Nacionaliniame kraujo centre per metus apsilanko maždaug 40 tūkst. žmonių, norinčių Lietuvos pacientams padovanoti itin reikalingo kraujo. Deja, bet net 16 proc. atvykusiųjų kraujas negali būti paimamas. Priežastys to būna įvairios, tačiau pati dažniausia iš jų – geležies trūkumas donoro kraujyje. Tai nustatoma atlikus kraujo tyrimą dar prieš donorui duodant kraujo.

NKC vadovas: tai darome iš dėkingumo

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, dėl geležies trūkumo kraujo negali dovanoti maždaug 10 proc. visų apsilankančių donorų, t. y. apie 4 tūkst. žmonių per metus. Tačiau nuo šiol jie nebeišeis tuščiomis. Donorams, kuriems NKC bus nustatytas per žemas hemoglobino ar feritino kiekis, bus dovanojami maisto papildai su geležimi.

Daumantas Gutauskas. Nacionalinio kraujo centro archyvo nuotr.

„Tai darome iš dėkingumo žmonėms, kurie skiria savo brangų laiką, tačiau po atlikto tyrimo nusivilia visgi negalėsiantys dovanoti kraujo, – sakė D. Gutauskas. – Jiems dalinsime geležies papildus ir lauksime sugrįžtant po mėnesio ar kelių, kai atsistatys hemoglobino lygis kraujyje.“

Tai darome iš dėkingumo žmonėms, kurie skiria savo brangų laiką, tačiau po atlikto tyrimo nusivilia visgi negalėsiantys dovanoti kraujo.

Pasak NKC vadovo, geležies trūkumą dažniausiai paskatina nepilnavertė mityba bei dažnos kraujo donacijos (didžiausias leistinas kraujo dovanojimo kiekis vyrams yra 6 kartai per metus, moterims – 4 kartai per metus). Nustačius per žemą hemoglobino ar feritino kiekį, atvykę donorai bus apdovanoti maisto papildais su geležimi. Dovanojamų papildų vartojimo kursas – 3 mėnesiai, tačiau atvykti pakartotiniam tyrimui ir galimai donacijai kviečiama jau po mėnesio.

Geležies trūkumas stipriai paveikia gyvenimo kokybę

Kaip aiškina donorystės veiklą NKC kuruojanti medicinos gydytoja Renata Poviliūnienė, geležis žmogaus organizme yra labai svarbi: tik pakankamas jos kiekis padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, užtikrinti organizmo aprūpinimą deguonimi, raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą, imuninės sistemos veiklą.

Hemoglobinas yra raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) dalis, pernešanti deguonį, todėl geležis ir jos atsargos padeda palaikyti normalų eritrocitų ir hemoglobino susidarymą bei užtikrina deguonies pernešimą į raumenis ir organus. Taip pat geležis dalyvauja energijos gamyboje ir yra svarbi imuninės sistemos veiklai.

Todėl geležies trūkumas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Gydytoja įvardija simptomus, atsirandančius organizme trūkstant geležies: mieguistumas, nuovargis, apatija, išblyškusi oda, lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, dėmesio sutrikimas, atminties pablogėjimas, galvos svaigimas, fizinio krūvio netoleravimas.

Hemoglobino kiekis kraujyje yra tiriamas kiekvienam, norinčiam NKC dovanoti kraujo.

 

„Paprastai geležies trūkumas pastebimas ne iš karto, – teigė R. Poviliūnienė. – Hemoglobino kiekis kraujyje nustatomas bendruoju kraujo tyrimu, o jo trūkumas parodo ir geležies trūkumą kraujotakoje. Geležies atsargas parodo feritino tyrimas. Nustačius sumažėjusį hemoglobino kiekį, kraujas iš donoro neimamas.“

Hemoglobino kiekis kraujyje yra tiriamas kiekvienam, norinčiam NKC dovanoti kraujo. Donorams, kurie kraujo duoda 4 ir daugiau kartų per metus, taip pat kartą metuose būna atliekamas feritino tyrimas.

Atkreipia dėmesį į mitybą

Medicinos gydytoja atkreipia dėmesį, kad geležies poreikis organizme padidėja padovanojus kraujo, todėl labai svarbi yra visavertė mityba, daug geležies turintys produktai ir tinkamas jų vartojimas.

