– Nesinori gąsdinti žmonių, bet tų virusų yra begalės. Apie kokį jūs konkrečiai kalbate ir ar tas virusas, ta liga gali pasiekti Lietuvą?

– Daugiausiai kalbama apie mano pranešimą „Login“ konferencijoje. Joje pristačiau PSO ekspertų paruoštą ligų sąrašą, kurios nėra gerai pažintos mokslininkų. Tai reiškia, kad gerai nesuprantame, kaip jos yra perduodamos, todėl negalime sukurti efektyvių intervencijų veiksmingiausiai panaudodami savo ribotus išteklius. Iš tokių ligų, kurios anksčiau ar vėliau galėtų paliesti ir Lietuvą, realios yra dvi. Viena – SARS ir MERS koronavirusai. SARS koronaviruso pandemija mokslininkams nebuvo kažkoks siurprizas. Kita liga, apie kurią tikrai nedaug kas buvo girdėję, tai – Krymo-Kongo hemoraginė karštligė. Šią ligą perneša tam tikros rūšies erkės. Arčiausiai mūsų ji jau paplitusi Pietų Europoje, arba – Kanuose, Italijoje, Iberijos pusiasalyje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Lietuvoje daug erkių, bet, laimė, kalbame ne apie mūsiškes, kitos rūšies?

– Taip, tačiau visuomet kyla ilgalaikė rizika. Kuomet mes kalbame apie klimato kaitą, mes suprantame, kad šiaurinėse platumose klimato sąlygos tampa vis palankesnės kitoms vabzdžių rūšims, taip pat ir erkių. Jos plinta ten, kur joms sąlygos palankesnės.

– Ar tą Krymo-Kongo karštligę gali perduoti žmogus žmogui?

– Nelabai, nes tam reikalingas labai artimas kontaktas, pasikeitimas įvairiais kūno skysčiais.

Iš tokių ligų, kurios anksčiau ar vėliau galėtų paliesti ir Lietuvą, realios yra dvi. Viena jų – Krymo-Kongo hemoraginė karštligė

.

– Dar kalbama apie grėsmę keliančius Zika virusą, Lūžių slėnio karštligę, Lasos karštinę ir kitas. Girdėti pavadinimai, bet ar šios, atrodytų toli nuo Europos egzistuojančios ligos, gresia ir Lietuvai? Juk  virusams sienos neegzistuoja…

– Viskas priklauso nuo keliautojų ir būtent tose šalyse esančių problemų. Pavyzdžiui, jeigu kažkas būtų atsidūręs 2013–2016 metais Siera Leonėje, Vakarų Afrikoje, būtų kilusi rizika užsikrėsti Ebolos virusu. Jeigu asmuo keliauja po Vakarų Afrikos regioną, priklausomai nuo to, kur jis apsistoja, yra rizika užsikrėsti Lasos karštine nuo tam tikros graužikų rūšies. Tad kiekvienas, kuris keliauja į padidintos rizikos šalis, turėtų pasidomėti apie tas rizikas ir, kiek įmanoma, jų vengti.

– Ir dar minėjote apie vieną mistinę ligą pavadinimu X. Kas tai?

– PSO ekspertų liga X buvo apibrėžta kaip kvietimas mąstyti šiek tiek plačiau, neapsiribojant ties viena kažkokia konkrečia infekcija. Liga X laikoma kaip ištisos virusų grupės, apie kurias mes galbūt žinome, bet nėra pas mus pakankamai ištirtos, nes tų atvejų būta nedaug. Tad turima omenyje, kad reikėtų šias X ligas geriau ištyrinėti ir pažinti.

– Kaip gyventi žinant, kad egzistuoja daugiau virusų ir net baisesnių nei koronavirusas? Juk neužsidarysi tarp keturių sienų…

– Pirmiausiai, ką mes galime padaryti, tai apsišviesti, kokios aplinkui egzistuoja grėsmės. Įsivertinti, kiek jos realistiškos. Ir galbūt nereikėtų pernelyg rūpintis dėl dalykų, kurių negalime pakeisti. Toks paprastas palyginimas – lipant į vonią mums tikrai nereikia apsauginės liemenės, kuri būtina sėdant į valtį jūroje.

– Apsauginės kaukės, dezinfekciniai skysčiai neturėtų dingti iš mūsų buities?

– Tikrai taip. Man visada atrodė, kad šaltuoju metų laikotarpiu, kada siaučia kvėpavimo takų virusai, visada reikėtų stengtis apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius. Ypač būnant uždaroje patalpoje, kur yra daug žmonių. 

Paprastai ir aiškiai apie kosmosą, laiką, fiziką bei mokslą žmonėms pasakoti pradėjo S. Hawkingas, o vėliau jo pėdomis pasekė ir dukra. 2007 m. kartu su tėvu L. Hawking išleido knygą vaikams „Džordžo slaptasis Visatos raktas“. Šiandien novelistė yra išleidusi jau šešias knygas apie Džordžo keliones bei pelniusi ne vieną apdovanojimą už mokslo populiarinimą vaikams.

