Šiuo balsavimu Seimas panaikino prievolę didiesiems reguliuojamiems energijos gamintojams pirmumo teise pirkti dujas iš jas importuojančios bendrovės „Litgas“ ir įpareigoti juos dalį dujų pirkti biržoje.

Gamintojai, per metus suvartojantys 50 gigavatvalandžių (GWh) ar daugiau dujų, ne mažiau kaip pusę jų turės įsigyti per biržą „GET Baltic“.

„Litgas“ ir toliau privalės ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti būtinąjį dujų kiekį –keturis suskystintųjų gamtinių dujų SGD krovinius per metus, – reikalingą terminalui išlaikyti, bet jį galės parduoti rinkos pagrindais Lietuvos, regiono ar tarptautinėje SGD rinkoje.

SGD būtinojo kiekio kaina taps nereguliuojama. Pagal naują modelį nebebus kompensuojamos „Litgas“ veiklos ir dujų balansavimo, mainų bei saugojimo sąnaudos. Jas įmonė turės padengti iš pajamų.

Tai reiškia, kad vadinamoji papildoma saugumo dedamoji, kurią moka visi dujų vartotojai, sumažės 6 mln. eurų – nuo maždaug 20 mln. iki 14 mln. eurų per metus. Be to, per keletą metų Lietuvos dujų biržos likvidumas ir prekybos apimtys padidės 4 kartus, nes tikimasi, kad aktyvesnė prekyba palengvins naujų teikėjų atėjimą į rinką.

Europos Sąjungos kontekste Lietuvos dujų rinka priskiriama prie nelikvidžių ir pradinio išsivystymo lygmens rinkų.

T. Adomaitis turi daugiau kaip 10 metų vadybinio darbo patirties elektros ir gamtinių dujų sektoriuose. Iki dabar jis dirbo „Lietuvos energijos“ grupės įmonės „Energijos tiekimas“ Klientų portfelių valdymo departamento direktoriumi, o prieš tai vadovavo LITGAS komercijos departamentui, tiekimo valdymo skyriui, taip pat dirbo energijos išteklių biržoje „Baltpool“. T. Adomaitis reikšmingai prisidėjo prie elektros rinkos kūrimo ir plėtros Lietuvoje, buvo vienas pagrindinių žmonių, prisidėjusių ir prie SGD terminalo paskirtojo tiekimo modelio derinimo bei veiklos tobulinimo.

Kitos grupės įmonės - „NT Valdos“ - vadovu paskirtas Martynas Nenėnas, iki šiol dirbęs šios bendrovės finansų ir administravimo departamento direktoriumi.

Į „Lietuvos energijos“ grupę M. Nenėnas atėjo iš „Philip Morris International“, kur dirbo Biudžeto skyriaus vadovu Baltijos šalims. Savo ilgametę patirtį užsienio kapitalo įmonėje dabar jis sėkmingai pritaiko „NT Valdose“.

M. Nenėnui jau yra tekę vadovauti „NT Valdoms“ ir pasiekti reikšmingų rezultatų. Laikinai eidamas generalinio direktoriaus pareigas, jis pagerino įmonės veiklos rezultatus: ženkliai padidino nuosavo kapitalo grąžą nedidinant sąnaudų, sėkmingai suvaldė ketvirtadaliu išaugusį turto portfelį, padidino pajamas. Taip pat su komanda pelningai pardavė per 30 pagrindinėje veikloje nebenaudojamų NT objektų.

„NT Valdų“ generalinis direktorius taip pat vadovauja ir įmonei „Transporto valdymas“. Ji nuo kovo 1 d. iš „NT Valdų“ perėmė su transporto veikla susijusį turtą, įsipareigojimus, sutartines ir kitas prievoles, taip pat kitas teises ir pareigas. „Lietuvos energijai“ priklauso 100 proc. „Transporto valdymo“ akcijų.

„Statoil“ dujas perkančios dujų tiekimo bendrovės „Litgas“ atstovas Paulius Jakutavičius BNS informavo, kad apie 140 tūkst. kubų dujų gabenantis dujovežis „Arctic Discoverer“ į Klaipėdos uostą turėtų atplaukti sekmadienį apie 23 valandą.

