Bendruomenė incidentą vadina antisemitiniu išpuoliu.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas BNS teigė, kad pranešimas apie įvykį Pylimo gatvėje 4 gautas antradienį ryte, pradėjus tyrimą įtariamųjų kol kas nenustatyta.

Apie įvykį paskelbta Lietuvos žydų bendruomenės „Facebook“ puslapyje. Anot jo, apsaugos kameros užfiksavo asmenį, kuris pirmadienį vakare metė akmenį ir išdaužė virš įėjimo esantį stiklą.

„Tai jau ne pirmas antisemitinis išpuolis prieš Lietuvos žydų bendruomenes – neseniai akmenys lėkė ir į Šiaulių apskrities žydų bendruomenės langus“, – teigia Lietuvos žydų bendruomenė.

Pasak jos, šis incidentas „atspindini priešiškas visuomenės nuotaikas“.

„Hamas“ spalio 7 dieną, netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Per konfliktą žuvo šimtai žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.

Po šių įvykių visame pasaulyje padaugėjo antisemitinių išpuolių, anksčiau skelbė Europos Komisija.

Tvirtai pareiškiame, kad Izraelis yra suvereni valstybė. Niekas neturi teisės jos pulti, veržtis į teritoriją ir žudyti žmonių. Žudikams negali būti jokio pateisinimo ir pasigailėjimo. Šiandien, praėjus daugiau nei 50 metų, vėl lemtingai skamba legendinės Izraelio premjerės Goldos Meir žodžiai: „Kare turėjome slaptą ginklą – jokios alternatyvos.“ Ir šįkart Izraelis vėl kaunasi už išlikimą.

Šis brutalus karas ypač skausmingas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariams, nes Lietuvoje nėra žydų šeimos, kurios artimiausi žmonės nebūtų atsidūrę šių siaubingų įvykių sūkuryje. Jie kovoja priekinėse linijose, gydo sužeistuosius, gelbsti atsidūrusius po griuvėsiais, padeda įstrigusiems, žūsta. Be galo jais didžiuojamės.

Mūsų širdys ir mintys su Izraelyje likusiais tėvais, broliais, sesėmis, vaikais, anūkais, draugais. Su kiekvienu, kuris kovoja už mūsų istorinę Tėvynę. Su kiekvienu, kuris išgyvena siaubą ir netektį.

Faina Kukliansky / Asmeninio archyvo nuotr.

Deja, pavojuje atsidūrė ne tik Izraelyje, bet ir Lietuvoje gyvenantys mūsų artimieji. Šalyje, kurioje gimėme, augome ir dirbame, kurią mylime, kurios piliečiai esame, antisemitizmas sklinda ne tik socialinėje erdvėje ir mitinguose, bet ir iš Seimo tribūnos, o išpuolių patiria net mūsų vaikai – jiems sąmoningai grasinama ir kenkiama. Neseniai lietuviškai nebendraujantis tamsaus gymio pavežėjų kompanijos „Bolt“ vairuotojas, paklausęs nepilnamečio vaiko tautybės ir sužinojęs, kad šis yra žydas, atsisakė jį vežti į mokyklą. Tai toli gražu ne vienintelis, tačiau situaciją puikiai iliustruojantis atvejis.

Tokie įvykiai visai bendruomenei kelia nesaugumo jausmą, tačiau esame susitelkę ir vieningi – mus vienija ne tik istorijos tūkstantmečiai, bet ir ateitis.

Glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos policija ir kitomis saugumo struktūromis, nuolat palaikome ryšį su Izraelio užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ambasada Izraelyje ir tarptautinėmis žydų organizacijomis, keičiamės informacija, dalijamės duomenimis.

Nepaisant ištikusio šoko, stengiamės padėti ir Izraelyje įstrigusiems Lietuvos piliečiams, ir iš Lietuvos į namus išskristi negalintiems Izraelio piliečiams – teikiame informaciją, konsultuojame, padedame spręsti netikėtai užgriuvusias problemas.

Antisemitizmas sklinda ne tik socialinėje erdvėje ir mitinguose, bet ir iš Seimo tribūnos, o išpuolių patiria net mūsų vaikai.

