Gerbiama V. Blinkevičiūte,

Ačiū Jums, kad asmeniškai kreipėtės į mane. Suprantu, kad Jums, Socialdemokratų partijos pirmininkei, kuri tradiciškai atstovauja darbuotojų interesams bei išreiškia jų nuomonę, rūpi susidariusi situacija.

Paprastai, pagal bendravimo kultūrą ir logiką, kad būtų priimti objektyvūs sprendimai ir viešojoje erdvėje pateikti komentarai, turėtų būti išklausomos abi konflikto pusės bei jų argumentai. Deja, pastaruoju metu valdžios atstovai dažnai vengia ar net tiesiogiai atsisako bendrauti su konkrečių įmonių vadovais. Dažniausiai yra siūloma bendrauti per „asocijuotas struktūras“, todėl daugelis klausimų lieka neišgirsti ir neatsakyti, o nuomonės neretai yra formuojamos remiantis emocijomis, gandais ir klaidinga informacija.

Todėl šiuo viešu kreipimusi į Jus noriu išsakyti savo, kaip AB „Achema“ valdybos pirmininkės, poziciją.

Noriu atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu Lietuvoje yra registruota apie 80 tūkstančių įmonių. Kolektyvinių sutarčių yra sudaryta tik apie 400. Taigi, jų skaičius nesudaro ir 1 procento nuo įmonių skaičiaus.

Būdama patyrusi politikė tikrai gerai žinote, kad įstatymas neįpareigoja įmonių vadovų sudaryti tokias sutartis. Tokia galimybė yra numatyta, tačiau ji nėra privaloma. Tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje, kuri yra jos narė, galioja sutarčių sudarymo laisvės principas – niekas negali būti verčiamas jų sudaryti prieš savo valią.

Atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad Koncerne yra galiojančios pasirašytos kolektyvinės sutartys. Šiuo metu kolektyvinė sutartis galioja bendrovėje „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje“ (KLASCO), iki 2019 metų ji galiojo ir įmonėje „Achema“. Tačiau vėliau ji buvo nepasirašyta dėl destrukcinės, radikalios, prieš įmonės tikslus nukreiptos, savo nariams išskirtinių sąlygų reikalaujančios bendrovės „Achema“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovybės veiklos.

Noriu Jūsų paklausti kaip politikės – ar sudarytumėte koalicijos sutartį su kita partija, jeigu jos vadovai nuolat žemintų ir menkintų tiek Jus, tiek Jūsų partiją, skleistų melagingas žinias, norėtų sunaikinti Jūsų turtą, agituotų kitus partijos narius veikti prieš partijos interesus ar kitaip kenkti, organizuotų piketus prie Jūsų namų?

Partnerystė, mano supratimu, yra paremta abipuse pagarba ir pasitikėjimu, bendrų tikslų siekimu, interesų derinimu.

Manau, kad tikrai ne. Nes partnerystė, mano supratimu, yra paremta abipuse pagarba ir pasitikėjimu, bendrų tikslų siekimu, interesų derinimu. Deja, jau kurį laiką „Achemoje“ to nėra. Ne kartą siekėme pagarbaus dialogo su profesinės sąjungos, kuriai priklauso apie 37 proc. darbuotojų, vadovybe, tačiau – nesėkmingai.

Vyko ilgos derybos, deja, susitarti nepavyko. Buvo paskelbtas streikas, kuris privalo vykti įstatymo numatyta tvarka. Mes gerbiame šią darbuotojų teisę, todėl apie trukdymą negali būti ir kalbos.

Įstatymas įpareigoja įmonę ne tik suteikti darbuotojams teisę streikuoti, bet ir užtikrinti žmonių, turto bei viso miesto saugumą. Profsąjungos vadovai pareikalavo stabdyti gamyklos darbą, nors tai daryti administracijai draudžia įstatymas. Primenu, kad bendrovė „Achema“ yra šalies strateginis objektas, gamykla, kurioje vyksta sudėtingi cheminiai procesai, todėl mes negalime, vos panorėję, vienu mygtuko paspaudimu ją sustabdyti.

Grįžkime prie skaičių. Įmonėje dirba daugiau nei 1200 darbuotojų. Streikuoti išėjo apie dešimt procentų darbuotojų. Organizuojamuose piketuose dalyvauja ir viešai kalba žmonės, kurie net nėra įmonės darbuotojai. Mus kaltina spaudimu darbuotojams, tačiau aš pati asmeniškai gaunu daugybę signalų, kad išėję dirbti bendrovės „Achema“ profesinės sąjungos nariai yra kvailinami, atkalbinėjami ir net persekiojami.

Suprantu, gal nemalonu, kad skelbtas streikas bei piketai neįvyko tokia apimtimi, kokia profsąjungos vadovybė ir jos rėmėjai tikėjosi. Bet niekaip nesuprantu, kam reikia skleisti šmeižtą ir kliedesius apie vergiškas darbo sąlygas įmonėje, apie 600 eurų atlyginimus, streikuojančių darbuotojų papirkinėjimus ar grasinimus.

Galiu Jus patikinti, kad visa tai – melas. Dedame visas pastangas, kad visi įmonės darbuotojai jaustųsi saugiai bei užtikrintai. Taip, sutinkame, kad yra iki galo neišspręstų klausimų. Vienas iš jų – viršvalandžiai, kurie „Achemoje“ visada buvo.

Praėjusiais metais, siekdami sumažinti viršvalandžius, pridėjome vienuolika papildomų etatų. Šis sprendimas mums padėjo sumažinti viršvalandžius dvigubai. Nepertraukiamos gamybos užtikrinimas, COVID-19 pandemija ir kiti veiksniai trukdo siekti užsibrėžto tikslo, tačiau dedame dideles pastangas, kad ši problema būtų išspręsta.

Noriu atkreipti dėmesį, kad visi viršvalandžiai yra dirbami tik darbuotojo prašymu, sutikimu bei laisva valia. Pačiai įmonei tai nėra naudinga, nes už viršvalandžius darbuotojui yra mokamas ženkliai didesnis atlygis. Tai reiškia, kad įmonė patiria papildomas sąnaudas. Gamykloje yra nemažai darbuotojų, kurie patys aktyviai prašo ir nori papildomai užsidirbti.