„Geležies trūkumo galima išvengti renkantis produktus, turinčius daug geležies. Tai yra mėsa, kepenys, grikiai, žalumynai, burokėliai ir t. t. Taip pat svarbu juos tinkamai derinti ir papildyti daug vitamino C turinčiais produktais: žaliaisiais čili pipirais, geltonosiomis saldžiosiomis paprikomis, juodaisiais serbentais, čiobreliais, petražolėmis, lapiniais kale kopūstais, brokoliais, apelsinais, citrinomis, braškėmis. Be to, svarbu kartu nevartoti produktų, mažinančių geležies pasisavinimą (t. y. kava, arbata, pieno produktai)“, – paaiškino R. Poviliūnienė.

Galima sušvelninti simptomus

„Savo vaistinėlėje pravartu turėti maisto papildų su sojų izoflavonais – augalinės kilmės medžiagomis, kurios pagal savo struktūrą ir poveikį panašios į moters lytinį hormoną estrogeną“, – pataria vaistininkė Inga Pociulienė.

Prieš menopauzę, jos metu ir šiam laikotarpiui pasibaigus gali silpnėti kaulai, padidėja osteoporozės išsivystymo rizika. „Todėl, sulaukus brandesnio amžiaus, verta nuolat stiprinti kaulus tinkamais maisto produktais, kuriuose yra pakankamai vitamino D, mineralų – kalcio, magnio, cinko. Kartais, kai menopauzės simptomai labai stiprūs, gydytojas paskiria menopauzinę hormonų terapiją“, – vardija pagalbos organizmui priemones I. Pociulienė.

Ji džiaugiasi, kad, patarus pacientėms vartoti maisto papildų, turinčių izoflovanoidų, keisti gyvenimo būdą – skirti laiko poilsiui, sportui, kokybiškam miegui, daugeliui simptomai sušvelnėjo ar išnyko.

Po menopauzės moterims dažnai pasireiškia osteoporozė, todėl būtina stebėti kaulų tankį, vartoti kalcio preparatus, D vitaminą.

Fiziologiniai simptomai

Moterims svarbu žinoti, kas laukia kiekvienu periodu – tai sumažina baimes, kylančias iš nežinojimo. Ankstyvieji menopauzės simptomai dažniausiai pasireiškia trimis ketveriais metais anksčiau, nei išnyksta mėnesinės. Laikotarpis nuo jų atsiradimo iki mėnesinių išnykimo yra vadinamas premenopauze.

„Fiziologiniai premenopauzės požymiai tokie: pirmiausia menstruacijos tampa nereguliarios, vėliau atsiranda vazomotorinių simptomų – kamuoja karščio bangos, dažnas širdies plakimas, kraujospūdžio svyravimai, gausus prakaitavimas, galvos svaigimas, atsiranda psichoemocinių sutrikimų – jautrumas, nuotaikų kaita, sutrinka miegas. Šiuo laikotarpiu gali prasidėti ir labai gausios mėnesinės, kartais sumažėja lytinis potraukis. Pradeda blogėti plaukų ir nagų būklė, didėti svoris ir kauptis riebalai pilvo srityje“, – aiškina ji.

Vaistininkė Inga Pociulienė. Vaistinės nuotr.

Premenopauzės metu itin svarbu, kad su maistu būtų gaunama pakankamai reikalingų vitaminų ir mineralų: vitaminų A, E, D, magnio, cinko, seleno, kalcio.

„Derėtų nepamiršti ir skysčių – per dieną stengtis išgerti 1–2 l vandens, sportuoti. Nestipriems simptomams lengvinti premenopauzės metu tiks maisto papildai, kurių sudėtyje yra magnio ir nervų sistemą veikiančių B grupės vitaminų, taip pat nakvišų aliejaus ar statybinės hormonų medžiagos – sojų izoflavonų“, – pataria I. Pociulienė.

Padėti organizmui

Menopauzės laikotarpiu kiaušidžių funkcija sparčiai silpnėja ir mėnesinės palaipsniui visiškai išnyksta – vidutiniškai tai įvyksta apie 48–53 moters gyvenimo metus.

„Visos moterys šį gyvenimo periodą išgyvena skirtingai, vis dėlto menopauzės simptomai pasireiškia daug ryškiau. Pagrindiniai – karščio bangos, kurios gali būti tokios stiprios, kad per naktį tenka pasikeisti nuo prakaito šlapius drabužius net keletą kartų, neretai dėl to atsirandantys miego sutrikimai, emocinis dirglumas, depresinės būsenos“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.

