Kaip ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo, mokslo ir sporto ministerija, pedagoginiai darbuotojai magistro laipsnį galės įgyti šešiuose universitetuose: Vilniaus universitete, Mykolo Riomerio universitete, ISM, Vytauto Didžiojo universitete, Kauno technologijų universitete, Klaipėdos universitete arba Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje.

„Geras ugdymo įstaigos vadovas ar vadovė visų pirma turi būti stiprus, kolektyvą įkvepiantis, naujoves sekantis lyderis, lyderė. Magistrantūros studijų programomis siekiame parengti kompetentingus švietimo įstaigų vadovus ir vadoves, suteikiant jiems būtinų kompetencijų ir sudarant galimybę dalyvauti bent vienos–dviejų savaičių stažuotėse kitose Europos Sąjungos šalyse“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Anot ministerijos, magistro studijų programos atnaujintos pagal naujus Švietimo įstatymo reikalavimus švietimo įstaigų vadovams, akcentuojamas tarptautiškumas ir švietimo įstaigų vadovams svarbios kompetencijos.

Geras ugdymo įstaigos vadovas ar vadovė visų pirma turi būti stiprus, kolektyvą įkvepiantis, naujoves sekantis lyderis, lyderė.

Kaip skelbiama, aukštosios mokyklos užtikrins, kad rengiant studijų programas, dalyvautų užsienio šalių universitetų dėstytojai, būtų bendradarbiaujama su kitomis švietimo institucijomis ir organizacijomis, kurios vykdo mokslinius tyrimus, mokymus, susijusius su kompetencijų tobulinimu vadybos, lyderystės srityse.

Numatoma, kad iki 2026 metų magistro kvalifikacinį laipsnį galės įgyti iki 900 švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų arba kitų pedagoginių darbuotojų, ketinančių tapti švietimo įstaigų vadovais ir vadovėmis.

Pedagoginių darbuotojų magistrantūros studijos – nemokamos. Jos bus finansuojamos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

Su pedagoginių darbuotojų magistrantūros studijų programų įgyvendintojais Nacionalinė švietimo agentūra pasirašys partnerystės sutartis.

Numatoma, kad magistro studijos pedagoginiams darbuotojams prasidės šį rudenį.

Stojančiųjų į magistrantūros programas skaičius ženkliai augo

Mykolo Romerio universitetas (MRU) socialinių mokslų krypties magistrantūros studijų programų siūlo kone dvigubai daugiau nei bakalauro – net 58.  MRU Priėmimo ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Bugailiškis sako, kad šiemet per pagrindinį priėmimą pateiktų prašymų į magistrantūros programas skaičius MRU išaugo 30 procentų, pakviestųjų studijuoti – 13 procentų, o pasirašiusių sutartis – 16,5 procento palyginus su 2019 metas. „Jau po pagrindinio priėmimo buvo užpildyta daugiau kaip 95 proc. valstybės finansuojamų vietų“, – sako S. Bugailiškis. Per papildomą priėmimą, kuris vyko iki liepos 24 dienos, stojantieji galėjo pretenduoti į likusias valstybės finansuojamas vietas, taip pat rinktis norimas studijas valstybės nefinansuojamose vietose. „Susumavę ir papildomo priėmimo rezultatus matome, kad šiemet bendras pateiktų prašymų skaičius į magistrantūros studijas MRU augo net 49 procentais, o pasirašytų sutarčių – 17 procentų lyginant su 2019 metais“, – pastebi S. Bugailiškis.

Studijuoti magistrantūroje apsisprendžia ne dėl COVID-19

Pasak S. Bugailiškio, sunku vertinti, ar išaugusį susidomėjimą magistrantūros studijomis lėmė COVID-19. „Manau, kad apskritai vis daugiau žmonių apsisprendžia investuoti į reikalingų žinių ir kompetencijų įgijimą, supranta, kad kokybiškas universitetinis išsilavinimas ir magistro laipsnis suteikia papildomų pranašumų ir galimybių darbo rinkoje“, – pastebi S. Bugailiškis.

Saulius Bugailiškis.

STRATA absolventų stebėjimo įrankio duomenimis, MRU antros pakopos studijas baigusių įsidarbinusių absolventų dalis į aukštos kvalifikacijos darbą siekia 90 procentų, o vidutinis atlyginimas palyginus su baigusiais pirmosios pakopos studijas – 25 procentais didesnis.

S. Bugailiškis pabrėžia, kad magistrantūros studijų programas dažnai renkasi jau dirbantys žmonės, kurie kelia itin aukštus studijų kokybės reikalavimus, ieško unikalių programų, orientuotų ne tik į teorines, bet ir praktines žinias.