Unikalią progą iš garsiosios mokslo populiarintojos išgirsti apie kosmoso paslaptis, mokslą bei švietimą turės visi, apsilankę didžiausio Baltijos šalyse progreso ir inovacijų festivalio LOGIN renginiuose rugsėjo 24-25 d. Mokslininkė kalbės „Progress makers“ renginyje, o kitų renginių dalyviai galės matyti jos pranešimo tiesioginę transliaciją. Viena pagrindinių LOGIN pranešėjų L. Hawking pasirodys rugsėjo 25 d.

„Progress makers“ renginio rėmėju šiemet tapo vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB, tęsiantis bendradarbiavimą su festivaliu LOGIN. „Naujausi mokslo atradimai, technologijos ir jų paprastas ir kūrybiškas pritaikymas kasdienybėje yra labai svarbus šiuo metu. Todėl labai džiaugiamės, kad galime prisidėti prie šio renginio ir supažindinti lankytojus su žmonėmis, kurie yra progreso variklis. Šiemet visi, pasirinkę „Progress makers“ renginį, galės išvysti vieną žinomiausių šių laikų švietėjų, kuri apie progresą sugeba papasakoti paprastai ir lengvai – taip, kad suprastų visi klausantys“, – sako Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė.

Novelistė baigė rašyti ir tėvo nebaigtą knygą „Trumpi atsakymai į sudėtingus klausimus (angl. „Brief answers to the big questions“) ir tęsia jo kitus darbus. S. Hawkingas paliko tokią įtaką žmonėms, kad tiek prie knygos užbaigimo, tiek prie kitų jo filantropinių veiklų prisideda ir užtikrina tęstinumą daug kitų žymių žmonių: S. Hawkingą filme vaidinęs Oskaru apdovanotas aktorius Eddie Redmayne, Nobelio fizikos srityje laimėtojas Kip Thorne bei kiti. Dalis pajamų už knygos pardavimus atitenka Motorinių neuronų ligų asociacijai – būtent šia liga ir sirgo S. Hawkingas.

Organizatoriai neseniai skelbė ir apie kitus pranešėjus: „Game changers“ renginyje bus galima išgirsti Markusą Villigą, kuris sėdėdamas mokyklos suole ir būdamas vos 19 m. sugalvojo pavežėjimo platformos „Taxify“ idėją; unikalią progą iš garsiosios neuromokslininkės dr. Urtės Neniškytės išgirsti apie smegenų galimybes ir ne tik, turės visi, apsilankę „Curious minds“ renginyje; Romanas Zontovičius, savaeigių transporto priemonių kūrėjų „Waymo“ inžinierius, „Future creators“ renginio dalyviams pasakos apie transporto rinkos inovacijas.

Birželio 6-7 dienomis aštuoniose konferencijų salėse pranešimus skaitys 130 žinomų Lietuvos ir užsienio pranešėjų. Dalyviai taip pat kviečiame dalyvauti įvairiuose festivalio vidiniuose renginiuose.

„Šiemet toliau gręžiamės į pasaulį keičiančias technologijas ir pranešimus skirstome į tris pagrindines temas, be kurių neįsivaizduojame visuomenės pažangos: technologijos, verslumas ir kūrybiškumas. Jos apima 14 potemių - nuo pinigų ateities, politikos, dirbtinio intelekto iki tvarios visuomenės ir moterų IT. Kiekvienas dalyvis tikrai galės susidėlioti individualų pranešimų tinklelį pagal savo interesus, – sako LOGIN festivalio direktorė Indrė Petrauskė. – Šiemet festivalis kaip niekad gausus vidiniais renginiais: nuo hakatono, kursiančio išmanios energetikos strategijas, iki specialių dirbtuvių verslams, siekiant parodyti technologijų galią sprendžiant viso pasaulio vaikų problemas“.

Ketvirtadienio rytą prasidėjo ir tik antrosios dienos popietę baigsis hakatonas energetikos inovacijų tema. Įvairių sričių profesionalai ir mėgėjai, susibūrę į komandas, analizuoja šiandienos energetikos iššūkius ir generuoja idėjas šių problemų sprendimams. Idėjų pristatymas ir prizų įteikimas numatomas antrąją festivalio dieną, kur pagrindinis prizas - 2 tūkst. eurų.

Pagrindinėje festivalio scenoje pranešimus skaitys vienas reikšmingiausių inovacijų pažangos ir jo skatinimo keliu žengiančių asmenybių Christopheris Wylie – feisbuko tinklą sukrėtusio skandalo viešintojas, davęs atspirtį vartotojų duomenų saugumo klausimo kėlimui ir privertęs Marką Zuckerbergą stoti prieš Senatą. C. Wylie ant scenos pasirodys antrąją festivalio dieną.

Taip pat Dhiraj Mukherjee – muzikos mylėtojų gyvenimą palengvinęs ir industriją keičiančios platformos „Shazam“ bendraįkūrėjas. Muzikos atpažinimo programėlę už 400 milijonų JAV dolerių pardavęs antrepreneris startuolio sėkmės istorija pasidalins birželio 6 d.

Toomas Hendrikas Ilvesas – buvęs Estijos prezidentas, laikomas kibernetinio saugumo srities lyderiu. Su šiuo metu JAV gyvenančiu T. H. Ilves pokalbis apie valstybės skaitmenizaciją vyks birželio 7 d.