Menopauzės laikotarpiu padidėja širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų rizika, atsiranda urogenitalinių pokyčių – sausumas makštyje, skausmas lytinių santykių metu, niežėjimas, deginimas, šlapimo nelaikymas.

„Menopauzės metu vertėtų nepamiršti vartoti fitoestrogenų, kurių yra sojų produktuose, dobilų preparatuose, linų sėmenyse, avižose, miežiuose, lęšiuose, sezamų sėklose, obuoliuose, morkose. Taip pat omega-3 riebiųjų rūgščių, kurias galime gauti ir su maistu – jų gausu riebiose žuvyse, avokaduose, linų sėmenų ir alyvuogių aliejuje. Jei simptomai ypač ryškūs, vertėtų pasitarti su gydytoju dėl medikamentinio gydymo“, – rekomenduoja I. Pociulienė.

Ji priduria, kad menopauzės simptomus šalina pakaitinė hormonų terapija, tačiau švelnius simptomus galima sureguliuoti ir natūraliomis priemonėmis. Pirmoji pagalba turėtų būti jau minėti izoflovanoidai.

„Reikėtų nepamiršti ir sporto. Sportas naudingas ne tik hormonų sistemai, bet ir osteoporozės profilaktikai, kokybiškam miegui. Patarčiau ir simptomiškai lengvinti savo būklę, pavyzdžiui, išsausėjus makščiai naudoti drėkinančias žvakutes ar lubrikantus“, – akcentuoja vaistininkė.

Ligų rizika

Pomenopauzė prasideda praėjus metams nuo paskutinių mėnesinių ir trunka iki gyvenimo pabaigos. Iki tol varginę simptomai pamažu išnyksta, bet gali pasireikšti osteoporozė, širdies ligos, antrojo tipo diabetas, sutrikti skydliaukės funkcija. Po menopauzės moteris kasmet praranda iki 2–3 proc. kaulų masės.

„Po menopauzės moterims dažnai pasireiškia osteoporozė, todėl būtina stebėti kaulų tankį, vartoti kalcio preparatus, D vitaminą. Svarbu reguliariai tikrintis širdies ir kraujagyslių būklę, nepamiršti vartoti omega-3 riebiąsias rūgštis, sveikai maitintis, sportuoti, gerai išsimiegoti, skirti laiko savo pomėgiams“, – pataria vaistininkė.

Prekybos tinklo „Senukai“ ekspertai dalijasi kasdienės augintinių priežiūros patarimais ir pasakoja, kokie požymiai rodo rimtesnes gyvūno sveikatos problemas.

Nepamirškite maisto papildų

Augintiniams, kaip ir žmonėms, reikalinga subalansuota mityba. Spęsdami, kokį maistą pirkti savo augintiniams, šeimininkai turi užtikrinti, kad augintiniai gautų reikiamą baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų kiekį, būtiną jų augimui, energijos lygio palaikymui, imuninės sistemos veiklai ir bendrai sveikatai.

Ekspertai pastebi, kad dažniausiai subalansuota mityba patenkina augintinio mitybos poreikius, tačiau siekiant optimalaus rezultato, rekomenduojami ir maisto papildai.

Papildai gyvūnams būna įvairių formų – tabletės, kramtomieji skanukai, milteliai ir skysčiai. „Senukų“ duomenimis, fizinėse ir elektroninėje parduotuvėje klientai dažniausiai domisi papildais šunų kaulams ir sąnariams bei kailiui ir odai, o auginantys kates linkę pirkti vitaminus, skirtus palaikyti tinkamai širdies veiklai.

Ypač svarbu suprasti, kad maisto papildai ir vitaminai negali pakeisti subalansuotos mitybos. Rekomenduojame kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad šis patartų, kokia dieta ir papildai labiausiai atitinka konkrečius jūsų augintinio poreikius.

Kailis – augintinio sveikatos atspindys

Augintinio odos ir kailio būklė tiesiogiai priklauso nuo jo mitybos ir bendros sveikatos būklės. Per didelis šėrimasis, odos išsausėjimas, niežėjimas ar paraudimas – šie simptomai gali pranešti apie rimtesnes augintinio sveikatos problemas.