Dėkojame LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei už išreikštą tvirtą palaikymą Izraelio valstybei ir Lietuvos žydų bendruomenėms. Didžiuojamės, kad Lietuva nedviprasmiškai pasmerkė teroristų veiksmus ir stojo teisingumo pusėn.

Esame nepaprastai dėkingi ir Lietuvos žmonėms, kurie siunčia užuojautos ir palaikymo žinutes, meldžiasi už teroristų įkaitais tapusius mūsų brolius ir seseris. Kartu raginame kritiškai vertinti gaunamą informaciją ir dalytis tik oficialių Izraelio įstaigų pateikiamomis žiniomis.

Am Yisrael Chai.

Komentaras

Andrius Pacevičius

„Bolt“ vadovas Lietuvoje

Esame kategoriškai prieš bet kokią diskriminaciją arba neapykantą, nukreiptą prieš asmenis dėl jų rasės, lyties, tautybės ar religijos, todėl kiekvieną pranešimą, susijusį su mūsų keleivių ar vairuotojų elgesiu, vertiname labai rimtai.

Apie viešumoje šiuo metu minimą atvejį neturime jokios informacijos nei iš keleivių pranešimų, nei iš institucijų, todėl raginame visus piliečius būti neabejingus neapykantos kurstymui ar kitam netinkamam elgesiui ir būtinai apie įvykius informuoti mūsų komandą. Nors tokie atvejai yra itin reti, kiekvienas gali būti ištirtas ir padėti išvengti naujų. Turėdami informacijos apie netinkamą elgesį, visada blokuojame tokių asmenų – tiek vairuotojų, tiek keleivių – prieigą prie platformos. Kiekvieną kartą, jeigu asmuo grasina, naudoja psichologinį ar fizinį smurtą, rekomenduojame kreiptis į policijos pareigūnus.

„LŽB ragina LGGRTC imtis skubių veiksmų ir, vadovaujantis desovietizacijos komisijos rekomendacijomis, pašalinti paminklą J. Krikštaponiui iš Ukmergės miesto centro“, – nurodo žydų bendruomenė.

Kaip antradienį BNS sakė šiuo metu centro vadovo pareigas einantis direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys, J. Krikštaponis tebeturi kario savanorio statusą, todėl sprendimas dėl nukėlimo dar nepriimtas.

„Pirmas dalykas, jam yra suteiktas kario savanorio statusas, jam yra suteiktas pulkininko laipsnis prezidento dekretu, ir manome, kad teisiškai pilnai nėra pagrindo griauti paminklo, nes paminklas pastatytas kariui savanoriui, Vyčio apygardos vadui“, – teigė jis.

V. Lukšys taip pat teigė, kad Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši „dar kartą išanalizuotų archyvinę pažymą ir priimtų sprendimą dėl teisėtumo, suteikiant kario savanorio statusą“.

Tuo metu birželio pabaigoje į pirmąjį posėdį susirinkusi vadinamoji desovietizacijos komisija Ukmergės rajone esantį paminklą J. Krikštaponiui pripažino kaip propaguojantį totalitarinius, autoritarinius režimus.

„Deja, LGGRTC, vietoje to, kad imtųsi konkrečių veiksmų ir pašalintų paminklą už tūkstančių nekaltų žydų žudynes atsakingam asmeniui, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu panaikinti partizanui suteiktą statusą“, – nurodė žydų bendruomenė.

„Tai – akivaizdus delsimas ir atsakomybės permetimas kitai organizacijai“, – rašoma pranešime.

Anot bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, J. Krikštaponio dalyvavimas Holokauste yra neginčijamas, tą įrodo Genocido centro surinkti dokumentai ir pateikta pažyma.

„Dalyvavimas žudynėse yra nusikaltimas, kurio nepanaikina kiti nuopelnai. Minint Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80-ąsias metines, paminklas Krikštaponiui yra įžeidimas visų aukų atminimui ir jų artimiesiems“, – pranešime cituojama F. Kukliansky.

Šis centras 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis (Krištaponis), vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.