Margrethe Vestager – lygių konkurencinių teisių Europoje sergėtoja, eurokomisarė, stojusi į kovą su „Google“, inicijavusi tokių kompanijų kaip „Amazon“, „Apple Inc. “, „Fiat“ ir „Starbucks“ tyrimus dėl mokesčių slėpimo. Eurokomisarė kalbės apie sąžiningos konkurencijos iššūkius skaitmeninėje eroje birželio 6 d.

Andy King – neįvykusio festivalio „Fyre“ prodiuseris, turintis daugiau nei 30 metų patirtį renginių versle, papasakos apie milžinišką socialinių tinklų įtaką ir pasidalins viena didžiausių pamokų, išgarsinusių jį visame pasaulyje. Pokalbį su A. King bus galima išgirsti birželio 6 d.

Be šių pagrindinių festivalio svečių, pirmąją festivalio dieną, pranešimus skaitys agentūros „Investuok Lietuvoje" vadovas Mantas Katinas, inovatyvaus glotnučių plaktuvo „Millo“ ir kitų startuolių kūrėjas Ruslanas Trakšelis, išmanios žvejybos bendrovės „Deeper“ inovacijų vadovas Donatas Malinauskas, „Pigu.lt“ rinkodaros vadovė Giedrė Vilkė, analitikos programų įmonės „Beyond Analysis“ generalinis direktorius Paul Alexander, programinės įrangos „Cujo AI“ vyriausias technologijų vadovas Santeri Kangas, virtualiojo mentorių tinklo „Intercells“ vadovas Girtas Polis, skaitmeninės rinkodaros agentūros „Good one“ vadovas Tomas Varnas ir kiti.

Antrąją festivalio dieną, birželio 7-ąją, įvairiose festivalio scenose pasirodys: SEB banko vyriausias analitikas Tadas Poviliauskas, Lietuvos valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ Inovacijų centro vadovas Vytautas Kieras, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė ir komunikacijos ekspertė Barbora Suisse, netradicinių viešųjų ryšių agentūros „Black Unicorn PR“ steigėja ir vadovė Julija Jegorova ir kiti pranešėjai.

Daug dėmesio abi festivalio dienas bus skiriama ne tik technologijoms, bet ir asmenybėms, kuriančioms inovacijas. Šią filosofiją atspindi ir vieninteliai Lietuvoje apdovanojimai, skirti pagerbti labiausiai interneto plėtrai nusipelniusius žmones ir jų projektus – LOGIN interneto apdovanojimai. Pirmosios dienos vakarą vyksiantis renginys skirtas pažymėti skaitmeninės kultūros pažangą Lietuvoje ir iš 26 kategorijų išrinkti bei apdovanoti geriausius metų skaitmeninio turinio kūrėjus ir projektus.

Iš 27 kategorijų bei subkategorijų interneto vartotojai ir komisijos nariai išrinko 21 laimėtoją, o „Metų prekės ženklas internete“ ir „Metų agentūra“ kategorijų geriausius išrinko komisija. Šiemet pirmą kartą nuspręsta apdovanoti už reikšmingą viso gyvenimo veiklą, tad už gyvenimo pasiekimus technologijų srityje apdovanojimą gavo verslininkas, novatorius Vladas Lašas.

„Per 11 LOGIN gyvavimo metų „Lietuvos interneto apdovanojimai“ tapo didžiausiu pačios technologijų bendruomenės kuriamu projektu, tad natūralu, kad toks kolegų ir rinkos profesionalų įvertinimas nominantams yra puiki paskata tęsti pradėtus darbus ir toliau ieškoti netradicinių inovatyvių sprendimų. Smagu matyti, kiek per šiuos visus metus, kol rengiame apdovanojimus, užaugo naujų puikių projektų, kaip apdovanojimuose susipažinę žmonės sukūrė daug nuostabių dalykų ir išplaukė į tarptautinius vandenis – reiškia, mūsų misija – įkvėpti ir skatinti – pavyko. Peržvelgdami tą dešimtmetį, kol gyvuoja LOGIN, supratome, kad yra tokių, kurie tyliai, be jokių apdovanojimų, vykdo įdomius projektus, ieško netradicinių sprendimų ir taiko naujas technologijas, rodydami kryptį naujokams, tad nusprendėme pirmą kartą „Lietuvos interneto apdovanojimuose“ įtraukti nominaciją už gyvenimo pasiekimus. Verslininkas Vladas Lašas – tiesiog puikus viso šio sumanymo ir apdovanojimo reikšmės įrodymas“, – sako LOGIN 2017 vadovė Ieva Dirvonskaitė.

Lietuvos interneto apdovanojimų laimėtojai:

Bene svarbiausioje Lietuvos interneto apdovanojimų nominacijoje – Metų interneto žmogus, išrinktas televizijos laidų vedėjas, rašytojas ir televizijos „Laisva TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas. Jo „Facebook“ paskyrą seka ir publikuojamus įrašus skaito daugiau nei 130 tūkst. vartotojų.

Metų starto titulą gavo „Oberlo“. Šią platformą, sujungiančią elektroninių parduotuvių savininkus su produktų gamintojais, jau išbandė daugiau nei 100 tūkst. verslų, kurie per paskutinius metus pardavė daugiau nei 80 milijonų produktų ir viršijo 178 mln. JAV dolerių pardavimus.