Kalbant apie uždarbį – mes pripažįstame darbuotojų teisę į orų darbą ir atlyginimą. Noriu Jus informuoti, kad bendrovės „Achema“ darbuotojų vidutinis atlyginimas 2021 metais buvo apie 2300 eurų ir jis yra gerokai didesnis nei rinkos vidurkis.

Tenkinant darbuotojų prašymą, šiemet nuspręsta dar papildomai jį padidinti dešimčia proc. 2022 metais vidutinis atlyginimas įmonėje „Achema“ sudarys virš 2500 eurų. Pinigai tam jau yra paskirti. Taip pat visi mūsų darbuotojai yra apdrausti papildomu sveikatos draudimu, įmonėje veikia poliklinika, kompensuojamos išlaidos vaikų vasaros stovykloms, rengiami veteranų pagerbimo renginiai, teikiamos proginės ir Kalėdų dovanos ir kt. lengvatos.

Tuo pačiu noriu atkreipti Jūsų dėmesį ir į šiuo metų esančią geopolitinę padėtį bei verslo sąlygas Lietuvoje. Energetinių išteklių kainos pakilusios kartais, mokesčiai didinami, infliacija didžiulė, tebesitęsia COVID-19 pandemija, tradiciškai nusistovėję krovinių srautai pažeisti, santykiai su kai kuriomis šalimis yra realiai sunaikinti. Verslas patiria didžiulį spaudimą ir sąnaudos drastiškai didėja, o jokios realios pagalbos iš valstybės ar kompensavimo mechanizmų, deja, praktiškai nėra.

„Žmonės svarbiau už pelną!” – tikriausiai ir Jūs girdėjote šį piketo organizatorių šūkį. Kiekvienas, bent minimaliai suprantantis verslo logiką sutiks, kad svarbu viskas: ir žmonės, ir pelnas. Nes be vieno, nebus kito ir atvirkščiai. Bendrovėje „Achema“ dirba atsakingi, darbštūs ir laisvi žmonės. Taip, žmonės, o ne vergai, kaip juos pavadinote.

Suprantu, kad politikoje skambūs epitetai padeda pritraukti dėmesio, tačiau politikai, ypač jie, turėtų atsakingai rinkti žodžius. Įmonė „Achema“ yra vienas didžiausių šalies darbdavių, šalies ekonomikos variklis, prisidedantis prie visos šalies gerovės. Sunkumus galima įveikti, patirtus nuostolius kompensuoti, o štai reputacija – neįkainojama.

Sėkmės Jums darbuose,

L. Lubienė

– Vasario 8 d. AB „Achema“ darbuotojų profesinė sąjunga pradės darbuotojų streiką. Kaip vertinate šią situaciją?

– Visa „Achemos grupės“ valdyba yra susirūpinusi susidariusia situacija. Šiuo metu dedamos didžiulės pastangos įsigilinti į tikrąsias, esmines streiko priežastis. Turime vidinį tikslą iki streiko pravesti individualius asmeninius pokalbius su kuo daugiau gamyklos darbuotojų. Bendrovė nuolatos peržiūri ir tobulina savo vidines tvarkas, todėl manome, kad šie dialogai bus naudingi ir leis geriau įsigilinti į esminius darbuotojų lūkesčius. Šiemet turėjo įsigalioti kai kurie darbo užmokesčio sistemos pokyčiai, kurių esmė – gamybinių padalinių darbuotojų kintamosios atlygio dalies perkėlimas į tarifinį atlygį, taip užtikrinant stabilesnes pajamas. Deja, turime pripažinti, kad su šiais pokyčiais nepakankamai kruopščiai supažindinome savo darbuotojus. Tačiau valdyba jau sustabdė pokyčių įsigalėjimą ir tai atliks tik po to, kai darbuotojams nebeliks jokių klausimų.

– Profesinė sąjunga aiškiai išsako, dėl ko yra keliamas streikas, iš esmės – dėl nepasirašytos kolektyvinės sutarties?

– Dabartinė profesinės sąjungos pozicija ir vykdoma destruktyvi veikla neturi jokio precedento per visą ilgą ir sėkmingą „Achemos“ gyvavimo istoriją. Kolektyvinė sutartis nėra joks blogis, „Achemoje“ ilgą laiką egzistavo kolektyvinės sutartys. Tačiau bet kurios sutarties esmė yra jos detalėse ir tame, su kuo sutartis yra sudaroma. Bet kuri sutartis gali būti pasirašoma tik geros valios, abipusės pagarbos ir sampratos pagrindu. Deja, profesinės sąjungos vadovybės pasirinktas kelias visiškai neatitinka mūsų bendradarbiavimo principų. Pastaruosius keletą metų naujoji profesinės sąjungos vadovybė sistemiškai klaidina darbuotojus, viešai skleidžia klaidingą informaciją ir taip purvina bendrovės vardą, todėl tai tiesiog nėra tas partneris, su kuriuo bendrovė galėtų kurti tvarią, abipuse pagarba pagrįstą, ateitį.

