Svorio pasikeitimas

Paveldimumas ir antsvorio problemos – tai vienos dažniausių pirmojo ir antrojo cukrinio diabeto tipų priežastys, pasakoja farmacininkė Jelena Deksnienė. Anot jos, didžiausia problema, kad kartais žmonės per vėlai identifikuoja šios ligos simptomus.

„Stiprus troškulys, gausus šlapinimasis, padidėjęs nuovargis, silpnumas, pastebimas kūno masės mažėjimas ir atsiradęs acetono kvapas burnoje – tai dažniausi pirmojo tipo cukrinio diabeto simptomai. Nors antrojo tipo diabetas pasirodo ne taip akivaizdžiai, jo simptomai labai panašūs. Kitaip nei sergant pirmojo tipo diabetu, kūno svoris dažniausiai gerokai padidėja, fiksuojamas nutukimas, antsvoris“, – pasakoja J.Deksnienė.

Sergant cukriniu diabetu, labai svarbu susikurti naujus kasdienius įpročius, palengvinsiančius ligos simptomus. Tačiau vaistininkė pataria su šiais įpročiais susipažinti ir tiems žmonėms, kurie nori sumažinti cukrinio diabeto riziką.

Vertėtų iš maisto raciono pašalinti greitąjį maistą ir vaisvandenius.

Kaip pakeisti mitybą?

J.Deksnienė pataria į mitybą įtraukti mažą glikemijos indeksą turinčius maisto produktus. Anot jos, tai švieži vaisiai, daržovės, visų grūdo dalių produktai ir patys grūdai, riešutai, neriebi žuvis ir alyvuogių aliejus.

„Vertėtų iš maisto raciono pašalinti baltą duoną, baltus ryžius, patiekalus iš baltų miltų, saldumynus, greitą maistą ir vaisvandenius. Dauguma šių produktų turi daug sočiųjų riebalų ir transriebalų, skatinančių cukrinį diabetą“, – pasakoja specialistė.

Antsvorio reguliavimas

Jei žmogus yra linkęs į antsvorį ir turi riziką susirgti cukriniu diabetu, o galbūt juo jau serga, vaistininkė pataria išbandyti vieną antsvorio reguliavimo taisyklę.

„Tokiais atvejais rekomenduojama numesti 7 proc. savo kūno svorio. Jokių kardinalių pokyčių neprireiks. Pavyzdžiui, jei sveriate 70 kg, jums patartina numesti 5 kg ir taip žymiai sumažinti cukrinio diabeto riziką. Be to, net ir sergant diabetu labai rekomenduojama į savo rutiną įtraukti fizinę veiklą – bent ilgesnius pasivaikščiojimus gryname ore“, – pataria J.Deksnienė.

Nepraleiskite pusryčių

„Niekam ne paslaptis, kad pusryčiai vienas svarbiausių dienos valgymų, ne išimtis ir diabetikams. Valgantys pusryčius tampa daug atsparesni insulino pertekliui. Naktį organizmas badauja, tad, jeigu nepusryčiaujame, kepenys pradeda išskirti sukauptą gliukozę, kad palaikytų reikiamą jos kiekį kraujyje. Taip kepenys paskatintos dirbti intensyviau ir išskirti per didelį gliukozės kiekį“, – pasakoja J.Deksnienė.

Maisto papildai

Sergant diabetu, reikėtų įvertinti, kiek mitybos apribojimai iš jūsų organizmo atima maistinių medžiagų ir ar pavyksta jų gauti su maistu. Jeigu ne, vaistininkė pataria išbandyti įvairius maisto papildus, skirtus būtent diabetikams. Jų sudėtyje netrūksta B grupės vitaminų, chromo, todėl mažiau norisi saldumynų.

„Šokinėjimas ant batuto gausybe studijų pripažintas kaip didelę kaulų lūžių ir išnirimų, raiščių plyšimo, gyvybei grėsmingų galvos ir kaklo sužalojimų riziką kelianti pramoga, dėl ko autoritetingos pasaulinės gydytojų pediatrų, gydytojų ortopedų traumatologų organizacijos primygtinai rekomenduoja vengti šio laisvalaikio praleidimo būdo. Norėdami kuo rečiau matyti tokias rentgenogramas bei ilgam įprastą Jūsų vaikučių ar Jūsų pačių gyvenimo ritmą sutrikdantį gijimo po tokių traumų periodą, tą patį nuoširdžiai rekomenduojame ir mes“, – nuoširdžiai rekomenduoja skubiosios pagalbos medikai.

„Jei vis dėlto nepavyksta atsisakyti pramogų ant batuto, prašytume bent jau laikytis keleto gyvybiškai svarbių taisyklių:

– vienu metu batutu naudotis gali tik vienas asmuo (nemaža dalis traumų, kurias sutinkame savo praktikoje yra nulemtos 2 ar daugiau šokinėtojų tarpusavio susidūrimo);

– nieku gyvu negalima atlikinėti ant batuto salto ir kitų akrobatinių manevrų (nusileidimas ant galvos ar kaklo gali baigtis mirtimi arba paralyžiumi visam likusiam gyvenimui);

– nepalikti batutu besinaudojančių vaikų be priežiūros;

– neleisti vaikams iki 6 m. naudotis batutu;

– nestatyti batutų terasose, ant kitų paaukštinimų, greta laiptų, medžių, stulpų ir kitų struktūrų;

– visada naudoti apsauginį tinklą bei batuto spiralių apsauginį dangalą;

– nesinaudoti batutu, jei esate nėščia, prastai jaučiatės, geriate vaistus ar esate apsvaigę.

