„Tinkamas pasirengimas galimoms masinėms nelaimėms ir krizėms padeda greitai ir efektyviai į jas reaguoti. GMP tarnybos ir sveikatos priežiūros įstaigų vaidmuo tokiais atvejais yra kritiškai svarbus, nes per trumpą laiką ženkliai išaugę pacientų srautai gali paralyžiuoti sveikatos sistemą. Kad to neįvyktų, turime būti pasirengę suvaldyti didelius pacientų srautus, greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, efektyviai paskirstyti išteklius“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Šešiolika valandų trukusiuose mokymuose, kuriuos organizavo Ekstremalių sveikatai situacijų centras prie SAM (ESSC), dalyvavo keturiolika traumų klasterio gydymo įstaigų, GMP tarnybos vadovai, SAM ir ESSC vadovai ir darbuotojai. Jie buvo supažindinti su šiuolaikinėmis grėsmėmis ir buvo mokomi efektyviai valdyti ir koordinuoti medicinos pagalbos veiksmus įvykio vietoje ir ligoninėje, atlikti standartizuotas ir unifikuotas procedūras. Dalyviai taip pat stiprino vadovavimo, komunikacijos, situacijos ir saugumo vertinimo, rūšiavimo, greito ir racionalaus pacientų transportavimo į tinkamas gydymo įstaigas įgūdžius bei žinias.

„Tai buvo pirmas kartas, kai didžiųjų ligonių ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovai susirinko vienoje vietoje ir simuliavo situacijas vienoje erdvėje, – sako ESSC direktorė Audronė Sviklaitė. – Šie mokymai parengti pagal tarptautinius standartus, kurie atitinka ir NATO standartus. Tai reiškia, kad įvykus nelaimei arba ištikus krizei mes galėsime kalbėti viena kalba ir imtis bendrų veiksmų, tiek šalies viduje, tiek su užsienio partneriais.“

Mokymus ekstremaliųjų situacijų, krizių ir kitų teisinių režimų tema planuojama organizuoti ir ateityje. SAM ir ESSC rengia sisteminį mokymų bei jų koordinavimo modelį, kuris padės užtikrinti tiek tinkamą teisinį reglamentavimą, tiek pačių kompetencijų sisteminį valdymą, kurio iki šiol nebuvo. Iki 2029 m. planuojama apmokyti daugiau nei 6 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų.

SAM ir sveikatos priežiūros įstaigos taip pat stiprina bendradarbiavimą su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene, siekdamos didinti sveikatos priežiūros įstaigų dalyvavimą bendruose mokymuose ir pratybose.

Sveikatos priežiūros įstaigos šiemet dalyvavo penkeriose SAM koordinuojamose pratybose, trejose iš jų – kartu su Lietuvos kariuomene. Šiemet ministerija planuoja dar trejas mobilizacines pratybas Alytaus, Šiaulių ir Vilniaus regionuose.

Gydymo įstaigos taip pat organizuoja savarankiškus mokymus, skirtus stiprinti parengtį ekstremaliosioms situacijoms.

Seimas antradienį balsavo dėl tokių Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisų priėmimo, tačiau nesiregistravo reikiamas parlamentarų skaičius, nors svarstant ankstesnius klausimus kvorumas buvo.

Už pakeitimus balsavo 59 Seimo nariai ir vienas buvo prieš, bet 80 parlamentarų iš viso nesiregistravo balsavimui. Įstatymų pataisoms priimti reikia, kad balsavime registruotųsi ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Priėmimo procedūrą boikotavo opozicijos atstovai – „darbiečiai“, socialdemokratai, Regionų frakcija, „valstiečiai“ ir demokratai. Iš pastarųjų dviejų frakcijų registravosi balsuoti po vieną Seimo narį. Nebalsavo ir 15 valdančiųjų atstovų.

Pataisomis siūloma numatyti, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai konkurso būdu priimami penkerių metų kadencijai ir į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Taip pat nustatytas penkerių metų „atšalimo“ laikotarpis – tos pačios įstaigos vadovu asmuo vėl galėtų būti skiriamas ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose mes matome ne vieną ir ne du, o keliolika atvejų, kai užima vadovai pareigas net kelis dešimtmečius iš eilės, kitaip sakant, jie yra amžini.

