Pirmasis prieštaringai vertinamo naujojo įstatymo etapas leidžia vyresniems nei 18 metų asmenims su savimi nešiotis 25 gramus marihuanos rekreaciniais tikslais. Be to, nuo šiol Vokietijoje leidžiama namuose auginti daugiau kaip tris marihuanos augalus.

Po šių pakeitimų Vokietijoje, kaip ir Maltoje bei Liuksemburge, kur rekreacinis kanapių vartojimas bus įteisintas atitinkamai 2021-aisiais ir 2023-aisiais, galioja vieni liberaliausių kanapių įstatymų Europoje.

Tačiau Nyderlandai pastaruoju metu ėmėsi griežtesnių priemonių prieš kanapių turizmą.

Įstatymas Vokietijoje įsigaliojo vidurnaktį.

Dar vienas teisinės reformos žingsnis – nuo šių metų liepos 1 dienos Vokietijoje bus leidžiama jungtis į vadinamuosius pelno nesiekiančius kanapių klubus.

Šioms reguliuojamoms asociacijoms bus leista turėti iki 500 narių ir jos galės vienam asmeniui per mėnesį išduoti iki 50 gramų kanapių.

Pirmadienį Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad marihuanos vartojimas išbrauktas iš „tabu zonos“.

Atsakydamas į kritiką dėl dekriminalizavimo, ministras pabrėžė, kad šio įstatymo įsigaliojimas yra „naudingesnis kalbant apie realią pagalbą priklausomybėms, vaikų ir jaunimo prevenciją ir kovą su juodąja rinka“.

Susirūpinimas dėl jaunimo

Gydytojų asociacija reiškia susirūpinimą, kad dekriminalizavus marihuaną gali padaugėti jos vartojimo atvejų tarp jaunų žmonių, kurie yra didžiausią riziką patiriantys asmenys.

Ekspertai įspėjo, kad marihuanos vartojimas tarp jaunų žmonių gali paveikti centrinės nervų sistemos vystymąsi ir padidinti psichozės ir šizofrenijos išsivystymo riziką.

„Mūsų požiūriu, toks įstatymas, koks jis parašytas, yra katastrofa“, – naujienų agentūrai AFP sakė Berlyno priklausomybės nuo marihuanos centro jaunimui terapeutė Katja Seidel (Katia Seidel).

Pasak gydytojo Eveno Lauterbacho, marihuanos vartojimas gali būti labai pavojingas, ypač jauno amžiaus žmonėms.

Reaguodama į kritiką, Vokietijos vyriausybė žada pradėti plataus masto informacinę kampaniją, kad visuomenė būtų geriau informuota apie riziką ir įvairias paramos programas.

Be to, pabrėžiama, kad Vokietijoje marihuana ir toliau bus draudžiama jaunesniems nei 18 metų asmenims ir draudžiama vartoti 100 metrų atstumu nuo mokyklų, vaikų darželių ir žaidimų aikštelių.

Antruoju žingsniu bus leista nuo liepos 1 dienos veikti vadinamiesiems kanapių klubams, kuriuose bus galima auginti kanapes asmeniniam narių naudojimui.

Šiam teisės aktui, kuris yra svarbus kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybės reformų projektas, praėjusį mėnesį pritarė žemieji parlamento rūmai. Tačiau jo likimas aukštuosiuose rūmuose, kuriuose atstovaujama 16 Vokietijos žemių vyriausybėms ir kuriuose O. Scholzo socialliberalų koalicija neturi daugumos, buvo neaiškus.

Aukštieji parlamento rūmai galėjo jį atidėti ir perduoti komitetui, kuris tarpininkauja sprendžiant ginčus tarp abejų rūmų. Plano šalininkai baiminosi, kad toks žingsnis suteiktų centro dešiniųjų opozicijai galimybę visiškai sustabdyti projektą. Vis dėlto plano priešininkai nesugebėjo surinkti daugumos, kad galėtų kreiptis į komitetą.

Įstatymo projekte numatoma įteisinti galimybę suaugusiesiems turėti iki 25 gramų marihuanos rekreaciniais tikslais ir leisti asmenims patiems auginti iki trijų augalų. Ši teisės akto dalis įsigalios balandžio 1 dieną.

18 metų ir vyresni Vokietijos gyventojai nuo liepos 1 dienos galės jungtis į pelno nesiekiančius kanapių klubus, galėsiančius turėti ne daugiau kaip 500 narių.