Paprasčiausia priemonė, padėsianti užtikrinti sveiką augintinio kailį – reguliarus šukavimas. Anot specialistų, norint, kad gyvūno kailis nesiveltų bei nesiformuotų sąvėlos, ilgakailius augintinius šukuoti reikėtų kasdien, o vidutinio ir trumpo kailio gyvūnus pakanka pašukuoti 1–2 kartus per savaitę. Šukavimas taip pat padeda pašalinti nešvarumus, gerina kraujo apytaką bei paskirsto natūralius odos aliejus – taip kailis išlieka sveikas ir blizgantis.

Gyvūnams skirtos šukos ir šepečiai skirstomi pagal kailio rūšį. Trumpaplaukiams augintiniams šukuoti tinka guminė šukavimo pirštinė, grėbliukas ar šukos trumpais dantukais. Tankesniam, storesniam kailiui tiks retesni dantukai, plonesniam – tankesni.

Ilgaplaukių šunų kailio priežiūrai puikiai tinka vieliniai šepečiai, pagaminti iš itin tankių ir plonų vielučių – jais patogu šukuoti susivėlusias vietas, pašalinti iš kailio nešvarumus.

Augintiniams būtinos maudynės

Gyvūnus patartina maudyti kartą per 3–4 mėnesius. Jei jūsų augintinis praleidžia itin daug laiko lauke – jį maudyti reikėtų dažniau, maždaug kas 6 savaites. Svarbu atminti, kad per dažnas maudymas gali sutrikdyti kailio apsaugines funkcijas ir išsausinti odą.

Renkantis priemonės maudynėms, „Senukų“ ekspertai rekomenduoja rinktis šampūnus ir kondicionierius, pagamintus naudojant tik natūralius ingredientus, kadangi augintinių oda yra plonesnė, tad kartu ir jautresnė.

Specialistai įspėja – nenaudokite žmonėms skirtų plaukų priežiūros priemonių, beveik visos jos yra rūgštinės, o tiek kačių, tiek šunų oda yra šarminės terpės. Maudydami augintinį savo šampūnu išbalansuojate jo odos PH lygį, oda tampa pažeidžiama išoriniams dirgikliams ir bakterijoms.

Akių ir ausų priežiūra – taip pat svarbi

Gali atrodyti, kad augintiniai akių bei ausų švara pasirūpina patys. Tačiau, keičiantis šunų gyvenimo įpročiams ir praleidžiant vis daugiau laiko uždarose patalpose, gyvūnų akių ir ausų higiena turi padėti pasirūpinti šeimininkai.

Miego metu gyvūno akys valosi pačios, o vidiniuose kampučiuose kaupiasi nešvarumai. Šeimininkų užduotis – reguliariai juos valyti, t. y. šluostyti sritį aplink akis drėgna, minkšta šluoste ar vata, suvilgyta veterinarijos gydytojo rekomenduotu steriliu tirpalu.

Kalbant apie augintinių ausų higieną – valymo dažnumas priklauso nuo to, kokio tipo ausis turi jūsų augintinis. Stačios ausys vėdina ausies kanalą, todėl valyti nereikia per dažnai, pakanka kartą per savaitę jas apžiūrėti. Tuo metu atlėpusios ausys dėl nepakankamos ventiliacijos yra linkusios į uždegimą, tad jas reikia valyti dažniau.

Valyti reikėtų švelniai, nekiškite vatos tamponų ar kitų daiktų į augintinio ausies kanalą, nes taip galite pažeisti ausį arba įstumti nešvarumus dar giliau.

Nepamirškite pasirūpinti keturkojų letenomis

Nagų kirpimas yra viena dažniausiai atliekamų procedūrų šunims, katėms ir smulkiesiems gyvūnams. Ypač svarbu nagus kirpti kambariniams gyvūnams, nes jie lauke nepraleidžia tiek laiko, kad augantys nagai nudiltų patys. Jei dar neturite ankstesnės nagų kirpimo patirties, rekomenduojama kreiptis į specialistą, antraip kyla pavojus nukirpti nagus per žemai ir pažeisti prie nago esančią kraujagyslę.

Na, o atliekant šią procedūrą namuose, ekspertai pataria pasirūpinti kokybiškomis gyvūnų nagų kirpimo žirklėmis.

