Kaip teigė G. Makarevičius, aliejinės pastelės technika teikia galimybę priartėti prie tapybos aliejiniais dažais ir dėl plastinių savo savybių padeda perteikti intensyvius psichofizinius patyrimus taktiliškai. „Piešinio formatas nėra toks gremėzdiškas kaip kitos technikos, tapant ant drobės ar kitų paviršių. Svarbi spontaniška piešimo pradžia, todėl nedaug pasiruošimo reikalaujantis piešimo kūrybos procesas yra ir patogus, ir produktyvus“, – apie savo būsimą parodą pasakojo menininkas.

Pasak menininko, ligoninės palatoje, stacionare, pandemijos metu sukurti piešiniai yra inspiruoti realių įvykių ir žmonių. Dėl intensyvios aplinkos poveikio pažadino ir kažkada išgyventų patyrimų refleksijas, o kartu su jam įprasta piešimo raiška suplakė į kartais fantasmagoriškus motyvus.

„Viena svarbesnių tokio pobūdžio piešinių atsiradimo, sukūrimo priežasčių yra terapija. Piešdamas „iškraunu“ dabartyje patiriamą nežinios baimę dėl ateities ir, tikriausiai galima sakyti, sublimuoju tokiu būdu etiškumą nepiešti karo, kuriame tiesiogiai nedalyvauju“, – pasakojo menininkas. Parodos „Plastmasinė varna“ kuratorius – Dainius Liškevičius, konsultantas – Linas Jablonskis. 

„Mums didelė garbė reprezentuoti G. Makarevičiaus tapybinę, ant popieriaus nugulančią kūrybos pusę. Antrosios menininko parodos galerijoje laukėme net ketverius metus. Šiemet „Meno niša“ švenčia 20 metų gimtadienį, kurį galerijos erdvėse užbaigsime šia G. Makarevičiaus piešinių paroda“, – teigė galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė.

Gintaras Makarevičius. / Galerijos archyvo nuotr.

G. Makarevičius – dailininkas, scenografas, videomenininkas, dokumentinio kino kūrėjas. Pradžioje studijavo architektūrą̨, bet susidomėjęs tapyba tęsė studijas Vilniaus dailės akademijoje (VDA) Tapybos katedroje. XX a. dešimtajame dešimtmetyje, kaip ir daugelis jo kartos dailininkų, iškeitė̇ teptuką į vaizdo kamerą (nors piešimo ir tapybos neapleido iki šiol) ir meno lauke debiutavo kaip šiuolaikinių medijų menininkas – instaliacijų̨, objektų ir dokumentinių filmų kūrėjas, tapo vienu pirmųjų 1997 metais įkurtos Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų̨ sąjungos narių. Nuo 1995 metų dėsto VDA.

G. Makarevičius yra dalyvavęs daugelyje prestižinių tarptautinių šiuolaikinio meno parodų, tokių kaip šiuolaikinio meno bienalė „Manifesta 4“ Vokietijoje (2002 m.) ar tarptautinis filmų festivalis „La Rochelle“ Prancūzijoje (2005 m.). Jo kūrinių yra įsigiję šiuolaikinio meno muziejus KIASMA Suomijoje, MO muziejus bei privatūs kolekcininkai, o ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu sukurtą medinių objektų seriją „Plaukai I, II, III, IV“ galima pamatyti nuolatinėje Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijoje.

G. Makarevičiaus meninė veikla apima ir scenografiją. Pradėjęs savo veiklą teatre 1997 metais, dabar jis – vienas ryškiausių Lietuvos scenografų, kuriančių scenovaizdžius Lietuvos ir užsienio teatruose. Kaip scenografas G. Makarevičius buvo apdovanotas trimis „Auksiniais scenos kryžiais“. 2017 metais menininkas buvo įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Tapybos lauke menininkas ryškiau prisistatė 2016 metais, kai VDA parodų salėse „Titanikas“ atidarė parodą „Pasidavimas“. 2018 metais jo tapyba buvo pristatyti meno mugės „ArtVilnius’18“ projektų zonoje, tais pačiais metais galerijoje „Meno niša“ atidaryta ir jo asmeninė tapybos darbų paroda „Laiko gaudyklė“ .

