Praėjusios savaitės vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažiausia šiais metais, antradienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. 

Latvijoje  ir Estijoje vidutinė elektros kaina praėjusią savaitę buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.

„Praėjusią savaitę nuo pirmadienio iki vėlaus penktadienio vakaro dėl tinklo darbų Lenkijos pusėje buvo neprieinama „LitPol Link“ jungtis. Baltijos šalyse elektros kaina mažėjo labiausiai iš visų regiono prekybos zonų. Didžiausią įtaką turėjo dvigubai augusi ir vėjo, ir saulės jėgainių gamyba. Tačiau prisidėjo ir išjungta jungtis su Lenkija, dėl to Lietuva neeksportavo pigios elektros energijos į brangesnes prekybos zonas – Lenkiją, Vokietiją ir kitas centrinės Europos šalis“, – pranešime teigė laikinasis „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Ramūnas Bikulčius.

Jo teigimu, praėjusį penktadienį dienos elektros kaina siekė 24,9 euro už MWh ir buvo mažiausia nuo praėjusių metų rugpjūčio 8 dienos.

Prisidėjo ir išjungta jungtis su Lenkija, dėl to Lietuva neeksportavo pigios elektros energijos į brangesnes prekybos zonas – Lenkiją, Vokietiją ir kitas centrinės Europos šalis (...)

 

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9 proc. iki 218 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 71 proc. šalies suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 154 GWh elektros – 48 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros praėjusią pagamino vėjo jėgainės, jų gamyba išaugo daugiau nei du kartus iki 76 GWh. Beveik du kartus, iki 30 GWh, padidėjo ir saulės elektrinių gamyba. Tuo metu prie perdavimo tinklų prijungtų šiluminių elektrinių gamyba praėjusią savaitę sumažėjo 22 proc. iki 16 GWh, hidroelektrinių – 8 proc. iki 17 GWh. 

Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės generavo tiek pat, kiek prieš savaitę – 10 GWh. Tuo metu hidroelektrinių gamyba mažėjo beveik penktadaliu iki 22 GWh, saulės elektrinių – 25 proc. iki 16 GWh.

Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 49 proc. Lietuvoje generuotos elektros, saulės elektrinės – 19 proc., hidroelektrinės ir šiluminės elektrinės – po 11 proc., kitos elektrinės – 9 proc.

Nurodoma, kad 38 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti, bendras importo kiekis per savaitę mažėjo 40 proc. iki 107 GWh. 54 proc. elektros importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 35 proc. – iš Lenkijos, likę 11 proc. pateko per sieną su Latvija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 2 proc. iki 15,6 GWh, 23 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją,  15 proc. į Latviją, o likę 62 proc. – „LitPol Link“ jungtimi į Lenkiją.

Pasak jos, „LitPol Link“ pralaidumas prekybai nebus prieinamas iki kovo 29 dienos 20 valandos.

Šeštadienį „Litgrid“ pranešė, kad elektros srautas jungtimi stabdomas Lenkijos operatorės PSE prašymu dėl šioje šalyje vyksiančių tinklo rekonstrukcijos darbų.

Anot „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, Lietuvos pusėje taip pat vyks profilaktiniai techninės priežiūros darbai.

2023 metais „LitPol Link“ prieinamumas rinkai siekė 98,19 proc. 500 megavatų galios jungtis pradėjo veikti 2015 metais.

Jungtis atjungiama Lenkijos operatorės „PSE“ prašymu dėl šioje šalyje vyksiančių tinklo rekonstrukcijos darbų.

Planuojama, kad „LitPol Link“ pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo kovo 25 dienos 8 val. iki kovo 29 dienos 20 valandos.

„Lietuvos pusėje taip pat vyks profilaktiniai techninės priežiūros darbai, todėl turėtų sutrumpėti kasmetinių techninių darbų trukmė“, – pranešime sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

2023 metais „LitPol Link“ elektros jungties prieinamumas rinkai siekė 98,19 procento.