Metų žaidimu tapo „LFF Legendos“ – virtualus futbolas, kuriame galima surinkti savo Lietuvos svajonių futbolo rinktinę iš praeities ir dabarties žaidėjų, išsirinkti stadioną, nustatyti strategijas ir sudaryti sutartį su rėmėju, kuris skirs didžiausią paramą. Kūrėjas – Lietuvos futbolo federacija.

Metų inovacija pripažintas Valstybės pažinimo centras. Jo kūrimo procese dalyvavo daugiau nei 100 įvairių sričių profesionalų, specialistų, menininkų ir kūrėjų. Per metus centrą aplankė daugiau nei 55 tūkst. lankytojų. Jis – inovatyvus ne tik savo vizija, bet ir ekspozicijose naudojamomis informacijos pateikimo priemonėmis bei būdais. Jame ekspozicijos temoms perteikti naudojam objektai, tekstai, vaizdinė ir audiovizualinė medžiaga, virtuali realybė, garsinis gidas. Kūrėjas – „PROCESSOFFICE“.

Internetinio filmo / serialo / laidos kategorijoje triumfavo laida „Laikykitės ten su Andriumi Tapinu“. Tai – naują puslapį Lietuvos televizijų rinkoje atvertusio projekto „Laisvės TV“ flagmanas, surenkantis dešimtis ar net šimtus tūkstančių peržiūrų kiekvieną savaitę. Šis intelektualios satyros šou užpildė ilgai Lietuvoje tuščią buvusią „Late Night Show“ laidų nišą, o taip pat įrodė, kad internetinės laidos gali tiek kokybe, tiek pritraukiama auditorija nenusileisti ar net gerokai lenkti tradicinių televizijų programas.

Metų vaizdo įrašu tapo „Minecraft Tesla Gigafactory in Lithuania“. Susivienijusi Lietuvos kompiuterinio žaidimo „Minecraft“ gerbėjų bendruomenė virtualiame pasaulyje („Minecraft“ žaidime) atkūrė Kruonio LEZ aplinką ir joje pastatė Nevadoje (JAV) esančio „Tesla Gigafactory“ repliką. Šio projekto organizatorių idėja – parodyti pasauliui, kad Lietuvos žaidimų entuziastai yra neabejingi, gali susitelkti dėl bendro tikslo ir savo hobiu atkreipti dėmesį į mūsų valstybę.

Geriausia mobiliąja programėle pripažinta „TRAFI“. Ši programėlė yra Vilniuje gimusi ir iš čia sėkmingai į didžiausius pasaulio augančius miestus (Stambulas, San Paulas, Džakarta, Maskva, Mumbajus ir kiti) išsiplėtusi kelionių mieste planavimo programėlė. Pradėjusi nuo transporto grafikų ir maršrutų atvaizdavimo, ji dabar ne tik gyvai rodo viso viešojo transporto judėjimą žemėlapyje, padeda surasti pigiausią arba greičiausią maršrutą, bet padeda integruoti ir kitas keliavimo mieste alternatyvas, tokias kaip UBER.

Interaktyvios reklamos / kampanijos kategorijoje triumfavo „Gali plaukti“. Didžiausias Lietuvoje prekybos tinklas „Maxima“, įkvėptas tikros 12 metų berniuko Edvino istorijos, pradėjo bendradarbiavimą su garsiausia Lietuvos plaukike ir olimpine čempione Rūta Meilutyte, ir sukūrė svetainę, kurios lankytojai gali asmeniškai patirti skendimo jausmą, ir, įsitikinę šios problemos aktualumu, prisidėti prie teigiamų pokyčių bei aukoti lėšų vaikų plaukimo pamokoms. Reklamos kūrėjas – „Not Perfect I Y&R Vilnius“.

Metų agentūra, susumavus  visus balsus už pristatytus projektus, išrinkta kūrybinė agentūra MILK.

Metų prekės ženklas – DNB bankas. Savo prekės ženklo sklaidą DNB sėkmingai vykdo kurdama ir įgyvendinama įvairius projektus. Kai kurie jų buvo nominuoti skirtingoms Lietuvos interneto apdovanojimų kategorijoms: „360 virtualus turas po DNB būstinę „Quadrum“, „DNB trumpiausias naujienlaiškis“, „DNB paskola be dėžutės“, „DNB Facebook komunikacija“ projektai.

Socialinių medijų reklama / kampanija pripažinta „DNB paskola be dėžutės“. Trumpiausia marketingo realiu laiku DNB kampanija truko vos kelias dienas ir buvo visiškai nemokama. Ją įkvėpė viena nesėkmingiausių paskolų Lietuvos politikos istorijoje. Humoro jausmas – geriausias sklaidos šaltinis, todėl greitą DNB reakciją pasigavo visi – pradedant žymiais žmonėmis ir baigiant tituliniais pagrindinių žiniasklaidos kanalų puslapiais. Kampanijos metu iš savo paskyros DNB pasiekė 121K žmonių,

Geriausia prekės ženklo paskyra / kampanija socialinėje erdvėje pripažinta #ateikitpasitarsim. Tai Valstybės mokesčių inspekcijos projektas – „Facebook“ paskyra, kuris administruojamas realiai egzistuojančių žmonių (ne inspektorių). Todėl skirtingai nei automatiškai vykstantys VMI atrankos kontrolės veiksmai, „Facebook“ įrašai yra ir šališki, ir kategoriški, ir šmaikštūs. 