Abstrakti dviejų kūrėjų, kurie savo raiškos formomis yra minimalistai, tačiau rezultato ir proceso prasme – maksimalistai, vaizdo ir garso paroda. Abu kūrėjai yra tos pačios kartos, abu tais pačiais metais apdovanoti Nacionaline kultūros ir meno premija. Muzikantas ir tapytoja. Abu – vaizdų kūrėjai, gyvenantys tuo pačiu laiku, tačiau niekada nekūrę kartu. Abu susitinka galerijoje „Meno niša“.

Daug metų stebėdama ir analizuodama abiejų kūrėjų R. Katiliūtės ir V. Tarasovo kūrybą, menotyrininkė Sonata Baliuckaitė, anksčiau kuravusi ir asmenines abiejų menininkų parodas, pastebėjo šių kūrėjų bendrystę ir pakvietė juos sukurti bendrą projektą.

„Abu vaizdų kūrėjai gyvena tuo pačiu laiku, tačiau niekada kartu nekūrė. R. Katiliūtė, apskritai, – kūrėja individualistė, todėl paroda su muzikantu, kitu menininku yra reta išimtis jos kūrybinėje biografijoje. O V. Tarasovas yra muzikantas, jaučiantis tiek šalia grojantį kolegą, tiek klausytoją, todėl puikiai moka nuspėti žiūrovą ir sukurti efektą. Jiems abiem svarbi šviesa ir gamta“, – pasakojo parodos kuratorė S. Baliuckaitė.

„Kažkas atsitiko...“ – tai V. Tarasovo kūrinio „Kažkas atsitiko jūroje“ pavadinimo dalis; nuolat atsitinka jūroje, danguje, žmoguje, atsitikimas yra ir šių dviejų menininkų susitikimas bendroje parodoje. Tai meditatyvi ir kartu labai dinamiška tapybos, garso ir video paroda, kurioje ramybės tiek, kiek jos žiūrinčiojo viduje.

Rūta Katiliūtė ir Vladimiras Tarasovas. / Galerijos nuotr.

R. Katiliūtė – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, 2016 m. apdovanota už abstrakčiosios tapybos turtingumą. Menininkė sukūrė savitą ir išskirtinį abstrakčios tapybos stilių, kuris sulaukė pripažinimo Lietuvos ir Europos kontekste. Jos stilius atpažįstamas, individualus ir išskirtinis. Menininkės abstrakcijose užfiksuota erdvė, ji puiki koloristė, itin jautriai priartinanti prie spalvos. Aktyviai kurianti menininkė per pastaruosius penkerius metus surengė net penkias asmenines naujausių kūrinių parodas, jos pastaraisiais metais sukurtus kūrinius galerija „Meno niša“, su kuria menininkė dirba daugiau nei dešimtmetį, pristatė tarptautinėse meno mugėse Vokietijoje, Belgijoje, Lietuvoje, Austrijoje.

V. Tarasovas – pasaulinio garso būgnininkas, perkusininkas, kompozitorius bei vizualiojo meno kūrėjas. Muzikantas kartu su kolegomis džiazo kūrėjais Vladimiru Čekasinu ir Viačeslavu Ganelinu 2016 m. taip pat buvo apdovanoti Nacionaline kultūros ir meno premija. V. Tarasovas – kūrėjas romantikas, kuriam gamta yra pagrindinė įkvėpėja, taip pat – muzika, tiksliau, džiazas. Naujausias V. Tarasovo videoinstaliacijas galėjome išvysti tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“, 2018 m. parodoje KUMU Taline buvo pristatyti ir ankstyvieji, ir naujausi V. Tarasovo garso bei vaizdo paveikslai. Praėjusiais metais Radvilų rūmų dailės muziejuje pristatyta įspūdinga V. Tarasovo Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui dovanota meno kolekcija.

