R. T. Erdoganas sakė, kad kova su terorizmu buvo viena iš svarbiausių temų jo diskusijose su kadenciją baigiančiu Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte, kuris atvyko į Stambulą, kad sutelktų Turkijos paramą savo kandidatūrai.

„Pasakėme jam, kad pagal Aljanso dvasią neturėtų būti toleruojama jokia teroristinė organizacija, ypač PKK ir su ja susijusios organizacijos“, – sakė R. T Erdoganas žurnalistams kartu su M. Rutte.

PKK, kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą, dešimtmečius vykdo sukilimą, siekdama didesnės kurdų mažumos autonomijos šalies pietryčiuose.

Be to, R. T. Erdoganas sakė, kad naujajam generaliniam sekretoriui „būtina dėti intensyvias pastangas, kad sąjungininkės panaikintų sankcijas, apribojimus ir kliūtis gynybos pramonės srityje“.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas taip pat yra kandidatas į NATO generalinio sekretoriaus postą, o R. T. Erdoganas sakė, kad praėjusią savaitę telefoninio pokalbio metu ir jam perdavė Turkijos prašymus.

R. T. Erdoganas neatskleidė, ką Turkija pasirinks iš šių dviejų politikų, bet sakė, kad sprendimas bus pagrįstas „protu“, nors šypsodamasis palinkėjo M. Ruttei sėkmės „naujoje kelionėje“.

M. Rutte yra pagrindinis favoritas pakeisti norvegą Jensą Stoltenbergą prie Aljanso vairo po to, kai JAV, Jungtinė Karalystė ir Vokietija išreiškė paramą jo kandidatūrai.

Tačiau Vengrija pareiškė, kad šalis nerems M. Rutte, nes šis anksčiau yra išreiškęs susirūpinimą dėl žemėjančių demokratijos standartų valdant ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui.

M. Rutte taip pat sulaukia skepticizmo dėl to, kad Nyderlandams per pastarąjį dešimtmetį nepavyko pasiekti NATO gynybos išlaidų tikslų.

Jis taip pat paskelbė apie 400 mln. eurų, skiriamus ekonominei paramai ir energetikos infrastruktūros, kurią pastarosiomis dienomis ir savaitėmis vėl atakuoja Rusija, remontui.

„Nyderlandai šiais metais karinei paramai papildomai skirs milijardą eurų. Tai papildys du milijardus eurų, dėl kurių jau buvo susitarta“, – paskelbė M. Rutte platformoje „X“.

„Taip pat nuspręsta, kad skirsime tris milijardus eurų karinei paramai kitais metais“, – pridūrė kadenciją baigiantis ministras pirmininkas po derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

M. Rutte, turintis visas galimybes tapti naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi, užbaigė savo „X“ žinutę žodžiais: „Ukraina turi laimėti šią kovą. Dėl savo ir mūsų saugumo.“

Naujausi oro smūgiai Ukrainos energetikos tinklui lėmė didžiulius elektros tiekimo sutrikimus.Ketvirtadienį Rusija Ukrainos energetikos objektus apšaudė maždaug 40-čia dronų ir sugriovė elektrinę Kyjivo regione.

„Ukrainai reikia daugiau, kad galėtų apsisaugoti, – sakė M. Rutte. – Kartu su tarptautiniais partneriais mes toliau darome viską, kas įmanoma, kad greičiau perduotume jai daugiau šaudmenų ir priešlėktuvinės gynybos priemonių.“

Tą jis pareiškė antradienį bendroje spaudos konferencijoje su Nyderlandų premjeru Vilniuje.

„Lietuva remia pono M. Rutte kandidatūrą NATO generalinio sekretoriaus pozicijai užimti“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas Gitanas Nausėda su Nyderlandų premjeru M. Rutte aptars gynybos ir saugumo, NATO rytinio flango stiprinimo, paramos Ukrainai bei aktualius Europos Sąjungos (ES) klausimus.

M. Rutte šiuo metu laikomas realiausiu kandidatu tapti NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo įpėdiniu.

Jam paramą yra išreiškusi Jungtinė Karalystė, Vokietija bei kitos šalys. Ekspertų vertinimu, M. Rutte vizitas į Lietuvą taip pat yra susijęs su siekiu užsitikrinti ir Vilniaus paramą.

Vis tik Vengrija tvirtina, kad nerems anksčiau jos vyriausybę kritikavusio M. Rutte.

Norą siekti NATO vadovo posto yra išreiškęs ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas).