Atmintyje labai įstrigo vienas praėjusių metų įvykis, kai susitikime su profesinės sąjungos taryba dalyvavo „Achemos“ valdybos narys. Susitikimo metu vienas iš profesinės sąjungos vadovų pradėjo iškalbingai mosuoti savo algų lapeliais ir visiems girdint labai skambiai pareiškė, kad jo alga per pastaruosius metus sumažėjo vos ne dvigubai. Be abejonės, tokia žinia labai nustebino visą bendrovės valdybą, bet realybė pasirodė visiškai kitokia – jau tą pačią dieną atlikus vidinį tyrimą ir peržiūrėjus šio darbuotojo faktinį atlygį paaiškėjo, kad jo alga per pastaruosius keletą metų pakilo gerokai virš 50 %, nors asmuo visuomet dirbo tose pačiose pareigose ir darbo pobūdis išliko nepasikeitęs. Manau, kad šis pavyzdys yra labai aktualus ir pamokantis. Galbūt tiek mūsų bendrovės, tiek kiti darbuotojai kartais nusivilia ne gaunamu darbo atlygiu, bet atlygio perkamąją galia, t. y., kokią gyvenimo kokybę užtikrina uždirbamas darbo užmokestis? Natūralu, kad darbuotojai savo lūkesčius ir nusivylimą pirmiausia reiškia darbdaviui. Deja, šiuo klausimu daugumai bendrovių kartais tenka vytis infliacijos kreivę. Nors šiuo metu „Achema“ susiduria su ženkliais pasaulinės trąšų rinkos iššūkiais, nei vienam darbuotojui nėra numatyta sumažinti darbo atlygio, priešingai – šių metų darbo užmokesčio fondas auga, bendrovės valdyba priėmė tokį sprendimą dar praėjusių metų gruodžio mėnesį. Iš tiesų, darbo užmokesčio fondas auga nuolatos, tik galbūt ne visuomet tiek, kiek norėtų kiekvienas iš mūsų. Kiekvieno darbuotojo atlygis yra peržiūrimas kasmet ir didinamos pagal realias faktines gamyklos galimybes. Ar padidėjusi alga visuomet pateisina visų darbuotojų lūkesčius? Ne, nors ir kaip to siekiame, realybė kartais kitokia.

Valdyba nuolatos gins „Achemą“ tiek nuo išorinių, tiek nuo vidinių nesėkmių ir joks aplinkinis „garsas“ niekada nenugręš mūsų nuo užsibrėžtų tikslų.

Pati esu gimusi ir užaugusi Jonavos mieste, nors ir praėjo jau daugybė metų aš vis dar glaustai bendrauju ne su vienu jonaviečiu, todėl gerai žinau, su kuo susiduria vietos bendruomenė. Man asmeniškai yra labai svarbu, kad visi „Achemos“ darbuotojai didžiuotųsi, dirbdami „Achemos“ gamykloje ir jaustųsi užtikrinti ateitimi. Darni ateitis privalo būti kuriama kas dieną, kam aš ir skiriu didžiąją dalį savo laiko, ir nors klaidos yra neišvengiamos, svarbiausia iš jų pasimokyti ir nekartoti tų pačių klaidų antrą kartą.

– Viešai išsakoma, kad „Achema“ dirba pelningai ir pelnu nesidalina su darbuotojais?

Įmonės buhalteriniai finansiniai metai pasibaigia gruodžio 31 dieną. Šiuo metu dar nėra iki galo uždarytos metinės buhalterinės ataskaitos, net nekalbant apie kasmetinį bendrovės išorinį auditą, kuris užbaigiamas kovo mėnesio gale ir galutinai patvirtina bendrovės metinius rezultatus. Tačiau profesinės sąjungos atstovai jau keletą savaičių geba viešai dalintis kažkokiais „Achemos“ praėjusių metų finansiniais rezultatais. Tokia dezinformacija kitur pasaulyje mažų mažiausia būtų laikoma ženkliu konfidencialios informacijos paviešinimu. Tačiau šiuo metu tai tikrai nėra svarbiausia. Labai gaila matyti, kad dalis gamyklos darbuotojų yra aiškiai suklaidinti šios viešojoje erdvėje paskleistos informacijos.

Iš tikrųjų, 2021 metų rezultatai yra labai dvejopi. Pirmas pusmetis gamyklai buvo sėkmingas ir vyko aktyvi trąšų prekyba, bet antra 2021 metų dalis neabejotinai įeis į pasaulinės trąšų rinkos istoriją, kaip vienas įsimintiniausių neigiamų epizodų. Per antrąjį pusmetį pasaulinės dujų kainos išaugo 3-4 kartus. Artėjant šaltajam periodui, Europoje visuomet kyla dujų kainos, bet tokio įspūdingo prieaugio nenumatė nei vienas ekspertas. Tuo tarpu trąšų kainos nors ir padidėjo, tačiau ženkliai mažiau. Todėl „Achema“ priėmė labai sunkų sprendimą sustabdyti dalį gamybinių pajėgumų. Keletas kitų Europos trąšų gamyklų savo veiklą sustabdė visiškai. Nors gamybos nebevykdančiame ceche dirba apie 400 darbuotojų, siekdami sumažinti neigiamas pasekmes, didžiąją jų dalį palikome darbe. Šiuo metu nuo 30 iki 50 darbuotojų yra išleisti į prastovas, bet ir jiems mokama didesnė atlygio dalis, nei numato įstatymai.

Dėl tokio staigaus ir ženklaus dujų kainų prieaugio trąšų savikaina išaugo daugiau, nei Europos ūkininkų noras iš anksto užsitikrinti trąšų ateinančiam tręšimo sezonui, t. y., pagaminti trąšų savikaina buvo didesnė nei kaina, už kurias jas galima realizuoti rinkoje. Žinoma, viskas nėra taip blogai, chemijos ir ypač trąšų pramonė yra labai cikliškas verslas, todėl esame tikri, kad „Achemos“ gamykla galės dirbti pilnu pajėgumu jau greitu metu. Profesinei sąjungai yra gerai žinoma, kad gamykla yra sustabdžiusi dalį savo pajėgumų, todėl esant tokiai situacijai teigti, kad veiklos rezultatai yra geri yra tiesiog klaidinga. Kol situacija nėra visiškai stabili, mes privalome labai atsargiai pasverti kiekvieną žingsnį ir priimti atsakingus finansinius sprendimus.