R. Katiliūtės ir V. Tarasovo paroda „Kažkas atsitiko...“ galerijoje „Meno niša“ veiks nuo spalio 11 iki lapkričio 13 dienos. 

Sostinės galerija „Meno Niša“ rugpjūčio 17 dieną atidaro savo naują parodų sezoną ir kviečia į debiutinę P. Makausko fotografijų parodą „Naujos Jūros“. Parodoje menininkas pristatys to pačio pavadinimo seriją, kuri praėjusiais metais jam pelnė vieno prestižiškiausių pasaulyje fotografijos konkursų nugalėtojo vardą analoginės fotografijos kategorijoje.

Pasak „Meno Niša“ kuratorės Sonatos Baliuckaitės, galerija nuolat ieško naujų talentų, todėl P. Makauskas, nors ir turi nemažai pasiekimų bei apdovanojimų fotografijos srityje, dar tik pradeda savo kūrybinę parodinę veiklą ir yra savotiškas atradimas, kuriam galerija nori padėti įsilieti į Lietuvos ir tarptautinę meno rinką.

Iš Palangos kilęs P. Makauskas Vilniaus dailės akademijoje baigė audiovizualinių menų studijas, ne vienerius metu dirbo kino aikštelių fotografu ir reklamos srityje, dalyvavo grupinėse reportažinės ir kūrybinės fotografijos parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Galerijos nuotr.

2020 metais menininkas tapo vieno iš prestižiškiausių fotografijos konkursų pasaulyje „International Photography Awards“ nugalėtoju vienoje iš pagrindinių analoginės fotografijos kategorijų. Konkursui iš viso pateikta daugiau nei 13 tūkstančių darbų iš daugiau 120 šalių. Paulius kartu pateko tarp 13 geriausių pretendentų dėl „IPA 2020“ metų fotografo apdovanojimo.

„Pamačius Pauliaus abstrakčiosios fotografijos seriją „Naujos jūros“, ji labai sudomino, nes atspindi galerijos profilį – šalia figuratyvosios, turime nemažai abstrakčios tapybos atstovų, tokių kaip Rūta Katiliūtė, Gustas Jagminas, Paulius Šliaupa. Tad P. Makauskas labai tiko įsilieti į galerijos atstovaujamų menininkų būrį“, – teigė Sonata Baliuckaitė, pridurdama, kad galerija atstovauja įvairių medijų menininkus: tapytojus, skulptorius, instaliacijų ir vaizdo įrašų kūrėjus, tačiau fotografų šiame rate – mažai.

Galerijos nuotr.

Apmąstant komplikuotas ir daugiasluoksnes klimato krizės problemas, visas „Naujos jūros“ serijos atlikimo kelias yra analoginis. Procesas atliekamas ilgai, lėtai ir meditatyviai.

Darbai fotografuoti ant skaidrių, didelio 4x5 formato kamera. Atspaudai daryti rankomis, sudėtingu ir retu reversiniu chromogeniniu būdu.

„Timothy Morton klimato kaitą vadina hiperobjektu. Tai nesuvokiamai didelis objektas, besitęsiantis per laiką ir erdvę. Pažinus tik dalimis, bet niekada kaip visas vienu metu. Supratau, kad šį modelį tarsi aidas atkartoja mikroplastikas. Vos įžiūrimos (arba plika akim visai nepastebimos), bet visur vandenyne esančios dalelės. Tarsi koks sintetinis, įvairiausių spalvų planktonas, nepastebimai klajojantis superorganizmas. Ilgai, net sakyčiau obsesiškai stebėdamas jūrą, suvokiau, kad baltos bangų keteros erdvėje ir laike sukuria neaprėpiamą, baltai pilką lapą. Kad atskleisčiau tai, kas nematoma – man beliko jį užpildyti šviesa,“ – apie savuosius atspirties taškus pasakoja P. Makauskas.

Galerijos nuotr.