Visas krovinys bus skirtas „Litgas“. „Statoil“ dujas taip pat perka Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, tačiau ji norvegiškas dujas per SGD terminalą ketina atsigabenti ne šildymo sezono metu, kai jos turėtų būti pigesnės nei „Gazprom“ dujos.

Kita dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) SGD perka iš JAV bendrovės „Koch Supply & Trading“.

Paskutinį kartą SGD krovinys į Lietuvą buvo atplaukęs vasario pabaigoje.

Žiemą, kai kainos pakyla, jos būtų naudojamos Lietuvos vartotojų poreikiams.

Holdingo valdybos narys Dominykas Tučkus sako, kad tai paskatintų dujų infrastruktūros išnaudojimą vasarą, kai apkrova yra mažiausia. Tačiau tam reikia patrauklesnės kainodaros - ją reikėtų keisti abejose šalyse.

„Tai gali būti patrauklu, jei sistemų operatoriai - „Amber Grid“, „Klaipėdos nafta“ ir „Conexus Baltic Grid“ - sutartų, kaip pritaikyti patrauklų tarifą. Jei būtų unikalus produktas sukurtas, tada apsimokėtų talpinti dujas“, - BNS sakė D.Tučkus.

Anot jo, šiuo metu infrastruktūros mokesčiai yra per dideli, kad naudotis Inčukalnio saugykla apsimokėtų.

D.Tučkus tikino, kad taip pat svarbu sulaukti naujų Inčukalnio saugyklos naudojimo taisyklių, nes šiuo metu jos yra nelanksčios, pavyzdžiui, reikalaujama prieš 30 dienų įspėti, kai ketinama išsiimti dujas.

Lietuvos dujų sistemos operatorės „Amber Grid“ Strateginio planavimo ir komunikacijos skyriaus vadovas Danas Janulionis BNS teigė, kad Inčukalnio patrauklumas priklausys nuo naujos Latvijos dujų sistemos operatorės „Conexus Baltic Grid“ taisyklių bei kainodaros.

„Kaip pagerinti sąlygas pasinaudoti dujų sistema ir saugykla Latvijoje, iš esmės kalbame apie dujų tarifus ir dujų tinklo kodeksą Latvijoje. (...) Viešai paskelbtos Europos teisės normas perkeliantys dokumentai, vieša konsultacija, mes šiuo klausimu taip pat teikiame pastabas ir numatoma vasarį susitikimas“, - BNS sakė D.Janulionis.

„Kitas procesas tai yra tarifai, kad būtų ekonominė paskata tas dujas transportuoti. Šiuo metu Latvijos reguliatorius nustato „Conexus Baltic Grid“ tarifus ir tikimės, kad ir ten galėsime teikti pastabas ir palengvinti prieigos sąlygas“, - pridūrė jis.

Anot jo, „Ambet Grid“ tarifai yra lansktesni nei Latvijoje, nes priklauso ir nuo sezono.

„Šitie tarifai reguliuojami europiniu lygmeniu, yra tarifų kodeksas ir sakoma, kad kiekvienoje šalyje turi būti išleidimo-įleidimo taškų sistema. Pas mus tuo atžvilgiu viskas įdiegta ir mes turime trumpalaikius tarifus, kurie skiriasi, priklausomai nuo sezono, tad mūsų sistema yra daug lankstesnė“, - sakė „Amber Grid“ atstovas.

Jis pripažino, kad didžiausia paskata dujų transportavimui į Inčukalnį būtų bendros Baltijos šalių dujų rinkos sukūrimas. Tokiu atveju Lietuvos-Latvijos pasienyje nereikėtų papildomai sumokėti už dujų transportavimą, todėl jis atpigtų.

Trijų Baltijos šalių dujų operatorės pirmadienį sutarė kurti netiesioginį pajėgumų paskirstymo modelį, kuris taps pirmuoju žingsniu, kuriant bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos dujų rinką. Pagal jį dujų perdavimo pajėgumais tarp Latvijos ir Estijos ir tarp Latvijos ir Lietuvos būtų prekiaujama kartu su dujų prekyba biržoje.