Asmenims bus leidžiama įsigyti iki 25 gramų marihuanos per dieną arba ne daugiau kaip 50 gramų per mėnesį, o jaunesniems nei 21 metų asmenims – ne daugiau kaip 30 gramų. Narystė keliuose klubuose nebus leidžiama. Klubų išlaidos bus padengiamos iš narystės mokesčių, kurie bus paskirstyti pagal tai, kiek nariai vartoja marihuanos.

Teisės akte taip pat raginama taikyti amnestiją, pagal kurią jau paskirtos bausmės už nusikaltimus, susijusius su kanapėmis, bus peržiūrėtos ir daugeliu atvejų panaikintos, nes kanapių vartojimas ir laikymas nebebus laikomas nelegalia veikla. Regioninės valdžios institucijos nerimauja, kad teismų sistemą apkraus tūkstančiai bylų.

Prieš penktadienio balsavimą opozicijos lyderis Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas), duodamas interviu žiniasklaidos grupei „Funke“, pažadėjo, kad jei jo partija laimės 2025 metų rudenį vyksiančius nacionalinius rinkimus, ji atšauks šį teisės aktą.

Policijos duomenimis, lapkričio 5 dieną apie 16.35 val. pareigūnai pastebėjo Mokyklos gatve važiuojantį BMW ir nusprendė šį automobilį sustabdyti ir patikrinti.

Kaip paaiškėjo, į krepšinio varžybas Vilniuje BMW važiavo du asmenys – 23 metų amžiaus vairuotojas bei 21-erių amžiaus keleivis.

Automobilio salone buvo juntamas degintų kanapių kvapas, todėl pareigūnai paklausė, ar šie nevartojo narkotinių medžiagų. Abu jaunuoliai atsakė, kad retkarčiais rūko „žolę“. Vairuotojas neslėpė, kad prieš kelias dienas Vilniuje už 20 eurų abu jie nusipirko narkotikų – apie 1,5 g augalinės kilmės kanapių-marihuanos. BMW keleivis prisipažino dar turįs narkotinių medžiagų ir iš striukės kišenės ištraukė metalinę dėžutę, kurioje buvo žalsvas plastikinis maišelis bei viena susukta cigaretė su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Paklausus, kokia medžiaga yra maišelyje, jaunas vyras pripažino, kad tai – marihuana asmeniniam naudojimui.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Klasikinis šunų apnuodijimo marihuana atvejis, kai šuo suėda gatvėje numestą kanapių suktinės nuorūką. Deja, nacionalizavus pramogai skirtą marihuaną jau trisdešimt aštuoniose Amerikos valstijose bei Kanadoje, tokių nuorūkų gatvėse akivaizdžiai padaugėjo, nes nauji įstatymai dažnai nedraudžia rūkyti „žolę“ viešose vietose. Taip tokios nuorūkos gali atsidurti ir jūsų keturkojo draugo gerklėje.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš nieko nepastebėjau. Jis kaip visada šniukštinėjo žemę ir viską apžiūrinėjo. O kai grįžau į butą, maždaug po valandos jis ėmė į nieką nereaguoti, miegojo, nekrutėjo. Kai pažadinau, jo akys žvairavo, o galva visą laiką drebėjo. Jis buvo apkvaišęs ir paranojiškas“, – pasakojo šuns savininkė Colleen Briggs.

Kai pažadinau, jo akys žvairavo, o galva visą laiką drebėjo. Jis buvo apkvaišęs ir paranojiškas.

 

Niujorke gyvenanti Colleen iš pradžių ne juokais persigando ir puolė gydyti savo šunį. Laimė, toks apsinuodijimas šunims nėra mirtinas.

„Iš tikrųjų jau taip nutiko tris kartus“, – piktinosi primėtytomis nuorūkomis C. Briggs.

Kita vertus, reikia turėti omenyje, kad šunys gerokai sunkiau nei žmonės pakelia apsinuodijimą tokiais kvaišalais.

„Apkvaišę šunys krato galvą, jiems teka seilės, jų akių vyzdžiai labai išsiplečia. Gyvūnai atrodo tarsi išprotėję. Žinoma, jie gali pradėti nevalingai šlapintis arba tuštintis. Tai – labai klasikinis toksiškumo požymis“, – teigė veterinarė Amy Attas.