Menininkas pabrėžė, kad serija „Naujos jūros“ simbolizuoja ne tik pokyčius jūrose, vandenyne. Jam labai svarbus klausimas: kaip mūsų gyvenimo būdo nenumatyti šalutiniai poveikiai galėtų tapti pagrindu visuotiniam veiksmui naujiems ir tvariems modeliams kurti.

P. Makausko fotografijų paroda „Naujos jūros“ galerijoje „Meno Niša“ veiks nuo rugpjūčio 17 iki rugsėjo 4 dienos. Parodos projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, galerijos rėmėja – Vilniaus miesto savivaldybė.

Emalio bienalė organizuojama jau 15 metų. Per tą laiką Vilnius tapo ryškiu emalio meno centru, atpažįstamu ir žinomu emalio meno profesionalų ir gerbėjų Rytų ir Vakarų Europos sostinėse. Tarptautinė emalio bienalė garsina Vilniaus miestą ir Auksakalių cechą, kuris šiemet mini 525-ąsias įkūrimo metines, tad šiemet ir Klaipėdos gyventojai sulaukė nepaprastos galimybės pamatyti 30-ies menininkų emalio darbus – juvelyrikos, metalo ir skulptūros objektus, atkeliavusius iš Latvijos, Lietuvos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Gruzijos. Ekspozicijoje svarbią vietą užima ir klaipėdiečių menininkų Sauliaus Bertulio, Letos Balčiūnaitės, Virginijos Giniotytės ir Neringos Poškutės-Jukumienės kūriniai.

„Aštuntojoje bienalėje ši įnoringa, tačiau labai tapybiška, puošni, patraukli, paslaptinga medžiaga vėl iš naujo atskleidžia neišsemiamas savo galimybes. Menininkai žino, kad į emalį investuotos pastangos ir laikas visuomet atsiperka mažiausiai 200 procentų: netikėtumo efektas, žaižaruojančios spalvos ir linijos, priartinančios emalio darbus prie tapybos, užburia tiek autorius, tiek žiūrovus. Dėl suprantamų (pandeminių) priežasčių bienalės „Vilnius 2020“ geografija siauresnė nei anksčiau. Tačiau tai nereiškia, kad siauresnis geografinis arealas lemia blyškesnį rezultatą. Akivaizdu, kad menininkai išlaiko ryšį su tradicija, siekiančia pirmąjį tūkstantmetį prieš Kristų, ir išlikusia neužmiršta bėgant amžiams. Viena vertus, sunku būtų ją užmiršti – šios technikos prabanga, puošnumas ir reiklumas atmintyje išlieka ilgam. Kita vertus, menininkai emalį naudoja kurdami šiuolaikiškus konceptualius darbus. Aštuntojoje bienalėje eksponuojami kūriniai akivaizdžiai demonstruoja ir šios technikos subtilumą, ir neblėstantį patrauklumą, ir jos konceptualumą, kalbant apie pačias įvairiausias temas. Kad ir koks sudėtingas techniškai būtų emalis, regisi, kad būtent tas sudėtingumas ir yra patraukliausias autoriams. Tokios varžybos su pačiu savimi, bandymas įveikti save ir džiaugsmas, kai tai pavyksta“, – teigė menotyrininkė dr. Jurgita Ludavičienė.

Bienalės „Vilnius 2020“ parodoje dalyvauja Natalia Araya (Ispanija), Rebecca Brook (Jungtinė Karalystė), Nikolozas Gamkhitashvilis (Gruzija), Eszter Kruppa (Vokietija), Dina Dubina, Aivaras Riekstinis, Indulis Urbanas (Latvija) ir net 23 Lietuvos dailininkai – Artūras Alekna, L.Balčiūnaitė, S.Bertulis, Ugnė Burvytė, Edvinas Busarovas, Tadas Deksnys, Marytė Dominaitė, V.Giniotytė, Jurgis Gurevičius, Aušra Jasiukevičiūtė, Rasuolė Jautakytė, Ramunė Jundaitė-Misevičienė, Deimantė Kiesutė, Mantvydas Lasinskas, Aistė Navasaitienė,

N.Poškutė-Jukumienė, Vita Pukštaitė-Bružė, Dalius Razauskas, Joana Žana Serdiuk, Kęstutis Stanapėdis, Rasa Taluntytė, Dovilė Žydelienė, Šarūnė Žygienė.

