surengė susitikimų ciklą su uostamiesčio artistais, kurį pavadino „Vieninteliai ir nepakartojami“. Šį kartą Teatro sąjungoje jam teks pačiam būti jau ne vedėjo, bet kūrėjo vietoje. Tam aktorius yra numatęs spalvingą programą, kuria noriai dalinsis su atėjusiais žiūrovais.

S. Jačėnas šiais metais atšventęs 50 metų jubiliejų,  savo kūrybos vakarą pavadino „Viskas yra miglų migla“. Nors teigia, kad norėtų šį pavadinimą keisti, mat peržvelgęs nueitą kelią, padarytus darbus ir sutiktus žmones gali pasakyti, kad ne viskas gyvenime yra tik miglų migla, yra ir nepaprastai gražių bei prasmingų dalykų.

Vienas iš tokių – tai jau keletą metų paties aktoriaus leidžiama, unikali kompaktinių plokštelių kolekcija „Lietuvių aktorių balsai“, kurioje skamba Lietuvos aktorių įrašytos dainos, poezijos posmai ir prozos kūriniai. „Taip, tai unikali vieno aktoriaus poetinio teatro forma, – viename interviu kalbėjo S. Jačėnas, – Manau, kad ją reikia ypač branginti. Pasak Vydūno, poezija žadina dvasines vertybes, kelia žmogų iš smulkios buities, kasdienybės purvo ir niekšybės. Kiekvienas menas gimsta iš žmoniškumo esmės, todėl menas ir neturėtų nieko kito skelbti, kaip žmoniškumą”.

Pirmadienio vakarą susirinkę žiūrovai galės pasiklausyti ne tik įrašų iš „Lietuvos aktorių balsų“, bet ir paties S. Jačėno atliekamų autorinių dainų, miesto romansų, mėgstamų autorių Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Mikutos tekstų. Pasak aktoriaus, viskas ką matys žiūrovai bus nuoširdu ir paprasta bei priduria, kad „stebuklingi dalykai yra visada paprasti, svarbu mokėti juos pamatyti“.

Lietuvos teatro sąjungoje lapkričio 4 d. 18 val. įvyks renginys skirtas paminėti į pabaigą keliaujančius „Tarmių metus“. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Vitalija Mockevičiūtė ir Valstybinio jaunimo teatro aktorė Neringa Varnelytė, kartu su folkloro muzikantu Dariumi Mockevičiumi pristatys teatrinį eskizą paremtą Dzūkijos krašto dainomis bei unikaliais pasakojamosios ir smulkiosios tautosakos kūriniais. 

Teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis pasakoja, kad mintis pasikviesti šias aktores gimė repetuojant spektaklį „Paskendusi vasara“.  „Pertraukos metu nugirdau kaip aktorės juokauja ir šnekasi tarpusavyje dzūkiškai, pamaniau, kad būtų įdomu jeigu abi kraštietės šį smagų pašnekesį išvystytų iki sceninio, pasakojimo varianto.  Pasiūlius tai padaryti teatro sąjungoje, jos iškarto sutiko“, –  džiaugiasi aktorius.

N. Varnelytė neseniai vaidino A. Latėno režisuotame premjeriniame spektaklyje „Trys mylimos“, kuriame įkūnijo dzūkiškai kalbančią kaimo paną Domicelę, tad dar kartą prabilti gimtąja tarme neturėtų būti sudėtinga.  Artėjančiam vakarui aktorės medžiagą rinkosi iš garsaus dzūkų dainiaus Petro Zalansko bei  vienos žymiausių lietuvių dainuojamosios tautosakos pateikėjų Rožės Sabaliauskienės rinkinių.

„Mes norime, kad žiūrovai atėję į renginį, nebūtų nusiteikę pernelyg rimtai, tačiau pasiruoštų įvairiems netikėtumams“, – sakė N. Varnelytė, kuri visą šią savaitę drauge su kolege V. Mockevičiūtę intensyviai ruošiasi pirmadienio vakarui. 