Dėl smarkaus apnuodijimo gali tekti vežti šunį pas veterinarą. Net – plauti skrandį arba naudoti lašines, kad būtų išvalytas kraujas.

Pasak jo, Šiaulių pareigūnai kartu su Šiaulių apygardos prokuratūra baigė 2021 metų pabaigoje pradėtą tyrimą ir baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teismui.

Dar vienas šiame ikiteisminiame tyrime figūruojantis įtariamasis, minėtiems trims asmenims parūpinęs kvaišalų, ieškomas, nes nuo atsakomybės slapstosi užsienyje. Jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą baudžiamąją bylą.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrininkų grupė neteisėtai įgijo, laikė ir iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą kontrabanda atvežė beveik dešimt kilogramų kanapių, kurias tikėtasi realizuoti mūsų šalyje.

Narkotinių medžiagų gabenimo operacija buvo surengta 2021 metų gruodį. Įtariama, kad jos iniciatorius buvo 23 metų vienos kolegijos studentas. Neturėdamas pinigų kvaišalams įsigyti, šią idėją pasiūlė nuo mokyklos laikų pažįstamam bendraamžiui, kuris buvo neseniai grįžęs iš Vokietijos, kur užsidirbo keletą tūkstančių eurų. Trečiuoju bendrininku tapo už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis kartą jau teistas 24 metų šiaulietis.

Anot teisėsaugos, nusikaltimą vykdyti pasiruošusius vaikinus lydėjo nesėkmingi įvykiai. Ruošiantis į Didžiąją Britaniją parsivežti kvaišalų, kuriuos jiems parūpino vienas ten gyvenantis lietuvis, pakeliui į oro uostą vaikinus ištiko eismo įvykis. Kelionės tęsti buvo neįmanoma.

Po kurio laiko vaikinai nutarė į Didžiąją Britaniją važiuoti keleivius vežančiu mikroautobusu, tačiau vienam jų iš Lenkijos teko sugrįžti supratus, jog neturi paso, o su asmens tapatybės kortele į šalį nebus įleistas.

Nupirktų kvaišalų pervežimas į Lietuvą taip pat buvo komplikuotas. Įsigytą marihuaną, už kurią sumokėjo apie 8 tūkst. eurų ir dar tiek pat liko skoloje, supakavęs ir ją paslėpęs penkiose automobilių durelėse, kurios turėjo būti gabenamos kaip atsarginės dalys, šiaulietis sužinojo, kad krovinį turėjęs vežti mikroautobusas jį paimti galės tik po savaitės. Narkotikais prifarširuotas automobilių dureles jis paliko sutartoje vietoje, o pats išskrido į Lietuvą.

Kroviniui parlydėti į Didžiąją Britaniją buvo išsiųstas kitas žmogus, turėjęs stebėti, kaip vyksta kelionė, ar nekyla problemų. Vokietijoje mikroautobusą buvo sustabdę policijos pareigūnai. Paaiškėjus, kad priežastis – krovinio viršsvoris, įtampa atlėgo. Mikroautobusui pasiekus Lietuvą, kilo techninių problemų ir jis sustojo Kaune. Pajudėti buvo žadama tik po keleto dienų. Šiauliečiams teko išsinuomoti mikroautobusą ir krovinio į Kauną važiuoti patiems.

Gruodžio 17 dieną į kelionę išsiruošusius du 23 metų vaikinus parvažiavusius į Šiaulius sulaikė pareigūnai. Vyrai planavo iš Jungtinės Karalystės parvežtas narkotines medžiagas parduoti ir kiekvienas gauti per 10 tūkst. eurų pelno.

Anot policijos, sulaikymas įvyko vieno įtariamųjų močiutės sodo namelyje, į kurį buvo nešamos pargabentos automobilių durelės su marihuana. Kratos metu sodo namelyje buvo rasta beveik 9,7 kg „žolės“, taip pat iš seniau užsilikę beveik 43 gramai kanapių, o nusikalstamai veikai močiutės sodo namelį naudojančio vaikino gyvenamojoje vietoje – 0,242 g kokaino.

Po keleto dienų buvo suimtas ir trečias šios kvaišalų gabenimo operacijos dalyvis – 24 metų šiaulietis. Trijulei pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, bei jų kontrabandos. Įtariamieji buvo suimti, šiuo metu kardomosios priemonės jiems pakeistos – du jų teismo laukia kontroliuojami apykojės, vienam skirta kardomoji priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų.