Anot S. Bugailiškio, labai svarbu, kad studijuojantiems, ypač magistrantūroje, universitetas užtikrintų ne tik aukštą studijų kokybę, bet ir lanksčias studijų sąlygas. „Universitete didžioji dalis paskaitų vyksta po darbo valandų arba savaitgaliais, maksimaliai išplėtotos nuotolinių studijų ir atsiskaitymų galimybės“, – sako S. Bugailiškis.

MRU Priėmimo ir rinkodaros skyriaus vadovas sako, kad universitetas reagavo ir į situaciją dėl COVID-19 sukelto finansinio neapibrėžtumo: „Pasirinkusiems mokamas studijas universitetas planuoja sudaryti individualaus mokėjimo už studijas grafiką, taip pat pretenduoti į finansinę paramą, stipendijas ir tikslines išmokas“, – pasakoja S. Bugailiškis. Institucinis priėmimas Mykolo Romerio universitete tęsis iki rugpjūčio pabaigos.

Pakviestųjų studijuoti skaičius didėjo 13 procentų, o pasirašiusių sutartis – 16,5 procento palyginus su 2019 metais rodo pirmojo priėmimo etapo duomenys. Iki 24 dienos 18 valandos vyks papildomas priėmimas, kurio metu stojantieji gali pretenduoti į likusias valstybės finansuojamas vietas, o taip pat rinktis valstybės nefinansuojamas studijas.

Augantis susidomėjimas magistrantūros studijomis rodo, kad kokybiškas universitetinis išsilavinimas suteikia papildomų pranašumų ir galimybių darbo rinkoje. STRATA absolventų stebėjimo įrankio duomenimis MRU antros pakopos studijas baigusių įsidarbinusių absolventų dalis į aukštos kvalifikacijos darbą siekia net 90 procentų, o vidutinis atlyginimas palyginus su baigusiais pirmosios pakopos studijas – 25 procentais didesnis. Pasak MRU Priėmimo skyriaus vadovo Sauliaus Bugailiškio, magistrantūros studijas universitete dažniausiai renkasi jau dirbantys žmonės, kurie kelia itin aukštus studijų kokybės reikalavimus, o toks susidomėjimas rodo, kad MRU magistrantūros programos yra unikalios ir orientuotos ne tik į teorines, bet ir praktines žinias. „Be to, universitetas siekia ne tik užtikrinti aukštą studijų kokybę, bet ir atsižvelgia į dirbančiųjų poreikius – didžioji dalis paskaitų vyksta po darbo valandų arba savaitgaliais, maksimaliai išplėtotos nuotolinių studijų ir atsiskaitymų galimybės“, – sako S. Bugailiškis.

Antrojo etapo metu stojantieji dar gali pretenduoti į likusias valstybės finansuojamas vietas, tačiau S. Bugailiškis primena, kad studijos geriausia investicija, todėl ragintų rinktis norimą studijų programą ir papildomo priėmimo metu pretenduoti į valstybės nefinansuojamas vietas: „Suprantame, kad dėl COVID-19 pasaulinės pandemijos sukeltų padarinių daug neapibrėžtumo, tačiau pasirinkusiems mokamas studijas, universitetas planuoja sudaryti individualaus mokėjimo už studijas grafiką, taip pat pretenduoti į finansinę paramą, stipendijas ir tikslines išmokas“.

Tuo metu sprendimą, kuriame universitete siekti magistro diplomo, dažniausiai nulemia lankstus paskaitų tvarkaraštis bei galimybė derinti darbą ir mokslus. Tai parodė Vilniaus universiteto Verslo mokyklos (VM) atlikta magistrantų apklausa.

Tarp kitų magistrantūros studijų pasirinkimą paskatinusių priežasčių – noras pradėti savo verslą (12 proc.) ir tikėjimasis gavus diplomą uždirbti daugiau (12 proc.). Įdomu tai, kad mažėja manančių, jog  po bakalauro studijų būtina baigti magistrantūrą – taip atsakė tik 8 proc. apklaustųjų.

„Magistrantai prieš rinkdamiesi studijas paprastai jau turi pakankamai aiškią savo karjeros viziją ir žino, kokių žinių trūksta jai pasiekti. Dėl to magistro studijų pasirinkimas dažniausiai būna stipriau apgalvotas, o patys magistrantai – labiau motyvuoti. Studijas jie suvokia kaip investiciją į savo ateitį, nes jos ne tik suteikia galimybių pagilinti ir atnaujinti žinias, bet ir padeda užmegzti naudingų verslo bei asmeninių kontaktų“, – sako VU VM vadovė dr. Birutė Miškinienė.

Magistrantai prieš rinkdamiesi studijas paprastai jau turi pakankamai aiškią savo karjeros viziją ir žino, kokių žinių trūksta jai pasiekti.

