Tačiau sveikatos specialistai pastebi, kad dalis moterų, skirdamos didelį dėmesį intymiai higienai, dažnai persistengia. Ypač vasarą, kai oras įšyla ir noras šokti į dušą ir nusiprausti kyla dažniau. Perdėta higiena dažniausiai sukelia makšties mikrofloros disbalansą, dėl to atsiranda įvairūs susirgimai ir diskomfortas, rašoma pranešime spaudai.

„Neretai makšties mikrofloros suardymo kaltininkė gali būti pati moteris ir jos begalinis noras švarintis. Ir švarintis neįprastai, ne tik prausiantis ryte ir vakare, bet atliekant gilesnius makšties plovimus, vadinamąjį makšties dušą“, –  sako farmacininkė Regina Molotkova.

Pasak jos, tokiu giluminiu valymu bakterijos pašalinamos tiesiog mechaniškai ir tada moteris, užuot jautusis gerai, skundžiasi perštėjimu, niežėjimu, paraudimu, išskyromis ir kitais nemaloniais pojūčiais, kurie jau gali būti tokių ligų, kaip makšties kandidozė ar bakterinė vaginozė, požymiai.

Neretai makšties mikrofloros suardymo kaltininkė gali būti pati moteris ir jos begalinis noras švarintis. Ir švarintis neįprastai, ne tik prausiantis ryte ir vakare, bet atliekant gilesnius makšties plovimus, vadinamąjį makšties dušą.

Venkite paprasto muilo

R. Molotkova teigia, kad kasdien pakanka naudoti tik intymios higienos prausiklį, tačiau renkantis jį svarbu atkreipti dėmesį į jo pH reikšmę, kuri parodo tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą. Tinkamiausi prausikliai – nuo 5.2 iki 5.5 pH. Tokios priemonės nedirgina odos.

„Intymiai priežiūrai jokių būdu nenaudokite paprasto muilo ar dušo želės, nes netinkamos priemonės šarmina jautrią lytinių organų gleivinę ir skatina kenksmingų bakterijų dauginimąsi“, – aiškina vaistininkė.

Pasak jos, ypač palankiai mikroflorą veikia ir prausikliai su natūralia pieno rūgštimi, o esant pakitimams jie labai greitai atstato ir įprastą mikroflorą. Taip pat produktų sudėtyje gali būtų ir betaino, pentanolio ar alantoino – šios medžiagos pasižymi raminančiu ir drėkinančiu efektu.

„Toms moterims, kurios yra išbandžiusios įvairius prausiklius, tačiau tinkamo taip ir nerado, patarčiau išbandyti vaikišką muilą. Tyrimai ir patirtis rodo, kad jis puikiai atstoja prausiklį“, – patikina farmacijos specialistė.

Patarimai nėščiosioms

„Eurovaistinės“ vaistininkė sako, kad ypatingą dėmesį intymiai higienai turėtų skirti nėščiosios, nes nėštumo metu moters organizme daug kas keičiasi, ypač imuninė ir hormoninė sistemos.

„Pakitusi hormonų koncentracija organizme pakeičia ir intymių vietų pH – jis neutralėja. Nėščiosios yra imlesnės makšties infekcijoms, uždegimams, sudirgimams, todėl neštumo reikia naudoti švelnias priemones, nenaudoti kempinių ir dėvėti natūralaus pluošto apatinį trikotažą. Tačiau, jei pajutote perštėjimą ar deginimą, būtina kreiptis į specialistus, nes intymios higienos priemonės infekcijos ar uždegimo neišgydys“, – pabrėžia farmacijos specialistė.

Pasak R. Molotkovos, ne mažiau svarbu intymias vietas prižiūrėti ir po gimdymo. Pagimdžius vaiką, padidėja tikimybė užsikrėsti stafilokokinėmis ar streptokokinėmis infekcijomis.

Jauna mergina pasakoja, kad iki diagnozės nustatymo buvo ilgas ir psichologiškai sunkus kelias: „Nelengva suskaičiuoti, su kiek specialistų teko bendrauti ir kiek tyrimų reikėjo atlikti. Turbūt tie keli mėnesiai, kol sužinojau tikrąją diagnozę, buvo patys sunkiausi: nesupratau kas vyksta, kodėl taip įvyko, kilo klausimas, kodėl tai turi vykti man, nebesijaučiau taip lyg būčiau visavertė mergina. Per tuos mėnesius išgirdau tiek galimų apsigimimo formų, kad net nebesupratau, ar esu mergina, ar ne“.

Galiausiai po daugybės tyrimų ir konsultacijų, Laura išgirdo diagnozę – Mayer-Rokitansky-Kuster-Hauser sindromas arba kitaip – itin reta makšties patologija. Šis sindromas pasaulyje pasitaiko apie 1 iš 5 tūkst. gimusių mergaičių, o Lietuvoje kasmet statistiškai turėtų gimti 2-3 mergaitės, kurioms ateityje bus nustatytas minėtas sindromas, rašoma pranešime spaudai.