34-ių R. Z. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai įsigijo – nusipirko „žolės“, t. y. kanapių (jų dalių), jų didžiąją dalį surūkė pats, o likusią dalį surūkė drauge su tuo metu dar nepilnamečiu asmeniu.

Teismas konstatavo, kad R. Z. padėjo nepilnamečiui įsigyti narkotinės medžiagos bei pratino jį šią medžiagą vartoti. Be to, R. Z. pripažintas kaltu ir dėl narkotinių medžiagų platinimo, nes neteisėtai nusipirkęs 1,785 g kanapių (jų dalių) perpardavė jas kitiems dviem asmenims. 

Už šiuos nusikaltimus R. Z. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams vienuolikai mėnesių ir 27 dienoms.

Pasak teismo, kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, laisvės atėmimo bausmę teismas sumažino vienu trečdaliu – iki vienerių metų vienuolikos mėnesių ir 28 dienų. 

Į bausmės laiką įskaičius kaltinamojo praleistą laiką gydymo įstaigose, kur jam buvo atliekamos ekspertizės, laiką specialioje gydymo įstaigoje bei dienas, praleistas laikinajame sulaikyme, teismas nusprendė, kad laisvės atėmimo bausmę R. Z. jau atliko.

„Pripažintina, kad R. Z. padarė teigiamas išvadas ir esmingai pakeitė savo gyvenimo būdą, jis nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslus jam šiuo metu būtų galima pasiekti tik skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kuri numatyta už jam inkriminuotus sunkius nusikaltimus. Tai aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrintų bausmės paskirties. Todėl <...> jis baudžiamas švelnesnėmis bausmėmis, nei numatytos sankcijose“, – pažymėjo bylą išnagrinėjęs teisėjas Valdas Meidus.

Kitoje byloje devynis kartus anksčiau teistas 32-ejų Utenos gyventojas D. J. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai įsigijo didelį kiekį – 29,019 g psichotropinės medžiagos MDMA turint tikslą ją platinti ir ją gabeno automobiliu, taip pat dėl to, kad neteisėtai laikė 0,432 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos savo namuose be tikslo jas platinti.

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, teismas konstatavo, kad D. J. gynybos versiją visiškai paneigia liudytojų parodymai, slapto sekimo protokolai, telefoninių pokalbių garso įrašai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto veikdamas su bendrininkais ir būdamas recidyvistas – šis teistumas jam dešimtas. Parinkdamas bausmės dydį teismas taip pat vertino įgytų psichotropinių medžiagų kiekį – jis šiuo atveju nežymiai viršija didelio kiekio ribą. Atsižvelgęs į visa tai, teismas skyrė D. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams.

Be to, iš D. J. priteista 1,7 tūkst. eurų policijai už jo ekstradiciją iš Olandijos.

Teismo duomenimis, D. J. po to, kai jam buvo įteiktas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismą, pažeisdamas jam skirtas kardomąsias priemones, išvyko į užsienį ir pasislėpė nuo teismo. Buvo paskelbta kaltinamojo paieška bei išduotas Europos arešto orderis.

2022 metų kovo 11 dieną D. J. buvo sulaikytas Olandijoje.

„Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidos atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jos paprastai priteisiamos“, – pažymėjo teisėjas Donatas Jatužis.

Abu nuosprendžiai dar neįsiteisėję ir per 20 dienų gali būti skundžiami Lietuvos apeliaciniam teismui.

2017 metais, sveikatos apsaugos pareigūnų duomenimis, buvo žinoma tik apie kiek daugiau nei 200 atvejų, kai penkerių metų ar jaunesni vaikai pavartojo kanapių turinčių maisto produktų, o 2021 metais tokių atvejų buvo jau daugiau nei 3050, teigiama medicinos žurnale „Pediatrics“ paskelbtame tyrime.

Dažnai parduodami saldainių, šokolado ar sausainių pavidalu užkandžiai su marihuana atrodo patrauklūs vaikams, tačiau dėl mažo pacientų svorio gali rimtai jiems pakenkti.