Parodą remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

Klaipėdos galerijos (Bažnyčių g. 6) darbo laikas: II–V – 11–18 val., VI – 11–16 val. Lankytojų prašoma saugoti savo ir kitų sveikatą – dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis dviejų metrų atstumo vienas nuo kito. Paroda vyks iki birželio 8 d.

Tarpdisciplininio meno kūrėja A. Vau savo karjerą pradėjo kaip fotografė, 2000 metais įsiliejo į šiuolaikinio meno pasaulį kaip fotografijos ir video meno kūrėja. Menininkė kuria ir dirba ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, yra kino prodiuserė, meno direktorė ir aktorė, viena iš kino festivalio „She Lives“ įkūrėjų Londone.

A. Vau yra surengusi parodas prestižinėse meno galerijose, tokiose kaip Christine König, Max Lust (Austrija), 2015 m. jos kūryba pristatyta „Lewben art Foundation“ kuruotoje grupinėje parodoje Venecijos bienalės metu. Lietuvoje jos kūryba rodyta Šiuolaikinio meno centre, Jono Meko vizualiųjų menų centre. Pastaraisiais metais A. Vau darbai rodyti tik fragmentiškai grupinėse parodose, video instaliacijos pristatytos ir meno mugėse „ArtVilnius“ bei „ArtVerona“ (Italija).

Audra Vau, asmeninio archyvo nuotr.

A. Vau labai empatiškai ir jautriai reflektuoja aplinką, jos kūryboje gausu žmonių emocijų, santykių, minimalistiškų, atmosferiškų kūrinių.

Kaip teigė galerijos „Meno Niša“ kuratorė Sonata Baliuckaitė, A. Vau parodą „Niekur“ planuota atidaryti dar praėjusiais metais, tačiau dėl pandemijos teko nukelti. Ir nors nuo pat pradžios parodos koncepcija buvo aiški, bet pats turinys nuolat kito menininkei reaguojant į aplinkos kismus, bandant ir atrandant naujas technikas.

„A. Vau labai empatiškai ir jautriai reflektuoja aplinką, jos kūryboje gausu žmonių emocijų, santykių, minimalistiškų, atmosferiškų kūrinių. Ir nors daugeliui ji labiau žinoma kaip fotografė, jos video kūryba, instaliaciniai objektai yra ne mažiau aktualūs“, – pasakojo parodos kuratorė S. Baliuckaitė, pridurdama, kad neseniai A. Vau pristatė ir video portretus apie „Meno Niša“ menininkus.

Trečiojoje personalinėje parodoje „Niekur“ A. Vau pristatys fotografijas, skulptūras, šviesos instaliaciją ir video darbus. Kaip teigia pati menininkė, parodos pavadinimas „Niekur“ yra apie jausmą, kuomet kažkas išeina ir daugiau nebėra niekur. „Laikmetis, kaip pvz., sovietmetis, kuomet gimiau, tos šalies nebėra; išeina žmogus – ir jo jau niekur nėra; pasaulis ir žmonės, kokie jie buvo iki pandemijos, taip kaip buvo, niekada nebebus…“ – teigia A. Vau, pabrėždama, kad parodoje ji kalba ne apie negatyvą ar praradimą, o apie jausmų, pojūčių poeziją, lyg ir nesvarumo būseną, kai esi tik pats su savimi.

„Mane labiausiai traukia ir jaudina dalykai, kurių negali kontroliuoti, reguliuoti jokios sistemos, normos ar taisyklės“, – užbaigė A. Vau, visus kviesdama parodoje apsilankyti nuo balandžio 8 iki 30 dienos. 

Jaunosios Estijos menininkų kartos atstovė M. Murka yra surengusi 30 autorinių ir sudalyvausi virš 50 grupinių parodų tiek Estijoje, tiek užsienyje. Jos darbų yra įsigijęs privatūs bei vieši Estijos ir tarptautiniai meno kolekcinininkai.