„Labai gaila, kad taip anksti ir taip staigiai išėjo žmogus, mes, Lietuvos žydų bendruomenė, jį prisimename kaip išmintingą, teisingą žmogų, tikrą mūsų bendruomenės narį“, – BNS ketvirtadienį sakė LŽB pirmininkė F. Kukliansky.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus ketvirtadienį pranešė, kad eidamas 77-uosius mirė rašytojas, vertėjas M. Zingeris, daugiau kaip dešimtmetį buvęs šio muziejaus vadovu.

„Labai gaila, kad taip staigiai tenka atsisveikinti su žmogumi, kuris taip neseniai buvo kupinas gyvenimo planų. Mums labai trūks šito žmogaus ir mes visada geruoju prisiminsime jį ir jo indėlį į Lietuvos kultūrą, Lietuvos istorijos puoselėjimą“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Užuojautą dėl M. Zingerio mirties ketvirtadienį paskelbė prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kultūros ministras Simonas Kairys.

Prienuose gimęs poetas, prozininkas, dramaturgas ir vertėjas M. Zingeris Vilniaus universitete baigė žurnalistiką, vėliau Kaune dėstė filosofiją. 1991–1995 metais jis dirbo kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redakcijoje.

Jis yra išleidęs tris eilėraščių ir vieną apsakymų rinkinį, penkis romanus. Romanas „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ yra pelnęs Liudo Dovydėno premiją. Jis taip pat vertė iš anglų kalbos.

M. Zingerio kūrinių išversta į anglų, jidiš, olandų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbas, publikuota prozos bei poezijos rinktinėse Lietuvoje ir užsienyje.

Makabriška atranka

„Tai buvo kraupiai didžiulio masto žmonių naikinimo akcija. Analogiško atvejo nerasime per visą holokausto istoriją Lietuvoje“, – atkreipė dėmesį IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis.

Lygiai prieš 80 metų, 1941-ųjų spalio 28 d., į dabartinę Demokratų gatvę iš netoliese esančio geto buvo atvesta 27 tūkst. žmonių ir surengta makabriška atranka. Visi buvo surikiuoti kolonomis, tada atvyko Trečiojo reicho saugumo policijos karininkai su saugumo policijos vyresniuoju seržantu Helmutu Rauka priešakyje. H.Rauka atliko geto gyventojų atranką: piršto judesiu kreipė beteisius ir bejėgius žmones, šeimas, asmenų grupes į kairę arba į dešinę. Netrukus paaiškėjo, kad nusiųsti į kairę laikinai paliekami gyventi, o į dešinę – pasmerkiami mirti.

Į dešinę buvo atrinkta 9 200 žmonių, beveik pusė jų – vaikai. Kitą dieną, spalio 29-ąją, visi jie pėsčiomis nuvaryti į IX fortą ir sušaudyti netoliese esančiame lauke. Masinės žudynės pavadintos Didžiąja akcija.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Prisimindami ir pagerbdami holokausto aukas šiandien simboliškai pakartosime tą kelią, kuriuo jos buvo priverstos žengti į mirtį – eisime nuo Demokratų gatvės aikštės iki IX forto memorialo komplekso masinių žudynių aukoms. Tai, manau, ir prasmingas istorinės atminties įtvirtinimo ir edukacijos renginys, nes eitynėse dalyvaus ne tik žuvusiųjų palikuonys, bet ir daug jaunimo iš įvairių Lietuvos vietų“, – sakė IX forto muziejaus vadovas V.Pečiulis.

Sąsajos – gyvos

Į renginį susirinko įvairaus amžiaus kauniečiai. Pakalbinus atsitiktinai pasirinktus žmones, nustebino, kokiomis iki šiol gyvai tebepulsuojančiomis gijomis praeitis yra susieta su dabartimi.

Kaunietis Artūras Makštutis sakė, kad Vilijampolės gete buvo uždaryta jo uošvė Elena Andriuškevičienė.

„Ją išgelbėjo šviesaus atminimo drąsus lietuvis Vladas Varčikas – išnešė maiše ir perplukdė per Nerį. Taip jis išgelbėjo ne vieną žmogų. Mano uošvei dabar per 80 metų. Į minėjimą ji neatėjo – labai slogūs prisiminimai“, – sakė A.Makštutis.