Nyderlandų premjeras taip pat dalyvaus diskusijoje apie naujo ES politinio ciklo prioritetus. Jis prasidės po šių metų birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Diskusijoje taip pat dalyvaus Ch. Michelis, Švedijos, Čekijos ir Bulgarijos vadovai.

Diskusijos šiuo klausimu balandį taip pat vyks Varšuvoje, Romoje ir Bukarešte.

Kaip praneša „Ukrinform“, Nyderlandų premjeras tai parašė socialiniame tinkle X.

„Buvo malonu šiandien pasikalbėti su Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala ir Danijos premjere Mette Frederiksen apie šaudmenų tiekimą Ukrainai. Realizuojant Čekijos iniciatyvą, artimiausiu metu į Ukrainą bus išsiųsta daug amunicijos. Artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais mes ir toliau darysime viską, kas įmanoma, kad paremtume Ukrainą, didžiausią dėmesį skirdami artilerijai ir oro gynybai“, – rašoma pranešime.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Nyderlandai skiria daugiau kaip 100 mln. eurų Čekijos iniciatyvai kuo greičiau pristatyti Ukrainai artilerijos sviedinių.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas vasarį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose pareiškė, kad Praha trečiosiose šalyse rado apie 800 tūkst. sviedinių (500 tūkst. – 155 mm kalibro ir 300 tūkst. – 122 mm kalibro), kuriuos ES narės galėtų nupirkti Ukrainai. Šią iniciatyvą jau parėmė keliolika valstybių.

„Tikrai negalime pritarti, kad NATO generaliniu sekretoriumi būtų išrinktas asmuo, anksčiau norėjęs parklupdyti Vengriją, – per spaudos konferenciją Budapešte sakė Péteras Szijjártó. – Būtų labai keista, jei tokio asmens kandidatūrą palaikytų Vengrijos vyriausybė“.

Nyderlandų ministras pirmininkas M. Rutte tvirtai pasisakė už taisykles, pagal kurias prieiga prie Europos Sąjungos (ES) biudžeto priklauso nuo to, kaip laikomasi bloko teisinės valstybės standartų, dėl to Vengrijai buvo sulaikyti milijardai eurų ES lėšų.

M. Rutte siekia pakeisti Jensą Stoltenbergą 31 valstybės narės Vakarų karinio Aljanso generalinio sekretoriaus poste. Tačiau jam reikia visų NATO narių pritarimo, kad gautų šį darbą, o tai reiškia, jog Vengrija turi veto teisę. Kitų viešai paskelbtų kandidatų šiuo metu nėra. M. Rutte turi tvirtą Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir JAV paramą.

Tai penktadienį per bendrą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferenciją pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Čia ir dabar toliau teiksime karinę ir finansinę paramą ir ieškosime būdų, kaip jums padėti. Kaip pavyzdį įvardysiu naujausius mūsų pirkinius: nemokamai perduosime nuo Nyderlandų policijos ir pasieniečių 22 karinius patrulinius katerius, taip pat 3 karinius laivus CB90, 4 radarų sistemas ir mažiausiai 9 haubicas, neskaičiuojant tų, kurias mes jau perdavėme“, – sakė premjeras.

Komentuodamas naikintuvų F-16 perdavimo Ukrainai procesą, Nyderlandų vyriausybės vadovas pažymėjo, kad grafiko laikomasi, ir jie Ukrainos padangėje skraidys dar šiais metais.

„Tačiau dar daug ką reikia padaryti. Šiandien susitarėme, kad reikia paspartinti  procesą. Norime įsitikinti, kad priešakyje nebus netikėtų kliūčių, kurių dar neaptarėme“, – sakė Nyderlandų premjeras.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis ir M. Rutte penktadienį Charkive pasirašė dvišalę saugumo sutartį.

Šie kanclerio komentarai buvo paskelbti po to, kai Jungtinė Karalystė anksčiau ketvirtadienį viešai pareiškė remianti M. Rutte kandidatūrą.

„Dėl savo didžiulės patirties, puikių žinių saugumo politikos srityje ir stiprių diplomatinių įgūdžių jis yra puikus kandidatas“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė vokiečių vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas).

M. Rutte šiuo metu laikomas realiausiu kandidatu tapti Jenso Stoltenbergo įpėdiniu.

57-erių M. Rutte, kuris anksčiau buvo atmetęs galimybę kelti savo kandidatūrą į NATO generalinius sekretorius, praėjusių metų spalį Nyderlandų žiniasklaidai sakė, kad vadovavimas Aljansui būtų įdomi patirtis ir kad jis yra pasirengęs užimti šias pareigas, jei jos būtų pasiūlytos.