Prisiminkite tai patys bei pasidalinkite su tais, kam tai galėtų būti aktualu. Būkite saugūs ir sveiki“, – linki medikai. 

„Dėl viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingų skundų atvyko aštuoniolika pacientų. Iš jų molekuliniais tyrimais gripas nustatymas šešiems. Tikslingai dėl įtariamo koronaviruso 2019-nCov kreipėsi keturiolika asmenų. Du atvejai iš jų neatitiko jokių klinikinių bei epidemiologinių kriterijų, likusiems atlikti reikalingi tyrimai. Jau dabar aišku, kad vienuolikai koronaviruso diagnozė nepasitvirtino, vieno tyrimų atsakymų dar laukiama“, – pranešime cituojamas Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas.

Santaros klinikų medikai, reaguodami į šiuo metu kilusį visuomenės nerimą dėl naujojo koronaviruso infekcijos, nori gyventojus informuoti, kad šiuo žiemos periodu pagrindinė kvėpavimo takų uždegimo priežastis yra sezoninio gripo infekcija, kurios sergamumo pakilimas šiuo metu ir stebimas. Jei pacientas pajuto peršalimo simptomus ir neturėjo glaudaus kontakto su užsikrėtusiuoju koronavirusu, didžiausia tikimybė, kad asmuo yra užsikrėtęs gripo A virusu ar kitais dažnai aptinkamais kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjais, tokiais kaip rinovirusas, metapneumovirusas, bokavirusas, respiracinis sincitinis virusas ir kiti.

Pajutus pirmuosius peršalimo ar gripo požymius (galvos, gerklės, raumenų skausmas, kosulys, aukštas karščiavimas), rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento būklę, nuspręs dėl indikacijų tyrimams ir priešvirusiniam gydymui. Susirgusiems rekomenduojama nevykti į darbą ar ugdymo įstaigas, gerai vėdinti patalpas, dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, neliesti neplautomis rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, naudoti vienkartines servetėles, o sveikiesiems – vengti kontakto su sergančiaisiais.

Santaros klinikų komanda teigia stebinti situaciją ir, atsiradus aktualios informacijos, ją atnaujinsianti.

Vaistai ar poilsis?

Vos tik atšalus orams, daugeliui nepavyksta išvengti peršalimo, lydimo čiaudulio, kosulio, slogos, gerklės skausmo. Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja Giedrė Baršauskienė pastebi, kad neretai į šiuos negalavimus reaguojama netinkamai: vieni apsimeta, kad neserga, ir nesilaiko būtino poilsio režimo, kiti, vos pastebėję pirmuosius ligos požymius, puola gerti vaistus.

"Peršalę dauguma iškart nori griebtis stiprių medikamentų ar net antibiotikų. Tačiau daugeliu atvejų užtenka gerti šiltus skysčius, susirgus sloga – plauti nosį hipertoniniu tirpalu, vadinamuoju jūros vandeniu, – atkreipia dėmesį medikė. – Prasidėjus karščiavimui, kuris yra aukštesnis nei 38,5 °C, jau galima vartoti antipiretinius preparatus. Tačiau žemesnės temperatūros mažinti nereikėtų. Taip tik trukdoma pačiam organizmui kovoti su infekcija."

Anot G.Baršauskienės, žmonės neretai piktnaudžiauja geriamaisiais vaistiniais tirpalais nuo peršalimo. Neįsiskaitę į medikamentų sudėtį, pacientai galvoja, kad tai – paprasčiausios vaistinės arbatos. Tačiau, nesant stiprių simptomų, medikamentų reikėtų vengti. Vis dėlto nederėtų ir sumenkinti peršalimo – tai yra užkrečiamoji virusinė liga. Todėl susirgęs žmogus turėtų pasirūpinti ne tik savo, bet ir kitų sveikata. "Darbo ar mokslo kolektyve vaikščiodamas be kaukės, atvirai čiaudėdamas ir nešvariomis rankomis liesdamas bendrus paviršius, ligonis sargdina ir kitus. Tad geriau porą dienų pasilikti namie, nei eiti į darbą, trukdant sau sveikti ir toliau skleidžiant virusą", – teigia gydytoja. Be to, negydomas peršalimas gali komplikuotis į bakterines infekcijas.

G.Baršauskienė taip pat pastebi, kad žmonės neretai vos susirgę iškart kreipiasi į gydytojus. Tačiau tokia taktika yra klaidinga – derėtų save stebėti 2–3 dienas ir, tik simptomams pablogėjus, kreiptis į polikliniką.

Giedrė Baršauskienė

"Pirmomis ligos dienomis gydytojas gali pasiūlyti nebent simptominį gydymą – gerti daug skysčių, ilsėtis. O visa tai pacientas ir taip žino. Kraujo tyrimai pirmomis dienomis taip pat bus neinformatyvūs. Todėl iš pradžių geriau šiltai įsitaisykite lovoje ir išsivirkite arbatos", – pataria pašnekovė.