Geriausio BLOG‘o / asmeninio tinklalapio nominaciją pelnė asmeninis maisto fotografijos projektas „52 kartai“. Tai Roberto Daskevičiaus sukurtas projektas, kuris tęsiasi visus metus ir apima 52 vakarienių su draugais receptus, 52 virtuvės šefus ir 52 maisto fotosesijas.

Geriausios e-paslaugos ar produkto tinklalapio kategorijoje pripažinta „Robotikos akademijos“ patogios išradėjo narystės svetainė. Ši sistema leidžia pasirinkti tinkamą amžiaus grupę, miestą, adresą, kuriame būtų patogu lankyti būrelį bei matyti, kiek laisvų vietų yra likę pasirinktu laiku. Tai padėjo visų miestų koordinatoriams operatyviau reaguoti, padėti tėvams greičiau ir geriau susiorientuoti padidėjusioje vietų pasiūloje.

Geriausiu el. prekybos tinklalapiu šiais metais pripažinta Makalius.lt. Lyderiaujantis pigių kelionių internetu pardavėjas bei sparčiai augantis kelionių organizatorius organiškai integruoja turinio rinkodarą bei investuoja į internetinės kelionių pardavimo sistemos kūrimą, redaktorių komandos didinimą, kompetencijų kėlimą, turinio kokybės kėlimą, siekiant padėti vartotojui daug lengviau išsirinkti ir priimti sprendimą renkantis kelionę.

Geriausiu dizaino sprendimu el. erdvėje išrinktas projektas „Ąžuolyno namai“. Tai – inovatyvi reprezentatyvi nekilnojamojo turto projekto internetinė svetainė. Kūrėjai – „EVO MEDIA“.

Geriausia Metų interneto svetaine pripažinta „Kosmetikos DNR“. 2012 metais „Kosmetikos DNR“ gimė kaip kuklus asmeninis tikslas pažinti kosmetikos priemonių sudėtis, o šiandien tai didžiausias tinklaraštis apie kosmetiką Lietuvoje.

Interneto svetainė vaikams LRT.lt/vaikams buvo įvertinta kaip geriausias švietimo ar edukacinis tinklalapis/ projektas. Tai – saugaus interneto erdvė, kurioje vaikai gali pažinti pasaulį ir pramogauti. Puslapis pritaikytas trims amžiaus grupėms: ikimokyklinukams, pradinių ir vyresnių klasių mokiniams.

Socialinės atsakomybės tinklapio ar projekto kategorijoje apdovanojimas atiteko projektui „Knyga be pavadinimo“. Tai knyga, kurioje pateiktos pusantrų metų rinktos ir kruopščiai užrašytos nusižudžiusių artimųjų istorijos.

Metų kultūrinio, ne pelno siekiančio tinklalapio kategorijoje laurus nuskynė „It's Kaunastic“. Jo „Facebook“ profilyje kasdien publikuojamos kultūros, dizaino, sporto, kulinarijos, muzikos ir kt. temų naujienos bei miesto istorijos, įdomybės, nuorodos į projekto autorių sukurtus ar internete rastus straipsnius apie Kauną. Visa tai – anglų kalba, nes projektas skirtas mieste gyvenantiems užsieniečiams ir turistams.

Žiniasklaidos portalo, projekto ar tinklalapio titulą pelnė „Laisvės TV“. Tai – pelno nesiekiantis, idėjinis ir pilietinis projektas bei internetinė televizija, kurioje televizijos profesionalai kuria TV standartus atitinkančias laidas.

„vitalityDNA“ – DNR tyrimais paremta sveikatingumo programa šįmet pripažinta Metų eksportu. Jos kūrėjų užduotis buvo supaprastinti genetinių tyrimų temos atskleidimą: sukurtos personalizuotos kortelės, kuriose konkrečiai parašyta, ką turi daryti ir ko nedaryti kiekvienu gyvenimo aspektu. Tai – genetinis testas, kuris pasako informaciją apie praeitį, kurios tu pakeisti negali. Tačiau tuo pat metu jis tau pasako informaciją apie ateitį – ką daryti ir ko nedaryti.

Metų techrenginio titulą pelnė „Gigathon: Let's bring Gigafactory to Lithuania!“. Tai renginys, skirtas suburti entuziastus darbui dėl vieno tikslo – sukurti pačią sėkmingiausią komunikacijos strategiją, skirtą nukreipti „Tesla Motors“ dėmesį į Lietuvą, kaip geriausią vietą ličio akumuliatorių gamyklos „Tesla Motors Gigafactory“ statyboms“.

Gyvenimo pasiekimas technologijų srityje titulą pelnė verslininkas, visuomenės veikėjas ir „Skubios siuntos“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Vladas Lašas. 

Apie apdovanojimus

Lietuvos interneto apdovanojimuose darbus buvo galima nominuoti 27 kategorijose ir subkategorijose. Pretendentai į geriausiųjų vardą buvo vertinami pagal pateiktos idėjos naujumą, netikėtumą ir originalumą, jos efektyvų pritaikymą ir funkcionalumą, progreso skatinimą, pasiektus tikslus ir rezultatus bei vizualinį pateikimą.