Siūlymą dėl kadencijų ribojimo į svarstomo Sveiktos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas inicijavo Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė ir konservatorė Jurgita Sejonienė.

I. Pakarklytė teigė, jog šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose vadovai dirba po kelis dešimtmečius, o neribojant kadencijų „sukuriama tam tikra vadovo neliečiamybė“, įstaigoje sukuriamos sąlygos išvešėti mobingui.

„Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose mes matome ne vieną ir ne du, o keliolika atvejų, kai užima vadovai pareigas net kelis dešimtmečius iš eilės, kitaip sakant, jie yra amžini. Kai neribojamas kadencijų skaičius, atsiranda vadovo neliečiamybė ir mažėja pokyčių tikimybė“, – kalbėjo I. Pakarklytė.

Prieš pataisas kalbėjęs Aurelijus Veryga, nors buvo tarp pirminių projekto teikėjų, sakė valdančiuosius savo siūlymu sugadinus projektą, kuris būtų buvęs žingsnis į priekį įvedant kadencijas visose sveikatos priežiūros įstaigose.

Šiuo metu įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, vadovai į darbą priimami neterminuotam laikotarpiui. Seimo narys su keliais kolegomis siūlė nustatyti, kad vadovai būtų priimami penkerių metų terminui visose biudžetinėse ar viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose.

„Pirmą kartą gyvenime balsuosiu ir raginiu kitus balsuoti prieš savo projektą. Aš jau kolegoms, kurie jį išdarkė, sakiau kelis kartus, kad jūs sugadinsit, ką buvo galima pasiekt ir žengt žingsnį į priekį, dėl ko būtų sutarę didžioji dalis Seimo“, – sakė A. Veryga.

Tai Eltai patvirtino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Paulė Kuzmickienė. Parlamentarė tikisi, kad įstatymas dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų ribojimo Seimą pasieks ketinamoje surengti neeilinėje Seimo sesijoje vasario viduryje.

„Projekto aptarimas Sveikatos reikalų komitete neatidėliotinai vyks vasario 9 dieną ir, pasinaudojant proga, kad numatoma neeilinė sesija, tikiuosi, keliausime vasario 14 d. į Seimą“, – teigė P. Kuzmickienė.

P. Kuzmickienė sako, kad ketvirtadienį vykusiame Sveikatos reikalų komiteto susitikime su projekto rengėjais buvo aptarta, kaip galėtų atrodyti apibendrintas pasiūlymas. Jos teigimu, nutarta, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai galėtų dirbti ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.

Manome, kad tokie terminai leistų išjudinti gydytojų vadovų terpę ir galimybė įsidarbinti naujiems vadovams greičiausiai padėtų spręsti mobingą.

„Manome, kad tokie terminai leistų išjudinti gydytojų vadovų terpę ir galimybė įsidarbinti naujiems vadovams greičiausiai padėtų spręsti mobingą“, – teigė P. Kuzmickienė kartu pridurdama, kad numatoma sudaryti galimybes tam pačiam asmeniui kandidatuoti į kitos įstaigos vadovo pareigas.

„Manome, kad asmeniui negali būti suvaržyta teisė kandidatuoti į kitos įstaigos vadovus, tai nebūtų užveriama galimybė, ypač geram vadovui, tęsti darbo“, – akcentavo parlamentarė.

Be to, P. Kuzmickienės teigimu, pasitarimo metu buvo nuspręsta, kaip turėtų būti skaičiuojamos kadencijos, atsižvelgiant į pereinamąjį laikotarpį ir darbo sutartį.

„Sutarėme, kad vis dėlto yra tam tikras pereinamasis laikas priklausomai nuo to, ar įstaigos vadovas turi terminuotą, ar neterminuotą sutartį. Pagrindinis klausimas buvo, kada „įsijungia“ kadencijų skaičiavimo laikas. Tai sutarėme, kad, kalbant apie terminuotas sutartis, kadencijos skaičiavimas prasideda užbaigus terminuotą sutartį“, – teigė parlamentarė.