72 metų kaunietis, vardu Izraelis, žurnalisto paklaustas, kaip vertina dabartines žydų ir lietuvių santykių aktualijas, svarstė: „Per tokius renginius, suėjimus tie santykiai vienaip atrodo, o važiuojant autobusu, kitaip būna, visi tai žino ir aš čia nieko nauja nepasakiau…“

85 metų vilijampolietis Edmundas Rimkevičius sakė ketinantis prisijungti prie eitynių, nors jo giminėje ir nėra žydų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Karo metais mes su tėvais gyvenome netoli buvusio degtukų fabriko. Mano mama buvo tamsaus gymio. Einančią Vilijampolėje ją sustabdė nacis. Pagalvojo, kad žydė, suėmė ir uždarė į getą. Tą patį vakarą pas mus į namus atėjo vokiečių kariškis, paėmė motinos dokumentus ir išsivedė tėvą. Netrukus tėvas sugrįžo kartu su mama. Būdamas vaikas, mačiau, kaip aplinkiniai iš geto vežė įvairiausių daiktų prikrautus vežimėlius… Mes, vaikai, žinojome, kas buvo atsitikę, bet mama nepasakojo, ką patyrė gete“, – pasakojo E.Rimkevičius.

Vilijampolietės Ivana ir Nijolė sakė, kad holokausto paminėjimo renginiai yra būtini.

„Gyvenu šalia. Į tą vietą, kur geto gyventojai buvo pasmerkti mirti, atkreipiau dėmesį tada, kai čia buvo pastatytas paminklas. Dažnai čia einu pasivaikščioti, žvilgteliu į paminklą. Kai mokiausi institute, turėjau artimą draugą, simpatiją žydą. Vos neištekėjau, bet mama labai prieštaravo – parašė man ilgą laišką. Ir dabar tą laišką turiu išsaugojusi. Kaip tik dabar apie tą laišką pasakojau kaimynei ir mes stebėjomės, koks buvo nesupratimas, nežinojimas. Aš žydus labai gerbiu, vadinu fainais, pagal vardą Faina“, – sakė vilijampolietė Ivana.

Reikia daugiau tiesos

Per holokaustą daug artimųjų netekęs Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas pabrėžė: „Turime pagerbti nužudytuosius. Ką dar mes galime? Jų nebeprikelsi.“

Gercas Žakas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Prieš 80 metų buvę baisūs įvykiai G.Žakui primena, koks nesuvokiamai kraupus buvo moralinis nuopuolis.

Per vieną dieną sunaikino tūkstančius Lietuvos piliečių – juk tai buvo Lietuvos žydai, litvakai.

„Per vieną dieną sunaikino tūkstančius Lietuvos piliečių – juk tai buvo Lietuvos žydai, litvakai. Žmonės turėtų prisiminti, kad mes visi esame lygūs, visas mūsų gyvenimas, kiek tai yra įmanoma, turi būti pagrįstas gerumu“, – pabrėžė G.Žakas.

Šaukėnų miestelyje gimusio G.Žako artimieji buvo uždaryti Šiaulių gete.

„Mano tėvo šeimoje augo devyni vaikai – aštuoni broliai ir viena sesuo. Iš devynių vaikų liko jis ir jo brolis, nes tuo metu, kai šeimos išsivesti atėjo baltaraiščiai, jų nebuvo namuose. Slapstėsi, pakliuvo į Dachau koncentracijos stovyklą Vokietijoje, bet išgyveno“, – pasakojo G.Žakas.

Renginyje dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Faina Kukliansky/Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Mes to niekada negalėsime užmiršti ir dar nereikėtų užmiršti, kad tą akciją vykdė ne tik naciai, bet ir vietiniai – jų parankiniai. Jei mes ir toliau norime gražiai gyventi demokratinėje valstybėje – o mes norime čia gyventi – reikia daugiau tiesos, kad galėtume toliau gyventi švaria sąžine“, – atkreipė dėmesį Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

Eitynėse ir minėjime dalyvavo Prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, minėdami tragiškus Didžiosios akcijos padarinius, simboliniu atminties keliu sujungiame šimtus Lietuvos vietovių, kur driekiasi kruvina skausmo istorijos žymė.