500 megavatų galios „LitPol Link“ pradėjo veikti 2015 metais.

Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, planuojama, kad jungties pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo antradienio 8 val. iki trečiadienio 17 val.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis anksčiau teigė, kad, „LitPol Link“ jungtis neveiks dėl darbų, ruošiantis prijungti trečią autotransformatorių.

Operatorės duomenimis, šiais metais „LitPol Link“ prieinamumas rinkai buvo 98,49 proc.

500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ pradėjo veikti 2015 metais.

Pirmadienio rytą prasidėję darbai baigti anksčiau nei planuota. Skelbta, kad priežiūros darbai turėtų pasibaigti šeštadienį 15 valandą.

Darbų metu buvo atlikta jungties valdymo ir technologinių sistemų, kintamos ir nuolatinės srovės pirminių įrenginių priežiūra.

Pernai „LitPol Link“ prieinamumas rinkai siekė 98,34 procento.

500 megavatų galios jungtį sudaro dvi 163 kilometrų ilgio 400 kilovoltų elektros perdavimo linijos Alytus–Elkas ir keitiklių stotis Alytuje. Jungtis pradėjo veikti 2015 metais.

Posėdyje buvo pristatytas Lietuvos elektros energetikos sistemos (LEES) sinchronizacijos projekto įgyvendinimo ir LEES saugumo ir patikimumo stiprinimo veiksmų ir priemonių integruotas planas, kuriuos buvo nuspręsta sistemiškai peržiūrėti, suderinti ir įtraukti į vieną dokumentą.

„Pandemija gali pakoreguoti kai kurių techninių darbų terminus, tačiau galutinis terminas liktų nepakitęs. Lietuva ir toliau dės visas įmanomas pastangas, kad sinchronizacija būtų užbaigta kaip ir planuota – iki 2025 metų pabaigos“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Ruošiantis naujos elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statyboms, jau padaryti visi svarbiausi Baltijos šalių sinchronizacijos projekto „Harmony Link“ parengiamieji darbai – užbaigtas teritorijų planavimas, atliktas jūros dugno tyrimas, parengta Baltijos jūros trasos studija, pasirašyta sutartis dėl jungties projekto vykdymo ir tikslinių konsultacijų, šiuo metu vyksta jungties kabelio įrengimo pirkimas.

Praėjusią savaitę energijos kaupimo įrenginių sistemos projektą įgyvendinanti „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovė „Energy cells“ pasirašė sutartį dėl 200 MW (megavatų) galios ir 200 MWh (megavatvalandžių) talpos įrenginių sistemos projektavimo, gamybos ir įrengimo. Tai vienas didžiausių tokio tipo projektų Europoje, kuris bus įgyvendintas iki 2022 metų pabaigos.

Iki šių metų pabaigos daugelį sinchronizacijos projektų įgyvendinanti „Litgrid“ užbaigs „LitPol Link“ plėtros projektą – tam liko išbandyti paskutinį iš trijų naujų 600 MVA (megavoltamperų) galios autotransformatorių. Jie reikalingi, kad po sinchronizacijos 2025 m. „LitPol Link“ jungtis galėtų veikti visu galingumu ir sinchroniniu režimu su Lenkijos tinklais. Šalia Alytaus esanti elektros infrastruktūra – kertinė visam sinchronizacijos projektui, kadangi būtent per „LitPol Link“ jungtį bus sinchronizuojamas Baltijos šalių ir žemyninės Europos elektros tinklų dažnis.

Šiemet „Litgrid“ taip pat užbaigs dar vieną iš penkiolikos sinchronizacijos projektų – optimizuos Šiaurės rytų Lietuvos tinklus ir parengs juos darbui sinchroniniu režimu su žemyninės Europos tinklais. Šio projekto svarbiausi tikslai buvo atnaujinti Utenos ir Ignalinos perdavimo tinklo mazgą ir perkelti valdomą šuntinį reaktorių iš Ignalinos į Elektrėnus. Šiuo metu projekte užbaigiami paskutiniai likę smulkūs darbai.