Abi moteris sieja ne tik artima draugystė. Žymios lietuvių aktorės gimė ir užaugo Dzūkijos krašte. Šiltus atsiminimus apie vaikystę išsaugojusi Vitalija dzūkus vadina Lietuvos italais ir mielai pasakoja apie ugningą šio krašto žmonių prigimtį. „Tas klausai mielas triukšmas autobuse, kuriuo važiuoju į gimtąjį Nedzingės kaimą, man primena Pietų Italiją, – viename interviu atviravo aktorė, – dzūkai šneka daug ir garsiai, beveik visi dainuoja ar groja. Nors mano mama, besidominti folkloru, tvirtina, kad šis kraštas buvęs jotvingių, o mes – jų palikuonys. Iš čia ir tas vietinių aršumas, užsispyrimas, ta legendinė Perlojos respublika. Mūsų vyrai iš tikrųjų labai karšti, ūmūs. Vaikystėje po šokių kultūros namuose visada būdavo didžiosios muštynės – iki kraujo“.

Iš karto po Vėlinių savaitgalio, vilniečiai yra kviečiami iš arčiau susipažinti su taip vadinamo Dainavos krašto dvasia, jų pasakomis, dainomis ir žinoma, tikromis dzūkėmis.

Lietuvos teatro sąjungoje spalio 28 d. 18 val. susitikimo su žiūrovais lauks viena garsiausių šalies kino ir teatro aktorių Vaiva Mainelytė. Daugeliui žiūrovų ji visada išliks  Jurga iš „Velnio nuotakos“, Morta  iš filmo „Tadas Blinda“, o kitiems aktoriams mylima, paprasta ir nuoširdi kolegė. Visi jos gerbėjai ateinantį pirmadienį galės iš arčiau susipažinti su išskirtinio talento ir žavesio moterimi.
Režisieriaus Juozo Rudzinsko auklėtinė į Lietuvos teatro sceną atėjo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje ir daugiausiai kūrybinės energijos atidavė Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui.

Aktorė prisipažįsta „sunkiausia ir nepagydoma liga“ – teatru – užsikrėtusi dar vaikystėje. Rokiškio namo verandoje įkūrusi savo pirmąjį „teatrą“, ji ir šiandien mena tuos laimingiausius metus, kai ji pati buvo ir pjesių autorė, ir režisierė, ir aktorė.

Sukūrusi dešimtis pagrindinių vaidmenų, V. Mainelytė žiūrovams įsiminė kaip klasikinės ir šiuolaikinės Europos dramaturgijos vaidmenų atlikėja – Fru Serbiu ir Ela Reinheim (Henriko Ibseno dramose „Laukinė antis“ (1973) ir „Junas Gabrielis Borkmanas“ (1984), abiejų rež. Henrikas Vancevičius), Ledi Tyzl (Richardo Sheridano „Intrigų mokykloje“, rež. Algis Lapėnas, 1974), Ismenė (Jeano Anouilh’aus „Antigonėje“, rež. Irena Bučienė, 1984), Margarita (Tennessee’io Williamso „Katėje ant įkaitusio skardinio stogo“, rež. Rimas Tuminas, 1984). Ryškūs aktorės vaidmenys lietuviškos dramaturgijos pastatymuose – Beatričė Juozo Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“ (rež. Leonidas Lurjė, 1969), Milda Jono Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo metas“ (rež. H. Vancevičius, 1975).