Nors skiepų nuo peršalimo nėra, anot gydytojos, geriausia profilaktika – stiprinti imunitetą. Tiesa, tai reikėtų daryti visus metus, o ne tik šaltuoju laikotarpiu. Kilus peršalimo epidemijų, derėtų vengti didelių žmonių susibūrimo vietų. "Peršalimo ligos sukeliamos virusų. Jomis susergama tada, kai žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi, arba organizmas veikiamas kitų aplinkos veiksnių. Tikra tiesa, kad vien sušalęs nesusirgsi. Tačiau jei aplinkoje sklando virusas, o ir oras vėsus, drėgnas, organizmui kyla pavojus", – pastebi G.Baršauskienė.

Klastingoji sloga

Sloga – viena labiausiai erzinančių būklių peršalus. Vis dėlto dauguma šios ligos rimtai nevertina, manydami, kad ji praeis savaime. Anot VUL Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytojo otorinolaringologo Mariaus Polianskio, tai didelė klaida. Mat negydoma sloga gali virsti rimtomis komplikacijomis.

"Sloga susergama labai dažnai, todėl žmonės prie šio negalavimo įpratę ir per daug dėmesio į jį nekreipia. Tačiau ji gali tapti įvairių rimtesnių ligų pradžia – sinusito, ausies ir plaučių uždegimo, bronchito, – pastebi specialistas. – Todėl sergant būtina tinkamai gydytis ir save kuriam laikui izoliuoti nuo aplinkinių."

Peršalę dauguma iškart nori griebtis stiprių medikamentų ar net antibiotikų. Tačiau daugeliu atvejų užtenka gerti šiltus skysčius, susirgus sloga – plauti nosį hipertoniniu tirpalu, vadinamuoju jūros vandeniu.

Pasak M.Polianskio, negydoma sloga gali peraugti į bakterinį rinosinusitą ar ausų uždegimą, taip pat tapti ūminiu faringitu – ryklės gleivinės uždegimu, ar tonzilitu – gomurinių tonzilių uždegimu. Šios ligos žmogų į patalą paguldo kur kas ilgesniam laikui, nei tinkamai suvaldyta įprasta sloga. Todėl užgultą nosį tiesiog ignoruoti – ne pati išmintingiausia taktika.

"Paneigčiau populiarų posakį, kad sloga išgydoma per septynias dienas, o pati praeina per savaitę. Patariu nerizikuoti ir imtis tinkamo gydymo, – atkreipia dėmesį specialistas. – Visų pirma, vartokite pakankamai skysčių, kad nosies sekretas netaptų per daug tirštas, nes tada bus sunku jį pašalinti. Mūsų organizmas jį gamina tam, kad surištų patogenus – virusus ir bakterijas, kurie sukėlė slogą. Jeigu nosis pernelyg užgulta, šie patogenai nepasišalina, todėl jai plauti naudokite vadinamąjį jūros vandenį."

Pasak M.Polianskio, esant itin sunkiai būklei, pirmas 5–7 dienas galima vartoti ir anemizuojančius vaistus – jie sutraukia nosies gleivinę ir leidžia geriau išpūsti susikaupusį sekretą.

"Patarčiau įsipurkšti vaisto, luktelėti 3 min. ir tada gausiai praplauti nosį jūros vandeniu. Jeigu sekretas vis tiek tirštas, galima naudoti papildomas priemones – fitopreparatus, kurie jį skystins", – pataria pašnekovas.

Anot gydytojo, nereikėtų atsisakyti ir liaudiškų metodų – vaistažolių arbatos, medaus. "Daugelis vaistų į gydytojų praktiką atkeliavo iš vaistažolių, kitų natūralių ingredientų. Tad ligos pradžioje protinga pasitelkti šiltas arbatas, medų, bičių pikį. Tikrai nebūtina iškart bėgti į vaistinę ir griebtis vaistinių preparatų, – sako M.Polianskis. – Žinoma, esant blogesnei būklei, pavyzdžiui, linkstant link rinosinusito ar bronchito, nereikėtų pasikliauti vien žolelėmis. Tačiau kaip papildomas vaistas jos gali funkcionuoti visada. Arbata ir kiti skysčiai būtini gerai bendrajai būklei palaikyti, kovojant tiek su sloga, tiek su gerklės skausmu."

M.Polianskio teigimu, sloga ir jos komplikacijos pavojingiausios vaikams. "Negydoma sloga gali komplikuotis į ūminį bakterinį etmoiditą. O jo infekcija gali plisti į akį ir galvos smegenis. Tai yra labai rimtos būklės, kurios dažnai vargina mūsų mažuosius pacientus, ypač šaltuoju metų laiku. Tada tenka juos guldyti į ligoninę, gydyti stipriais vaistais, kartais net operuoti. Rinosinusitas ar stiprus ausies uždegimas net suaugusį žmogų gali išmušti iš vėžių, atimti svarbias darbo dienas, sugadinti atostogas", – pastebi medikas.

Tad jei nosį taip užgulė, kad net sutriko uoslė, pajutote ausies skausmą, pastebėjote, kad būklė smarkiai pablogėjo, pašnekovas pataria nedelsiant kreiptis į gydytoją. O kiek kartų per metus apskritai normalu sirgti sloga? Anot M.Polianskio, vieno atsakymo nėra.

Marius Polianskis

"Literatūroje rašoma, kad vaikams sirgti sloga normalu 5–7 kartus per metus. Tačiau visi vaiką į darželį vedantys tėvai pasakys, kad mažyliai serga kur kas dažniau. Nieko keisto – juk vaikų imunitetas dar tik formuojasi, tad kolektyve jie gana lengvai pasigauna ligų. Kalbant apie suaugusį žmogų, manoma, kad sloga normalu sirgti 2–3 kartus per metus. Tačiau jei susirgsite 5, tai nebūtinai reikš, kad jūsų imunitetas nusilpęs", – paaiškina gydytojas.