Darbų nominavimą sudarė du etapai: pirmojo turo metu, iki gegužės 12 d. savo balsus už nominuotus darbus atidavė interneto vartotojai. Pasibaigus šiam etapui, nuo gegužės 13 d. darbus vertino speciali LOGIN Apdovanojimų komisija, kurią sudarė praėjusių metų LOGIN apdovanojimų laimėtojai. „Lietuvos interneto apdovanojimų“ nugalėtojai buvo renkami anonimiškai ir nešališkai, t. y. komisijos nariai už savo nominuotus projektus, jeigu tokių buvo, balsuoti negalėjo. Šiais metais taip pat buvo išdalinti ir specialūs „People‘s Choice“ apdovanojimai kiekvienam asmeniui ar projektui, pirmojo etapo metu savo kategorijoje surinkusiam daugiausiai internautų balsų.

„Tikrai esame šaunūs, reikia gebėti mylėti, vertinti save. Esame maži, bet išdidūs, orūs ir linkiu būti žingeidžiais, matyti ateitį, tikėti savo šalimi ir mus lydės sėkmė“, - trečiadienį „Login“ atidaryme kalbėjo D.Grybauskaitė.

Neseniai iš oficialaus vizito Tailande ir Indonezijoje grįžusi Lietuvos vadovė teigė, kad Lietuvos pranašumai technologijų srityje išryškėja lyginant su kitomis šalimis.

„Viską pažįsti ir supranti palygindamas. Kai gali nuotrauką iš viešbučio išsiųsti ir kankintis porą valandų, o čia gali iš bet kurio kampo per kelias minutes didžiausius failus išsiųsti, tai išsivystimo ir inovacijos lygmuo yra tikrai skirtingas. (...) Kai grįžti ir nusileidi - grynas oras, praktiškai rojus, o dar gyvena žmonės, kuriems viskas įdomu, kurie yra smalsūs ir žingeidūs, jie verti pasididžiavimo, bet toks jausmas būna gerą savaitę, po to jį labai pagadina (salėje gausūs plojimai)“, - kalbėjo šalies vadovė.

Šių metų „Login“ konferencija - jau 11-oji. Joje dalyvauja už energetikos sąjungą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, „Nasdaq“ prezidentė ir generalinė direktorė Adena Friedman, tikrasis serialo „Narcos“ herojus, kovos su narkotikų prekyba agentas Steve'as Murphy (Styvas Merfis), Jungtinės Karalystės technologijų startuolio „Revolut“ įkūrėjas ir vadovas Nikolajus Storonsky.

34-erių Franko Swaino kiborgizmo istorijos pradžia paprasta – 25-erių sulaukusiam britui buvo nustatytas ankstyvas klausos praradimas, kurį gydytojai nusprendė koreguoti klausos aparatu. Vis dėlto Frankas suvokė vieną svarbų dalyką – klausos aparatas pateikia jau filtruotus garsus. Garsai pirmiausia patenka į klausos aparatą, kur filtruojamas triukšmas, sustiprinamas „naudingas“ garsas, o žmogų pasiekia ne grynas aplinkos garsas, o savotiška jo interpretacija. Šį suvokimą sekė kita mintis – galbūt galima tą garsą koreguoti? Taip įsilaužęs į savo klausos prietaiso sistemą Frankas perprogramavo ją taip, kad girdėtų Wi-Fi signalus. Skamba neįtikėtinai – kokios yra žmogaus galimybių ribos?

Praėjusiais metais į LOGIN buvo atvykę Moon Ribas – menininkė ir choreografė, savo alkūnėje turinti implantuotą sensorinę jungtį, kuri padeda jausti kiekvieną žemės drebėjimą, taip pat Neilas Harbissonas – regėjimo sutrikimą turintis ir oficialiai pripažintas pirmuoju žmogumi-kiborgu, kurio kaukolėje implantuota antena, priimanti garso bangas ir leidžianti suvokti matomas ir nematomas spalvas. Jo antenos ryšys iš kosmoso geba perduoti ir kitus vaizdus.

F. Swainas pritaria savo „kolegai-kiborgui“ N. Harbissonui, kuris teigia, kad kiborgizmas – tiesiog žmogaus saviraiška.

– Pasaulyje yra bent 10 žmonių, dėl vienokių ar kitokių priežasčių technologijomis patobulinusių savo kūną. Ar jūs esate susiję vieni su kitais, palaikote ryšį, ar tiesiog skirtingais būdais testuojate technologijų galimybes?

– Manau, kad rezultatai mus gali savotiškai sieti, tačiau iš tiesų kiekvienas jų siekiame iš skirtingų pozicijų ir su skirtingais tikslais. Yra žmonių, kurie papildo savo kūną technologijomis dėl estetinių, meninių priežasčių, yra tokių, kurie siekia sau tam tikros naudos, tačiau yra ir tokių, kurie tiesiog eksperimentuoja su savo kūnu. Visi mes, kokių tikslų bebūtume vedini, domimės, kiek galima „pastumti“ žmogaus galimybių ribas. Kita vertus – ar ne to siekia bet kuris žmogus?