Diplomatų teigimu, M. Rutte, kuris ministro pirmininko pareigas užima jau 13 metų, yra gerai žinoma figūra Europos politinėje arenoje, o NATO valstybės – JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija – jį vertina labai teigiamai.

Kiti kandidatai į NATO generalinio sekretoriaus postą yra Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis.

56 metų M. Rutte neišsižadėjo savo noro pakeisti Jensą Stoltenbergą NATO generalinio sekretoriaus pareigose, tačiau per bendrą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu spaudos konferenciją žurnalistų paklaustas apie savo pasisakymus teigė, jog padarė klaidą viešai apie tai kalbėjęs.

M. Rutte taip pat pabrėžė, kad nenori plačiau komentuoti šio klausimo: „Nieko daugiau nepridėsiu prie klaidos, nes kitaip gali atsirasti kitų interpretacijų“. Spalį per interviu radijui jis pripažino, kad yra suinteresuotas darbu NATO. J. Stoltenbergas turi būti pakeistas 2024 m. spalį. Be M. Rutte‘s, galimais kandidatais į šias pareigas laikomi Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ir buvęs Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas.

Pirmadienį O. Scholzas gyrė M. Rutte‘s patirtį, taip pat ir užsienio politikoje: „Tai labai patyręs politikas, turintis daug įgūdžių, reikalingų valdyti tokius didelius valdymo aparatus, bet taip pat turintis didelę politinę ir užsienio politikos patirtį“.

M. Rutte 13 metų buvo Nyderlandų ministras pirmininkas. Koalicijoje kilus nesutarimams dėl pabėgėlių politikos, jis ir jo kabinetas vasarą atsistatydino ir paskelbė parlamento rinkimus. Vėliau M. Rutte paskelbė apie savo ketinimą pasitraukti iš Nyderlandų politikos. Jis laikinai eina pareigas, kol bus sudaryta nauja vyriausybė. Per rinkimus kraštutinių dešiniųjų populisto Geerto Wilderso partija PVV užėmė pirmąją vietą. Šiuo metu G. Wildersas siekia sudaryti koaliciją.

Suskaičiavus beveik visus balsus, paaiškėjo, kad PVV gaus 37 vietas parlamente – daugiau nei dvigubai daugiau nei per praėjusius rinkimus ir užtikrintai aplenkė savo oponentus.

Kairiųjų blokas turėtų surinkti 25 vietas, o centro dešiniųjų partija VVD – 24. Tai laikoma prastu rezultatu darbą baigiančio ministro pirmininko Marko Rutte (Marko Riutės) partijai.

60 metų G. Wilderso lauks nelengva užduotis – bandyti suformuoti veikiančią koaliciją. Jo varžovai prieš balsavimą tvirtino, kad atsisakytų dirbti PVV vadovaujamoje vyriausybėje.

Netikėta PVV pergalė iš karto sulaukė sveikinimų iš kitų kraštutinių dešiniųjų lyderių Prancūzijoje ir Vengrijoje, tačiau greičiausiai sukels būgštavimų Briuselyje – G. Wildersas yra nusistatęs prieš Europos Sąjungą ir nori, kad būtų balsuojama dėl Nyderlandų išstojimo iš bloko.

Nors kampanijos metu sušvelnino savo antiislamišką retoriką, PVV programoje žadama uždrausti Koraną, mečetes ir islamiškus galvos apdangalus, o Nyderlandų musulmonų bendruomenės lyderiai išreiškė dėl to susirūpinimą.

„Nežinau, ar musulmonai Nyderlanduose vis dar saugūs. Nerimauju dėl šios šalies“, – vietos agentūrai ANP sakė marokiečių olandų asociacijos SMN atstovas Habibas el Kaddouri (Habibas Kaduris).

60-metė vadybininkė Lizette Keyzer (Lizetė Keizer) iš Enschedės Nyderlandų rytuose sakė, kad, paaiškėjus balsavusiųjų apklausų rezultatams, jai „suvirpėjo širdis“.

Šalis „eina dešiniąja kryptimi. Tikimės, kad tai netaps visiška tiesa“, pridūrė ji.

„Cunamis“

Kreipdamasis į džiūgaujančius šalininkus Hagoje po balsavusiųjų apklausų rezultatų paskelbimo, G. Wildersas ėmėsi prieš imigrantus nukreiptos retorikos, sakydamas, kad olandai nubalsavo, kad sustabdytų prieglobsčio prašytojų „cunamį“.