Skiepai: mitai ir tiesa

Su peršalimu neretai painiojamas gripas – virusinė infekcinė liga, galinti turėti labai sunkių komplikacijų. Infektologas, profesorius Alvydas Laiškonis atkreipia dėmesį, kad nors kartais klaidingai manoma, kad iš peršalimo gali išsivystyti gripas, tai yra dvi skirtingos ligos. Vis dėlto nuo peršalimo nusilpęs organizmas gali atverti duris ir gripui.

"Skirtumas tas, kad gripas prasideda labai staigiai – galima pasakyti tikslią valandą, kada žmogus susirgo. Pradeda kamuoti raumenų, galvos skausmas, šaltkrėtis. Tačiau dažniausiai nebūna slogos, čiaudulio ir kitų panašių požymių, kurie būdingi peršalimo ligoms. O peršalimas prasideda palengva, temperatūra laikosi neaukšta. Todėl žmonės dažnu atveju eina į darbą ir savo kasdienių įpročių nekeičia. Dėl šios priežasties peršalimu žmonės serga ilgiau, nes iki galo neišsigydo, o bando išvaikščioti ligą", – skirtumus vardija pašnekovas.

Anot profesoriaus, susirgus gripu tiesiog būtina likti namie ir laikytis lovos režimo. Kadangi sergant gausiai prakaituojama, svarbu gauti pakankamai skysčių – bent 2–2,5 litro per dieną. Skysčius reikėtų gerti palengva, kad organizmas spėtų juos absorbuoti. Kaip ir peršalimo atveju, neaukštos temperatūros nereikėtų mažinti vaistais.

Kalbant apie suaugusį žmogų, manoma, kad sloga normalu sirgti 2–3 kartus per metus. Tačiau jei susirgsite 5, tai nebūtinai reikš, kad jūsų imunitetas nusilpęs.

"Jeigu temperatūra pakilo virš 38,5 °C, ją mažinti galima. Tačiau tai reikėtų daryti tik prieš naktį, jokiu būdu ne tris kartus per dieną", – atkreipia dėmesį profesorius. Anot jo, geriausia ligonį izoliuoti į atskirą kambarį, taip pat svarbu vėdinti patalpas, dėvėti kaukę – gripo virusas ore plinta labai greitai.

A.Laiškonis pabrėžia, kad, norint apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų, svarbiausią vaidmenį vaidina skiepai. "Kartais pasiskiepiję ir susirgę gripu žmonės nusivilia, kad skiepas neveikia. Tačiau iš tiesų jis apsaugo nuo komplikacijų. Sunku ir pagalvoti, kokia būtų to žmogaus būklė, jei jis būtų nesiskiepijęs išvis", – pastebi infektologas. Vis dėlto šiandien visuomenėje daugėja įvairios dezinformacijos apie skiepus. Žmonės neretai bijo skiepytis, nes mano, kad skiepai juos tik susargdins. "Svarbu suprasti, kad yra kelios skiepų rūšys. Kartais skiepams naudojamas susilpnintas gyvas mikroorganizmas. Tačiau gripo skiepe naudojamos tik suskaldytos gripo viruso dalelės, kurios mūsų kūne organizuoja antikūnų gamybą. Todėl nuo šio skiepo susirgti neįmanoma, juk jame nenaudojama gryno viruso", – paaiškino jis.

Pasak profesoriaus, nors medikai kiekvienais metais informuoja pacientus apie skiepus, žmones veikia ir medijose pateikiama netiksli informacija. "Pastaruoju metu tikima, kad neva skiepus propaguojančius gydytojus remia farmacijos įmonės. Tai yra visiška nesąmonė, – mitus griauna pašnekovas. – Reikia pripažinti ir tai, kad turėdami didelį krūvį medikai ne visada spėja su pacientais nuodugniai pakalbėti apie skiepų naudą, juos tinkamai informuoti. O antivakcininių judėjimų šalininkų skleidžiama informacija visuomenę pasiekia gana lengvai. Kita vertus, pirmoji šių metų skiepų nuo gripo siunta buvo labai greitai sunaudota. Džiaugiuosi, kad žmonės šiuo klausimu vis labiau sąmoningėja."

A.Laiškonis primena, kad didžiausia gripo epidemija Lietuvoje kyla po Naujųjų metų – sausio–vasario mėnesiais. Todėl skiepytis geriausia lapkritį, kadangi pasiskiepijus antikūnai išsilaiko 3–4 mėnesius, vėliau jų kiekis pradeda mažėti. Skiepytis derėtų kiekvienais metais, kadangi gripo virusas vis keičiasi, mutuoja. Reguliariai skiepydamiesi organizme sukaupiame antikūnų prieš įvairias gripų mutantų rūšis.

SOS! Nemokame sirgti

Nepasiskiepijus ir susirgus gripu, gresia įvairios komplikacijos. Sunkiausia jų – virusinis plaučių uždegimas. Vyresniems žmonėms taip pat kyla miokardo infarkto ir smegenų kraujagyslių insulto rizika, kadangi sergant gripu didėja kraujo klampumas. "Žmonėms, kurie stengiasi gripą išvaikščioti, gali išsivystyti širdies raumens uždegimas, netgi širdies nepakankamumas, – pastebi A.Laiškonis. – Gali būti pakenkta ir inkstams."