Apklausa taip pat parodė, kad rinkdamiesi, kur studijuoti, būsimi magistrantai atsižvelgia ne tik į studijų proceso lankstumą (33 proc.), bet ir į tai, ar studijos atitinka dabartinės darbo rinkos poreikius (24 proc.), ar studijuojant įmanoma užmegzti naudingų pažinčių (11 proc.), ar aukštoji mokykla turi gerą įvaizdį (10 proc.). Apklausos respondentams mažiausiai svarbu, kaip universitetas vertinamas tarp darbdavių (8 proc.), ar yra galimybė studijuoti nemokamai (6 proc.) ir ar aukštąją mokyklą rekomenduoja draugai bei darbdaviai (3 proc.).

„Kadangi magistrantūros studijos pasirenkamos apgalvotai, o studentai yra motyvuoti gauti žinių, studijų programos turinys studentams išlieka svarbus. Pastebime, kad jie vis dažniau renkasi naujas, šiuolaikines darbo rinkos tendencijas atitinkančias programas, pavyzdžiui, Skaitmeninės rinkodaros. Visgi, išlieka populiarios ir jau kelerius metus vystomos – Kūrybinio verslo, Tarptautinių projektų valdymo ar Tarptautinio verslo finansų – studijų programos“, - teigia B. Miškinienė.

Apklausa atskleidė, kad didžioji dalis magistrantų (91 proc.) studijas derina su darbu, o 59 proc. jų ir dirba su studijomis susijusioje srityje. Pasak B. Miškinienės, norėdami pagilinti turimas žinias magistro studijas dažnai renkasi ir darbo rinkoje jau gerai įsitvirtinę, aukštas ar net vadovaujančias pozicijas užimantys, savo verslus įkūrę asmenys, todėl lankstumas, galimybė derinti darbą su studijomis jiems yra kone būtinybė.

57 proc. apklausos dalyvių teigė į magistro studijas sugrįžę po pertraukos tarp bakalauro studijų. Tuo metu daugiau nei du penktadaliai (43 proc.) magistro diplomo pradėjo siekti nieko nelaukę, iškart po bakalauro.

VU VM pradėjo veikti pernai, po to, kai jos pirmtakė – Tarptautinio verslo mokykla (VU TVM) – buvo integruota į Vilniaus universiteto sudėtį, ir tapo visateisiu jo padaliniu.

Vis tik pastarųjų metų tendencijos rodo, jog magistro laipsnis aukštųjų mokyklų absolventams teikia išties svarių pranašumų: leidžia pakeisti veiklos kryptį, sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje ir uždirbti patrauklesnius atlyginimus.

Komforto zonos atsisakyti nereikia

Manymas, jog magistrantūros studijos neatsiperka, nėra vienintelė priežastis, kodėl antrosios pakopos studijos Lietuvoje nėra tokios populiarios. Pastarųjų neretai atsisakoma neapibrėžtam laikui ir dėl noro pailsėti, tarsi „pravėdinti galvą“ po ką tik pasibaigusių bakalauro studijų. Pasirinkimą siekti aukštesnio mokslinio laipsnio dažnai apriboja ir finansinė padėtis.

„Esame įpratę, kad bakalaurą baigusiems jaunuoliams tarsi yra pats metas išlįsti iš po tėvų sparno ir susirasti darbą, užsidirbti pragyvenimui. Tuo tarpu studijuoti magistrantūroje, užuot dirbus, neretam atrodo pernelyg didelė prabanga. Natūralu, jog magistrantūra atima nemažai laiko, tačiau studijas ir darbą suderinti tikrai įmanoma“, – sakė Tatjana Bakanovienė, Šiaulių universiteto Komunikacijos ir rinkodaros neakademinės veiklos tarnybos vyresnioji specialistė.

Dauguma magistrantūros studijų programų šiandien vykdomos nuolatine studijų forma, tačiau paskaitos organizuojamos ciklais, dalis dalykų dėstoma mišriu nuotoliniu būdu, siūlomas lankstus paskaitų tvarkaraštis – paskaitų pradžia nuo 17 val.

„Tai ypač aktualu dirbantiems, keliaujantiems, šeimas sukūrusiems ar judėjimo negalią turintiems studentams, todėl atsižvelgiama į šių socialinių grupių studentų norą derinti studijas ir darbą ar šeimą. Pastebime, jog vis dažniau studijuoja ir vyresnio 30–40 m. amžiaus gyventojai. Dėl stojančiųjų susidomėjimo tokias populiarias socialinių mokslų programas, kaip ekonomika, finansų ir investicijų ekonomika, vadyba, viešasis valdymas 2017 m. siūlome ir ištęstine studijų forma“, – pasakojo Šiaulių universiteto studijų prorektorius dr. Remigijus Bubnys.