„Jei yra neterminuota darbo sutartis, tai, manome, bet iki galo dar neapsisprendėme, skiriami treji arba penkeri metai, ir tada vėl įsijungia įstatymo reguliavimas – tai konkursas ir kadencijos skaičiavimas“, – pridūrė Seimo narė.

Be to, P. Kuzmickienė akcentavo, kad padalinių vadovų kadencijų skaičiavimo siūlyti neketinama.

„Nebekalbame apie padalinių vadovų kadencijų skaičiavimą, nes Seimo salėje tam pritarimo nebuvo, todėl kalbame tik apie gydymo įstaigų kadencijų ribojimus. Tai buvo tam tikras kompromisas“, – teigė parlamentarė kartu pridurdama, kad tikisi, jog klausimas neeilinėje Seimo sesijoje turėtų būti išspręstas.

„Matysime, kaip kolegos apsispręs, bet mes iš valdančiųjų pusės tikimės, kad kadencijų ribojimo klausimas bus pagaliau išspręstas“, – teigė P. Kuzmickienė.

Nors projekte buvo numatyta, kad įstatymas galėtų įsigalioti nuo 2023 m. sausio 1 d., vis dėlto, anot P. Kuzmickienės, dėl užtrukusių svarstymų ir reikiamo pasirengimo ketinama įsigaliojimo terminą atidėti iki 2023 m. liepos 1 d.

ELTA primena, kad nemažai viešųjų diskusijų sukėlė tai, kad klausimas dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų ribojimo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo iniciatyva buvo atidėtas.

Dalis parlamentarų iškėlė klausimą, ar A. Matulas, inicijavęs klausimo dėl kadencijų pertrauką, bet ir už ją balsavęs, nepažeidė viešųjų ir privačių interesų, kadangi A. Matulo sūnus vadovauja Vilniaus miesto Karoliniškių poliklinikai. A. Matulo elgesys buvo apskųstas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis, Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus ir Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas paskelbė kreipimąsi į sveikatos apsaugos ministrą, Klaipėdos miesto savivaldybės merą ir Tarybos narius, Vakarų Lietuvos regiono gyventojus.

„Pastaruoju metu kai kurie politikai – Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos, Lietuvos Respublikos Seimo nariai pasisakymuose žiniasklaidoje klaidina Vakarų Lietuvos gyventojus, kad Klaipėdos mieste esančiose ligoninėse nebebus teikiamos arba neteikiamos aukščiausio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, todėl jie priversti ieškoti pagalbos Vilniaus ar Kauno universitetinėse klinikose. Apgailestaujame dėl neteisingai kai kurių asmenų skleidžiamos informacijos ir jos naudojimo kitais, ne pacientų naudai skirtais tikslais.

Atkreipiame visų dėmesį į tai, kad įvedus sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui giminingų diagnozių grupių (DRG) metodiką, ligoninių sveikatos priežiūros paslaugos neskirstomos į antrines ar tretines (antrinį ar tretinį lygį). Toks skirstymas išlikęs tik ligoninių licencijose.

LSMU Kauno ir VU Santaros klinikose koncentruojamos ypač sudėtingos ir retų ligų sveikatos priežiūros paslaugos – organų transplantacija, didelės apimties nudegimai, kūdikių operacijos, labai sudėtingos ir retos kraujo bei kitos onkologinės ligos, įkurti labai retų ligų referentiniai centrai. Juose dabar gydomi ir bus gydomi ateityje visos šalies pacientai. Steigti dar trečią šių profilių diagnostikos bei gydymo centrą nei ekonomiškai, nei finansiškai netikslinga.