Sinchronizaciją Europos Komisija pripažino prioritetiniu energetikos projektu. Sinchronizacija svarbi kuriant bendrą Europos elektros rinką, užtikrinant saugų elektros perdavimą ir energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos (IPS/UPS) sistemų. Projektas taip pat turės įtakos glaudesniam ekonominiam Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimui Europos energetikos srityje.

Vyriausybės Sinchronizacijos komisija buvo įkurta 2021 metais. Ministrės pirmininkės vadovaujama komisija koordinuoja Lietuvos energetikos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos elektros tinklais projekto įgyvendinimą.

Dėl 410/345/10,5 kV, 600 MVA galios autotransformatoriaus bandymų tarpsisteminės jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos pralaidumas prekybai nebuvo prieinamas nuo pirmadienio ryto.

„Pagal pirminį planą „LitPol Link“ jungtis turėjo pradėti veikti penktadienį ryte, tačiau dar savaitės viduryje informavome elektros biržą „NordPool“, kad atjungimą turėsime pratęsti. Pagal autotransformatoriaus įjungimo programą buvo numatytos operacijos, kurių atlikimui prireikė daugiau laiko, negu planavome. Nors bandymas kiek užtruko, tačiau įrenginys buvo sėkmingai įjungtas ir išbandytas pagal numatytus gamintojo ir elektrinių bei elektros tinklų eksploatavimo taisyklių reikalavimus“, – teigia „Litgrid“ Sistemos valdymo centro vadovas Gintautas Monkevičius.

Išbandžius pirmąjį iš trijų „LitPol Link“ išplėtimo projektui skirtų autotransformatorių, rugsėjo pirmoje pusėje bus atliekami ir antrojo autotransformatoriaus bandymai. Trečiasis, kuris buvo neseniai atgabentas į Alytų, bus išbandytas kiek vėliau.

Trys identiški autotransformatoriai skirti „LitPol Link“ jungties išplėtimui – jų įrengimas yra būtina sąlyga, siekiant sinchroniškai susijungti su žemyninės Europos tinklais. „LitPol Link“ jungties išplėtimo projektą, kuris yra vienas svarbiausių, Lietuvai siekiant sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais, planuojama baigti iki metų pabaigos.

Pirmą šių metų pusmetį „LitPol Link“ jungties prieinamumas buvo 82,36 proc. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jungties prieinamumas mažėjo dėl atjungimo šių metų gegužę, kai buvo atliekami planiniai priežiūros darbai.

500 MW galios „LitPol Link“ jungtį sudaro dvi 163 km ilgio 400 kV elektros perdavimo linijos Alytus–Elkas ir keitiklių stotis Alytuje. Jungtis pradėjo veikti 2015 m.

ELTA (ELTA)

„LitPol Link“ išplėtimui iš viso reikalingi trys tokie autotransformatoriai. Pirmasis Lietuvą pasiekė gegužę, o antrasis – birželio viduryje.

„Per artimiausias kelias savaites „LitPol Link“ keitiklių stotyje bus įjungti pirmieji du autotransformatoriai, kuriuos sumontavome per vasarą. Trečiojo autotransformatoriaus funkcija bus rezervinė. Turėdami du veikiančius autotransformatorius būsime pasiekę svarbų etapą, kadangi techniškai turėsime galimybę, prireikus, veikti sinchroniniu režimu su Lenkijos elektros energetikos sistema. Tai dar vienas svarbus žingsnis sinchronizacijos projekto įgyvendinimo link, didinantis Lietuvos elektros sistemos saugumą ir savarankiškumą“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

410/345/10,5 kV, 600 MVA galios autotransformatoriai pagaminti „General Electric“ gamykloje Gebzėje, Turkijoje. „LitPol Link“ išplėtimo projektas taip pat apima 400/330/10 kV Alytaus pastotės 400 kV skirstyklos bei 330/110/10 kV Alytaus pastotės 330 kV skirstyklos išplėtimą, 330 kV ir 110 kV elektros linijų rekonstrukciją. Bendros projekto investicijos siekia 22,5 mln. eurų, projektas iš dalies finansuojamas iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