Didžioji dalis mergaičių su šiuo sindromu turi moterišką chromosomų rinkinį, normaliai išsivysčiusias kiaušides, todėl mergaitės auga, bręsta kaip ir kitos bendraamžės net neįtardamos, jog neturi makšties.

Ši patologija dažniausiai nustatoma paauglystėje, kuomet merginai neatsiranda mėnesinės, nors jos pagal amžių jau turėtų prasidėti.

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas prof. Saulius Paškauskas teigia, kad ši patologija dažniausiai nustatoma paauglystėje, kuomet merginai neatsiranda mėnesinės, nors jos pagal amžių jau turėtų prasidėti – ši problema ir verčia kreiptis į ginekologą. Kita situacija, kuomet prireikia detalių tyrimų ir gydytojo konsultacijos, – negalėjimas lytiškai suartėti.

„Vis dar nieko nesupratau, tik tapo aišku, kad visgi esu mergina, tik truputį kitokia. Gydytojai sakė, kad norit gyventi lytinį gyvenimą, teks ryžtis operacijai ir makšties formavimui. Po kelių metų atėjo laikas, kai nusprendžiau, jog noriu gyventi visavertį gyvenimą, ieškojau informacijos apie gydytojus, padedančius spręsti šią problemą, ir taip atradau Kauno klinikas ir gydytoją prof. S. Paškauską. Pagaliau supratau, kad papuoliau ten, kur reikia. Gydytojas priėmė mane jau gerokai pasibaigus jo darbo laikui, tačiau neskubėdamas viską nuosekliai paaiškino: kaip vyksta operacija, pasiūlė viską ramiai apgalvoti, davė telefono numerį ir sakė susisiekti, kai nuspręsiu, ar noriu operacijos“, – pasakoja mergina.

Tačiau Laura ilgai negalvojo ir atvyko į Akušerijos ir ginekologijos kliniką ruoštis sudėtingai operacijai. Merginai buvo atlikta pirmoji Kauno klinikose laparoskopinė makšties suformavimo operacija, naudojant inovatyvią ir pažangią 3D technologiją. „Iš karto buvo pranešta, kad reikia išsivalyti žarnyną ir jog ryte įvyks operacija. Tiek operacija, tiek sunkiausios dienos praėjo gerai – nekarščiavau, o kitą dieną jau pakilau ant kojų ir po truputį vaikščiojau, didelių skausmų taip pat nejaučiau, todėl jau antrą dieną po operacijos nebeprašiau nuskausminamųjų. Turbūt skambės juokingai, bet asmeniškai man sunkiausia buvo tai, kad dar 2 dienas po operacijos negavau valgyti, o vėliau tik po truputį pratinome skrandį ir žarnyną prie maisto“, – sako Laura.

Kauno klinikų nuotr.

Kaip pasakoja sudėtingai operacijai vadovavęs gydytojas prof. S. Paškauskas, be daugiadalykės komandos pagalbos ir pažangiausios technikos tokių pacienčių gydymas būtų sunkiai įmanomas: „Su paciente aptariame neoperacinį ir operacinį gydymo būdus – kiekvienas iš šių gydymo būdų parenkamas individualiai ir turi savo privalumų bei trūkumų, todėl galutinį sprendimą turi priimti pati pacientė. Pooperaciniu periodu, ypač tuomet, kai makštis suformuojama iš žarnos segmento, galimos komplikacijos, nors jos pasitaiko retai. Nepaisant to, prieš operaciją ilgai diskutuojame apie visus rūpimus klausimus, apsvarstome įvairias galimybes, o operacija neatliekama skubiai, todėl pacientė turi galimybę apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“. Tinkamiausias laikas tokiai operacijai – prieš pradedant lytinį gyvenimą“.

Kauno klinikose makšties suformavimo operacijos atliekamos jau daug metų, tačiau ankščiau jos buvo atliekamos padarant pjūvį pilvo sienoje. Po ilgo pasiruošimo periodo, mokymosi ir tobulinimosi 2013 m. buvo atlikta pirmoji minimaliai invazinė makšties suformavimo operacija laparoskopu iš žarnos segmento, tačiau technologijos, kuriomis atliekamos šios sudėtingos operacijos, nuolat žengia į priekį ir gydytojai stengiasi nuo jų neatsilikti – 2018 m. kovo 1d. buvo atlikta pirmoji laparoskopinė makšties suformavimo operacija iš sigminės žarnos segmento, naudojant Ginekologijos skyriuje įsigytą 3D technologiją.

„3D technologija – didesnio saugumo ligoniui garantas. Atliekant makšties suformavimą iš žarnos segmento, ši technologija leidžia mums tiksliau matyti anatomines struktūras, geriau įvertinti kraujagysles, o tai ypač svarbu, nes suformuota makštis privalo turėti kraujotaką, kad būtų gyvybinga ir galėtų funkcionuoti. Ši pacientė buvo ypatinga dar ir tuo, kad vaikystėje ji jau buvo operuota per pjūvį pilvo sienoje – jai buvo atlikta sudėtinga šlapimtakių operacija, tad prieš makšties suformavimo operaciją pilvo ertmėje tikėjomės rasti sąaugų ir pakitusios anatomijos. Būtent dėl to 3D technologija mums padėjo geriau pamatyti jaunosios pacientės anatomiją ir maksimaliai saugiai atlikti operaciją. Šią naują, daug privalumų turinčią laparoskopinę 3D technologiją, mūsų klinikoje per kelis mėnesius įsisavino daugelis operuojančių gydytojų ir ji jau plačiai taikoma atliekant ir kitas sudėtingas laparoskopines gimdos pašalinimo, kiaušidžių operacijas dėl įvairių gerybinių ir piktybinių ligų“, – 3D technologijos ypatybes vardijo prof. S. Paškauskas.