Pasak profesoriaus, gripas pavojingiausias vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir paaugliams bei sergantiems gretutinėmis lėtinėmis ligomis. Vaikams iki 5-erių gripas taip pat dažnai išsivysto į kvėpavimo takų infekcijas. "Reikia priminti, kad gripas be galo pavojingas ir onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims. Todėl remisijos metu rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo", – pastebėjo A.Laiškonis. Profesorius, kaip ir gydytoja G.Baršauskienė, atkreipė dėmesį į žmonių piktnaudžiavimą antibiotikais. Nors virusinių ligų jie neveikia, visuomenėje esti nemažai mitų.

"Dažna situacija, kai žmogus suserga gripu ir porą dienų karščiuoja, o trečią dieną griebiasi antibiotikų. Temperatūrai nukritus, ligonis džiaugiasi antibiotikų poveikiu. Tačiau tiesa ta, kad temperatūra ir taip būtų nukritusi, nes įprastinio gripo atveju karščiavimas trunka tik keletą dienų, – pasakoja A.Laiškonis. – Baisiausia, kad netaisyklingai vartodami antibiotikus galime organizme užauginti jiems atsparių mikroorganizmų. Todėl kai mums iš tikrųjų prireiks antibiotikų, jie jau neveiks."

Alvydas Laiškonis

Visi pašnekovai taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje trūksta ir teisingos sirgimo kultūros. Nors kitose šalyse kaukės (respiratoriai) yra populiarios ir dažnai dėvimos, Lietuvos gatvėse taip kitus saugantį žmogų pamatysi retai.

"Pastebiu, kad klinikose ir ligoninėse pacientai dėvi kaukes ir netgi patys jų paprašo. Tačiau dar nesuprantama, kad taip pat reikėtų elgtis ir viešajame transporte, minių susibūrimo vietose. Žmonės nejaučia atsakomybės, kadangi virusai yra nematomi. Todėl sergantys neįsivaizduoja, kiek jų paskleidžia į aplinką ir užkrečia aplink esančius asmenis", – sako G.Baršauskienė. Ligoniai neretai ne tik nesilaiko lovos režimo, bet ir visu pajėgumu dirba, veda sergančius vaikus į darželius ar mokyklas. "Jeigu suvoktume skiepų naudą ir pasiskiepytume, mažiau sirgtume. O jei susirgę imtumės visų saugumo priemonių, neužkrėstume kitų ir sumažintume bendrą ligonių skaičių", – viltį išreiškia A.Laiškonis.

Sirgimo kultūra

• Čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną. Jei neturite vienkartinės nosinaitės, čiaudėkite ne į delną, o į alkūnės linkį.

• Neapsimeskite, kad nesergate – imkitės gydymo. Sirgdami neikite į darbą, neveskite sergančių vaikų į darželius, mokyklas.

• Viešose vietose dėvėkite kaukę.

• Plaukite rankas, nešvariomis rankomis nečiupinėkite bendro naudojimo paviršių.

• Nepamirškite gerai vėdinti patalpas.

• Skiepai – patikimiausias būdas išvengti gripo komplikacijų. Skiepydamiesi apsaugome ne tik save, bet ir kitus.

Gripo skiepe naudojamos tik suskaldytos gripo viruso dalelės, kurios mūsų kūne organizuoja antikūnų gamybą. Todėl nuo šio skiepo susirgti neįmanoma, juk jame nenaudojama gryno viruso.

• Laikykitės poilsio režimo, venkite artimo kontakto su kitais žmonėmis, didelių susibūrimo vietų.

Ką daryti susirgus

• Gerkite daug skysčių (mažiausiai 2 l per dieną). Gerkite pamažu, kad organizmas spėtų juos absorbuoti.

• Nebandykite peršalimo ar gripo išvaikščioti. Ilsėkitės, atsisakykite aktyvios fizinės veiklos. Nekreipdami dėmesio į peršalimą galite susilpninti organizmą ir atverti duris gripui. Į komplikacijas peraugti gali ir negydoma sloga.

• Jei temperatūra nepakilo aukščiau 38,5 °C, nebandykite jos mažinti. Leiskite organizmui pačiam kovoti su infekcija.

• Jei peršalote, pirmosiomis dienomis nepulkite gerti vaistų. Užteks šiltų skysčių, hipertoninio tirpalo (jūros vandens), jei kamuoja sloga.

• Jokių antibiotikų! Jie vartojami tik gydytojui išrašius ir tiksliai taip, kaip nurodyta.

• Vos peršalę iškart nebėkite pas gydytoją. Šiuo metu iš tyrimų nebus jokios naudos. Stebėkite save 2–3 dienas. Jei būklė prastėja, keliaukite į kliniką.

Kaip stiprinti organizmą

• Imunitetą stiprinti reikia visus metus. Neužtenka tuo susirūpinti tik rudenį.

• Vasarą vaikams leiskite basomis lakstyti po žolę, maudytis vėsesniame vandenyje.

• Maitinkitės subalansuotai, nebadaukite, nesilaikykite madingų dietų.

• Stenkitės gauti pakankamai vitaminų, mineralinių medžiagų.

• Svarbi gera psichologinė būklė. Stresas silpnina imuninę sistemą.