Įrengti autotransformatorius reikia tam, kad po sinchronizacijos 2025 m. „LitPol Link“ jungtis galėtų veikti sinchroniniu režimu su Lenkijos tinklais. Šalia Alytaus esanti elektros infrastruktūra – kertinė visam sinchronizacijos projektui, kadangi būtent „LitPol Link“ jungtis užtikrins žemyninės Europos ir Baltijos šalių tinklų darbą sinchroniniu režimu.

„LitPol Link“ jungties išplėtimas yra vienas iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų, kurie apima naujos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybą, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių 330 kV tinklų stiprinimą ir elektros perdavimo sistemos valdymo bei IT tobulinimą.

Šiuo metu 3 iš sinchronizacijos projektų jau yra įgyvendinti. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba ir 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija. Iš viso šiuo metu baigta daugiau nei ketvirtadalis visų sinchronizacijai reikalingų darbų.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie žemyninės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis žemyninės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.

„LitPol Link“ išplėtimui iš viso reikalingi trys tokie autotransformatoriai. Pirmasis Lietuvą pasiekė gegužės viduryje, o trečiojo laukiama vasaros pabaigoje.

„Pirmasis autotransformatorius šiuo metu montuojamas „LitPol Link“ keitiklių stotyje ir jau netrukus šalia jo bus įrengtas ir antrasis. Tai itin svarbus žingsnis, kadangi, sumontavę du autotransformatorius, techniškai turėsime galimybę, prireikus, veikti sinchroniniu režimu su Lenkijos elektros energetikos sistema. Trečiojo autotransformatoriaus funkcija bus rezervinė. Taigi antrojo autotransformatoriaus įrengimas padidins Lietuvos elektros sistemos saugumą ir savarankiškumą, ir tai yra svarbus žingsnis sinchronizacijos projekto įgyvendinimo link“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

410/345/10,5 kV, 600 MVA galios autotransformatorius pagamintas „General Electric“ gamykloje Gebzėje, Turkijoje. Penktadienį jis buvo atplukdytas į Klaipėdos jūrų uostą. Kaip ir pirmasis įrenginys, Klaipėdos konteinerių terminale jis buvo pakrautas į baržą ir plukdomas Nemunu iki Kauno krovinių uosto. Kaune 164 tonas sveriantis autotransformatorius buvo perkeltas ant vilkiko ir specialios platformos sąstato, kuris antradienį ryte nugabeno krovinį į Alytaus rajone esančią „LitPol Link“ keitiklių stotį.

Iš viso „LitPol Link“ bus sumontuoti trys tokie autotransformatoriai. Be jų įrengimo, aukštos įtampos nuolatinės srovės jungties „LitPol Link“ išplėtimo projektas apima 400/330/10 kV Alytaus pastotės 400 kV skirstyklos bei 330/110/10 kV Alytaus pastotės 330 kV skirstyklos išplėtimą, 330 kV ir 110 kV elektros linijų rekonstrukciją. Bendros projekto investicijos siekia 22,5 mln. eurų, projektas iš dalies finansuojamas iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

Įrengti autotransformatorius reikia tam, kad po sinchronizacijos 2025 metais „LitPol Link“ jungtis galėtų veikti sinchroniniu režimu su Lenkijos tinklais. Šalia Alytaus esanti elektros infrastruktūra – kertinė visam sinchronizacijos projektui, kadangi būtent „LitPol Link“ jungtis užtikrins žemyninės Europos ir Baltijos šalių tinklų darbą sinchroniniu režimu.

„LitPol Link“ jungties išplėtimas yra vienas iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų, kurie apima naujos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybą, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.

Šiuo metu 3 iš sinchronizacijos projektų jau yra įgyvendinti. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba ir 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija. Iš viso šiuo metu baigta daugiau nei ketvirtadalis visų sinchronizacijai reikalingų darbų.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie žemyninės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis žemyninės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.

