Vėliau būtent pagal šios skenduolės veidą buvo pagamintos dirbtiniam kvėpavimui atlikti skirtos manekeno veido kaukės kopijos.

Netrukus mergina gavo ir vardą – „L’Inconnue de la Seine“ (liet. „Nežinoma Senos moteris“).

Šiandien ji pasaulyje žinoma ir kaip Senos Mona Liza, ir Resusci Annie, ir „labiausiai pabučiuota mergina pasaulyje“.

Nors ji neišgyveno, įkvėpė medicinos specialistus kitaip pažvelgti į skubiąją pagalbą, ateityje gelbėjant daugybę gyvybių.

Paryžiaus morge bylą tyrusį patologą pirmiausia sužavėjo merginos grožis, o labiausiai pribloškė rami mergaitės veido išraiška. Tad jis sukūrė mirtininkės kaukę – gipsinį jos veido atspaudą.

Vėliau buvo pagamintos šios veido kaukės kopijos, kurios tapo šiais laikais visiems žinomo dirbtiniam kvėpavimui skirto manekeno veido modeliu.

XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje, kai buvo išrastas gaivinimas burna į burną ir dirbtinis kvėpavimas, Amerikos širdies asociacijos atstovas Archeris Gordonas pastebėjo, kad medicinos studentai, praktikuojantys dirbtinį kvėpavimą, gali vienas kitą sužaloti.

Todėl jis ir kitas gydytojas Bjornas Lindas paprašė žaislų gamintojo Åsmundo Laerdalo sukurti manekeną, ant kurio studentai galėtų praktikuotis.

Pasak A. Laerdalo bendrovės, kuri iki šiol gamina manekenus, apie 300 mln. žmonių buvo apmokyti naudotis pagal Senos Monos Lizos veidą pagamintais manekenais, todėl laikui bėgant ji pelnė „labiausiai pabučiuotos merginos pasaulyje“ titulą.

Manoma, kad skenduolei buvo apie 16 metų. Tačiau, kas tiksliai yra ši mergina ir kaip jos kūnas atsidūrė upėje, atsakymų iki šiol nėra.

Ant jos kūno nebuvo rasta jokių kovos ar smurto žymių, tad manoma, kad tai buvo savižudybės atvejis.

Jis buvo padegtas trečiadienį, 12.50 val., Vilniaus gatvėje, prie parduotuvės. Gaisro metu apdegė manekenas ir jo drabužis. Ugniagesiai į gaisro vietą nebuvo kviesti.

Padegimu įtariami nepilnamečiai: 11-kos, 13-kos ir 15-kos metų.

Du iš jų perduoti teisėtiems globėjams. Vyriausias paauglys sulaikytas pagal kitą teismo nutartį, kuria jam paskirta arešto bausmė už ankstesnes nusikalstamas veikas, pranešė policija.

Turtinė žala – 45 eurai.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose duris atvėrė LSMU Medicininės simuliacijos centras. Šis Medicinos fakulteto funkcinis padalinys kol kas veikia laikinose patalpose. Jau kitąmet, turėdamas daugiau įrangos ir galimybių, įsikurs Mokomajame laboratoriniame korpuse (MLK).

Anot LSMU rektoriaus profesoriaus Remigijaus Žaliūno, studentams šis centras suteiks galimybę moduliuoti sudėtingas klinikines situacijas praktikoje, be jokios žalos ligoniui, nes naudojami dirbtiniai realūs pacientai arba tam tikras kūno dalis imituojantys objektai (muliažai, manekenai ir pan.). „Džiugu, kad pagaliau ir mes turime simuliacijos centrą ir galime čia dirbti. Tai didelis žingsnis į priekį“, – sakė prof. R. Žaliūnas.

Rektoriui pritarė ir Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius: „Čia studentai galės išbandyti savo jėgas tikroviškai sumodeliuotomis situacijomis. Taip įgytos žinios padės gydant pacientus“.

Sveikinimo žodį tarė ir Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algimantas Tamelis, daugelį metų nuosekliai siekęs šios idėjos įgyvendinimo, palaikęs visas pozityvias iniciatyvas steigiant šį centrą. Nuoširdų palaikymą pradėjusiam veikti Medicininės simuliacijos centrui pareiškė bei tolesnes veiklos gaires planuojant centro darbą nubrėžė Universiteto Medicinos akademijos kancleris profesorius Vilius Grabauskas ir prorektorė studijoms profesorė Daiva Rastenytė. Draugiškoje, bet kartu ir valingoje, diskusijoje buvo aptarta tolimesnis Medicininės simuliacijos centro plėtra.

Anot Medicininės simuliacijos centro vadovo dr. Arūno Gelmano, simuliacija medicinoje reikalinga dėl praktinių žinių perdavimo studentams efektyvumo. Studentai galės greitai ir efektyviai išmokti algoritmų, standartinę veiksmų seką. Tai ypač svarbu retesnių klinikinių situacijų metu. „Centras suteikia galimybę įgyti techninių įgūdžių be žalos pacientui“, – pridūrė centro vadovas.

LSMU Medicininės simuliacijos centre jau yra įdiegtas atvejų pristatymas, probleminis mokymas, mokymosi Įgūdžių treniruokliai. Studentai jau turėjo pirmąsias praktinių įgūdžių paskaitas, kurių metu dirbo su mažo tikslumo manekenais, vaidmens imitatoriais ir vidutinio tikroviškumo manekenais. Simuliacijos centre yra suteikiamos galimybės pačiam vertinti savo įgūdžius, tačiau profesionalai vertina studento darbą, pataria. Tai skatina siekti aukštesnio lygmens. Kaip teigia Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas ir Slaugos bei rūpybos katedros vedėja docentė Aurelijos Blaževičienė, simuliatorius tinka tam tikroms mokymo programoms. „Čia mokysis įvairių mokymo programų studentai, tačiau labai bus naudinga ir podiplominių studijų aukštesnės kokybės organizavimui. Medicininė simuliacija, įdiegta daugelyje medicinos sričių podiplominėse studijose, turėtų būti taikoma ir studentų mokymui, mokant pamatinių chirurgijos, akušerijos, anesteziologijos ir reanimatologijos, kardiologijos, pulmonologijos ir kt. diagnostikos bei gydymo įgūdžių“, – kalbėjo prof. A. Macas.