Dėl profesinės sąjungos įžvalgų apie dalinimąsi pelnu – galiu pasakyti labai aiškiai – tai yra tik bendrovės valdybos ir akcininkų sprendimas ir tik šie valdymo organai gali spręsti tokius klausimus, kaip finansinių resursų paskirstymas. Joks kitas vidinis ar išorinis subjektas niekada nediktuos, kaip turėtų būti dalinamas privatus turtas. Čia taip pat svarbu paminėti, kad esant stabiliai veiklai, „Achema“ kasmet skatina darbuotojus, be jokios profesinės sąjungos iniciatyvos ar keliamų intrigų. Tačiau 2021 metai buvo labai išskirtiniai. Ši sudėtinga situacija pasaulinėje trąšų rinkoje vis dar tęsiasi ir šiemet. Todėl teigti, kad 2021 metai buvo geri, būtų netikslu. Toks neadekvatus vertinimas galimas tik pažvelgus labai paviršutiniškai ir visiškai nesuprantant arba ignoruojant realią situaciją. Šitokie skambūs pareiškimai taip pat visiškai ignoruoja geopolitinius sunkumus, su kuriais pastaruoju metu susidūrė Lietuva ir kurie taip pat galiausiai neigiamai paveiks kiekvieną šalies įmonę ir žmogų. Tačiau esame užtikrinti, kad pasaulinė trąšų rinkos situacija nuosekliai, palengva gerėja. Dabar svarbiausia užtikrinti stabilią ir saugią gamyklos veiklą ir greitu metu tikimės grįžti į darbą pilnais pajėgumais.

Taip pat, tikrai nenorėčiau kažko įžeisti, bet profesinės sąjungos vadovai nėra „verslo asai“, kurie praeityje būtų sukūrę dešimtis pelningų ir sėkmingų įmonių, įkūrę daugybę darbo vietų ir galiausiai uždirbę pelną, kad galėtų ateiti ir skambiai vadovauti, kaip turėtų dirbti mūsų gamykla ir kokius finansinius ar operatyvinius sprendimus ji turėtų priimti. Sėkmingas verslas yra daug daugiau negu skambūs vieši pareiškimai ar garsios skanduotės. Valdyba niekada nesivels į populizmą ir demagogiją. Faktai šneka patys už save.

– Paminėjote sėkmingą verslą, ar galite pasidalinti „Achemos“ ateities planais?

– Iš tiesų nesame tie, kurie garsiai dalinasi savo ateities strategija. Mūsų požiūris kitoks – prieš kažką skelbiant viešai, pirma turi būti puikiai, be priekaištų atliktas darbas ir pasiektas užsibrėžtas tikslas. Ironiška tai, kad „Achemos“ gamykla, kurią šiuo metu bandoma viešai apdergti ir pristatyti kaip turinčią priešpriešą su savo darbuotojais, jau daugybę metų sėkmingai dirba tarptautinėje trąšų ir chemijos pramonės rinkoje. „Achemoje“ pagaminta lietuviška produkcija eksportuojama ne tik į visą Europą, bet taip pat į Australiją, Afriką, Pietų Ameriką ir kitus tolimus kraštus. „Achema“ daugybę metų bendradarbiauja ne tik su Lietuvos universitetais ir mokslininkais, bet taip pat plėtoja glaustus santykius su Europos chemijos pramonės ekspertais.

Plačiai mūsų strategija dalintis negaliu ir nenoriu, bet galiu drąsiai teigti, kad per ateinančius dešimt metų Europos pramonės laukia esminiai pokyčiai. 2019 metų gale įsigalėjusi ES Europos Žalioji sutartis davė pradžią esminėms Europos pramonės permainoms. Pačiame šių permainų centre yra būtent vandenilio ir amoniako technologijos. Šios sritys yra pačios svarbiausios „Achemos“ veikloje ir visame Baltijos regione esame daugiausia patirties ir žinių sukaupę vystant šią veiklą. Todėl esame užtikrinti, kad Europos laukiančios permainos „Achemai“ bus labai naudingos ir įgalins tolimesnę sėkmingą veiklą. „Achemos grupė“ per savo ilgą veiklos istoriją jau ne kartą pirma pradėjo naujas veiklos sritis Lietuvoje. Pavyzdžiui, dar niekam net nesapnuojant apie žaliąją energetiką, mes aktyviai pradėjome plėtoti šią veiklą nuo 1998 metų. Įdomumo dėlei taip pat galiu paminėti, kad būtent „Achemos grupė“ pirmoji Lietuvoje turėjo konkrečius planus ir technines studijas suskystintų gamtinių dujų terminalui pastatyti. Žinoma, ne visos verslo idėjos virsta realybe, tačiau mūsų grupė ir toliau puoselės savo inovatyvias tradicijas.

– Ar galite pasidalinti, kokia yra jūsų, kaip valdybos pirmininkės darbo diena?

– Tiek aš, tiek visa bendrovės valdyba kiekvieną dieną deda nenuilstamas pastangas užtikrinti veiklos progresui. Valdyba nuolatos gins „Achemą“ tiek nuo išorinių, tiek nuo vidinių nesėkmių ir joks aplinkinis „garsas“ niekada nenugręš mūsų nuo užsibrėžtų tikslų.

– Dėkoju už pokalbį.

„Achemos grupė“ valdybos pirmininkė Lyda Lubienė po susitikimo su energetikos ministru ketvirtadienį sakė, kad jos atstovaujama privataus verslo kompanija ir valdžia stovi skirtingose barikadų pusėse.

„Mes visada stovime šiek tiek kitose barikadose - tai yra privataus verslo kompanija ir yra valstybės reikalai. (...) Mes visi esame pelno siekiantys verslininkai, už tai mums rūpi, kad visus ginčytinus klausimus laiku sužinotume, kad su mumis diskutuotų“, - sakė L. Lubienė.

Anot jos, „Achema“ negali prisiimti priverstinių įsipareigojimų, susijusių su SGD terminalo išlaikymu.

„Kai mums sako priverstinai prisiimti įsipareigojimus, mes jų negalime prisiimti. Mes planavome 2018 metais puikius rezultatus, bet po pirmo ketvirčio juos reikia pakoreguoti, nes jie yra minusiniai. Ilgalaikiai įsipareigojimai nebuvo įmanomi iš ministerijos pusės, tiek jie neįmanomi iš mūsų“, - sakė L. Lubienė.

Kai mums sako priverstinai prisiimti įsipareigojimus, mes jų negalime prisiimti.

Koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius taip pat tikino, kad kompromiso su ministerija pasiekti nepavyko.