Aukščiausio lygio paslaugų teikimo klausimas Vakarų Lietuvos gyventojams svarstytas Klaipėdos miesto daugiaprofilinių ligoninių vadovų konsultacinėje taryboje. Vadovai dar kartą aptarė ir įvertino kiekvienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencijas, patvirtintas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuriose nurodyti aukščiausio (tretinio) lygio paslaugų teikimo profiliai bei realiai suteiktos paslaugos (suteiktų paslaugų ataskaitos). Kiekvienos ligoninės vadovas informavo apie aukščiausio (tretinio) lygio paslaugų teikimo apimtis, statistinius duomenis, kiek suteikta aukščiausio (tretinio) lygio paslaugų nuo visų suteiktų aktyvaus gydymo paslaugų skaičiaus per 2021 metus:

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 88 proc.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje 76 proc.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje 81 proc.

Klaipėdos vaikų ligoninėje 25 proc.

Mes, ligoninių vadovai, patvirtiname, kad Klaipėdos mieste veikiančios keturios skirtingo pavaldumo ligoninės ir nebūdamos universiteto ligoninėmis jau keli dešimtmečiai užtikrina regiono gyventojams visas galimas aukščiausio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugas, jas pastoviai tobulina.

Teikiame ir tokias sveikatos priežiūros paslaugas, kurių neteikia kitos šalies ligoninės, pavyzdžiui, robotinės chirurgijos. Todėl iš esmės pritardami įstatyminei nuostatai, kad Klaipėdos universitetas gali būti vienas ligoninės steigėjų, atkreipiame Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės mero ir Tarybos narių bei visuomenės (pacientų) dėmesį į tai, kad tolesnę ligoninių pertvarką reikia vykdyti tik gerai išanalizavus tokios pertvarkos poveikį medikams bei kitiems ligoninių darbuotojams, miesto bei regiono gyventojams.

Dabartinę sveikatos priežiūros reformą planuojama vykdyti 2022–2024 metais, 2024 metais numatytos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, todėl bet koks skubėjimas ne tik nėra būtinas, bet ir gali sukelti neprognozuojamas pasekmes gyventojų sveikatos priežiūrai, ypač esant labai įtemptai padėčiai, susijusiai su COVID-19 pandemija.

Užtikriname, kad pacientai gauna ir gaus visas reikalingas skubias ir planines sveikatos priežiūros paslaugas Klaipėdos miesto ligoninėse“, – skelbiama tekste.

Pagal naująją tvarką Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atranka vykdoma nebe vienu, o dviem etapais. Ministro įsakyme numatyta, kad daugiausiai balų surinkę pretendentai patenka į antrąjį etapą ir kviečiami pokalbio su ministru.

Pokalbio metu, kaip teigiama, ministras vertina pretendentų tinkamumą eiti pareigas bei jų asmeninę motyvaciją.

„Nors ministerijos atstovai tikina, kad šiais pakeitimais siekiama skaidresnio vadovų atrankos proceso, tačiau būtent šio naujojo atrankos etapo atsiradimas kelia abejonių dėl skaidrumo ir objektyvumo užtikrinimo. Asmeniškas ministro pokalbis su pretendentais leidžia pagrįstai manyti, kad ministras priims galutinį sprendimą remdamasis savo subjektyvia nuomone. Tai sudaro prielaidų reikštis korupcijai, proteguoti sau labiau priimtinus, politiškai artimus ar lojalius asmenis", - teigia A. Bilotaitė.

Pasak politikės, pokalbis su pretendentais turėtų būti rengiamas pasitelkiant nepriklausomus ekspertus, o ne dalyvaujant išimtinai tik pačiam ministrui.

Siekdama išsiaiškinti, ar patvirtintas ministro įsakymas nepadidina korupcijos rizikos asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų skyrimo procese, parlamentarė prašo Specialiųjų tyrimų tarnybos įvertinti šį ministro įsakymą antikorupciniu požiūriu.

Tai paaiškėjo praėjusią savaitę ministerijai paskelbus konkursus į trijų ligoninių direktorių pareigas.

Pagal naują tvarką, kandidatų laukia du etapai – pirmuoju etapu vertinimo komisija atrinks geriausius pretendentus, o per antrąjį etapą su geriausiaisiais kandidatais susitiks sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Anksčiau tokie susitikimai rengiami nebuvo.