Nors per penkerių metų tyrimo laikotarpį užfiksuota apie 7000 atvejų, kai vaikai nurijo tokių medžiagų, bet nebuvo užregistruota nė vieno mirties atvejo. Tik maždaug 8 proc. vaikų prireikė intensyviosios terapijos, o beveik 15 proc. mažamečių buvo hospitalizuoti.

Vidutinis nukentėjusių vaikų amžius buvo treji metai.

Vaikams pasireiškė centrinės nervų sistemos slopinimas, įskaitant komą, tachikardiją ir vėmimą. Pacientai buvo gydomi į veną leidžiant skysčius.

Kai 2017 metais buvo pradėtas tyrimas, rekreacinė marihuana buvo legali tik aštuoniose JAV valstijose ir Vašingtone, o 2022 metų gegužės pabaigoje – 18 valstijų.

„Manoma, kad šis padidėjimas susijęs su tuo, kad vis daugiau valstijų leidžia suaugusiesiems vartoti kanapes rekreaciniais tikslais“, – rašė tyrimo autoriai.

Kadangi daugiau kaip 90 proc. kanapių suvartojama namuose, tyrėjai ragino šviesti globėjus apie būtinybę kanapių produktus laikyti užrakintose talpyklose vaikams nepasiekiamose vietose.

„Kanapių produktai turi būti sudėti ne tik į vaikams neįveikiamas pakuotes, bet ir į nepermatomas pakuotes su paprastomis etiketėmis, – rašė autoriai. – Be to, ant produktų turėtų būti aiškios įspėjamosios etiketės, įspėjančios apie nesaikingo vartojimo pavojus.“

Kai kurios JAV valstijos, įskaitant Kaliforniją, jau įgyvendino tokias priemones, tačiau visoje šalyje nėra teisės aktų dėl kanapių produktų pakuočių.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė kanapių dekriminalizavimo projektui nuo 2024 metų, kuriuo numatoma, kad už nedidelį kanapių ar jų produktų turėjimą be tikslo platinti grėstų jau nebe baudžiamoji, o administracinė atsakomybė, o bauda būtų nuo 30 iki 250 eurų. Tai reiškia, kad jeigu tave pagautų su pusės ar vieno gramo suktine, policininkai pirmą kartą skirtų 30 eurų baudą. Bet jeigu susitaikai su valstybe, moki tik pusę baudos – 15 eurų.

Jeigu sulaikytas asmuo turi mažiau nei penkis gramus šių narkotikų, laisvės atėmimas – netaikomas. Balsavo šeši komiteto nariai, viena buvo prieš – Agnė Širinskienė.

Ką apie kanapių dekriminalizaciją galvoja Šiaulių gyventojai? Kai kurie šiauliečiai neprieštarauja dekriminalizavimui, sako, kad dėl vienos suktinės jaunuolis ilgam gyvenimo susigadinti neturėtų. Kiti mano, kad uždraustas vaisius – pats skaniausias, tad galbūt dekriminalizavus kanapes jų poreikis sumažės.

„Manau, kad į kalėjimą tikrai neverta, nes tai yra visiškas absurdas. Apie pasekmes: kadangi tai man visiškai neaktualu, apie tai ir negalvoju. Turime pavyzdį – Nyderlandus. Ar ten yra kažkoks didžiulis nusikalstamumas, ar ten žmonės visi narkomanai? Tikrai taip nėra. Pas mus vyksta kovos dėl kovų, ne dėl esmės“, – sakė moteris.

„Mano nuomonė tokia – uždraustas vaisius visada yra saldus. Tam, kas to nori, jokie draudimai, Seimas ar kas nors kitas neuždraus. O tam, kuris to nenori, nereikia nė draudimų“, – teigė kita praeivė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš esu kategoriškai prieš visus narkotikus, alkoholį taip pat. Toks sprendimas prie gero neprives“, – sakė kita šiaulietė.

„Galbūt ir gerai. Gal laikas pokyčiams gyvenime“, – kalbėjo vyras.

Kai kurie Teisės ir teisėtvarkos komiteto politikai sakė, kad gal reikėtų atsisakyti tos lazdos, leisti patiems žmonėms rinktis ir būti pilietiškiems, o vienintelė prieš balsavo A. Širinskienė.

Argumentai tokie patys, kaip ir prieš metus – reikia ne bausti, o padėti.