M. Murka – tapytoja nuolat plečianti ir papildanti šios medijos ribas, tiek medžiagiškai tiek atmosferiškai: objektais, garsu, kvapu. Jos fotorealistinė ir hiperrealistinė tapyba dėl technikos meistriškumo, juodai balto kolorito, kinematografiškų kadruočių gali būti skaitoma kaip fotografija. Kinas yra menininkei svarbi tema, baigusi Estijos ir Helsinkio dailės akademijas, Maarit Murka tęsia antrąjį magistro laipsnį Baltijos kino ir medijų mokykloje.

Kaip teigė „Meno Niša“ vadovė Diana Stomienė, M. Murka paroda „Realios situacijos taikinys“ („Realistic target situation“) galerijos erdvėms buvo specialiai kuriama net pusantrų metų. „Parodos koncepciją pradėjome derinti po meno mugės „ArtVilnius’19“, kur buvo pristatytas jos solinis projektas”, – sakė galerijos vadovė.

Parodoje „Realios situacijos taikinys“ M. Murka pristatys tapybos darbų instaliaciją, kurioje kūriniai taps tarsi taikiniais. Pasirinkdama sudėtingą techniką, tapyba ant daugiasluoksnių organinio stiklo formų, tapybos kūriniuose, kuriuos galima vadinti objektais, ji sukuria optinę iliuziją, kuri trikdys ir neiškarto atskleis kūrinio turinį žiūrovui.

M. Murka paroda bus aktuali ir savo tematika, kurioje ne vienas įžvelgs ir šių dienų aktualijas, kuriose tikimasi, jog žmonės, kaip grupės sambūvio dalis, išliks vieningi.

Tačiau kaip parodos koncepciją apibūdina parodos kuratorė Sonata Baliuckaitė, menininkė čia daugiau kalba apie būsenas, paskutiniu metu aktyviai analizuojant ir psichikos ligonių ar protinę negalią turinčių asmenų santykį tarp meno ir kasdienio gyvenimo procesų. Paroda buvo kuriama menininkams apskritai susirūpinus meno pasaulio dalyvių sveikata.

„Kaip ir ankstesniuose kūriniuose, kuriuose ji pati dažnai yra modelis, šiuose Maarit Murka neišvengia savianalizės, kūryba šiuo laikotarpiu jai tampa savotiška pabėgimo forma nuo baimių. Menininkė dabar laukia trečio kūdikio atėjimo, todėl susiduria su gimimo baime, o žmonės pandemijos akivaizdoje dabar bijo net savo artimųjų, tarpusavio santykiuose jaučiama nuolatinė įtampa, kuri neleidžia vystytis, augti, rizikuoti; tuo tarpu nauja moteris laukia pasaulio patyrimo. O menininkė laukia labai asmeniško (gimimo) ir kito labai viešo (parodos atidarymo, pristatymo visuomenei) įvykio“, – pasakoja S. Baliuckaitė, pridurdama, kad M. Murka kūriniai labai delikačiai žaidžia su mūsų akimis; žiūrint į juos, reikia pasirinkti tam tikras perspektyvas, kad atrastumėte tarp sluoksnių pasislėpusius personažus.

Tačiau šį kartą „Realios situacijos taikinys“ kūriniuose modelis ne pati menininkė, o gyvūnai, žvėrys ir jų būsenos susitiks su žiūrovais. M. Murka bus parodos stebėtoja, dalyvausianti parodoje virtualiai, per ekraną akistatoje su žiūrovų reakcijomis.

M. Murka paroda „Realios situacijos taikinys“ galerijoje „Meno Niša“ veiks nuo lapkričio 6 iki gruodžio.

Dažnai menininkų piešiniai, eskizai ar tapyba ant popieriaus ir jam artimų medžiagų tampa didžiuliais tapybos darbais, skulptūromis, instaliacijomis, o kartais taip ir lieka piešinio formate. Pasak „Meno Niša“ kuratorės Sonatos Baliuckaitės, vertinant pasaulines šiuolaikinio meno tendencijas, darbai ant popieriaus šiuo metu itin populiarūs.