Taip pat svarbu reguliariai tikrinti savo augintinio letenų pagalvėles: ar nėra įtrūkimų, įpjovimų ar svetimkūnių, patekusių tarp pirštų. Žiemą savo augintinio letenas nuo aštrių ledą tirpdančių cheminių medžiagų patartina apsaugoti naudojant gyvūnams pritaikytus batukus arba nušluostant letenas po kiekvieno pasivaikščiojimo, primena „Senukų“ specialistai.

– Šis lankstinukas – įrodymas apie pastaruoju metu gaunamus skundus. Kokie jie ir apie ką?

– Pastaruoju metu sulaukiame tikrai nemažai pilietiškų žmonių nusiskundimų, kurie tvirtina savo pašto dėžutėse randantys leidinių, kuriuose skleidžiama klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie įvairius preparatus, neva labai greitai ir efektyviai padėsiančius atsikratyti įvairių sveikatos problemų.

– Leidinyje rašoma, kad klausą galima susigrąžinti net ir po 70 metų. Gal žmogui tai paskutinis šiaudas?

– Kurie platina šiuos leidinius, tikrai nori įtikinti tuo paskutiniu šiaudu. Noriu atkreipti dėmesį, kad gydo vaistai, jokiu būdu ne papildai. Vaistai ir papildai galbūt yra panašių pakuočių, parduodami vaistinėse, tačiau papildai yra maisto produktas, kuris maisto medžiagomis papildo mūsų maisto racioną ir negali turėti gydomųjų savybių. Tokių savybių turi tik vaistai. Visus žmones raginame būti budrius, išlikti atsakingais ir nesiimti savigyda. Turint sveikatos problemų, konsultuotis tik su gydytojais.

– Jūsų tarnyba turbūt susidūrusi ir su begale tokių pasiūlymų socialiniuose tinkluose. Kaip nepaklysti?

– Tikrai taip. Tarnyba ne vienus metus sulaukia nusiskundimų dėl socialinėje erdvėje platinamų neaiškios kilmės produktų, kurie pristatomi kaip vaistai, galintys išgydyti įvairiausias ligas. Jie dažniausiai reklamuojami specifinėse svetainėse, jos turi bendrų bruožų: gausu ryškių spalvų, deklaratyvių šūkių, pabrėžiančių stebuklingą gydomąjį poveikį, tekstas dažniausiai su gramatinėmis ir logikos klaidomis. Cituojami fiktyvūs gydytojai, tokių asmenų pasidomėjus nerandama. Būna, prisidengia ir tikrais gydytojais, tačiau pakeičia pareigas, gydymo įstaigą. Naudojasi ir žinomų žmonių vardais.

– Kaip atsirinkti ir neužkibti ant kabliuko?

– Norint patikrinti, ar reklamuojamas produktas yra vaistas, reikėtų apsilankyti mūsų tarnybos interneto svetainėje. Specialioje skiltyje įvesti reklamuojamų vaistų pavadinimą. Jei rezultatų nėra, vadinasi, reklamuojamas produktas tikrai nėra vaistas ir jo pirkti nevertėtų. Svarbu visus vaistus pirkti vaistinėse ir jų interneto svetainėse.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kur pasitikrinti, ar reklamuojamas maisto papildas legalus, ar ne, komentuoja Veterinarijos tarnybos atstovė Olga Barkovska.

– Kokia situacija dėl gausiai reklamuojamų papildų?

– Pasitikrinti, ar maisto papildas notifikuotas, ar jis gali būti tiekiamas Lietuvoje, galima mūsų interneto svetainėje įvedus arba įmonės pavadinimą, kuri platina produktą, arba preparato pavadinimą.

– Ar daug sulaukiate skundų dėl reklamuojamų stebuklingų preparatų?

– Skundų nemažai. Pernai sulaukėme apie 200 skundų, tačiau nereikia pamiršti, kad preparatai – nėra stebuklingi. Maisto papildai – ne vaistas. Jie nėra skirti gydyti, o tik papildyti maisto racioną.

– Ar juos galima pažaboti?

– Tarnyba daro daug – uždaro internetines parduotuves, tikrina įmones. Reikia žinoti, kad maisto papildai neturi jokių gydomųjų savybių.

„Jeigu vitaminų ir mikroelementų tarpusavio veikimas yra suderinamas, jie stiprina vienas kito veiksmingumą ir yra geriau įsisavinami. Tą patį galime pasakyti ir apie kartu su vitaminais bei mikroelementais vartojamas tam tikras maistines medžiagas. Tačiau gali būti priešingai – kai kartu vartojami vitaminai, mikroelementai ir maisto medžiagos konkuruoja tarpusavyje, mažėja jų efektyvumas“, – pasakoja A. Šeputienė.