„Argumentai tokie patys, kaip ir prieš metus – reikia ne bausti, o padėti. Priklausomybė yra liga, o priklausomybių yra daug, bet visais atvejais yra pagalba. Šiuo atveju pagalba turi būti ir nelabai skaičiuojant pinigų, ir ruošiant specialius žmones bei įstaigas. Tačiau jeigu pats žmogus nenori, nepasiekė dugno, jokios baudos to žmogaus likimo ir jo nuostatų nepakeis. Kalbėti turime nuo darželio, mokyklos, visi turi būti atsakingi“, – kalbėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

„Komitete kalbėjo generalinės prokurorės pavaduotojas, ponas Gintas Ivanauskas. Jis buvo labai akivaizdus ir lėmė mano balsavimą, nes prokurorai labai aiškiai įspėjo tiek komitetą, tiek Seimą, kad įstatyme, kuris atsiranda, yra daug spragų ir lieka atviri keliai mažų kiekių narkotikų kontrabandai bei nebaudžiamumas už ją, kadangi Baudžiamajame kodekse buvo panaikintos atitinkamos normos ir jos neatsirado Administracinių nusižengimų kodekse. Kitas dalykas, kurį pastebi tiek prokurorai, tiek ir dalis medikų bendruomenės, yra tas, kad mes šiuo metu neturime galimybių gydyti visus asmenis, kurie kreipiasi. Tiek valstybinėse įstaigose, tiek privačiuose reabilitacijos centruose yra matomos eilės. Mes, neužtikrindami efektyvaus gydymo ir efektyvios kontrolės bei kontrabandos prevencijos, žengiame žingsnį dekriminalizavimo link, kas, manau, tikrai yra neteisinga, jeigu žiūrime iš visuomenės sveikatos pozicijos“, – pasakojo A. Širinskienė.

Tokiu būdu jis įvykdė pažadą savo rėmėjams likus mėnesiui iki kadencijos vidurio rinkimų.

„Skelbiu malonę už visus ankstesnius federalinius nusikaltimus, susijusius su paprastu marihuanos turėjimu“, – sakė J. Bidenas.

Tačiau jis nesiekia visiškai dekriminalizuoti kanapių, ir teigia, kad „prekybos, rinkodaros ir pardavimo nepilnamečiams apribojimai turėtų išlikti“.

Prezidentas turi omenyje ne platinimą, o galimybę asmeniui laikyti medžiagą asmeniniam vartojimui – vyriausybės sveikatos priežiūros institucijų vertinimu, 2019 metais tai darė mažiausiai 18 proc. šalies gyventojų. Kelių valstijų vyriausybės jau yra legalizavusios marihuanos naudojimą rekreaciniais ar medicininiais tikslais.

J. Bidenas taip pat paliepė Teisingumo ir Sveikatos departamentams nustatyti, ar kanapės turėtų būti perkvalifikuotos kaip mažiau pavojinga medžiaga.

Pareigūnai žurnalistams pasakojo, kad pagal federalinius su marihuana susijusius teisės aktus apkaltinamųjų nuosprendžių yra sulaukę apie 6 500 žmonių. Malonė bus suteikta dar tūkstančiams nuteistųjų pagal įstatymus federalinėje sostinėje Vašingtone.

J. Bideno mostas simbolizuoja plačius užmojus – jis siekia, kad šiuo pavyzdžių sektų visų valstijų valdžios institucijos.

„Raginu visus valdininkus šiuo klausimu elgtis taip pat. Kaip niekas neturėtų atsidurti federaliniame kalėjime vien dėl marihuanos laikymo, taip dėl šios pačios priežasties niekas neturėtų būti pasiųstas į vietinį ar valstijos kalėjimą“, – teigė J. Bidenas.

Politinis poveikis

Apie šį žingsnį buvo pranešta vaizdo žinute ir rašytiniu pareiškimu.

Tikimasi, kad poveikis bus reikšmingas tiek teisiniu, tiek politiniu atžvilgiu – J. Bideno iniciatyva dėl dekriminalizavimo jau sulaukė nemažai palaikymo visoje šalyje.

J. Bideno atstovaujama Demokratų partija neramiai laukia artėjančių – lapkričio 8 dieną vyksiančių – kadencijos vidurio rinkimų, kur gali tekti susidurti su sunkumais siekiant išlaikyti bent dalinę kontrolę Kongrese.