Planuojama, kad bendra rinka pradės veikti nuo 2020 metų. Tikimasi, kad pastačius dujotiekį tarp Estijos ir Suomijos, prie bendros rinkos prisijungs ir Suomija.

2014 metų sausį po ilgų derybų „Litgas“ ir „Latvijas Gaze“ buvo sutarusios dėl iki 200 mln. kubų dujų pasaugojimo Inčukalnyje. Sutartis galioja iki šių metų vasario 10 dienos.

„Klaipėdos naftai“ iki pardavimo priklausė 15 000 000 (15 mln.) paprastųjų vardinių 0,29 EUR nominalios vertės LITGAS akcijų. Potencialūs pirkėjai galėjo įsigyti išsyk tik visą siūlomą akcijų kiekį jų neskaidant. Pirmenybę įsigyti akcijas turėjo „Lietuvos energija“, UAB kaip pagrindinė bendrovės akcininkė, kuri pateikė pasiūlymą ir įsigijo akcijas už 4,35 mln. Eur įskaitant LITGAS išmokėtus dividendus. 2016 m. „Klaipėdos naftai“ bendrųjų pajamų ataskaitoje bus apskaityta 310 tūkst. EUR pelno prieš mokesčius, susijusio su investicija į LITGAS.

Akcijos parduotos atsižvelgiant į nepriklausomo turto vertintojo nustatytą 33,33 proc. akcijų paketo vertę 2016 m. kovo 31 dienai.

„Klaipėdos nafta“ akcijas pardavė laikydamasi Europos Komisijos (EK) rekomendacijos, kuri apibrėžia veiklų gamtinių dujų sektoriuje atskyrimą. EK Lietuvos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) rekomendavo sertifikuoti „Amber Grid“ perdavimo sistemos operatoriumi tik su sąlyga, kad visos LITGAS akcijos, kurias valdo „Klaipėdos nafta“, būtų perleistos.

„Vadovaudamiesi EK ir VKEKK nuostata bei siekdami objektyviai ir skaidriai vykdyti LITGAS akcijų pardavimą, taip pat užtikrinti maksimalią naudą „Klaipėdos naftai“ bei visiems jos akcininkams, akcijų pardavimą vykdėme viešai siūlydami jas įsigyti rinkos dalyviams. Akcijų pardavimui pritarė bendrovės valdyba, o akcijos parduotos vadovaujantis nepriklausomo vertinimo išvadomis ir sąlygomis, kurios neša naudą „Klaipėdos naftai“ bei jos akcininkams. Gautas už parduotas akcijas lėšas ketiname nukreipti investicijoms pagal bendrovės strategijoje numatytus tikslus“, – teigė Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.

LITGAS kaip dukterinė „Klaipėdos nafta“ bendrovė įregistruota 2012 m. gruodžio 17 d. dujų tiekimo veiklai vykdyti.

Gamtinių dujų rinkos operatorė "Get Baltic" pranešė pasirašiusi sutartį su informacinių technologijų bendrove "Tieto Lietuva", kuri per du mėnesius sukurs internetinę platformą, leisiančią "Litgas" organizuoti SGD pertekliaus aukcionus.

"Tas perteklinis kiekis bus parduodamas pagal specifines sąlygas. Ta platforma, kurią mes dabar turime, yra standartizuota prekybai gamtinėmis dujomis. Kalbant apie SGD, yra tam tikrų niuansų, su kuriais susiduria "Litgas", pavyzdžiui, yra tam tikros numatomos skirtingos išdujinimo grafikų galimybės. Leidžiant jiems ("Litgas" - BNS) daryti tokius specializuotus aukcionus pagal jų specializuotas sąlygas, siekiama gauti pačią geriausią kainą", - BNS sakė "Get Baltic" generalinė direktorė Giedrė Kurmė.

Anot jos, "Litgas" galės rinkai pateikti lankstesnes dujų įsigijimo sąlygas ir pasiekti, kad SGD būtų parduotos kuo brangiau.