Dešimt taisyklių, kurios padidins maisto papildų naudą

Pasak „Camelia“ vaistininkės, yra dešimt taisyklių, kurių reikia laikytis vartojant maisto papildus:

* vartojamo geležies preparato neužgerkite kava, stipria arbata ar pieno produktais. Šios medžiagos slopina geležies įsisavinimą. Geležies įsisavinimą blokuoja ir kartu vartojami kalcis su cinku. Geležies absorbciją pagerinsite, jeigu šį mikroelementą vartosite ryte, o kartu su juo – vitaminus C, B12 ir folio rūgštį;

* profilaktiškai vartojamų gerųjų žarnyno bakterijų negerkite kartu su pieno produktais, pavyzdžiui, kefyru. Daugelis vis dar klaidingai mano, kad pieno produktai stiprina gerųjų bakterijų poveikį, tačiau iš tiesų pasireiškiantis efektas yra priešingas –  pieno produktuose esantis kalcis blokuoja natūralių probiotikų veikimą;

* vitaminų nevartokite kartu su alkoholiu. Jis slopina vitaminų įsisavinimą. Be to, alkoholis sukelia ir kitų organizmui būtinųjų maistinių medžiagų ilgalaikę stoką, dėl to gerokai padidėja rizika susirgti neurologinėmis, onkologinėmis, virškinimo ir kitomis ligomis;

* magnio nevartokite kartu su kalciu. Magnis yra biologinis kalcio antagonistas, tai reiškia, kad jie veikia priešingai vienas kitam ir tarpusavyje konkuruoja dėl patekimo į ląstelę. Jeigu vartosite abu mineralus kartu, nebus užtikrintas jų įsisavinimas ir tuo pačiu mažinamas individualus efektyvumas. Tačiau jei organizme yra pasireiškusi abiejų mineralų stoka, juos galima gerti su pertrauka – ryte išgerkite magnį, o vakare kalcį. Tokiu būdu mikroelementai bus įsisavinimai maksimaliai ir teigiamai veiks sveikatą.

* magnio nevartokite kartu su multivitaminais, kurių sudėtyje yra vitamino C. Dėl nesuderinamos fizikinės ir cheminės šių medžiagų sąveikos silpnėja jų įsisavinimas, o kartu ir teigiamas poveikis organizmui;

Jeigu vitaminų ir mikroelementų tarpusavio veikimas yra suderinamas, jie stiprina vienas kito veiksmingumą ir yra geriau įsisavinami.

* vitaminą C vartokite kartu su citrusinių vaisių sultimis – dėl to organizmas geriau įsisavins vitaminą;

* riebaluose tirpius vitaminus A, D, E vartokite kartu su riebiu maistu (rekomenduojama augalinis) – dėl to pagerės šių vitaminų įsisavinimas. Be to, vitaminas E pagerina vitamino A įsisavinimą ir atvirkščiai, todėl juos rekomenduojama vartoti kartu;

* vitaminą D vartokite kartu su kalciu. Šios medžiagos ne tik stiprina viena kitos veiksmingumą, bet padeda palaikyti kaulų ir dantų sveikatą. Dėl šios priežasties jų derinys yra labai svarbus ir suaugusiesiems, ir augančiam vaikui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į jų rekomenduojamas paros normas, nes perdozavus gali kilti galvos skausmas ir atsirasti apetito stoka;

„Camelia“ vaistininkė primena, kad vitamino D paros dozė suaugusiems –1000-4000 TV, o kalcio –1000-1200  mg. Vaikai nuo 1 metų ir paaugliai iki 17 metų per parą turėtų gauti 600-1000 TV vitamino D paros dozę, o kalcio – 360-800 mg (priklausomai nuo amžiaus).

* norint sumažinti natrio kiekį organizme, vartokite kalį. Jeigu vartojate daug druskos, organizme didėja natrio kiekis, o per didelis jo kiekis gali būti pavojingas jūsų sveikatai. Kalis gali padėti sumažinti inkstuose atsiradusį natrio perteklių. Svarbu pažymėti, kad kalio perdozavimas gali sukelti pykinimą, viduriavimą ir net širdies ritmo sutrikimus, todėl per parą turėtume jo gauti ne daugiau nei 3000-4000 mg. Natrio paros dozė suaugusiesiems – nuo 1 iki 3 g;

* vitaminus ir mikroelementus būtina vartoti visą kursą – 3 mėnesius. Maisto papildų naudą pajusite tik tada, kai gersite juos visą kursą.  