Toks prezidento gestas gali jam užtarnauti rasinio teisingumo aktyvistų palankumą – pastarieji buvo nepatenkinti tuo, kaip užtikrinant kanapių įstatymų vykdymą elgiamasi su etninėmis mažumomis.

„Žmonių siuntimas į kalėjimą už marihuanos laikymą sugriovė per daug gyvenimų ir įkalino žmones dėl elgesio, kurio daugelis valstijų nebedraudžia“, – savo poziciją toliau aiškino J. Bidenas.

Jis pažymėjo, kad nuosprendžiai dėl marihuanos laikymo itin skaudžiai paveikia nebaltaodžius žmones – tai apima ne tik kartais skiriamą laisvės atėmimo bausmę, bet ir atveria kelią į ilgus metus trunkantį nuosmukį, dėl kurio tampa sunku gauti darbą ir įgyti išsilavinimą.

Dar vienas veiksmas, kurio buvo imtasi – nurodymas federalinių Sveikatos ir Teisingumo institucijų pareigūnams „skubiai peržiūrėti, kaip marihuana traktuojama pagal federalinius įstatymus“.

Šiuo metu federalinis įstatymas priskiria marihuaną vienai grupei su daug pavojingesnėmis narkotinėmis medžiagomis, tokiomis kaip heroinas ar LSD. Tokiu būdu ji vertinama rimčiau nei santykinai modernūs ir didelę priklausomybės riziką keliantys narkotikai fentanilis ir metamfetaminas.

Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras), svarbus J. Bideno sąjungininkas, kovojantis už tai, kad demokratai neprarastų valdžios kontrolės, komentavo, jog Baltųjų rūmų šeimininko žingsnis nušvietė problemą – vadinamasis „karas su narkotikais“ iš tikrųjų yra „karas prieš žmones, ypač nebaltaodžius“.

Juodaodžių pilietinių teisių organizacijos NAACP prezidentas Derrickas Johnsonas (Derikas Džonsonas) socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė: „Mes sveikiname prezidentą J. Bideną.“

„Nevienodo traktavimo ištaisymas, įskaitant marihuanos reformą, dešimtmečius buvo NAACP prioritetas“, – pridūrė jis.

Cynthios Roseberry (Sintijos Rouzberi), priklausančios galingai Amerikos piliečių laisvių sąjungai, nuomone, iš dalies buvo panaikintas „ilgas šešėlis“, kurį meta žiaurūs ir negailestingi įstatymai dėl narkotikų, o „Marihuanos politikos projektas“, užsiimantis teisinių reformų kampanija, savo ruožtu J. Bideno sprendimą pavadino „istoriniu“.

Tačiau Respublikonų senatorius Tomas Cottonas (Tomas Kotonas) laiko tai J. Bideno taktiniu manevru – jo nuomone, šiais veiksmais tiesiog siekiama atitraukti dėmesį.

„Augant nusikaltimų bangai ir atsidūrus ant recesijos slenksčio, Joe Bidenas suteikia visuotinę malonę narkotikų nusikaltėliams, kurių daugelis yra susidūrę su kur kas rimtesniais kaltinimais. Tai yra beviltiškas bandymas atitraukti dėmesį nuo nesėkmingo vadovavimo“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė T. Cottonas.

Kaip pranešė policija, tyrimas pradėtas gavus informacijos, kad Rokiškio rajono gyventojas L. P. galimai platina narkotines ar psichotropines medžiagas.

Tyrimo metu, atliekant kratas Rokiškio rajone esančioje sodyboje ir jos teritorijoje esančiuose pastatuose, rastos įrengtos patalpos su specialiai sumontuota įranga, skirta galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų auginimui.

Kratos metu rastas ir paimtas didelis kiekis, kaip įtariama, kokaino, kanapių ar antžeminių jų dalių. Taip pat rasta ir paimta galimai psichoaktyvių haliucinogeninių grybų.

Atliekant kratas buvo pasitelktos gausios policijos pareigūnų pajėgos, Panevėžio kriminalinės policijos kinologai su šunimis.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo disponavimo dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti ir be tikslo jas platinti, taip pat dėl įrenginių tokioms medžiagoms gaminti gaminimo ir laikymo.

Už sunkiausią iš šių nusikaltimų – kvaišalų laikymą siekiant juos platinti – Baudžiamasis kodeksas numato griežčiausią dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.