„Kompromiso tikrai nepavyko pasiekti. Mes išdėstėme savo požiūrį į vieną iš klausimų ir išsakėme, kad norime matyti visą investicijų į infrastruktūrą vaizdą“, - po susitikimo su energetikos ministru kalbėjo „Achemos grupės“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.

Paklaustas, ar kalbama apie terminalo saugumo dedamąją, L. Sabaliauskas sakė, kad kalbama apie visą ūkį: energetiką, dujas, šilumą, nes „galiausiai investavus į infrastruktūrą viename gale, jos ateina ir į kitą dalį“.

Po susitikimo išplatintame „Achemos grupės“ pranešime L. Sabaliauskas teigia, kad koncerno skaičiavimai dėl SGD terminalo išlaikymo kaštų yra kitokie nei Energetikos ministerijos.

„Šiandien negalime atsakyti į ministro pasiūlymus, kuriuose neatskleisti kiti viso mokesčio dedamųjų dydžiai. Mūsų skaičiavimais, pagal Energetikos ministerijos pateiktą modelį mokesčio sumažėjimas bus tik 25 proc. nuo 87,3 mln. eurų iki 67 mln. eurų, o ne viešai skelbiami 40 proc.“, - sako L. Sabaliauskas.

Jis taip pat sako, kad koncernas „siūlo rasti galimybę bendrą visiems tenkantį SGD terminalo mokestį sumažinti iki 20 mln. eurų per metus, o trumpalaikėje perspektyvoje - įskaityti „Achemos“ sumokėtus 12 mln. eurų už 2013 metus, kai paslaugos iš SGD terminalo nebuvo gaunamos“.

Tuo metu L. Lubienė po susitikimo paklausta, kokie artimiausi pokyčiai numatyti „Achemoje“, sakė negalinti atsakyti, tačiau pabrėžė, kad visi atlyginimai darbuotojams ir mokesčiai yra sumokėti.

„Mes negalime šiandien konkrečiai atsakyti, kas keisis, šiandien mes nekalbame apie praėjusius metus (...). Mes kalbame apie 2018 metus, kada mes sugebėjome darbuotojams užtikrinti atlyginimus ir premijinę dalį, galėjome sumokėti laisvai visus mokesčius, kokius mes įpareigoti mokėti“, - akcentavo „Achemos grupės“ valdybos pirmininkė.

L. Lubienė pažymėjo, kad įmonė susidūrė su didžiuliais iššūkiais: gamtinių dujų kainų šoktelėjimu, šalta žiema, todėl visi rezervai šildymui ir kitiems poreikiams buvo išnaudoti.

„Saugyklos ištuštėjo, todėl gamtinių dujų kaina pakilo, nesvarbu, iš kokio tiekėjo pirktum“, - akcentavo L. Lubienė ir pridūrė, kad trąšų poreikis yra kritęs, ypač pastaruoju metu dėl sausros.

Ji taip pat pažymėjo, kad įmonė šiuo metu sustabdė remonto ir įrenginių atnaujinimo procesus, nors ateityje galvojama apie plėtrą.

„Ateityje mes galvojame apie plėtimąsi. Mes norime įgyvendinti melamino gamybos projektą, kurio vertė yra 120 mln. eurų“, - sakė L. Lubienė ir pridūrė, kad dėl didžiosios projekto finansavimo dalies jau yra pasirašytos sutartys su Europos investiciniu banku.

Išplatintame koncerno pranešime L. Lubienė taip pat sako besitikinti aiškesnių atsakymų liepą Seime ir Vyriausybėje vyksiančiuose susitikimuose, tik tada koncernas galės nuspręsti, ar dalyvaus SGD terminalo išpirkime.

„Mes norime susipažinti su detaliais skaičiais, planais ir tuomet nuspręsti, ar koncernas „Achemos grupė“ dalyvaus SGD laivo išpirkime, ar ne“, - cituojama L. Lubienė.

Ji taip pat nuogąstauja, kad skelbiamas 40 proc. mokesčio sumažėjimas negelbsti, o Trąšų įstatymas dar nepriimtas.

Tuo metu energetikos viceministras Egidijus Purlys sakė susitikimą vertinantis pozityviai.

„Vertinčiau pozityviai visą susitikimą, jau kalbame skaičių kalba, ir kiekviena pusė kalba apie konkrečius dydžius, konkrečius susitarimo elementus ir tai duoda pozityvų ženklą, kad įmanoma tęsti diskusijas ir sutarti“, - komentavo E. Purlys.

Paklaustas, apie kokius konkrečius skaičius kalbėta, jis pakartojo tai, kas buvo pasakyta anksčiau, - kad po 2020 metų SGD terminalo išlaikymas tiek „Achemai“, tiek kitiems dujų vartotojams galėtų mažėti 40 proc., o kitų skaičių jis atskleisti nenorėjo.

Viceministras taip pat pridūrė, kad susitarimą įmanoma pasiekti abipusių įsipareigojimų ir nuolaidų keliu, priešingu atveju to sutarimo nebus.

Paklaustas, kokia yra pagrindinė „Achemos” ir ministerijos nesutarimo priežastis, E. Purlys to nedetalizavo.

„Tai yra diskusijų klausimas ir turbūt turėtume kalbėti apie viso paketo sutarimą, o ne atskirų dedamųjų dalių, įsipareigojimų ar nuolaidų, bet sprendimas turi būti naudingas tiek pačiai „Achemai“, tiek visos Lietuvos vartotojams“, - akcentavo viceministras.

Eltos paklaustas, kada numatytas kitas susitikimas su „Achema“, E. Purlys sakė, jog prie klausimų turėtų būti grįžtama per artimiausias savaites.

ELTA primena, kad anksčiau L. Lubienė buvo pareiškusi, kad dėl SGD terminalo išlaikymo kaštų, tenkančių „Achemai“, bendrovę yra pigiau sustabdyti nei išlaikyti.

L. Sabaliauskas anksčiau teigė, jog nėra sąžininga, kad už SGD terminalo, kuris yra vienas pagrindinių šalies saugumo objektų, išlaikymą daugiausia turi mokėti „Achema“. Pastarosios generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas taip pat sakė, jog ateityje įmonė teigiamų tendencijų nematanti.