– Praėjusiais metais festivalyje dalyvavęs N. Harbissonas teigė: „Kiborgizmas – tai meninis judėjimas, kur menininkai kuria savo pojūčius ir kūno dalis, savo organizmą susiedami su kibernetika. Kiborgizmas – tai menas save išreikšti per naujus ar išplėstus pojūčius, sukurtus jungiant kibernetiką bei menininko kūną ir protą“. Tai vis dėlto kas tai – menas, negalios „išgydymas“, o gal abu?

– Toks kiborgizmo apibūdinimas, mano nuomone, gana tikslus. Sutinku, kad bent jau tokiems žmonėms kaip aš ar Neilas, kiborgizmas yra saviraiškos forma. Tai ir menas, ir medicininis kūno pastiprinimas. Tai tyrinėjimas tokių vietų, kurios tik dabar praveria savo duris ir yra už esminių žmogaus biologinių pojūčių.

– Ką pasakytumėte kiborgizmo kritikams, kurie kūno papildymą technologijomis mato tik kaip eilinį pasilinksminimą ar net savotišką triuką?

– Kaip ir bet koks kitas menas, kiborgizmas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nerimtai, tačiau kartu jis neša stiprią žinutę. Juk niekam iš tikrųjų nereikia girdėti Wi-Fi signalo. Tačiau parodymas, kad aš galiu išplėsti savo klausos pojūtį ir peržengti neįtikėtinas ribas, kelia daug stiprių klausimų apie negalią, mediciną ir kūno kontrolę.

Daugiau šia tema – gegužės 26 d. technologijų ir inovacijų festivalyje LOGIN, kur F. Swainas „Telia“ salėje skaitys pranešimą tema „Building a better human“ (liet. „Kuriant tobulesnį žmogų“). Šiais metais gegužės 24–26 dienomis vyksiantis festivalis įsikurs Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Kongresų rūmų, Lietuvos mokslų akademijos, Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro, „Naujojo“ (buv. „Vaidilos“) teatro, Vilniaus „Tech Park“ bei kitose erdvėse.

Skirtingose miesto erdvėse jau planuojami tradiciniai LOGIN renginiai, o technologijų profesionalams šiemet paruošti atskiri bilietai.

„Šie metai mums tikras iššūkis, nes LOGIN verčiasi 180 laipsnių kampu – iš parodų ir kongresų centro „Litexpo“ keliasi į Vilniaus miesto centrą. Festivalis vienija inovatyvius, šiuolaikiškus žmones, tad ir erdvės, kuriose vyksta LOGIN renginiai, turi būti ten, kur verda miesto gyvenimas bei sklando įkvepiančios idėjos. Planuojame, kad kasmetiniai „LOGIN Startup Fair“, „LOGIN Game Fest“, „LOGIN App Camp“ ir „Teo Business Summit @LOGIN“ renginiai gegužės 25-26 dienomis atras savo vietą miesto viešbučių, Lietuvos mokslų akademijos, „Vaidilos“ teatro, Vilniaus Mažojo teatro, Kongresų rūmų, Lietuvos nacionalinio dramos teatro, kino teatro „Pasaka“ bei kitose erdvėse. Festivalis bus dinamiškas, nenuspėjamas ir pažadame – įdomus“, – sako LOGIN direktorė Ieva Dirvonskaitė.

Pasak jos, dar viena 2017 m. LOGIN naujovė – bilietai profesionalams, kurie ne tik atvers duris į visus LOGIN renginius bei uždaromąjį LOGOUT vakarėlį, bet ir leis patekti į uždarus ryšių mezgimo, konsultacijų bei įdomių pažinčių vakarus.

Technologijų ir inovacijų festivalį, kaip ir kasmet, vainikuos lietuviškaisiais „Oskarais“ vadinami „Lietuvos interneto apdovanojimai“, kurių metu bus įvertinti šių metų geriausi veikėjai internete bei įmonės ar šalies interneto kultūros raidą labiausiai paveikę projektai ir judėjimai.

Visa LOGIN 2017 programa, pranešėjai ir kitos detalės paaiškės pavasarį, tačiau bilietus jau dabar galima įsigyti LOGIN interneto svetainėje – www.login.lt/lt/bilietai.

Mobiliųjų programėlių kategorijoje nugalėjo „Auksinis protas“, o „YouTube“ tinklo kategorijoje – LRT „YouTube“ paskyra.

Iš viso LOGIN apdovanojimams buvo pateikti keturi LRT projektai – pernai visiškai atsinaujinęs portalas LRT.lt, nominuotas žiniasklaidos projektų kategorijoje, jo mobilioji versija, besivaržiusi mobiliųjų projektų kategorijoje, mobilioji programėlė „Auksinis protas“ ir LRT „YouTube“ paskyra, konkuravusi su „YouTube“ tinklo kategorijos nominantais.