• Kompleksiškumas – laiku atlikti skiepai, sveikas gyvenimo būdas ir tinkama mityba padės išvengti nemalonių staigmenų šaltuoju metų periodu.

Kuo peršalimas skiriasi nuo gripo

• Gripas vystosi labai staigiai, o peršalimas – palengva, laipsniškai.

• Būdingiausi gripo požymiai: didelis sąnarių, raumenų galvos skausmas, šaltkrėtis.

• Gripo atveju temperatūra pakyla iki 38 °C ir daugiau. Peršalimo atveju ji yra žemesnė.

• Peršalimo metu žmogų kamuoja čiaudulys, sloga, o sergant gripu šių simptomų nėra arba jie nežymūs.

• Gripas trunka apie savaitę, peršalimas – 3–4 dienas. Tačiau į peršalimą žmonės kreipia mažiau dėmesio, tad nesigydydami ligą pratęsia.

Lūžiai ir stiprūs sumušimai

Atėjus rudeniui vyresnėliai tvarko aplinką ruošdamiesi žiemai – genėja medžius, skina obuolius, riešutus, bei atlieka kitus namų ūkio darbus. Kaip portalui kauno.diena.lt sakė Skubios medicinos klinikos (SMK), priklausančios Kauno klinikoms, medikai, kartais pastaroji veikla baigiasi kojų ar rankų lūžiais bei stipriais sumušimais.

Trumpute istorija iš darbinės kasdienybės jie pasidalijo ir socialiniame tinkle: „Kas nutiko kojai?“ – klausiam garbaus amžiaus vyriškio. „ Norėjau suruošti obuolius žiemai, todėl pasiėmęs kopėčias pasilypėjau į seną žieminę obelį nuskinti paskutiniųjų o koja, nelaboji, ėmė ir nuslydo, nukritau“, – skaudulius pasakoja senolis. Ir, pagavęs mūsų veidų minas, tuoj pat paaiškina: „juos (obuolius) labai mėgsta mano anūkai, kurių turiu net penkis. Stengiausi suspėt nuskinti, kol šalnos dar nepakando, kad turėtų kuo gardžiuotis žiemą“.

Gydytojai pabrėžė, jog prie pastarojo pobūdžio nelaimių ženkliai prisideda netinkamas avalynės pasirinkimas, nepakankamas atsargumas, lėtesnė reakcija, vyresniems žmonėms dažniau būdingas staigus galvos apsvaigimas.

Sužalojimai gali baigtis mirtimi

„Nuo kopėčių ar medžio šakos nukritę į Skubios medicinos klinikos skyrių dar nuo rugpjūčio vidurio plūstantys vyresnio amžiaus žmonės, paprastai serga įvairiomis gretutinėmis ligomis, turi didesnę komplikacijų, infekcijų riziką, todėl net ir iš pažiūros paprasta trauma gali juos ilgam prikaustyti prie lovos. Kai kurios traumos gali baigtis neįgalumu ar net mirtimi“, – atviravo Kauno medikai.

Paprašyti pasidalyti patarimais, kaip elgtis įvykus tokiam nelaimingam atsitikimui, gydytojai patarė nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir, šiukštu, nesigydyti namuose.

Skubios medicinos klinikos / Kauno klinikų nuotr.

„Traumos pobūdį ir žmogaus būklę įvertinę sveikatos priežiūros specialistai geriausiai nuspręs, kokio gydymo reikia ir padės išvengti galimų rimtų komplikacijų. Skatiname būti atsargiais, o skinant obuolius ar genėjant medžius – pagalbos paprašyti jaunesnių artimųjų“, – portalui akcentavo jie, o socialiniame tinkle išplatino atskirą viešą prašymą, skirtą vaikams ir anūkams.

Kreipėsi į vaikus ir anūkus

„Kokie bebūtume užsiėmę, pasistenkime rasti laiko paskambinti mūsų seneliams bei tėvams ir paklausti, ar jiems nereikia mūsų pagalbos kovoje su rudens gėrybėmis ir kitais darbais. Dar geriau – pradžiuginkime juos apsilankymu. Suprasdami mūsų gyvenimo tempą jie neretai nedrįsta mūsų trukdyti ir už savo sveikatą bei jėgas gerokai didesnius darbus didvyriškai ir tyliai pasilieka sau… Ačiū“, – išankstinę padėką, SMK medikai skyrė visiems tiems, į kurių širdis pavyks prisibelsti.

Norint užkirsti kelią ar sumažinti tokių traumų dažnį, specialistai pataria:

– prieš lipant kopėčiomis įsitikinti, kad jos pakankamai tvirtos ir saugiai pastatytos;

– atidėti darbus, kuriems reikalingos kopėčios, jei tądien patys nesijaučiate puikiai ir tvirtai;

– pasirinkti tinkamą, neslidžią avalynę;

– stengtis nelaipioti kopėčiomis lauke lietingu oru.

Ligoninė taip pat praneša nuodugniai peržiūrėsianti pacientų su ūmiu galvos smegenų insultu priežiūros procesus. Bus siekiama tapti insulto kompetencijos centru, kuris savo rezultatais nenusileistų Vakarų standartams. Esą bus daroma viskas, kad kuo daugiau pacientų, ištikus ūmiam insultui, kuo greičiau gautų modernų kraujotaką atstatantį gydymą.