„Komisija atrinks du kandidatus, kuriuos aš dar galėsiu kviestis ir dar kartą vertinti jų kompetenciją, pasirengimą – dar kartą rinktis kandidatą, kuris, mano manymu, yra kompetentingesnis“, – BNS sakė ministras.

Komisija atrinks du kandidatus, kuriuos aš dar galėsiu kviestis ir dar kartą vertinti jų kompetenciją, pasirengimą – dar kartą rinktis kandidatą, kuris, mano manymu, yra kompetentingesnis.

Jis ir priims galutinį sprendimą, ką skirti naujaisiais vadovais.

Prieš tai bus dar kartą įvertintos ir vertinimo komisijos išvados, taip pat specialiųjų tarnybų pažymos.

Ministras teigia, kad galimų interesų konfliktų bus išvengta.

„Visais atvejais interesai privalo būti deklaruojami, jeigu turimi kokie nors ryšiai“, – sakė A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad nauja vadovų atrankos tvarka bus skaidresnė. Klausimai pretendentams bus vienodi ir lygiaverčiai, siekiant objektyviai ir nešališkai įvertinti jų žinias bei gebėjimus.

Viena iš naujovių yra tai, kad gydymo įstaigų vadovų atrankose pretendentų nebebus reikalaujama pateikti veiklos gaires. Anot ministerijos, šis reikalavimas panaikintas, nes atliekant šią užduotį esami gydymo įstaigų vadovai įgydavo pranašumą prieš savo konkurentus, turėdami priėjimą prie visos reikiamos informacijos.

Naujuose atrankų organizavimo nuostatose nuo 30 darbo dienų iki 45 darbo dienų pailgintas laikas, per kurį po konkurso paskelbimo turi būti surengta atranka.

Taip pat patvirtintas naujas priedas – Atrinkto pretendento anketa. Šį dokumentą turės užpildyti į antrą turą patek3 pretendentai. Anketoje jie turės nurodyti, ar jų atžvilgiu nėra pradėti tyrimai dėl galimai pažeistų viešųjų ir privačių interesų, tarnybinių nusižengimų ar galbūt padarytų darbo pareigų pažeidimų.

Pasak A. Verygos, pagal naują tvarką, sumažintas ir medicinos reikalavimų kiekis būsimiems kandidatams, daugiau atsižvelgiama ir į kitas kompetencijas.

„Platesnės galimybės daugiai žmonių dalyvauti, nėra tiek su medicina susijusių reikalavimų. Aš manau, kad tai teigiamas dalykas“, – tvirtino ministerijos vadovas.

Praėjusią savaitę paskelbti konkursai į Respublikinių Kauno ir Klaipėdos ligoninių bei Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorių pareigas.

Be kitų reikalavimų, pretendentai privalo turėti socialinių mokslų arba biomedicinos mokslų srities aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį), taip pat ne mažiau kaip trejų metų vadovaujamojo darbo patirtį.

Šiuo metu Kauno ligoninei vadovauja Linas Vitkus, uostamiesčio ligoninei – Romaldas Sakalauskas, Jūrininkų ligoninei – Jonas Sąlyga.

Nauja konkursų tvarka bus taikoma renkant tik Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių ligoninių vadovus.

Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu naujoji atrankų vykdymo tvarka gali būti taikoma ir organizuojant konkursus į universiteto ligoninių vadovų pareigas, kai ligoninės dalininkai yra valstybė kartu su universitetu.

Įprastai atrankos į šias ligonines vykdomos vienu etapu, kai pretendentai pristato savo strategines gaires ir yra vertinama jų kompetencija užduodant klausimus.

Konkursuose – pretendentų gausa

Sveikatos apsaugos ministerija sausio pabaigoje paskelbė konkursus į sau pavaldžių Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorių postus. Konkursuose panoro dalyvauti po šešis kandidatus.

Dėl galimybės likti savo pareigose varžysis ir dabartiniai ligoninių vadovai – Jonas Sąlyga ir Romaldas Sakalauskas.

Daugiau nei prieš penkerius metus analogiškuose konkursuose konkurencija buvo kur kas mažesnė: tuomet laimėjo Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas, nes buvo vienintelis pretendentas.