Gitanas Nausėda/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Bendruomenės pirmininkas ketverių metų kadencijai renkamas atskirų Lietuvos miestų žydų bendruomenių ir organizacijų atstovų balsų dauguma. Visuotiniame susirinkime dalyvavo 31 organizacijos atstovas iš 32, priklausančių Lietuvos žydų bendruomenei. Už dabartinės pirmininkės F. Kukliansky kandidatūrą atiduota 30 balsų iš 31 galimo, nurodoma Lietuvos žydų bendruomenės pranešime.

Trečiai kadencijai perrinkta F. Kukliansky pabrėžė, kad svarbiausia jos, kaip pirmininkės, užduotis – vienybės telkimas tarp skirtingų žydų bendruomenių Lietuvoje. Kiti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės prioritetai nesikeičia, tačiau, pasak F. Kukliansky, keičiasi gyvenimas – sparčiai sensta ir išeina Antrojo pasaulinio karo baisumus tiesiogiai patyrusi karta, tad rūpyba jais šiandieną tampa dar svarbesnė.

„Toliau stiprinsime bendruomenės socialinio centro veiklą – rūpinsimės socialiai remtinais žmonėmis, įdarbinsime žmones su negalia ir padėsime juos įtraukti į bendruomenines veiklas. Kitas svarbus prioritetas – išlikusio žydų kultūrinio paveldo išsaugojimas bei įveiklinimas: turime puikių pavyzdžių, kaip restauruotos sinagogos tampa kultūrinės veiklos centru“, – sako perrinktoji Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

Faina Kukliansky. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Lietuvos žydų bendruomenė ruošiasi aktyviai dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje ir naudotis pasauline tribūna kalbėti apie bendražmogiškas vertybes ir žmogaus teises. „Tikrai pasižadu visomis galimomis priemonėmis, t.y. ir įstatymų koregavimu, ir bendradarbiavimu su tarptautinėmis organizacijomis, kovoti su Holokausto neigimų ir iškraipymu, neapykantos nusikaltimais. Žmonės, ypatingai jaunimas, turi žinoti tiesą ir tai neturi apsiriboti tik proginiais minėjimais“, – sako F. Kukliansky.

Bendruomenė taip pat įsitraukusi į diskusijas dėl Vilniaus senųjų žydų kapinių Šnipiškėse ir Olandų g. įamžinimo. „Šios teritorijos turi ir religinę, ir simbolinę reikšmę ne tik Lietuvoje esančiai žydų bendruomenei, bet ir daugybei žydų visame pasaulyje: šiose vietose buvo palaidoti jų protėviai ir visos žydų tautos gerbiami išminčiai. Siekiame, kad šių žmonių įamžinimas atitiktų žydų sakralinėms vietoms keliamus reikalavimus“, – sako F. Kukliansky.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė tikina, kad bendruomenė yra pasiruošusi pristatyti savo identitetą visuomenei ir yra pagrindinis žydų kultūrą, istoriją ir vertybes atstovaujančių balsas. Bendruomenė, kaip teigiama pranešime, taip pat planuoja tęsti jau susiformavusias tradicijas vilniečiams ir miesto svečiams pasakoti apie žydų kultūrą, rengti diskusijų ciklą aktualiomis temomis, o gurmanus supažindinti su tradiciniu litvakišku maistu, kurio galima paragauti atsinaujinusioje „Beigelių krautuvėlėje“.

Išvadų projektą šiuo klausimu rengs Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Onutė Valiukevičiūtė.

Į komisijos posėdį atvykusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prašė įvertinti A. Šimo elgesį, nes Seimo nariui, anot jos, turėtų būti taikomi aukšti etikos standartai. Ji taip pat paprašė perduoti jam knygą apie žydų istoriją.

Seimo narys Emanuelis Zingeris tvirtino, kad A. Šimo elgesys yra netoleruotinas ir turi būti įvertintas ir Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno.

„Privalome pradėti tyrimą ir pasisakyti aiškiai ir nedviprasmiškai, nes tai meta šešėlį, labai negražų, negarbingą mums visiems“, – sakė Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen.