Teatro istorikė ir teatrologė Irena Aleksaitė, apibūdindama V. Mainelytės fenomeną, sako: „Jos kūrybinį likimą lėmė, sakyčiau, pati gamta – aktorės grožis, jos išskirtiniai duomenys – nepaprastas švelnus moteriškas patrauklumas, klasikiniai veido bruožai, dailus stotas. Moters grožis savaime yra didelė vertė ir turtas. Pro gražią moterį šiaip sau nepraeisi. Nepraeisi nepastebėdamas ir ypatingo Vaivos Mainelytės patrauklumo. Scenoje grožis keleriopai sustiprėja ir ypač paveikus. Ši gamtos dovana, galima sakyti, nulėmė Vaivos Mainelytės aktorinį likimą. Daugelis teatro režisierių neabejodami skyrė jai jaunų merginų vaidmenis, o aktorės švelnumas, moteriškas grakštumas ir dailumas darė jas ypač patrauklias, simpatingas, viliojančias.“

Šiandien aktorę galima išvysti Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje. Aktorė džiaugiasi, kad dabar turi tiek pat veiklos, kaip ir jaunystėje. Regimantas Adomaitis, su kuriuo sukurtas ne vienas vaidmuo teatre ir kine, kolegei negaili komplimentų: „Vaiva – nuostabi moteris: nuoširdi, atvira, be jokių gudravimų. Ji puiki partnerė, todėl su ja vaidinti labai smagu. Ji niekada į tave nepažiūrės ironišku, piktu žvilgsniu, kas aktoriams ne taip jau reta. Aš ją pažįstu nuo Šiaulių laikų. Vėliau ir kine, ir teatre daug kartu dirbome. Ne vienas mano personažas buvo ją įsimylėjęs...“.

Šiaulių dramos aktorė Nomeda Bėčiūtė kartu su klarnetininku Kostu Rušinsku spalio 7 d. 18 val. viešės Lietuvos teatro sąjungoje. Čia bus pristatoma muzikinė – literatūrinė programą „Tylėti“. Aktorė skaitys ,,Poezijos pavasario – 87“ laureato Stasio Jonausko poeziją. Ją papildys saksofono ir klarneto šiuolaikinės improvizacijos liaudies dainų, klasikinės muzikos kūrinių bei džiazo temomis.

Šiauliečiai gerai pažįsta aktorę N. Bėčiūtę, kuri gimusi ir užaugusi Vilniuje, po studijų tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – LMTA), išvyko į Šiaulių dramos teatrą. Per daugiau nei dvidešimt metų jos kūrybinėje biografijoje susikaupė net 50 vaidmenų. Tačiau darbas su skirtingais režisieriais, dramaturgais, nuolatinis buvimas scenoje, neišsėmė kūrybinės energijos – Nomeda gilinasi į lietuvių poetų kūrybą ir jau keletą metų rengia įvairias literatūrines programas.

Paklausta kaip gimė nauja programa N. Bėčiūtė atsako, jog labai paprastai. Idėjos atsiranda tada, kai susitinka du panašiai mąstantys ir jaučiantys žmonės. Prie jų prisidėjo ir poetas Stasys Jonauskas. Laisvalaikio praleidimas drauge, pamažu išaugo į kažką daugiau – norą dalintis žodžiu, poezija, muzika. „Tylėti reikia laiku, po laiko tyli pats laikas", - vakaro programą trumpai apibūdina aktorė.

Stasys Jonauskas – poetas žemaitis, skuodiškis, gimęs 1948-ųjų kovo 28-ąją. Jaunystėje mokėsi Maskvoje, M. Gorkio literatūros instituto aukštuosiuose literatūros kursuose. S. Jonauskas yra išleidęs net vienuolika poezijos knygų: eilėraščių rinkiniai „Didelis laukas“ (1973 m.), „Darbų vardai“ (1977 m.), „Lekia kaip metai“ (1981 m.),„Viečnyje travy“ („Amžinos žolės“)(1983 m.), „Spindulys po žeme“ (1984 m.), „Spaliai“ (1986 m.), „Šiuolaikiniai rugiai“ (1990 m.),eilėraščių knyga vaikams „Šoka žaliosios varlytės“(1995 m.), „Širdis plaka delčią“ (1998 m.), rinktinė „Žolės balsas“ (2004 m.). Žymus Žemaitijos rašytojas yra net septynių respublikinių literatūrinių premijų laureatas