Padeda neiškristi iš darbo rinkos

Magistrantūros studijos pirmiausia – patrauklus pasirinkimas tiems bakalauro absolventams, kurie nori pagilinti žinias ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją jiems įdomioje srityje. Taip pat tai yra puiki atspirtis tolesnėms doktorantūros studijoms tiems, kurie ketina siekti karjeros universitete ir didinti pastarojo mokslininkų potencialą.

„Magistrantūros studijas Šiaulių universitete renkasi tiek mūsų, tiek ir kitų aukštųjų mokyklų absolventai. Vieni jau dalyvaudami darbo rinkoje magistrantūros studijomis realizuoja savo tobulėjimo ir asmenybės augimo poreikius. O štai kiti dar bakalauro studijų metu rengdami baigiamąjį darbą susižavi moksliniais tyrimais ir nori toliau plėtoti šias savo kompetencijas“, – kalbėjo dr. R. Bubnys.

Ryškėja ir kiek kitokia tendencija – vis daugiau stojančiųjų renkasi ne tik artimą įgytai magistrantūros studijų programą, bet ir visai kitos studijų srities. „Bakalauro studijos dažnai pasirenkamos iškart po mokyklos, kai jaunam žmogui sudėtinga pasirinkti studijų kryptį, svarbūs yra ir bendraamžių pasirinkimai. Todėl kitos srities magistras tampa puikiu sprendimu rasti iš naujo mėgiamą ir daugiau karjeros galimybių atveriančią sritį. Kartais ir pasirinktas darbas padiktuoja poreikį kitos krypties studijoms, o magistrantūra leidžia praturtinti ankstesnių studijų metu įgytą ir darbo rinkoje jau patikrintą profesinę patirtį“, – pasakojo T. Bakanovienė.

Kad kitos srities magistrantūros studijos atveria daugiau galimybių realizuoti save, pritaria ir Šiaulių universiteto antro kurso magistrantė Sonata Tenytė. „Dar studijuodama lietuvių filologijos ir komunikacijos bakalaurą pajutau, kad intuityviai kyla noras domėtis skirtingų socialinių sluoksnių bendravimo psichologijos ypatybėmis, kitų pasaulio šalių kultūrų skirtybėmis, tarpkultūriniais santykiais, socialine atskirtimi visuomenėje ir pan. Atsirado minčių, kad norėčiau su tokia specifika sieti ir savo ateitį. Todėl ėmiau ieškoti studijų programos, kuri padėtų gilinti žinias šioje srityje. Apmąsčiusi keletą variantų, įvertinusi siūlomas Lietuvos aukštųjų mokyklų programas, susijusias su mano išvardintomis interesų sritimis, pasirinkau tarpkultūrinio ugdymo ir tarpininkavimo studijas Šiaulių universitete“, – aiškino studentė.

Lengviau nugalėti konkurencinę kovą

Ir nors darbinantis vis labiau vertinamos asmeninės savybės ir įgyta patirtis, tenka pripažinti, kad turint aukštesnio laipsnio diplomą, kaip atitinkamų kompetencijų garantą, aukštųjų mokyklų absolventams kur kas lengviau laimėti konkurencinę kovą.

„Šalies darbo rinkoje konkurencija – didžiulė, o štai magistro laipsnis leidžia būti priešakyje. Magistro išsilavinimas ypač svarbus tiems kandidatams, kurie ketina užimti vadovo pareigas ar kitas aukštas pozicijas, – sakė T. Bakanovienė. – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenys rodo, jog magistrai greičiau integruojasi darbo rinkoje nei bakalaurai, o Šiaulių universiteto absolventų įsidarbinimo rodikliai vieni didžiausių šalyje – siekia 80 proc.“

Bene labiausiai „žemiška“ priežastis siekti magistro išsilavinimo – didesnės pajamos. Remiantis šalies atlyginimų vidurkio statistika, magistro studijas baigusieji per mėnesį vidutiniškai uždirba penktadaliu daugiau nei bakalauro išsilavinimą turintys darbuotojai.

„Magistrantūros studijos neatsiejamos nuo kvalifikacijos kėlimo profesinėje srityje, nuolatinio žinių, įgūdžių gebėjimų atnaujinimo, savo vertės darbo rinkos kontekste auginimo. Visa tai susumavus natūraliai atsiranda galimybė pretenduoti į aukštesnę poziciją darbe ir aukštesnį atlyginimą. Tai ypač aktualu šiuolaikinėje visuomenėje, darbo rinkoje, kai viskas taip greitai keičiasi ir geras specialistas turi turėti bazines žinias ir supratimą daugelyje sričių“, – apie magistro teikiamus pranašumus kalbėjo S. Tenytė.