Po makšties suformavimo operacijų pacientės po 2 mėnesių jau gali grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą, užsiimti sportine veikla ir gyventi lytinį gyvenimą. Nors dėl šios patologijos moterys negali pastoti, makšties suformavimas palengvina moters savęs suvokimą moterimi ir tai, jog ji gali būti tokia pat kaip ir kitos, nors gimė su įgimta patologija.

Pirmąją tokio tipo operaciją atliko daugiadalykė Kauno klinikų gydytojų komanda: Akušerijos ir ginekologijos klinikos Ginekologijos skyriaus gydytojas prof. S. Paškauskas, gydytojas Ričardas Augustis, gydytoja Sofija Ugianskytė, Chirurgijos klinikos gydytojas doc. Tadas Latkauskas, Anesteziologijos klinikos gydytojas Alenas-Donatas Vilimas.

Vasaros dauguma mūsų laukiame su ypatingu nekantrumu. Juk tai – viliojantis, intriguojantis, nutrūktgalviškų nuotykių ir įdomių pažinčių kupinas metas. Deja, neretai kai kurioms moterims „padovanojantis“ ir itin nemalonių sveikatos sutrikimų – makšties uždegimų. Kas juos sukelia ir kaip sau padėti?

Gydytoja ginekologė Žaneta Kasilovskienė:

– Šiltuoju metu periodu įvairios kilmės ir pobūdžio makšties uždegimais skundžiasi kas ketvirta moteris. Visiems makšties uždegimams būdingas vienas ar keli simptomai: niežulys, makšties išskyrų kiekio, kvapo ar konsistencijos pokyčiai, skausmas lytiškai santykiaujant, skausmingas šlapinimasis. Jei tai lytiniu keliu „pasigauta“ liga, be minėtų simptomų gali varginti ir žaizdelės  ar pūslelės lytinių organų gleivinėje. Kalbant apie pagausėjusias išskyras, svarbu atminti, kad jos ne visada būna uždegimo požymis.

Išskyrų gali padaugėti ir dėl kitų priežasčių: ovuliacijos, po lytinių santykių, dėl gimdos kaklelio žaizdelės ar polipų. Dažniausiai pasitaikantys uždegimai - bakterinė vaginozė, pienligė ir trichomonozė. Negydant arba netinkamai gydant bakterinę vaginozę, galimos komplikacijos: gimdos kaklelio uždegimas, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, jei moteris nėščia, gali prieš laiką nutekėti gemaliniai vandenys, prasidėti vaisiaus vandenų infekcija, priešlaikinis gimdymas, kūdikis gali gimti su įgimta infekcija.

Ryškiausias pienligės simptomas – niežulys, kuris gali būti įvairaus intensyvumo ir prasideda dažniausiai kelias dienas prieš mėnesines. Moteris skundžiasi graužimu ir deginimu po lytinių santykių ar pasišlapinus. Tarpvietės oda ir makšties gleivinė būna paraudusi, vargina tirštos, bekvapės, varškės konsistencijos išskyros.

Išskyros, susimaišiusios su sperma, taip pat gali pakeisti makšties mikroflorą bei skatinti vystytis pienligę. Trichomonoze dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, retais atvejais per buitinį kontaktą: drėgnus, išskyromis išteptus rankšluosčius, unitazo paviršių. Būdingiausias šios ligos simptomas – gausios, putotos, pilkai žalsvos išskyros, skausmingas šlapinimasis, skausmas lytiškai santykiaujant, niežulys.

Kadangi trichomonos geriausiai dauginasi šarminėje aplinkoje, ligos simptomai gali ypač paūmėti per mėnesines arba po lytinių santykių. Trichomonos sukelia išorinių lyties organų, makšties, šlaplės, šlapimo pūslės uždegimus, tačiau galimos ir rimtesnės komplikacijos, pavyzdžiui, gimdos uždegimas.

Dažniausios neužkrečiamų makšties uždegimų priežastys:

Bikinio srities depiliacija (plaukeliai ant didžiųjų lytinių lūpų saugo normalią makšties prieangio mikroflorą ir odą nuo trinties bei išorės mikroorganizmų).

Sintetinės aptemptos kelnaitės, ypač su juostele. Pastaroji, keičiant padėtį, slankioja nuo išangės iki makšties prieangio ir taip gali sukelti makšties uždegimą.

Lytinių organų  higienos priemonės – įvairiausi kremai, plovikliai, dezodorantai, higieniniai įklotai, tamponai taip pat gali sunaikinti normalią makšties mikroflorą.