„PVV nebegalima ignoruoti“, – šaukė jis, ragindamas kitas partijas sudaryti su juo susitarimą.

Tačiau neaišku, kaip jam pavyks surinkti 76 vietas, kurių reikia daugumai 150 vietų parlamente.

Nežinau, ar musulmonai Nyderlanduose vis dar saugūs. Nerimauju dėl šios šalies.

Buvęs Europos Komisijos narys Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas), kurio Žaliųjų ir Darbo partijos blokas užėmė antrąją vietą, iš karto atmetė galimybę bendradarbiauti, sakydamas, kad dabar jų darbas yra ginti demokratiją šalyje.

Tačiau Pieteris Omtzigtas (Piteris Omtzigtas), kurio „Naujojo socialinio sandorio“ (NSC) partija laimėjo 20 vietų, sušvelnino savo poziciją, sakydamas, kad yra atviras diskusijoms, ir pridūrė, kad derybos dėl koalicijos nebus lengvos.

Dilan Yesilgoz (Dilan Ješilgez), centro dešinės Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD) lyderė ir M. Rutte politinė įpėdinė, rinkimų naktį buvo atsargi ir sakė, kad G. Wildersas turės išsiaiškinti, ar jam pavyks sudaryti koaliciją.

Ji užsiminė, kad G. Wildersas galėtų prisijungti prie VVD vadovaujamos vyriausybės, tačiau pabrėžė, kad jam vadovaujant nedirbs.

Diederickas van Wijkas (Dyderikas van Veikas) iš Klingendalio tarptautinių santykių instituto AFP sakė, kad po „triuškinamos Wilderso pergalės“ Nyderlandai atsidūrė „nežinomoje teritorijoje“.

„Ministras pirmininkas G. Wildersas gali būti ranka pasiekiamas“, – sakė jis.

„Permainų vėjai“

Nyderlandai pasuko į kraštutinę dešinę po to, kai Italija ministre pirmininke išrinko Giorgią Meloni (Džordžą Meloni).

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sveikino „permainų vėjus“ Nyderlanduose, o prancūzė Marine Le Pen (Marin Le Pen) džiaugėsi, jos teigimu, G. Wilderso įspūdingu pasirodymu.

Ir nors G. Wildersas pažadėjo, kad bus premjeras „visiems olandams“, dėl savo antimusulmoniškų pasisakymų praeityje jis pelnė „olandiškojo Trampo“ pravardę – o tai taip pat nuoroda į jo šukuoseną.

2016-aisiais jis buvo pripažintas kaltu dėl diskriminacijos Nyderlanduose gyvenančių marokiečių atžvilgiu. Praeityje G. Wildersas Koraną yra palyginęs su nacių lyderio Adolfo Hitlerio antisemitiniu politiniu manifestu „Mein Kampf“, sakydamas, kad abi knygos turėtų būti uždraustos.

PVV manifeste, kuriame apstu G. Wildersui būdingos retorikos, sakoma: „Prieglobsčio prašytojai mėgaujasi puikiais nemokamais kruizinių laivų bufetais, o olandų šeimos turi taupyti maisto produktus.“

„Norime, kad Nyderlanduose būtų mažiau islamo, ir to sieksime: mažindami nevakarietišką imigraciją ir apskritai sustabdydami prieglobsčio teikimą“, – sakoma programoje.

Be to, būtų surengtas „privalomas referendumas“ dėl „Nexit“ – idėjos Nyderlandams išstoti iš ES. PVV taip pat ragina „nedelsiant sustabdyti“ pagalbą vystymuisi.

Užsienio politikos srityje esama aiškių paralelių su JAV eksprezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu). „Pirmiausia Nyderlandai“, – skelbiama manifeste.

Nyderlandų žiniasklaidą apstulbino, kokia persvara G. Wildersas pasiekė pergalę rinkimuose.

„Niekas to nesitikėjo, net pats nugalėtojas“, – teigė dienraštis „Trouw“. Netgi paprastai santūrus visuomeninis transliuotojas NOS pavadino tai „monstriška pergale“ – ši frazė nuskambėjo keliose žiniasklaidos priemonėse.

Dienraštis „Financieele Dagblad“ teigė, kad rezultatas „apverčia Hagos politiką aukštyn kojomis“, o dienraštis NRC apibūdino jį kaip „dešiniųjų populistų sukilimą, kuris iki pamatų sudrebins Binenhofą“, turėdamas omenyje vyriausybės  miestelį Hagoje.