Į Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo postą prašymus pateikė du kandidatai. Konkursą laimėjo ilgametis jos vadovas R.Sakalauskas.

Vyksta kandidatų vertinimas

Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė, dokumentams pateikti pretendentai turėjo 14 dienų terminą, kuris numatytas vadovaujantis teisės aktais.

Šiuo metu vertinama, ar kandidatai atitinka pareigybės reikalavimus. Juos atitikę pretendentai, likus savaitei iki atrankos pradžios, bus pakviesti dalyvauti komisijos pirmajame atrankos etape.

Atrankos metu didelis dėmesys bus kreipiamas į pretendentų lyderystės ir vadybos gebėjimus, siekiant įsitikinti, kad naujasis vadovas gebės tinkamai spręsti iškilusias problemas bei užtikrinti įstaigos darbo organizavimą ir koordinavimą.

Po antrojo atrankos etapo liks tik vienas pretendentas, dėl kurio, siekiant nepriekaištingos vadovo reputacijos, bus kreipiamasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir prašoma patikrinti kandidato biografiją.

"Tik gavus informaciją, patvirtinančią kandidato patikimumą eiti įstaigos vadovo pareigas, jis bus paskirtas vadovauti gydymo įstaigai, o SAM plačiau informuos visuomenę apie naująjį vadovą. Iki to laiko visa informacija, susijusi su pretendentais, yra saugoma asmens duomenų apsaugos įstatymo", – nuo detalesnių komentarų apie vadovų konkursus uostamiestyje susilaikė A.Žilinaitė.

Rezultatų teks palaukti

Paprašius patikslinti, kada paaiškės naujieji abiejų ligoninių vadovai, ministerijos atstovė paaiškino, kad, kandidatams pateikus dokumentus, per 30 darbo dienų turi būti sudaryta komisija.

Po to per 10 darbo dienų po atrankos turi įvykti geriausių kandidatų pokalbis su ministru.

Paskelbus laimėtoją, per 3 darbo dienas kreipiamasi į STT dėl išvados, ar jis tinkamas eiti pareigas. Šią išvadą STT pateikia per 14 darbo dienų ir tik ją gavus priimamas galutinis sprendimas dėl kandidato skyrimo į pareigas.

"Tad šis procesas dar šiek tiek užtruks", – pridūrė A.Žilinaitė.

Neišvengta klaidų

Ministerijos atstovė susilaikė nuo komentarų, kodėl taip ilgai delsta skelbti abu konkursus. Sutartys su dabartiniais Klaipėdos ligoninių vadovais baigėsi praėjusių metų liepą.

Kiek anksčiau komentuota, kad pastarąjį pusmetį ministerija organizuoja gana daug konkursų į jai pavaldžių gydymo įstaigų vadovų vietas, tad norima tinkamai jiems pasiruošti.

Tačiau kai kurie ministerijai pavaldžių gydymo įstaigų vadovų konkursai rengti net po du kartus.

Konkursai į Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorių vietas taip pat neapsiėjo be nesklandumų.

Iš pradžių buvo paskelbtas konkursas tik Jūrininkų ligoninei. Po kurio laiko tyliai atsirado informacija ir apie Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus konkursą.

Tačiau netrukus jie buvo atšaukti dėl įsivėlusių techninių klaidų – paaiškėjo, kad pateiktos netinkamos konkurso sąlygos.

Po kelių dienų konkursai paskelbti iš naujo. Ir tuomet neišvengta neapsižiūrėjimų: konkurso pavadinime skelbta, kad kandidatai gali pretenduoti į Jūrininkų ligoninės generalinio direktoriaus vietą, nors skelbime toliau nurodoma, kad bus renkamas direktorius. Vėliau klaida ištaisyta.

Kaip skelbia naujienų portalas 15min.lt, medikai grynaisiais ir banko sąskaitose yra sukaupę šimtus tūkstančių eurų, daugiausiai turto deklaravo dirbantys Klaipėdos ligoninėse ir Šeškinės poliklinikoje.