G.Kurmės teigimu, platformos kūrėjus "Get Baltic" pasirinko iš daugiau kaip 5 IT įmonių - SGD prekybos platformą konkurso laimėtoja sukurs per du mėnesius, o pirmieji dujų kiekiai jau galės būti parduoti šiais metais. Sutarties vertės su "Tieto Lietuva" ji atskleisti negalėjo.

Nuo 2013 metų veikianti "Get Baltic" siekia tapti regionine, ateityje bendrovė sieks įsteigti prekybos aikšteles Latvijoje ir Estijoje, kur rinkos dalyviai galės prekiauti gamtinėmis dujomis jų šalių virtualiuose prekybos taškuose.

Užbaigus kasmetinę SGD terminalo pajėgumų skirstymo procedūrą ir pasirašius atitinkamus susitarimus, terminalo pajėgumai buvo suteikti „Lietuvos dujų tiekimui“ ir „Litgas“, kiti potencialūs terminalo naudotojai turi galimybę pajėgumus rezervuoti dujų metų eigoje.

Pagal atitinkamose sutartyse nustatytas sąlygas, „Lietuvos dujų tiekimas“ nuo šių metų spalio 1 iki gruodžio 31 d. planuoja išdujinti 825.100.000 kWh, o „Litgas“ pajėgumus rezervavo nuo šių metų spalio 1 iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ir ketina išdujinti 3.602.216.638 kWh gamtinių dujų.

„Džiaugiamės, jog dujų metams dar nepasibaigus, SGD terminalo pajėgumai išankstine tvarka buvo suteikti dviem naudotojams. Kiti potencialūs naudotojai pajėgumus ateinantiems dujų metams gali rezervuoti bet kuriuo metu. SGD terminalo naudojimosi taisyklėse numatytas lankstumas, kuris leidžia dujų importuotojams pasinaudoti SGD terminalu operatyviai užsisakant terminalo pajėgumus ir suderinant tiekimo grafikus. Taip įvyko ir šių metų vasario mėnesį, kai jau įsibėgėjus dujų metams „Lietuvos dujų tiekimas“ ir „Achema“ užsakė ženklų SGD terminalo pajėgumų kiekį, leidžiantį per likusius dujų metus patiekti beveik visus abiems bendrovėms reikalingus dujų kiekius“, – sakė Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.

Bendrovė nuolat skelbs ir atnaujins savo interneto svetainėje informaciją apie laisvus SGD terminalo pajėgumus, kuriuos bus galima įsigyti einamaisiais dujų metais, truksiančiais nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 metų spalio 1 d.

Valstybės valdomam energetikos holdingas „Lietuvos energija“ priklausanti dujų prekybos bendrovė „Litgas“ ketvirtadienį pasirašė atnaujintą paskirtojo tiekimo sutartį su Norvegijos „Statoil“.

Sutarties pakeitimai padės daugiau nei trečdaliu sumažinti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo sąnaudas, o tuo pačiu – energijos kainas galutiniams vartotojams, teigiama „Litgas“ pranešime spaudai.

„Buvo rasti abiem pusėms priimtini sutarimai, kurie leidžia mažinti terminalo išlaikymo sąnaudas bei energijos kainas ir padeda užtikrinti nepertraukiamą terminalo veiklą (...) Vertiname, kad, pakeitus sutarties sąlygas, gamtinių dujų vartotojų metinės išlaidos, patiriamos dėl SGD terminalo dedamosios kainoje, gali mažėti daugiau nei trečdaliu – apie 33,8 mln. eurų“, - pranešime spaudai sakė „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Atsižvelgiant į mažėjantį gamtinių dujų poreikį energetikos sektoriuje, kuris yra įpareigotas vartoti dujas iš SGD terminalo, apie trečdaliu sumažintas metinis perkamų dujų kiekis – nuo maždaug 5,5 TWh (apie 540 mln. kubinių metrų), iki maždaug 3,6 TWh (350 mln. kubų). Sutarties trukmė pailginta iki 2024 metų pabaigos ir sutaps su SGD terminalo „Independence“ laivo nuomos sutarties trukme.