Iš Klaipėdoje stovėjusio tanklaivio laivagalio į uosto akvatoriją žvelgęs jūrininko manekenas suglumino: kokia prasmė ant laivo antstato laikyti šį objektą?

Saugo nuo vagių

Jūrininko manekenas, kurį buvo galima išvysti su Liberijos vėliava į Klaipėdos uostą atplaukusiame laive, buvo pastatytas tanklaivio viršutiniame denyje nuo laivagalio pusės.

Pirmoji mintis – manekenas ant denio skirtas atbaidyti piratams plaukiant per pavojingą Adeno įlankos ar Indijos vandenyno dalį.

Tačiau, kodėl manekenas puikavosi ant denio laive, kuris plaukiojo po ramius Baltijos jūros vandenis?

Galbūt laivas atplaukė iš pavojingos zonos, o jo įgula nespėjo arba netgi nesistengė nuo denio pašalinti manekeną? Galbūt laivui plaukiant per pavojingą zoną ant manekeno, kuris pritvirtintas prie denio turėklų, buvo užkabintas ir imitacinis šautuvas?

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka mano, kad jūrininkų manekenai laivuose kaip apsisaugojimo priemonė nuo piratų nėra efektyvūs.

Prieš puldami laivą, piratai kurį laiką jį stebi pro žiūronus ir nejudantis manekenas tikrai neteiktų jokio efekto. Bet galbūt žmogaus imitacijos modelis efektyvus yra naktį, kai prietemoje ne itin įžiūrėsi – žmogus ar jo imitacija stovi ant viršutinio denio.

Jo teigimu, manekenai ant antstatų laivagaliuose gali būti statomi norint apsisaugoti nuo vagių. Kai kuriose šalyse ypač populiaru tapo vogti iš laivų švartavimosi lynus ar gelbėjimosi valtis. Iš laivagalio priplaukia vagys keteriais, užmeta virves su kabliais, užsiropščia į laivą ir išmeta į jūrą lynus arba atkabina gelbėjimosi valtis.

Apkarstytų laivų nemato

Plaukdami per piratų zonas jūrininkai laivuose naudoja pačias įvairiausias apsaugos priemones. Laivus apjuosiantys vielų aptvarai, metalo skydai, vandens patrankos yra kur kas efektyvesnės priemonės nei manekenai.

Įprasta, kad plaukiant į tas zonas, kur piratų nėra, jūrininkai jūroje nukabina visas apsaugos prieš piratus priemones. Kitaip ir būti negali – apkarstytam laivui atplaukus į kurį nors uostą susidarytų papildomų rūpesčių, kaip priimti locmaną, veikiausiai būtų trukdžių ir švartuojant prieš piratus nukreiptomis priemonėmis apkarstytą laivą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pavaduotojas Arvydas Narmontas teigė, jog Klaipėdoje nėra matęs nė vieno laivo arba girdėjęs iš locmanų, kad laivas būtų atplaukęs su likusiomis priemonėmis, kurios skirtos apsisaugoti nuo piratų.

"Pas mus tiesiogiai laivai iš piratų zonos ir neatplaukia. Prieš tai jie lankosi bent keliuose kituose Europos uostuose ir visas apsaugos prieš piratus priemones paprastai būna nuėmę", – teigė A.Narmontas.

Jūrininkų trūkumo neliko

Klaipėdos uoste jis nebuvo matęs ir su manekenu atplaukusio laivo.

"Gal pasikabinę tą manekeną jūrininkai pajuokavo", – spėliojo A.Narmontas.

Kad jūrininkai yra išradingi žmonės ir prigalvoja įvairiausių "šposų", mano ir Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.

Gal laivuose įgulos tiek sumažintos, kad trūksta budėtojų ir į laivus bandančius pakliūti "zuikius", tiksliau nelegalus, "stebi" ar net stengiasi atbaidyti manekenai?

Tanklaivis "SCF Prudencia", ant kurio buvo manekenas, yra 228 metrų ilgio. Jo dedveitas – 74 565 tonos. Tai yra "Panamax" klasės laivas. Jo savininkė – Kipro kompanija.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas P.Bekėža teigė, kad tokio dydžio laivuose yra numatytas trijų pamainų budėjimas. Jūrininkai keturias valandas budi, po to aštuonias valandas yra laisvi. Mažesniuose laivuose gali būti organizuojamas dviejų pamainų budėjimas kas šešios valandos.

Laivuose yra numatytas minimalus turinčių būti jūrininkų skaičius. Mažai įtikėtina, kad įsigaliojus konvencijai dėl jūrininkų darbo ir sugriežtėjus reikalavimams, laivų savininkai mažintų įgulas labiau nei leidžiama ir deniuose budinčius jūrininkus keistų manekenais.

Juo labiau, kad dėl krizės laivyboje anksčiau buvusio didžiulio jūrininkų trūkumo pasaulinėje darbo rinkoje jau beveik neliko. Laivuose dar išliko laivavedžių ir mechanikų stygius. Eilinių jūrininkų jau yra perteklius, nes daug jų įsiliejo iš Pietryčių Azijos šalių.