Privalome pradėti tyrimą ir pasisakyti aiškiai ir nedviprasmiškai, nes tai meta šešėlį, labai negražų, negarbingą mums visiems.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, „valstietis“ A. Šimas Seimo plenariniame posėdyje yra apgailestavęs dėl savo elgesio, kuris papiktino žydų bendruomenę, nes jo rankos pakėlimas priminė nacių saliutavimą. Dėl savo veiksmo A. Šimas taip pat atsiprašė Lietuvos žydų bendruomenės.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat nutarė pradėti tirti ir Seimo narės Aušrinės Armonaitės elgesį.

Į etikos sargus kreipėsi A. Šimas, kuris paprašė ne tik ištirti ir įvertinti parlamentarės elgesį, bet ir pareikalavo jos viešo atsiprašymo. „Prašau mane įžeidžiančius žodžius paneigti. Ji viešai pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą. Seimo narė A. Armonaitė pažemino mano, kaip Seimo nario ir piliečio, garbę ir orumą“, – kreipimesi į etikos sargus rašo A. Šimas.

Pasak jo, A. Armonaitė viešai jį įžeidė savo socialiniame tinkle. Parlamentarė, komentuodama A. Šimo balsavimo būdą, kalbėjo nepagarbiai, sakydama, kad „ieškau žodžio ir nerandu, kaip tik šūdo gabalas“.

Išvadų projektą dėl šios konfliktinės situacijos etikos sargai pavedė rengti Seimo nariams Kaziui Starkevičiui ir Aušrinei Norkienei.

Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius ir jo bendražygiai iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Ukmergės teigia, kad F. Kukliansky pareiškimai gali nuteikti prieš žydus kitą Lietuvos visuomenės dalį.

„Apgailestaujame, kad dėl savo autoritarizmo nepasitarusi su Lietuvos žydų bendruomenėmis LŽB pirmininkė daro nekorektiškus pareiškimus visų Lietuvos žydų vardu ir taip galimai nuteikia prieš mus (Lietuvos žydus) kitą Lietuvos visuomenės dalį“, – rašoma pareiškime.

Anot S. Gurevičiaus, prie šio pareiškimo taip pat prisidėjo Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas, Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis, Panevėžio žydų paramos bendrijos pirmininkas Leonidas Mejerovas ir Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas.

S. Gurevičius ir F. Kukliansky konfliktuoja jau ne vienus metus, tarp jų vyko ne vienas teisinis ginčas.

F. Kukliansky antradienį paskelbė, kad dėl saugumo uždaro Lietuvos žydų bendruomenės pastatą ir Vilniaus sinagogą, nors į policiją kreiptis neketina.

F. Kukliansky antisemitizmu apkaltino buvusį valstybės vadovą Vytautą Landsbergį. Jis sako, kad savo pastabomis kaip tik norėjo perspėti nepasiduoti provokacijoms ir susilaikyti nuo pasisakymų prieš žydus.

Trečiadienį paskelbto pareiškimo autoriai pabrėžė, kad vienareikšmiškai pritaria „su naciais kolaboravusių asmenų atminimo ženklų pašalinimui iš viešųjų erdvių Vilniuje ir visoje Lietuvoje“.

Kviečiame visus susilaikyti nuo nesantaiką kurstančių veiksmų ir pareiškimų.

„Apgailestaujame, kad kraštutinės jėgos nori tuo pasinaudoti skaldant ir supriešinant visuomenę, o taip pat, kad Lietuvos politikos elitas ir lyderiai to vienareikšmiškai nepasmerkia“, – rašoma pareiškime.

Organizacijos teigia, jog „tiek Vilniuje, tiek ir visoje Lietuvoje jaučiasi saugūs, tačiau antisemitizmo augimas mus neramina“.

„Pasisakome už konstruktyvų dialogą tarp įvairių Lietuvos piliečių grupių. Dialogas ir ekspertų pokalbiai - tai, ko reikia šiuolaikinei visuomenei. Taip pat manome, kad teisėsaugos institucijos turi labai dėmesingai tirti visus tautinės nesantaikos ar kitokius ksenofobijos atvejus bei užkirsti kelią jiems įvykti“, – rašoma pareiškime.