Taip pat buvo pakeista kainos formulė, kuri priartina pagal šią sutartį tiekiamų SGD kainą prie dujotiekiu tiekiamų dujų kainų. „Litgas“ prognozėmis, vidutinė SGD importo kaina 2016 metais gali būti apie 16-21 eurų už megavatvalandę, kai pernai ji siekė 29,04 euro už megavatvalandę.

„Lankstus ir geranoriškas požiūris parodo abipusį norą palaikyti ilgalaikį, pasitikėjimu pagrįstą bendradarbiavimą, kuris jau duoda vaisių. Konkurencingomis kainomis dujų iš „Statoil“ įsigijo „Lietuvos dujų tiekimas“. Mūsų grupė padėjo užmegzti ryšius ir reikšmingai prisidėjo prie sėkmingo „Achemos“ bei „Statoil“ sandorio bei gali pasiūlyti savo kompetencijas ir kitiems dujų vartotojams regione, siekiantiems diversifikuoti savo tiekimą“, - pranešime teigė „Lietuvos energijos“ valdybos narys bei gamybos ir paslaugų direktorius Dominykas Tučkus.

Anot jo, taip pat kartu su „Statoil“ ketinama plėtoti bendrą mažos apimties SGD tiekimo veiklą Lietuvoje.

Dėl mažesnių infrastruktūros sąnaudų šilumos vartotojai kasmet turėtų išleisti 11,3 mln. eurų mažiau, elektros – 9,8 mln. eurų, pramonės vartotojai – apie 7 mln. eurų ir dujas vartojantys gyventojai bei įmonės – atitinkamai 2 mln. eurų ir 3,6 mln. eurų mažiau.

Latvijos parlamentui ketvirtadienį priėmus dujų rinkos liberalizavimą ir bendrovės "Latvijas gaze" skaidymą numatančias įstatymo pataisas, pirmąjį bandomąjį dujų krovinį iš Lietuvos į Latviją tikimasi išsiųsti per mėnesį. Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad Latvijos parlamento sprendimas palengvins dujų prekybą tarp Baltijos šalių.

"Leisti prekiauti leido, bet yra daug dalykų, kurie yra palikti "Latvijas gaze" sprendimui. (...) Situacija yra tokia, kad likę tokių pilkųjų zonų, kaip, pavyzdžiui, jei nori per Latviją arį Latviją prasivežti dujas, 30 dienų reikia laukti "Latvijas gaze" leidimo. Dar yra tokių administracinių kliūčių. Dabar su Latvija kalbame apie testinį dujų nusiuntimą, norime pasižiūrėti, ar jis gali įvykti. Per gerą mėnesį tikimės tai padaryti", - BNS sakė dujų prekybos bendrovės "Litgas" vadovas Vytautas Čekanavičius.

Jis teigė negalintis atskleisti, kad bus siunčiamas bandomasis dujų krovinys ir kiek jų ketinama eksportuoti.

"Dabar deriname paskutines sąlygas, tikimės, kad greitu metu pavyks. Procedūra paprasta - susikalbame dėl galutinių sąlygų, tada kreipiamės į "Latvijas gaze" ar galima tą padaryti, tada jei gauname leidimą, sandorį padarome. Tik į viską reikia žiūrėti su rezervu, nes vyksta pirmą kartą ir neaišku, kas gali įvykti", - aiškino V.Čekanavičius.

Energetikos ministras Rokas Masiulis BNS teigė, kad ketvirtadienį priimtas Latvijos parlamento sprendimas palengvins dujų prekybą tarp Baltijos šalių.

"Smagu, kad progresas Latvijoje yra ir matosi, kad šita vyriausybė nuo pradžios buvo nusiteikusi tą progresą padaryti - liberalizuoti dujų rinką ir sumažinti monopolininko įtaką Latvijoje. (...) Kaip mes suprantame, šis sprendimas ne tik numato, kad 2017 metais "Latvijas gaze" bus išskaidyta į dvi dalis - bus atskirti perdavimo tinklai ir saugykle nuo prekybos ir skirstymo. Kitas dalykas, tai leidžia de facto dabar, pavyzdžiui "Latvenergo", iš Lietuvos nusipirkti dujų", - BNS sakė R.Masiulis.

