-
Oficialiai pradėtos LMTA studijų miestelio statybos Vilniuje 2
Planuojama, kad baigus statybas sklype Olandų gatvėje į vieną meno ir mokslo branduolį bus sutelkta kol kas skirtingose Vilniaus vietose išsklaidyta akademijos infrastruktūra.
Aštuonių meno ir mokslo veiklai skirtų pastatų kompleksą projektavo „Paleko Archstudijos“, statybas vykdys generalinis rangovas „Infes“.
LMTA studijų miestelio projekto iniciatorius, antrąją kadenciją baigiantis LMTA rektorius Zbignevas Ibelgauptas teigė, kad meno kūrėjų ir tyrėjų bendruomenė apie atskirus modernius muzikos, teatro, šokio ir kitų menų studijų namus svajojo nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
„Ir štai šiandien, po daugelio metų, akademijos, o taip pat mūsų bendraminčių ir partnerių bendro susitelkimo, kryptingų pastangų ir atkaklaus kasdienio darbo dėka dalyvaujame simboliniame veiksme, kuris ženklina mūsų didžiosios svajonės tapimo realybe pradžią. Akademija šiandien pradeda naują etapą – LMTA studijų miestelio statybą“, – per ceremoniją sakė Z. Ibelgauptas.
Mes dėsime visas pastangas, kad čia išaugusios sienos taptų kūrybos židiniu, nacionalinės kultūros citadele ir ateities meno idėjų centru.
Renginyje taip pat dalyvavo išrinktoji rektorė Judita Žukienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Kultūros ministras Simonas Kairys, Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir kiti.
J. Žukienė susirinkusiems perskaitė tekstą, kuris įdėtas į simbolinę kapsulę ateities kartoms.
„Šioje vietoje pasodiname viltį, kuri kilo iš daugiau kaip 100 metų Lietuvos menininkų puoselėtų svajonių apie meno studijoms tinkamą, visus kūrėjus sutelkiančią ir bendriems darbams įkvepiančią erdvę“, – rašoma laiške.
„Mes dėsime visas pastangas, kad čia išaugusios sienos taptų kūrybos židiniu, nacionalinės kultūros citadele ir ateities meno idėjų centru. Mes tikimės, kad šios vilties ir pastangų vaisiais džiaugsis Lietuvos ir pasaulio muzikos, teatro, kino, šokio kūrėjų ir tyrėjų ateities kartos“, – skelbiama kapsulėje įdėtame tekste.
S. Kairys atkreipė dėmesį, kad Lietuva pagaliau turės specialiai menų studijoms skirtą miestelį, o šią „talentų kalvę“ sups ir ypatinga kaimynystė – M. K. Čiurlionio menų mokykla ir Balio Dvariono muzikos mokykla.
„Nors kartais dar tenka susidurti su nuostata, kad kultūros ir meno reiškiniai turi gimti kažkur tamsoje, varge, kančioje, tokį požiūrį drįsčiau laikyti atgyvenusiu – tai mitas. Tik klestinčioje valstybėje gimsta kokybiškas menas. Mūsų kultūros ir meno kūrėjai, o taip pat ir šiuo keliu pradedantis žengti jaunimas verti geriausių sąlygų ir šiuolaikiškos aplinkos“, – sakė jis.
J. Šiugždinienė akcentavo, jog kūrybos ir meno svarba yra „nepakeičiama ugdant laisvas kūrybingas asmenybes, gebančias kūrybiškai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių“. Ji linkėjo, jog naujasis miestelis taptų „tikru kūrybos slėniu“, užauginsiančiu akademijos, Vilniaus ir visos šalies kūrybinį potencialą.
Premjerė Ingrida Šimonytė sveikinime, kurį perdavė jos patarėja kultūrai Gabrielė Žaidytė, sakė besitikinti, kad akademijos studijų miestelis „taps kūrybinių atradimų ir inspiracijų erdve ne tik studentams, bet ir visiems, vertinantiems švietimą, kultūrą ir meną“.
Idėja statyti LMTA studijų miestelį kilo prieš dešimtmetį, 2015-aisiais drauge su Lietuvos architektų sąjunga paskelbtą komplekso architektūrinį konkursą laimėjo „Paleko Archstudija“.
Pasak LMTA, šiuo metu pradėti statyti Teatro ir kino fakultetas bei Mažasis salių blokas planuojami baigti 2023 metais, vėliau vyks antrasis statybų etapas. Projekte taip pat numatyta Muzikos fakulteto, Didžiojo salių bloko, Teorinių paskaitų-administracijos, bibliotekos pastatai ir studentų bendrabutis.
Pagal investicinį projektą, iš šiuo metu LMTA studijų veiklai naudojamų dešimties pastatų kaip reprezentacinę erdvę ketinama palikti Gedimino prospekte esančius centrinius rūmus. Patalpose veiks Kūrybinių inovacijų centras, bus vykdomos mokymosi visą gyvenimą, kvalifikacijos tobulinimo, neformalaus ugdymo ir kitos veiklos.
Kitus pastatus pardavus, lėšos bus pridėtos prie Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto statyboms skirto finansavimo – 13 mln. eurų.