Tuo metu energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad bendrovei tenkanti SGD terminalo išlaikymo dalis nuolat mažėja, tačiau ateityje ji galėtų mažėti dar 40 proc. 

Pirmą kartą pastaraisiais metais viešai kalbėjusi L. Lubienė pažėrė kritikos valdžiai, kuri esą neremia nacionalinio kapitalo įmonių.

Penktadienį su  energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu pirmą kartą susitiksianti „Achemos grupės“ akcininkė, be kita, ko perspėjo, kad jei „Achema“ būtų uždaryta, įvyktų socialinė bomba. Anot jos, Jonavos įmonės darbuotojai jau ketino piketuoti prie Seimo.

„Turėjau gana audringą diskusiją su akcinės bendrovės „Achema“ darbuotojais, su profsąjungų lyderiais, kurie nepatenkinti esama situacija, darbo užmokesčiu, kurį jie gauna, o mes jiems aiškinome, kad šiandien esame tokioje situacijoje, kad iš principo, mums sustabdyti akcinę bendrovę „Achema“ bus pigiau negu ją išlaikyti, ir visus darbuotojus“, – internetu transliuotojoje dienraščio „Lietuvos žinios“  diskusijoje ketvirtadienį sakė L. Lubienė.

Pasak L. Lubienės, bendrovės padėtis yra grėsminga, ji sunkiai ištvers iki 2024 metų, kai baigsis terminalo laivo nuomos sutartis.

„2024 metais, jeigu yra kažkokia mintis, kad akcinės bendrovės, paremtos nacionalinio kapitalo pagrindu, nebebūtų Lietuvos žemelėj, Jonavos rajone, tai tikrai taip atsitiks. Mes neišgyvensime iki 2024 metų, mes šiandien vos alsuojame. Kada premjeras apsilankė akcinėje bendrovėje (...), aš iš karto premjerą įspėjau, kad mes nė kiek neblefuojame, kad iš tikro situacija yra gana sudėtinga, grėsminga ir audringa, kad įvyks socialinė bomba“, – sakė L. Lubienė.

Jos teigimu, bendrovė pakankamai sumokėjo už SGD terminalo išlaikymą.

„Šiandien aš labai įkalbinėjau savo darbuotojus nevykti piketuoti prie Lietuvos Respublikos Seimo ir savęs nežeminti kaip Lietuvos piliečius. (...) Štai kokia yra situacija ir tai nėra pasaka. O kaip akcininkė – jeigu jūs manęs paklaustumėte, – žinote, kokią aš ateitį matau: mes čia labai užsiciklinome kalbėti tiktai apie gamtinių dujų terminalo reikšmę, gėrį, taip, mes buvome už jį ir mes jau tikrai išmokėjome tą dalį už tą gėrį“, – sakė didžiausia „Achemos grupės“ akcininkė.

Pasak jos, „Achema“ per metus sumoka apie 20 mln. eurų SGD terminalo išlaikymo mokesčio, o per 10 metų sumokės 239 mln. eurų. „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas toje pat diskusijoje sakė, jog įmonė dirba „į minusą“, o terminalo mokestis „gilina minusą“.

Energetikos viceministras Egidijus Purlys diskusijoje žadėjo, jog kitais metais SGD terminalo išlaikymo kaštai gali būti sumažinti apie 40 proc.

L. Lubienė teigė, kad Lietuva turėtų labiau saugoti savo rinką ir sudaryti palankesnes sąlygas vietos verslui.

„Dar kartą aš pridėsiu jums: o mūsų trąšų įstatymas, dabartinis, kuris bus diskutuotinas. Pastabas kam, kas ruošė? Akcinė bendrovė „Achema“? Ne. Tai visi įvežėjai, kurie įveža tas pačias rusiškas trąšas, skandinaviškas trąšas, lenkiškas trąšas, suprantat, mūsų rinka vidaus netgi yra kiaura kaip rėtis. (...) Jei tu esi iš Švedijos, Norvegijos, o dabar ir Lenkijos investuotojas, tau raudonas kilimas nutiestas, o jeigu tu esi lietuvis, tu čia gyveni, tu čia užaugęs, tu visą gyvenimą esi atidavęs, mokesčius moki valstybei, atleiskite, bet taip labai grubiai išsireiškiu, – o špygą gauni“, – argumentavo L. Lubienė.

L. Lubienė nuogąstavo, kad net ir dabar, po ilgos pertraukos jos išsakyta pozicija, gali likti neišgirsta.

„Tai yra mano nuomonė, kaip akcininko, kaip žmogaus, Lietuvos Respublikos piliečio. Man jau skaudu, aš ilgą laiką tylėjau – po savo vyro mirties septynis metus. Bet daugiau tylėti negaliu. Aišku, šunys loja, karavanas eina. Ir Lubienės tie pasakymai, tie žodžiai niekam neįdomūs. O šiaip tai vizijoje matau: na, akcinė bendrovė „Achema“ tai tėra viso labo tik surūdijusio metalo krūva – jeigu neliks, konkurentai jau rinkoje. Infrastruktūra paruošta, prašom, prekiaukit savo produktu“, – sakė L. Lubienė.

L. Lubienė sakė, jog jai gėda prieš savo darbuotojus. Jos teigimu, „Achemos“ darbo užmokesčio fondas siekia 30,9 mln. eurų, tuo metu už SGD terminalą ir VIAP mokesčio įmonė sumoka apie 24 mln. eurų.

„Man gėda buvo prieš savo darbuotojus ir aš jiems tiesiai prisipažinau: taip, aš esu blogas darbdavys, bet ko gero, kažkas patyliukais planuoja mums geresnį darbdavį: ateis dėdė Semas su dolerių maišiuku ir jums duos daugiau, negu aš galiu duoti“, – sakė L. Lubienė. 

L. Lubienė teigė nesitikinti jokio proveržio jos susitikime su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu penktadienį ir viceministru E. Purliu.