„Pasaulyje jau senokai organizuojamos atskiros meno mugės, skirtos vien kūrybai ant popieriaus; mugėse dalyvauja pripažintos galerijos, menininkai. Net ir kitose tarptautinėse meno mugėse, kuriose pristatome galerijos „Meno Niša“ menininkus, sulaukėme didelio susidomėjimo būtent piešiniais. Norime šią tendenciją populiarinti ir Lietuvoje, pristatydami garsių lietuvių menininkų darbus”, – teigia galerijos kuratorė S.Baliuckaitė.

Idėją parodai pasiūliusi tapytoja dr. Jolanta Kyzikaitė teigė, kad kūryboje ji neskirsto ar tai piešinys, ar tapybos darbas. „Tai yra mano kūrinys, kuris tuo metu ateina būtent tokiu formatu“, – teigia menininkė. J.Kyzikaitė taip pat pabrėžė, kad nors Lietuvoje kolekcininkai yra įsigiję daugiausiai jos tapybos kūrinių, Vienos ir Berlyno meno mugėse buvo įvertinti jos piešiniai. Jų gana daug iškeliavo į reikšmingas Austrijos ir Vokietijos kolekcijas.

Parodoje „Back to the Future“ dalyvauja beveik visi galerijos „Meno niša“ atstovaujami menininkai: tapytojai, video kūrėjai ir skulptoriai. Šį kartą jie ir parodos kuratoriai. Tarp parodos dalyvių: Nacionalinės premijos laureatai tapytojai Rūta Katiliūtė ir Gintaras Makarevičius pristatys tapybą ant popieriaus, Evaldas Jansas – koliažus, bus rodomi Monikos Furmanos, Monikos Plentauskaitės akvareliniai piešiniai, Jolantos Kyzikaitės tapyba ant faneros, Jurgio Tarabildos, Gusto Jagmino, Konstantino Gaitanži, Pauliaus Šliaupos, Kęstučio Svirnelio kūriniai ant popieriaus, atlikti įvairiomis technikomis, nuo spalvotų pieštukų, tušinukų, akrilo iki aliejinės tapybos.

„Back to the Future“ tuo pačiu pažymi artėjančias Kalėdas ir yra puiki galimybė papuošti savo ar artimųjų namus naujais, mažo formato piešiniais, akvarelės darbais ar tapyba ant popieriaus už prieinamą kainą. Parodos atidarymo data simbolinė – mistifikuotas penktadienis, 13 diena, puikiai tinkanti parodos koncepcijai. Menininkai savo darbais prognozuos ateitį, kuri gali išsipildyti, arba ne. Paroda „Back to the Future“ yra „Meno Niša“ vykdomo projekto „Meno erdvė jauniems menininkams“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Galerijos rėmėja – Vilniaus miesto savivaldybė.

Paroda „Back to the Future“ galerijoje „Meno Niša“ veiks nuo gruodžio 13 iki sausio 10 dienos. „Meno Niša“ darbo laikas II-V 12-18 val ir VI 12-16 val. Galerija nedirbs gruodžio 24–26 d., 30, 31 d. ir sausio 1 d.

„Prieš 30 metų pirkau savo pirmąjį elektrinį pjūklą. Nuo tada nepaleidžiu iš rankų. Ar jis manęs. Dabar jau gal dvidešimtas, jie miršta greičiau už mane. Kai kelias dienas nepapjaunu – jau trūksta, jau aš ne aš. Dailininko profesija leidžia daryti ką nori. Galvodamas temą šių metų parodai leidau sau daryti tai, kas labiausiai patinka, dėl to – „Ažūrai“. Kai turi temą, tada jau ne šiaip bet kas, o kolekcija, skamba gražiau“, – apie naujos parodos atsiradimą kalba M. Jonutis.