Pasak ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos, Šiaulių apskrityje mirtingumo ir neįgalumo nuo insulto rodikliai yra vieni blogiausių, todėl būtina imtis ryžtingų priemonių, kad situacija keistųsi.

Planuojama iki spalio 29-osios – Pasaulinės insulto dienos – kuo plačiau skleisti informaciją apie klastingą, pernelyg daug gyvenimų nusinešančią ligą – insultą.

Surengtas pirmas posėdis, kurio metu ligoninės medikai bendravo su Teritorinės ligonių kasos specialistais, Visuomenės sveikatos biurų, Greitosios medicinos pagalbos stoties bei pacientų organizacijų nariais ir tarėsi, kaip žinią apie insulto profilaktiką ir pirmųjų ligos simptomų atpažinimą skleisti visuomenėje.

Pasak skubiosios medicinos gydytojo Martyno Gedmino, šiauliečiai – kantrūs žmonės, todėl ir į pirmuosius ligos simptomus linkę nekreipti dėmesio, galvodami, kad savijauta gerės savaime. Gydytojas sako, jog kiekvienas žmogus turi pagalvoti apie insultą, jei staiga nutirpsta ranka, perkreipia vieną veido pusę ar sutrinka kalba ir žmogus ima kalbėti nerišliai. O svarbiausia, įtarus insultą, kuo greičiau kreiptis į medikus – šiuo metu galima taikyti pažangų smegenų kraujotaką atstatantį gydymą, tačiau jį būtina pradėti per kelias valandas nuo simptomų pradžios.

Susitikimo dalyviams medikas pristatė ligoninėje esančias galimybes teikti skubią pagalbą žmonėms, ištiktiems šios klastingos ligos. Tačiau visa ši pagalba gali būti bevertė, jei nesuskumbama laiku ieškoti pagalbos.

Todėl medikai viliasi, kad kiekvienas žmogus, žinodamas pirmuosius ligos simptomus, nedelstų ir ieškotų pagalbos. Jeigu įtariate, kad žmogų ištiko insultas, bet dėl to nesate tikras, medikai pataria atlikti nesudėtingą FAST testą – sunegalavusiam žmogui tereiks atlikti keturias nesudėtingas užduotis.

Veidas – paprašykite sunegalavusio žmogaus nusišypsoti: taip įvertinsite, ar nenukaro viena veido pusė.

Rankos – paprašykite paciento pakelti į viršų abi rankas. Įvertinkite, ar viena kuri nekrinta žemyn, galbūt jos iškelti žmogus negali.

Kalba – paprašykite paciento pasakyti paprastą sakinį. Taip įvertinsite, ar jo kalba nėra keista ar nelogiška.

Laikas – jeigu bent vieną iš užduočių pacientui atlikti buvo sunku, būtina skubiai kreiptis į medikus. Kiekviena minutė yra aukso vertės, laikas – tai smegenys.

Planuojama Visuomenės sveikatos biuruose rengti mokymus, kaip pateikti visuomenei šią svarbią informaciją. Anot gydytojo M. Gedmino, ligoninė deda dideles pastangas ir siekia tapti insulto kompetencijos centru, tačiau norint pasiekti reikšmingų rezultatų mažinant mirštamumą bei neįgalumą nuo insulto, reikia visų dalininkų indėlio ir pastangų, didinant visuomenės informuotumą atpažinti šios ligos simptomus. Taip pat reikia didesnių pastangų pirminei ir antrinei prevencijai iš partnerių, kurie žmonių sveikata rūpinasi už ligoninės ribų.

Insulto gydymo pertvarka, kurią siekiama įdiegti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, anot mediko,  bus kaip katalizatorius į procesą įtraukiant daugelį partnerių, kad būtų galima skirtingais lygiais veikti į insulto problematiką.

Ligoninės specialistai, turintys pakankamai kompetencijos, pasiryžę parengti dalomąją medžiagą, pristatymus bei kitas pradines informacinės kampanijos priemones: kurti vaizdo klipus, rengti pranešimus spaudai, straipsnius plakatus.

Taip pat bus apmokomi skleisti informaciją apie ankstyvą insulto simptomų atpažinimą bei prevenciją ligoninės partneriai – visuomenės sveikatos biurų darbuotojai, šeimos medicinos centrų, pacientų organizacijų, Bažnyčios ir kitų institucijų atstovai. Medikų tikslas, kad visuomenės sąmoningumo didinimas taptų ilgalaike intervencija, kuri duotų reikšmingų rezultatus.

Pirmadienį policija gavo pranešimą, kad Sintautų seniūnijoje Gaisrių kaime, rastas 47 metų moters kūnas be išorinių smurto žymių.

Marijampolės apskrities policijos atstovė Daiva Klimavičienė BNS sakė, kad atvykę pareigūnai jau rado greitosios medikus. Nelaimė įvyko vidurdienį.

„Užlipo į palėpę, užpuolė vabzdžiai, sugėlė, pasekmės skaudžios“, – BNS sakė ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras Audrius Ažukas.

Lietuvoje mirčių nuo vabzdžių įkandimo pasitaiko beveik kasmet.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras sako, kad reakcija į įgėlimą gali būti dvejopa: normali ir alerginė. Įgėlimais vadinamos žaizdelės, pažeidžiančios minkštuosius audinius.