„Na, ką jūs rytoj, kada mane pakvietė susitikti rytoj 9 val. energetikos ministras ponas Vaičiūnas ir jūs, ponas viceministre, gerbiamas Purly, ką jūs man galite pasiūlyti? Nieko. Taip, kaip šiandien jūs jau atsakėte. Taip, aš esu atsakingas žmogus, atsakinga Lietuvos Respublikos pilietė: jeigu mane kviečia ministras, aš būtinai nueisiu, aš nieko gero nesitikiu išgirsti, nieko naudingo. Tai yra pokalbiai apie nieką, o šiaip į šitą klausimą reikėtų kalbėti ir diskutuoti visuomenėje ir Vyriausybėje visoms ministerijoms kartu (...) Aš labai tikiuosi, kad viceministras pasikalbės su ministru ir galbūt mums rytdienai paruoš variantą kokį tai įtikinamesnį, kad tai nebus pažadai“, – konstatavo L. Lubienė.

„Achemos grupės“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas yra sakęs, kad dėl terminalo išlaikymo bendrovei tampa sunku konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Jis teigė pasigendantis dialogo su valstybe dėl terminalo finansavimo.

„Achema“ yra didžiausią SGD terminalo mokesčio dalį sumokanti bendrovė. Lietuvos Vyriausybė šiemet žada apsispręsti, ką daryti su SGD laivu-saugykla po 2024 metų, kai baigiasi jo nuomos sutartis. Tikėtina, kad Vyriausybė ją išpirks.

Jonavos bendrovė pernai akcininkams išmokėjo 19,8 mln. eurų, o 2016 metais – 30 mln. eurų dividendų.

L. Lubienės ir jos dukters kontroliuojama „Achemos grupė“ pernai akcininkams išmokėjo 25 mln. eurų dividendų, užpernai – 10 mln. eurų.

L. Lubienė ir jos dukra Viktorija Lubytė kartu valdo 54,07 proc. „Achemos grupės“ akcijų. Grupė valdo 95 proc. „Achemos“ akcijų. 

„Achema“ praėjusiais metais uždirbo 20,2 mln. eurų grynojo pelno – 3,8 karto daugiau nei 2016 metais, jos pajamos pernai išaugo 18,9 proc. iki 423,4 mln. eurų.

Žalos ji esą patyrė dėl jų sprendimų paremti ledo ritulio klubus, siekiant palaikyti geresnius santykius su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“.

Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 21 dieną atmetė L. Lubienės skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą. L. Lubienė ir dar keturi „Achemos“ darbuotojai siekė įmonės naudai prisiteisti 579,2 tūkst. eurų iš buvusių bendrovės valdybos narių Romualdo Žadeikos, Tautvydo Misiūno, Kasparo Jurgelionio ir Jono Kaminsko.

„Finansinės paramos teikimo apskritai negalima vertinti kaip sprendimo, kuris tiesiogiai galėtų būti ekonomiškai (ne)naudingas bendrovei, nes paramos teikimas yra neatlygintinas, išskyrus tam tikrus įstatymo leidžiamus gavėjo įsipareigojimus“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

L. Lubienė siekė įrodyti, jog žala esą patirta, „Achemai“ 2014 metais skyrus paramą jau nebeegzistuojančiai komandai „Žalgiris“ ir kitai ledo ritulio komandai „HC Baltica“. 2014 metų liepą „Achemos“ valdyba nutarė tapti šiuo metu jau bankrutavusios viešosios įstaigos Ledo ritulio klubas „Žalgiris“ dalininke ir skyrė jai 289,6 tūkst. eurų paramą, be to, 289,6 tūkst. eurų parama skirta viešajai įstaigai „HC Baltica“.

Apeliacinio teismo teigimu, nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad „Achema“ turėjo kokių nors finansinių sunkumų būtent dėl to, kad išmokėjo ginčijamą paramos sumą.

2014 metų spalį Elektrėnuose vyko „Achemos“ finansuojamos ledo ritulio varžybos, kuriose susitiko Lietuvos ir Rusijos rinktinės ir kurias organizavo klubas „Žalgiris“.

Žiniasklaida skelbė, kad jos galėjo būti priedanga į Lietuvą atvykti „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojui Aleksandrui Medvedevui. Neoficialiai kalbėta, kad A.Medvedevas į Lietuvą atvyko susitikti su tuometiniu premjeru Algirdu Butkevičiumi, su kuriuo jau buvo susitikęs Sočio olimpinėse žaidynėse 2014-ųjų vasarį. Tačiau susitikimas neįvyko, nes tuomet A.Butkevičius viešėjo JAV.

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį apsilankė vieno didžiausių šalies koncernų „Achemos grupės“ valdomoje Jonavos trąšų gamykloje „Achema“, kuri praėjusią savaitę sumokėjo pirmąją dalį SGD terminalo išlaikymui skirto mokesčio skolos, o dėl jo statybai skirto priedo bylinėjasi teismuose.

„Achemos“ atstovė spaudai Janina Sabaitė Melnikovienė BNS informavo, kad premjeras susitiko su „Achemos“ generaliniu direktoriumi Ramūnu Miliausku ir pagrindine „Achemos grupės“ akcininke bei valdybos pirmininke Lyda Lubiene.

„Buvo aptarta esama gamyklos situacija, opiausios problemos. Kalbėta apie tai, kad dar nesuderėta dujų kaina su „Gazprom“, aptartas VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų - BNS) mokestis, SGD terminalo mokestis. Sutarta, kad valdžios ir bendrovės dialogas turi tęstis, kad pramonė galėtų gyventi ir valstybė atsižvelgtų į pramonės kuriamą vertę“, - BNS sakė J.Sabaitė Melnikovienė.

Jos teigimu, A.Butkevičius taip pat buvo susitikęs su Jonavos profesinių sąjungų administracijos vadove Birute Daškevičiene, su kuria aptarė naują socialinį modelį.

Neoficialiomis BNS žiniomis, tai ne pirmas A.Butkevičiaus susitikimas su L.Lubiene pastaruoju metu. Neatmetama, kad premjeras galėjo įtikinti grupės akcininkus pradėti mokėti SGD terminalo išlaikymo mokestį - „Achema“ praėjusią savaitę sumokėjo 1,6 mln. eurų skolos už 2014 metų gruodžio mėnesį ir žada mokėti likusią nuo šių metų galiojančio mokesčio dalį, tačiau norėtų išvengti palūkanų ir delspinigių.