Atplukdytas Nemunu

„Labai džiaugiamės, kad Vidaus vandens kelių direkcija galėjo prisidėti prie šio strateginio projekto įgyvendinimo“, – prieplaukoje pasitikęs krovinį kalbėjo direkcijos generalinis Vladimiras Vinokurovas.

Krovinys išskirtinis ir dėl savo svorio energetinei Lietuvos nepriklausomybei nuo Rusijos galutiniam įtvirtinimui, ir dėl savo tikrojo milžiniško svorio.

Teisingai prižiūrint vagą net ir per hidrologinę sausrą laivyba yra galima.

Šis autotransformatorius – pirmasis iš trijų įrenginių, kurie sudarys „LitPol Link“ jungties šerdį ir leis Baltijos šalių elektros sistemoms veikti vienu dažniu, sinchroniškai su Vakarų Europa.

Jo kelionė Kuršių mariomis, po to Nemunu prasidėjo ketvirtadienį, kai Klaipėdos konteinerių terminale buvo pakrautas į Vidaus vandens kelių direkcijos operuojamą baržą.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Vidaus vandenų laivyba – neriboto pralaidumo

„Iššūkių plukdyti net ir tokio svorio krovinius nėra. Vidaus vandenų laivyba yra neriboto pralaidumo. Nei svoris, nei gabaritai, kurie yra didelis iššūkis sausumos keliams, vidaus vandens keliams nėra sudėtingas dalykas“, – teigė V.Vinokurovas.

Vladimiras Vinokurovas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Jis pridūrė, kad grimzlė, pavyzdžiui, plukdant kaip šis 164 tonų krovinį, buvo iki vieno metro. Šiuo metu Nemune vandens lygis daugiau nei pakankamas.

„Teisingai prižiūrint vagą net ir per hidrologinę sausrą laivyba yra galima“, – patikino generalinis direktorius.

Vis tik barža autotransformatorių plukdė tik šviesiuoju paros metu. Taip siekta didžiausio įmanomo maksimalaus saugumo dėl jo reikšmės.

Iš Kauno autotransformatorius į Alytaus rajone esančią „LitPol Link“ keitiklių stotį bus vežamas sausumos keliais. Tam prireiks 39 m ilgio vilkiko ir specialios platformos sąstato bei dar vieno vilkiko.

Vykdant saugos reikalavimus vežant tokį krovinį bus stabdomas eismas, todėl kelionė nukeliama į naktį.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pažangus požiūris

V.Vinokurovas akcentavo pažangų elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ komandos požiūrį, įgyvendinant šaliai svarbų projektą. „Litgrid“ komandą jis pasveikino „su dar vienu stipriu žingsniu siekiant saugios ir tvarios energetikos link“.

„Visos Lietuvos įmonės, ypatingai valstybės valdomos įmonės, turi siekti žaliojo kurso ir tvarios ekonomikos ne tik galutiniame rezultate, bet ir visose tarpinėse grandyse, šiuo atveju logistikos grandinėje“, – pridūrė VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.

Vandens transportas, kalbėjo V.Vinokurovas, – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir alternatyva sausumos keliams, ekologiškiausias, praktiškai nulinio avaringumo, neriboto pralaidumo galimybių ir ekonomiškai naudingiausias.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Siekdama svarbių pokyčių laivyboje pavasarį VVKD pradėjo istorinį Nemuno tvarkymo projektą TEN-T kelio E 41 modernizavimas“. Jį įgyvendinus apie 225 km ilgio upės vagą reguliuos maždaug 500 pastatytų naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų, ir taip Nemune iki Kuršių marių per dvejus metus bus sudarytos palankios sąlygos krovininei, keleivinei, pramoginei laivybai visu navigacijos laikotarpiu.

Šis projektas vadinamas esminiu lūžiu gerinant laivybos sąlygas Nemuno upe.