Į ką atkreipti dėmesį vartojant maisto papildus?

Anot vaistininkės A. Šeputienės, vartojant vitaminus ar mikroelementus, svarbiausia užtikrinti, kad organizmas negautų didesnės dozės nei nustatyta paros norma. Be to, jeigu organizme yra pasireiškusi tam tikro vitamino ar mikroelemento stoka, rekomenduojama vartoti atskirą papildą, o ne kompleksą – jame yra didesnė reikiamo vitamino ar mikroelemento dozė.

Vaistininkė akcentuoja, kad rekomenduodama pacientams profilaktiniam vartojimui skirtus vitaminų derinius, visada atsižvelgia į jų lytį ir amžių:

* labai svarbu, kad moterims skirtų vitaminų kompleksų sudėtyje būtų nakvišų ir agurklių aliejų,  praturtinančių odą ir bioflavanoidų – antioksidantų, kurie kovoja organizme su laisvaisiais radikalais. Svarbu, kad komplekso sudėtyje būtų ir sojų izoflavonų, kurie padeda palaikyti normalią hormonų pusiausvyrą;

* vyrams skirtų maisto papildų kompleksų sudėtyje – amino rūgščių, kurios reikalingos organizmo funkcijoms palaikyti bei smegenų veiklai stiprinti. Be to, sportuojantys, aktyviai gyvenantys vyrai turėtų gauti ir ženšenio, kuris suteiktų energijos, leistų išvengti nuovargio;

* vyresnio amžiaus žmonės turėtų gauti magnio paros dozę. Tai ypač svarbu, nes šis mikroelementas padeda sumažinti kraujospūdį – dažnai vyresnio amžiaus žmones kamuojančią problemą.

Jei laikysitės vaistininkės rekomendacijų ir patarimų, maisto papildus vartosite tinkamai, jūsų bendra sveikatos būklė stiprės, o imuninis atsparumas ligoms – didės. Dėl maisto papildų vartojimo rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininku.

„Likus kelioms dienoms iki rugsėjo 13 dienos, kai į prekybos centrus bus galima įeiti tik su galimybių pasu, gyventojai aktyviau atėjo jų atsispausdinti į vaistinę, – sakė „Camelia“ vaistininkas Arnas Janušauskas. – Be to, kai kurie pacientai prisipažino, kad nuo COVID-19 nesivakcinavo, galimybių paso išsiimti negali, tad ir į vaistines, kurios yra prekybos centruose, artimiausiu metu ateiti negalės. Todėl tie pacientai, kuriems artimiausia vaistinė yra prekybos centre, medikamentų, maisto papildų ar kitų priemonių įsigijo didesniais kiekiais, kaip jie sakė, ateičiai“.

Praėjusį savaitgalį Lietuvos gyventojai pirko įprastas, dažniausiai perkamas prekes, tačiau vaistinėse pacientų srautai išaugo apie 30 proc. Jie pirko vaistus ir maisto papildus širdžiai, kraujotakai; medikamentus virškinimui; vaistus nuo skausmo, karščiavimo; maisto papildus imunitetui stiprinti ir kt.

„Camelia“ vaistinių tinklas primena, kad nuo rugsėjo 13 dienos visi pacientai – ir turintys, ir neturintys galimybių paso, gali ateiti į vaistines, kurios yra prekybos centruose, mažesniuose nei 1500 kvadratinių metrų arba turi atskirus įėjimus iš lauko. Šiuo metu vaistinėse, esančiose prekybos centruose, kurių plotas didesnis nei 1500 kvadratiniai metrai, priimami tik tie pacientai, kurie turi galimybių pasą. Dokumentas tikrinamas prie prekybos centro durų.

Vietoje galimybių paso gyventojai taip pat gali naudoti vieną iš medicininių dokumentų iš e.sveikatos sistemos: ES skaitmeninį COVID-19 sertifikatą; vakcinacijos išrašą; dokumentą, įrodantį, kad persirgta COVID-19 liga; ar neigiamo testo rezultato išrašą.