Anot jo, Latvijoje dar turės būti priimti tam tikri poįstatyminiai aktai, kurie užtikrins laisvą prekybą dujomis.

"Tikėtina, kad kurį laiką šiais metais dar bus tas bandomasis laikotarpis, bet ir jo metu prekyba jau gali vykti", - kalbėjo R.Masiulis.

Latvijos parlamentas dujų rinkos liberalizavimui nuo 2017 metų balandžio 3 dienos pritarė dar 2014 metų kovą, o ketvirtadienį priimtomis pataisomis Energetikos įstatymas papildytas dujų rinkos liberalizavimo sąlygomis, numatančiomis, jog dujų kainą nustatys rinkos dalyviai derybų būdu.

Įstatyme suformuluoti dujų rinkos liberalizavimo pagrindiniai principai - gamtinių dujų perdavimo ir saugojimo veikla turi būti atskirti nuo skirstymo ir prekybos veiklos, juridinis, funkcinis ir praktinis perdavimo operatoriaus atskyrimas nuo prekybos veiklos, perdavimo ir saugojimo operatoriaus įsipareigojimai, rinkos priežiūros institucijos teisės ir pareigos kontroliuojant perdavimo ir saugojimo operatoriaus veiklą.

Naujos redakcijos įstatymas skelbia, jog buitiniai vartotojai nuo 2017 metų balandžio galės rinktis dujų teikėjus, kurie bus įtraukti į prekybos gamtinėmis dujomis įmonių registrą.

Nauja Lietuvos dujų prekybos bendrovės „Litgas“ ir Norvegijos „Statoil“ sutartis yra „skylių lopymas“, sako energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. Pasak jo, mažesnis perkamų suskystintų gamtinių dujų kiekis ir dėl to sumažėję SGD terminalo kaštai yra teigiamas žingsnis pramonei, tačiau to nepakanka – siekiant išspręsti pagrindinę problemą – mažą dujų vartojimą, reikia strateginių sprendimų.

„Čia iš principo yra kaišiojimas skylių, bandymas išsigelbėti iš tos nepamatuotos, nepagrįstos, nerealios naštos, kuri buvo užkrauta mūsų vartotojams, negalvojant, kad dujų vartojimas mažėja, ateina biokuras. Sprendimas yra puikus, geras, bet šioje vietoje reikėtų strateginių sprendimų“, – BNS sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas V. Jankauskas.

Pasak jo, viena dujų vartojimo didinimo galimybių galėtų būti nauja, moderni elektrinė.

„Žiūrime, kad energetikoje dujų nebereikia – Vilniuje ir Kaune statome biokuru kūrenamas elektrines, tad ta dalis toliau mažėja. Jeigu nepagalvojo tada ir neįvertino, bet sudėjo tokias investicijas į dujų ūkį, reikia tada galvoti, kaip skatinti vartojimą. Dujos yra labai pigios, yra dujomis kūrenamos lanksčios nedidelės, vidutinės elektrinės, kurios darniai veikia su vėjo energetika, priešingai nei atominė, kuriosnegalima sustabdyti. Būtinai reikia apie tai svarstyti – nustokime kalbėti apie atominę ir kalbėkime apie dujas“, – teigė energetikos ekspertas.

„Litgas“ baigus derybas su Norvegijos „Statoil“ dėl ilgalaikės dujų pirkimo sutarties pakeitimo, SGD kaina mažės daugiau nei trečdaliu, o SGD terminalo išlaikymo kaštai – apie 23 proc. Pasak „Lietuvos energijos“ vadovo Daliaus Misiūno, dujų kaina pagal naują kainodarą turėtų siekti 16–20 eurų už megavatvalandę, o terminalo išlaikymo kaštai kasmet bus apie 25,5 mln. eurų mažesni.

Su „Statoil“ pratęsta dujų sutartis dar penkeriems metams – iki 2024 metų, kasmet perkant 350 mln. kubų dujų, o ne 540 mln. kubų, kaip iki šiol. Iš viso iš „Statoil“ per 10 metų bus nupirkta apie 3,7 mlrd. kubų vietoj anksčiau suderėtų 2,7 mlrd. kubų per penkerius metus.