Dėl 2013 metais galiojusio SGD terminalo priedo „Achema“ bylinėjasi teismuose su „Amber grid“ ir Kainų komisija.

Vieno didžiausių Lietuvos koncernų "Achemos grupė" akcininkai kitą savaitę spręs dėl grupės bendrovės Mockavos terminalas pardavimo. Be to, jie rinks naują valdybą.

Apie tai BNS informavo "Achemos grupės" pagrindinės akcininkės Lydos Lubienės advokatas Gintaras Balčiūnas.

"Be kitų klausimų, akcininkai spręs dėl vienos įmonės akcijų pardavimo - Mockavos terminalo, kuris yra pasienyje. "Achema" jo nenaudoja, jis nereikalingas, tad parduodama", - BNS sakė G.Balčiūnas.

Pasak jo, taip pats bus svarstomi smulkiųjų akcininkų pasiūlymai dėl koncerno įstatų pakeitimų.

"Pavyzdžiui siūloma, kad nebūtų, jog koncerno generalinis direktorius automatiškai užima "Klasco" ir "Achemos" valdybų pirmininko postų", - teigė G.Balčiūnas.

Lietuvos-Lenkijos pasienyje esantis Mockavos geležinkelių krovinių terminalas pradėtas statyti 2012 metų pabaigoje. Tikėtasi, kad jungtis leis greitai ir efektyviai perkrauti automobilių puspriekabes nuo europinio standarto geležinkelio vėžės ant rusiškojo ir atvirkščiai, taip pat perkrauti jas nuo geležinkelio į automobilius ir sandėliuoti krovinius iš ne ES šalių.

"Achemos grupė" į terminalo plėtrą per kelerius metus buvo numačiusi investuoti beveik 32 mln. eurų.

Praėjusią savaitę skelbta, kad L.Lubienė susitaikė su smulkiaisiais akcininkais ir taip baigė beveik metus trukusį teisminį ginčą. Pasak neoficialių šaltinių, susitarta, kad L.Lubienė išpirks akcijas iš Marijos Kaminskienės, Jūratės Žadeikienės ir kai kurių kitų akcininkų, tačiau G.Balčiūnas kol kas šios informacijos BNS nekomentavo.

L.Lubienė kartu su dukra Viktorija Lubyte valdo daugiau kaip 52 proc. "Achemos grupės" akcijų, 11,625 proc. - Jūratė Žadeikienė, po 7 proc. - Jonas Sirvydis ir Marija Kaminskienė, 4,75 proc. - Arūnas Laurinaitis, 0,5 proc. - Adomas Žadeika.

Vieno didžiausių Lietuvos koncernų "Achemos grupė" laikinuoju vadovu ketvirtadienį paskirtas valdybos narys Kasparas Jurgelionis po kelių valandų nušalintas, o šios pareigos vėl atiteko nuo pernai spalio koncernui vadovavusiam Audriui Bendaravičiui.

"Laikinasis "Achemos grupės" valdybos pirmininkas Kęstutis Balutis, matyt supratęs, kad nebebus perrinktas, savo iniciatyva paskyrė K.Jurgelionį koncerno vadovu ir išvyko atostogauti į Kosą. Šie sprendimai buvo anuliuoti ir šiuo metu koncernui toliau laikinai vadovauja A.Bendaravičius", - BNS sakė "Achemos grupės" pagrindinės akcininkės Lydos Lubienės advokatas Gintaras Balčiūnas.

Anot jo, "pagrindinė koncerno akcininkė paragino visus laikytis ramiai", o tokios permainos nekelia pavojaus antradienį "Achemos grupės" akcininkų pasiektam susitarimui nutraukti tarpusavio ginčus teismuose.

Vieno didžiausių Lietuvoje koncernų „Achemos grupė“ pagrindinė akcininkė Lyda Lubienė teisme siekia panaikinti Jonavos trąšų gamintojos „Achemos“ sprendimą skirti paramą ledo ritulio komandai „Žalgiris“ ir priteisti sprendimui pritarusių įmonės valdybos narių jau išmokėtus 579,2 tūkst. eurų.

L.Lubienės ieškinį nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas kovo 23 dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo tuometiniams „Achemos“ valdybos nariams Romualdui Žadeikai, Tautvydui Misiūnui, Kasparui Jurgelioniui ir Jonui Kaminskui priklausančio 579,2 tūkst. eurų vertės turto, BNS patvirtino L.Lubienės advokatas Gintaras Balčiūnas.
Teismo sprendimas įsigaliojo nuo jo priėmimo dienos, tačiau gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Anot G.Balčiūno, L.Lubienė teismo prašo panaikinti „Achemos“ valdybos sprendimą dėl paramos ledo ritulio klubui, buvusio „Achemos“ valdybos pirmininko R.Žadeikos išduotą garantinį raštą dėl paramos skyrimo, o jau išmokėtas lėšas priteisti iš šį sprendimą palaikusių bendrovės valdybos narių.

„Achemos grupės“ smulkiųjų akcininkų ir L.Lubienės ginčai teismuose prasidėjo rugpjūčio pabaigoje, kai į teismą kreipėsi 13 ieškovų, prašydami akcininkų sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir priteisti nuostolius. Atsakydama į smulkiųjų akcininkų reikalavimą dėl 227 mln. litų (35,7 mln. eurų) kompensacijos, L.Lubienė iš jų pareikalavo pusės milijardo litų (maždaug 145 mln. eurų) žalos atlyginimo už netinkamą koncerno valdymą.

L.Lubienė kartu su dukra Viktorija Lubyte valdo daugiau kaip 52 proc. „Achemos grupės“ akcijų, 11,625 proc. - Jūratė Žadeikienė, po 7 proc. - Jonas Sirvydis ir M.Kaminskienė, 4,75 proc. - Arūnas Laurinaitis, 0,5 proc. - Adomas Žadeika.