Nugalėtojus rinko komisija, už juos buvo galima balsuoti ir LOGIN svetainėje. Komisija vertino tuos nominantus, kurie surinko daugiausiai LOGIN svetainės lankytojų balsų. „LRT labai džiaugiasi šiais apdovanojimais. LRT „YouTube“ paskyra veikia jau nuo 2009 m., yra labai aktyvi, joje pateikiamas labai koncentruotas turinys. Ypač džiaugiamės dėl „Auksinio proto“ mobilios programėlės pergalės. Ji yra ne vien pramoginė, bet ir skirta lavintis, skatinanti smalsumą. Be to, žmonės gali pasitikrinti jau turimą žinių bagažą ir tai daryti smagiai. Ji yra šviečiamojo pobūdžio ir taip pat prisideda prie nacionalinio transliuotojo misijos įgyvendinimo“, – sakė LRT Viešųjų ryšių ir rinkodaros projektų vadybininkė Eglė Žižytė.

2009 m. sukurta LRT „YouTube“ paskyra turi beveik 44 mln. peržiūrų ir daugiau nei 29 tūkst. sekėjų. Paskyroje aktyviai dalijamasi naujienomis iš televizijoje transliuojamų laidų, projektų ir renginių bei jų užkulisių.

Ypač daug dėmesio sulaukiantis projektas „Eurovizija“ LRT „YouTube“ kanale buvo stebimas aktyviausiai – per pastaruosius metus Monikos Linkytės ir Vaido Baumilos pasirodymų „Eurovizijos“ pusfinalyje ir finale įrašai iš viso surinko per pusę milijono peržiūrų, o ankstesnių metų „Eurovizijos“ atlikėjų įrašai sulaukė kelių šimtų tūkstančių peržiūrų.

Žaidimo „Auksinis protas“ mobiliesiems telefonams skirta programėlė suteikia galimybę žiūrint laidą matyti klausimus telefone, atsakinėti ir tapti žaidimo dalimi. Kol laida nerodoma per televiziją, žaidėjai gali treniruotis atsakinėdami į praėjusių sezonų klausimus treniruočių režimu, kur yra sudėti visi pirmojo „Auksinio proto“ sezono ir naujojo sezono praėjusių laidų klausimai.

Kaip ir pridera į progresą orientuotam renginiui, susirinkusieji galėjo išvysti ir besisukiojančių, žmonių darbus atlikti bandančių robotų. Du tokius „įdarbino“ ir „Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ savame pop up bare festivalio teritorijoje.

Dviem nedideliems robotams festivalyje teko barmenų asistentų vaidmuo – panorėjusiems jie galėjo privežti bare užsisakytą alų. Vis tik robotams ne visuomet savo darbą sekėsi atlikti nepriekaištingai, o ilgokai keliaujantis ar ne tam žmogui pristatytas alus buvo dažnai pasitaikančios šių pagalbininkų klaidos. Tiesa, patys baro lankytojai dirbančių robotų klaidoms buvo atlaidūs, o iš jų nerangumo daugelis tiesiog smagiai pasijuokė ir drąsino nenuleisti savo mechaninių rankų stengiantis perprasti padavėjo darbo subtilybes.

„Festivalis yra apie inovacijas, todėl kartu su mumis čia atvažiavo ir keletas robotų. Be abejo, jie bare – daugiau smagi pramoga nei bandymas realiai palengvinti žmonių darbą, tai parodė ir jų darbo rezultatai. Norime parodyti, kad su alumi ir, apskritai, su visa kulinarija visuomet geriau tvarkysis žmonės. Esu tikras, kad įdomus alus visad bus labiau susijęs su žmonių indėliu, rankų darbu, žmogaus galvoje gimusiomis idėjomis ir svarbiausia, bendravimu, o ne technologijomis, kurios, nors ir gali palengvinti kai kuriuos procesus, bet žmogaus aludarystėje vis tiek nepakeis“, – sakė „Raudonų plytų alaus dirbtuvių aludaris“ A. Bagdzevičius.

Anot jo, tai nereiškia, kad alaus gamyboje turėtų būti visiškai atsisakoma technologinių naujovių, tačiau tikrasis alaus pasaulio progresas, A. Bagdzevičiaus nuomone, vyksta per naujų idėjų paieškas, įdomius ir netikėtus eksperimentus, bandymus atrasti originalius skonius.

„Galbūt ir galima ištobulinti robotus tiek, kad jie mokėtų pilstyti ir žmonėms atnešti alų, tačiau kuriant patį alų jokios technologijos ar kompiuteriniai algoritmai nepakeis žmogaus. Tikro alaus gamyba – tai žmogaus saviraiška, kurioje visuomet turi likti vietos klaidai, improvizacijai, netikėtumui“, – įsitikinęs aludaris ir alaus kultūros entuziastas.

Barmenų padėjėjai robotai „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ bare darbuosis viso „Login“ festivalio metu, o su jais susipažinti ir jų aptarnavimą įvertinti visi norintys gali „Litexpo“ konferencijų centro lauko terasoje, kur įsikūrusios festivalio kavinės ir barai.

Technologijų ir inovacijų festivalis „Login“ „Litexpo“ konferencijų centre Vilniuje vyksta gegužės – 5-6 dienomis. Šiemet tarp festivalio pranešėjų – žmogus kiborgas Neil Harbisson, skandalingosios meno ir protesto grupės „Pussy Riot“ narė Nadya Tolokonnikova, specialaus tiesioginio ryšio pagalba iš Londono konferencijoje dalyvausiantis „WikiLeaks“ įkūrėjas Julian Assange, taip pat daugelis kitų išskirtinių asmenybių bei inovacijas įvairiose srityse apžvelgsiančių dalyvių.