Priklausomai nuo žmogaus individualios reakcijos,  gali būti pavojingi gyvybei ir net mirtini, jei laiku nesuteikiama pagalba, ypač jei žmogus

patiria sunkią alerginę reakciją. Įgėlus vabzdžiui, visada reikia stebėti, ar nekyla alerginės reakcijos, kurios gali progresuoti iki anafilaksinio šoko. Įgėlus į burną ar ryklę, gali staiga sutinti kvėpavimo takai ir žmogus gali uždusti.

Užlipo į palėpę, užpuolė vabzdžiai, sugėlė, pasekmės skaudžios.

Sunkėjant alerginei reakcijai, gali atsirasti dusulys, veido tinimas,  pasunkėti kvėpavimas, pasireikšti dilgėlinis viso kūno bėrimas, nukristi kraujospūdis ir kt.

Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentės docentė Violeta Kvedarienė BNS sakė, kad pirmieji anafilaksinio šoko simptomai yra niežulys (padų ir delnų) raudimas, silpnumas, dusulys.

„Nereikia laukti, reikia kviesti greitąją. Jeigu anksčiau buvo kokie nors panašūs simptomai, po tokio įgėlimo po mėnesio pasirodyti specialistui. Anksčiau kreipusis gali nepavykti tyrimai. Tačiau per porą dienų reikia apsilankyti pas šeimos gydytoją, visada turėti tabletę prieš alergiją. Dalis jų parduodamos be recepto, geriau išgerti, jos nieko blogo nepadarys“, – BNS sakė V. Kvedarienė.

Pasak jos, reakcija į įkandimą išsivysto per valandą ir sugeltas žmogus gali spėti išgerti vaistų nuo alergijos.

„Tai nebūna sekundžių reikalas, tai būna minučių reikalas – 10, 15 minučių, pusvalandis, per valandą reakcija vyksta. Reikia tučtuojau kviesti greitąją pagalbą ir sakyti, kad sugėlė“, – BNS sakė V. Kvedarienė.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pataria sugeltam žmogui duoti išgerti antihistamininių vaistų. Paklausti, ar nukentėjęs žmogus turi su savimi adrenalino automatinį švirkštą, padėti jam susišvirkšti vaistų į šlaunies ar peties raumenis.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Renata Tomaševič BNS patvirtino, kad minėtas adrenalino švirkštas vaistinėse yra parduodamas tik pateikus gydytojo receptą.

„Pats švirkštas, tas vaistas nėra toks paprastas, jis taip pat gali nužudyti žmogų, kuriam jo nereikia. Ypatingai jei yra širdies ritmo sutrikimų, kepenų veiklos sutrikimų, gali dar pabloginti situaciją. Jeigu paaiškėja, kad jis reikalingas, medikai išrašo, jis dabar turėtų būti netgi kompensuojamas“, – BNS sakė V. Kvedarienė.

Ji sako, kad vabzdžiams alergiški žmonės yra gydomi imunoterapija.

„Gydymas yra tais pačiais nuodų alergenais. Tada žmogaus organizme susiformuoja imuninės ląstelės, kurios pačios jį apsaugo“, – sakė medikė.  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresnysis sinoptikas Vytautas Sakalauskas sakė, kad tokia temperatūra kai kuriose Lietuvos vietose bus penktadienio ir sekmadienio naktimis.

Tai bus šalčiausios naktys Lietuvoje nuo pernai sausio, kai mėnesio pradžioje temperatūra kai kur buvo nukritusi iki 30 laipsnių šalčio.

Pasak sinoptiko, penktadienio ir sekmadienio naktimis temperatūra šalyje daugiausiai laikysis 15 – 20 laipsnių šalčio.

„Oras atkeliauja iš žemyno gilumos arba iš šiaurinių platumų. Todėl ir labai šalta“, – BNS teigė jis.

Ant žmogaus kūno turi būti natūralus audinys, vilna ar medvilnė. Jokiu būdu ne sintetika, nes joje susikaupia drėgmė ir taip atiduodama šiluma.

Šalta bus ir kitomis šios savaitės naktimis, temperatūra nukris žemiau dešimties laipsnių šalčio. Dienomis bus šilčiau, tačiau visąlaik taip pat laikysis neigiama temperatūra.

Panašūs orai laikysis iki vasario pabaigos.

„Vieną dieną ar naktį truputėlį šilčiau, kitą vėl grįš tas šaltis. Tokie tikri, žiemiški orai“, – sakė V. Sakalauskas.

Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė BNS teigė, kad siekiant vengti tiek bendro kūno atšalimo, tiek galūnių nušalimo lauke reikėtų būti kuo mažiau. Anot jos, šaltis ypač pavojingas mažiems vaikams ir senjorams.

„Reikia kaloringo maisto, stiprių pusryčių išeinant iš namų, galvos apdangalas būtinai, batai turi nespausti kojų“, – sakė gydytoja.

„Ant žmogaus kūno turi būti natūralus audinys, vilna ar medvilnė. Jokiu būdu ne sintetika, nes joje susikaupia drėgmė ir taip atiduodama šiluma“, – pridūrė ji.

V. Pumputienė taip pat paragino neiti į lauką išgėrus alkoholio, nes sumažėjęs šalčio pojūtis gali paskatinti elgtis neatsargiai.

„Alkoholis plečia kraujagysles, padidėja šilumos atidavimas. Jeigu žmogus parkrenta ant sniego ir lieka gulėti, jo kūnas lengvai gali pereiti į hipotermiją“, – kalbėjo medikė.