Pirmoje vietoje pagal asmeniškai valdomą turtą tarp valstybės valdomų VšĮ atsidūrė ilgametė Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja gydymui Ona Panasenkienė.

Pagal 2017 metų turto deklaraciją, O.Panasenkienė sukaupė 930 tūkstančių eurų vertės turtą, o 338 tūkst. eurų iš jų yra santaupos. Dar 494 tūkst. eurų vertas jos valdomas nekilnojamasis turtas (NT).

Antroje vietoje tarp turtingiausių VšĮ vadovų – Antanas Česnulevičius, šiuo metu einantis Trakų ligoninės direktoriaus pareigas. Jo deklaruoto turto vertė – 796 tūkst. eurų. A. Česnulevičiaus sutuoktinė papildomai yra deklaravusi 393 tūkstančius eurų turto, tad bendras šeimos turtas – per milijoną eurų.

Trečioje vietoje pagal turtą – Agnė Dalangauskienė, ji vadovauja buriavimo mokyklai „Žiemys“. Buriuotoja deklaravo 691 tūkst. eurų vertės turtą, didžiąją jo dalį (477 tūkst. eurų) sudaro NT.

Buvęs Šeškinės poliklinikos vadovas Jonas Kairys pagal valdomą asmeninį turtą atsidūrė ketvirtoje vietoje tarp valstybės valdomų VšĮ vadovų. Jo deklaruotas turtas sudaro 561 tūkst. eurų, tačiau didžiąją jo dalį sudaro 444 tūkst. įvertintas NT, santaupų J. Kairys deklaravo 66 tūkstančius eurų.

Penktoje vietoje pagal turtą atsidūrė Aplinkos ministerijos kontroliuojamos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ vadovas Rapolas Liužinas. Jo deklaruotas turtas – 504 tūkst. eurų, ir didžiąją dalį šio turto sudaro santaupos.

Klaipėdos ligoninių vadovai tęsia turtingiausių VšĮ atstovų sąrašą. Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja infrastruktūrai Nijolė Motužienė sukaupusi pačią didžiausią sumą santaupų tarp visų VšĮ vadovų – 387 tūkst. eurų. O bendras deklaruotas turtas siekia 465 tūkstančius.

Tos pačios ligoninės vadovo, vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio deklaruotas turtas vertinamas 448 tūkst. eurų. Buvęs sveikatos apsaugos ministras šiuo metu vadovaujantis ligoninei turi 162 tūkst. eurų santaupų.

Už sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos inicijuotas Sveikatos priežiūros įstatymo pataisas balsavo 71 Seimo narys ir devyni susilaikė. Jos įsigaliotų pasirašius prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Pataisos numato, kad su gydymo įstaigos vadovu sudarytą darbo sutartį būtų galima nutraukti, jei taip nusprendžia steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Šiuo metu vadovai atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pataisas teikė argumentuodamas, kad jos leistų iš pareigų atleisti korupcija įtariamus medikus. Pataisų kritikai išsakė nuogąstavimus, kad jos sudarytų sąlygas steigėjui piktnaudžiauti ir politiniu pagrindu atleisti gydymo įstaigų vadovus.

Ministras į tokią kritiką atsako, kad atleidimai turės būti pagrįsti, motyvuoti, ir tai esantis saugiklis, kuris neleis vietos ar nacionalinei valdžiai nesant pagrindo, tik dėl politinių motyvų atleisti neįtikusių vadovų.

„Dabar gydymo įstaigų vadovai, kurie yra įtariami padarę korupcinio pobūdžio nusikaltimą, negali būti atleidžiami iš pareigų, nes tam nėra teisinio pagrindo. Kai kurių gydymo įstaigų vadovai jau ne vienus metus yra nušalinti nuo pareigų, nes jiems yra iškeltos bylos“, – apie projektą yra sakęs A.Veryga.

Panevėžio teismui yra perduota byla, kurioje kyšininkavimu kaltinamas respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas, nuo pareigų dėl įtarimų korupcija nušalintas respublikinės Šiaulių ligoninės vadovui Petras Simavičius.