„Manome, jog vieną kartą ir visiems laikams, pasitelkus Lietuvos ir tarptautinius ekspertus reiktų nuodugniai ištirti ir įvertinti mūsų valstybės istorijos puslapius, nekuriant istorijos politikos, o tiesiog įvardinant ir įvertinant faktus bei platesnį kontekstą. Tai prisidėtų prie santarvės, tiesos ir teisingumo Lietuvoje“, – teigia pareiškimo autoriai.

„Kviečiame visus susilaikyti nuo nesantaiką kurstančių veiksmų ir pareiškimų, o apie skaudžias XX a. istorijos patirtis kalbėti istorinių argumentų kalba, remiantis Vakarietiškais vertinimo standartais“, – rašo žydų atstovai.

Pastarosiomis savaitėmis daug diskusijų sukėlė Vilniaus valdžios sprendimai nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadinti Kazio Škirpos alėją.

„Apgailestaujame, kad Lietuvos žydų bendruomenė pasijuto nesaugi, tačiau galime patikinti, kad Vilnius yra saugus visiems miestas. Viešojoje erdvėje pasirodę bailaus chuliganizmo ženklai nekelia jokios grėsmės“, – teigiama BNS atsiųstame savivaldybės komentare.

Lietuvos žydų bendruomenė anksčiau antradienį pranešė dėl grasinimų neribotam laikui uždaranti Vilniaus sinagogą ir savo būstinę, taip pat prašanti užtikrinti Vilniaus žydų kapinių Sudervės plente papildomą apsaugą.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS teigė, kad į policiją nesikreipė ir kreiptis neketina.

„Pareiškimo neparašėme ir ko gero nerašysime. Mūsų supratimu tai galbūt nebuvo realūs grasinimai, o grėsmingo pobūdžio laiškai“, – sakė F. Kukliansky.

Ji teigia, kad „reikalas ne tame“, ar kreiptasi į policiją, o tame, kad kažkas tuos laiškus rašo ir nuolat siunčia bendruomenei.

„Atsiunčia paštu, tai yra ne vienas ir ne du laiškai. Ir sistemingai mes juos gauname. Jie pastaruoju metu atsirado. Jų niekada nebuvo“, – teigė žydų bendruomenės pirmininkė.

Taip žydų bendruomenė reagavo į kilusį šurmulį po liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimtos anksčiau diskusijų sulaukusios atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.

Sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, kad tai padaryta įvertinus, jog J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Taip pat liepos pabaigoje sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko K. Škirpos vardo alėją, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.

Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų.

Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžė J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Premjeras ragina teisėsaugą reaguoti

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį pasmerkė tautinės neapykantos apraiškas ir paragino teisėsaugą jas užkardyti, žydų bendruomenei prabilus apie grasinimus.

„Premjeras ragina teisėsaugos institucijas nedelsiant imtis veiksmų, užkardyti galimus tautinės neapykantos elementus ir prireikus panaudoti kitas įstatyme numatytas priemones“, – rašoma Vyriausybės išplatintame pranešime.

„Premjeras pabrėžia, kad valstybės pareiga užtikrinti kiekvieno joje gyvenančio piliečio ir kiekvienos bendruomenės teisę į saugumą. Atsakingos institucijos šią pareigą privalo įgyvendinti“, – teigiama jame.

Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad pareigūnai yra pasiruošę užkardyti galimus neramumus ar bandymus kurstyti tautinę neapykantą.

„Rytoj mitinge prie Mindaugo paminklo taip pat bus paskirtos papildomos policijos pajėgos, jis bus dokumentuojamas, jei bus bandymų kurstyti neramumus – esame pasirengę reaguoti“, – teigė policijos atstovas.

Pasak jo, policija pastarosiomis dienomis bendravo su Lietuvos žydų bendruomene, tačiau oficialios informacijos apie realius grasinimus pareigūnai negavo.

„Nieko oficialaus nesame gavę, jie tik išreiškė susirūpinimą, kad jaučiasi nesaugiai. Mes užtikrinome, kad esame pasirengę reaguoti“, – kalbėjo R. Matonis.