Parodos temą šį kartą diktuoja ne istorijos, o technika, darydama siužetų atranką. Istorijos nueina į antrą planą, į priekį išlipa ažūrai, kurie gal ir trukdo, bet gal sukuria kiek paslapties, suminkština, gal intriguoja pamatyti tai, kas už. Pasak M. Jonučio, vienas iš meninio vaizdavimo metodų – išvalyti kas nereikalinga, paliekant tik tai, kas būtina. Šį kartą bus kitaip. M.Jonutis atsiprašo skubančių ir kviečia įsižiūrėti į tai, kas truputį pridengta.

„Nufotografuoti neišeina, tik iš skirtingų kampų žiūrint galima pilną vaizdą susidaryti, todėl kviečiu ateiti ir gyvai pažiūrėti. Kaskart reikia daug nugalėti, darant paveikslą. Įrankiu nugalėti medžiagą – tai tik fizinis nuovargis ir gera meditacija, sunkiau nugalėti save, kai vartalioju idėją, kuri tik atsiradusi lyg ir pradžiugino, bet kuo toliau tuo labiau protas atkalbinėja – o kam? o kas iš to? ar tikrai būtina? ar bus kas gero? Tikrai, galėtų juk nebūti ir vieno kito paveikslo, ir visos parodos, ir pasaulis suktųsi apie tą pačią ašį. Bet būtų žiauriai nuobodu gyventi jų nedarant. Tai ir gelbėjuosi šitaip“, – sako M. Jonutis.

Menininkas teigia, kad parodoje „Ažūrai“ nėra vienos temos ar vienos istorijos, jis regi ekspoziciją labiau kaip eilėraščių rinkinuką. Todėl jei kas atras kažką, apie ką panašiai galvojo (tik tingėjo ar neturėjo kada nupaišyti) – tai jau sėkmė.

M.Jonučio parodos „Ažūrai“ atidarymas balandžio d. 18 val., paroda veiks iki gegužės 18 d.. Galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.

Galerijoje bus pristatyta vienos aktyviausių Lietuvos metalo menininkių Šarūnės Vaitkutės autorinės juvelyrikos ekspozicija „Širdis“.

Menininkė jau daugiau nei 10 metų aktyviai kuria ir dalyvauja parodose ne tik Lietuvoje. Jos biografijoje – laimėjimai tarptautiniuose konkursuose, daugybė dalyvavimų grupinėse parodose JAV, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Italijoje.

Š.Vaitkutė turi unikalų stilių, originalią meninę kalbą ir stilistiką, kurią žiūrovas atpažįsta iš karto. Naujausioje menininkės parodoje bus pristatyti papuošalai, kuriuose susijungia emalis, auksas, sidabras – viskas autorės ir žiūrovų širdžių džiaugsmui. Menotyrininkė Jurgita Ludavičienė teigia, kad Š.Vaitkutė visuomet buvo ir yra poetė – tik ne todėl, kad būtų kada nors pastebėta kurianti eiles. Menininkės kūriniai persmelkti savitos poezijos, kuri suvokiama be žodžių.

„Š.Vaitkutė širdis mato visur. Tai ir ženklai, rodantys kelią kelionėje, radus širdies formos akmenį. Tai ir sakralūs votai, skirti kabinti ant sienos ir išreiškiantys dėkingumą. Tai ir nuo kalnų masyvo atskilęs riedulys, ir tos pačios formos egzotiško augalo lapelis. Visi jie kalba apie tą patį – laukimą, meilę, žinojimą, kad viskas bus gerai. Todėl širdies formos, gimusios tolimose ir kartais pavojingose kelionėse, regėtos svajonėse, matytos vidiniu žvilgsniu dabar atkartojamos papuošaluose, skirtuose nešioti prie širdies“, – apie menininkės naujus kūrinius pasakoja J.Ludavičienė.

Š.Vaitkutė galerijos „Meno niša“ erdvėse ruošia išskirtinę ekspoziciją, ant medžių šakų menininkė sukomponuos pakabukus, žiedus, seges ir votus. Paroda veiks nuo gruodžio 20 d. iki sausio 12 d.. Galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.